Civilinė byla Nr. e2-8569-1070/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03782-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7.; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,

sekretoriaujant E. V.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKSKOMISARŲ BIURAS“ atstovui advokatui L. P.,

atsakovo S. B. atstovei advokatei Ž. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKSKOMISARŲ BIURAS“ ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Žalgirio krepšinio centras“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EKSKOMISARŲ BIURAS“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo S. B. 3500 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 1-7).

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2011 m. liepos 25 d. tarp ieškovės ir UAB „Kauno arena“ buvo sudaryta saugos paslaugų sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti „Žalgirio“ arenoje Kaune, K. M. pr. 50, esančių materialinių vertybių, dirbančio personalo, viešosios tvarkos arenoje saugą, turint tikslą imtis protingų ir prieinamų priemonių, kad būtų panaikinta grėsmė arenai. 2018 m. vasario 9 d. arenoje vyko trečiojo asmens VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ organizuotos krepšinio rungtynės tarp komandų Kauno „Žalgiris“ ir Maskvos srities „Chimki“, kurių metu ieškovė vykdė saugą pagal Sutartį. Atsakovas S. B., įsigijęs bilietą, dalyvavo rungtynėse kaip žiūrovas. Prieš patenkant į rungtynes atsakovas privalėjo susipažinti su „Žalgirio“ arenos lankytojų elgesio taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kuriose buvo nurodytos lankytojų teisės ir pareigos. Rungtynių metu atsakovas būdamas neblaivus perlipo apsauginę tvorelę ir pribėgo prie žaidimo aikštelės šoninės linijos bei iš nugaros apkabino ten stovinčius teisėjus bei su jais kontaktavo. Rungtynių teisėjai, prie kurių priėjo neblaivus atsakovas, sutriko ir nedelsdami pasišalino nuo neprognozuojamai besielgiančio atsakovo, vengė kontakto. Atsakovas pažeidė arenos Taisyklių nuostatas bei bendro pobūdžio pareigą rungtynių metu elgtis deramai, protingai, atidžiai bei rūpestingai. Atsakovas po savo neteisėtų veiksmų vedamas ieškovės apsaugos darbuotojų gestais galimai siekė išprovokuoti ir kitų rungtynių žiūrovų agresyvų elgesį, tai patvirtina tyčinius atsakovo veiksmus. Atsakovas dėl rungtynių metu atliktų veiksmų buvo nedelsiant sulaikytas ieškovės darbuotojų bei perduotas policijos pareigūnams, kurie 2018 m. vasario 22 d. priėmė nutarimą skirti atsakovui 90 Eur baudą. „E. B.“ drausmės komisija, įvertinusi rungtynių metu susiklosčiusią situaciją bei atsakovo veiksmus, 2018 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad toks atsakovo elgesys yra neleistinas. Atsižvelgiant į tai, komisija nusprendė skirti rungtynių organizatorei 3500 Eur dydžio baudą, kurią ši sumokėjo. Vadovaujantis taikos susitarimu ieškovei buvo išrašyta sąskaita dėl 3500 Eur žalos atlyginimo sumokėjimo, kuri buvo apmokėta ieškovės 2018 m. birželio 12 d. Taip ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo. Atsakovas nepripažino atliktų savo neteisėtų veiksmų rungtynių metu ir atsisakė ieškovei atlyginti jos patirtą žalą. Dublike (el. b. t. 1, l. 172-176) ieškovė nurodo, kad atsakovas, būdamas neblaivus, rungtynių metu sparčiu žingsniu nulipo nuo arenos tribūnų laiptų. Atsakovas, pamatęs darbo vietoje stovėjusius ir rungtynių tvarką prižiūrinčius ieškovės apsaugos darbuotojus, sulėtino žingsnius ir apsimesdamas, kad neva eina pro šalį, apėjo ieškovės apsaugos darbuotoją bei nepastebimas nuėjo prie žaidimo aikštelės šoninės linijos ir apsikabino rungtynių teisėjus. Atsakovas, matydamas arenoje dirbančius ieškovės apsaugos darbuotojus, tyčiniais veiksmais juos suklaidino ir išvengė ieškovės apsaugos darbuotojų veiksmų, nukreiptų į atsakovo ėjimo link rungtynių teisėjų sustabdymą. Atsakovo neteisėti veiksmai (priėjimas prie žaidimo aikštelės šoninės linijos, apkabinimas ten stovinčių teisėjų bei kontaktavimas su jais) sutrikdė rungtynių teisėjus bei išgąsdino juos. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su Taisyklėmis bei tinkamai jų laikytis, nes jos yra viešai skelbiamos Internete. Be to, rungtynių žiūrovams prieš įsigyjant bilietus į renginį, būtina susipažinti su Taisyklėmis bei patvirtinti šį faktą pažymint varnelę ties nuoroda į Taisykles. Priešingu atveju neleidžiama įsigyti bilieto. Š. T. galioja visiems rungtinių lankytojams, nepriklausomai nuo tos vietos, kurioje įsigyti bilietai. Atsakovas pažeidė Taisykles bei bendrą pareigą, nustatytą CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, t. y. elgtis deramai, protingai, atidžiai ir rūpestingai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų rungtynių organizatorei buvo paskirta 3500 Eur bauda, kurią ji sumokėjo. Ieškovės darbuotojų elgesys nedarė įtakos atsakovo neteisėtiems veiksmams, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

3.       Atsakovas S. B. atsiliepimą į ieškinį prašo atmesti ieškinį (el. b. t. 1, l. 142-147). Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ sumokėjo baudą pagal 2018 m. vasario 14 d. „E. B.“ Drausmės teisėjo sprendimą drausminėje byloje. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas neperžengė apsauginės tvorelės, nes jos nebuvo, praėjimas buvo laisvas ir neužtvertas. Atsakovas nebėgo ir nelipo per apsaugos tvorelę. Ieškovės apsaugos darbuotojai turėjo galimybę sustabdyti atsakovą ir neleisti jam praeiti, nes juos skyrė mažas atstumas. Ieškovės apsaugos darbuotojai elgėsi pasyviai, nes nestabdė atsakovo nei veiksmu, nei žodžiu, nei gestu, savo elgsiu leido atsakovui eiti toliau link teisėjų. Atsakovas pripažįsta, kad rungtynių metu buvo neblaivus, tačiau tai neturi reikšmės jo atsakomybei, nes „Žalgirio“ arenoje prieš, per ir po sporto rungtynių yra prekiaujama alkoholiu arenos baruose/restoranuose ir į rungtynes įleidžiami neblaivūs asmenys. Atsakovas nuėjo pas rungtynių teisėjus, norėdamas padėkoti už gerą teisėjavimą, todėl elgėsi su jais draugiškai ir pozityviai. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo apkabinimas buvo provokuojantis, įžeidžiantis, grasinantis ir pan. P. D. komisija įvertino atsakovo veiksmus, nurodydama, kad jo veiksmai nesukėlė žalos. Atsakovas nuėjo pas teisėjus ir apkabino juos rungtynių pertraukos metu, kai žiūrovai paprastai vaikšto sporto aikštelėje, bėgioja, rungtyniauja tarpusavyje, siekdami išlošti prizų, mėto kamuolius į krepšius ir pan. Todėl atsakovo priėjimas prie teisėjų nesutrikdė ir negalėjo sutrikdyti jų darbo ar rungtynių. Administracinės nuobaudos byloje priimtas sprendimas neįsiteisėjo. Atsakovui įsigyjant bilietą į rungtines, jis nebuvo supažindintas su Taisyklėmis, kurių pažeidimu yra kaltinamas. „Žalgirio“ arenoje galioja ne vienerios taisyklės, todėl neaišku, kokias pažeidė atsakovas. Atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalį, 6.282 straipsnio 1 dalį. Ieškovės darbuotojams turėjo būti žinoma apie riziką, kurią gali sukelti žiūrovai, nes būtent tam tikslui ir buvo pasamdyta ieškovės įmonė. Ieškovės darbuotojai taikė nepakankamas prevencines priemones ir dėl to atsakovas galėjo visiškai nevaržomai bei skatinamas ieškovės darbuotojų neveikimo nueiti iki teisėjų, apkabinti juos ir padėkoti. Ieškovės apsaugos darbuotojai matė atsakovą, einantį šalia aikštelės link teisėjų, atsakovas praėjo pro apsaugos darbuotojus ramiai, nebėgo, nesislapstė, o jie turėjo galimybę sustabdyti atsakovą (žodžiu, veiksmu, gestu), tačiau nestabdė. Taip apsaugą užtikrinantys ieškovės darbuotojai leido atsakovui vertinti, kad jo elgesys yra tinkamas ir leidžiamas. Pati ieškovė netinkamai atliko savo sutartines pareigas, todėl atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad atsakovas visgi atliko neteisėtus veiksmus. Triplike (el. b. t. 2, l. 1-9) atsakovas nurodo, kad ieškovė yra nenuosekli, nurodydama savo procesiniuose dokumentuose skirtingas aplinkybes. Atsakovas neprovokavo kitų žiūrovų savo gestais, administracinio nusižengimo byla, iškelta atsakovui, buvo nutraukta, todėl atsakovas nebuvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį. Byloje neįrodyta, kad atsakovas įsigijo bilietą Internete, kad turėjo galimybę susipažinti su Taisyklėmis, pirkdamas bilietą kasoje.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Žalgirio krepšinio centras“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka (el. b. t. 1, l. 152, 153).

5.       Teismo

6.       Atsakovo atstovė advokatė Ž. V. prašė atmesti ieškinį motyvais, nurodytais atsakovo procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nedalyvavo baudos skyrimo rungtynių organizatorei procese, negalėjo ginčyti baudos dydžio. Rungtynių dieną buvo daug panašių atvejų, tačiau griežčiau buvo pažiūrėta į atsakovo atvejį.

7.       Atsakovas ir trečiojo asmens VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ atstovas neatvyko į teismo posėdį, kurioje byla buvo išnagrinėta iš esmės. Trečiasis asmuo pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant (el. b. t. 2, l. 39). Atsakovas teismo posėdžio metu buvo tinkamai atstovaujamas advokatės (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant atsakovui ir trečiojo asmens atstovui (CPK 247 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmetamas.

Bylos nustatytos faktinės aplinkybės

8.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. liepos 25 d. tarp ieškovės ir UAB „Kauno arena“ buvo sudaryta Saugos paslaugų sutartis Nr. 2103832 (toliau – ir Sutartis) (ieškinio Priedas Nr. 3). Sutartimi ieškovė įsipareigojo vykdyti „Žalgirio“ arenoje Kaune, K. M. pr. 50, esančių materialinių vertybių, dirbančio personalo, viešosios tvarkos Arenoje saugą, su tikslu imtis protingų ir prieinamų priemonių, kad būtų panaikinta grėsmė Arenai (Sutarties 2.1.1. punktas). Ieškovė taip pat įsipareigojo užkirsti kelią bet kokiems viešosios tvarkos ir teisės normų pažeidimams tiek iš pašalinių asmenų, tiek iš UAB „Kauno arena“ personalo pusės, ir, reikalui esant, nutraukti neteisėtus veiksmus ir/arba sulaikyti pažeidėjus (Sutarties 2.1.21 punktas). Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad ieškovė materialiai atsako už žalą, padarytą UAB „Kauno arena“, kai ji netinkamai vykdė įsipareigojimus, nurodytus Sutartyje įstatymų nustatyta tvarka.

9.       Ieškovė pateikė į bylą viešoje Interneto erdvėje esančias „Žalgirio“ arenos lankytojų taisykles (ieškinio priedas Nr. 4; https://zalgirioarena.lt/lt/zalgirio-arenos-lankytoju-elgesio-taisykles/). Taisyklių skyriuje „Bendra informacija lankytojams“ nurodyta, kad asmenys Arenoje turi elgtis taip, kad jie nedarytų žalos, nekeltų grėsmės sau ir aplinkiniams, netrukdytų ir neerzintų kitų žiūrovų; asmenys Arenoje privalo vykdyti renginių organizatorių, saugos tarnybos darbuotojų, savanorių, policijos pareigūnų, ir/ar kitų įgaliotų užtikrinti saugumą ir tvarką asmenų nurodymus. Taisyklių skyriuje „Arenoje draudžiama“ nurodyta, kad draudžiama mėtyti įvairius daiktus į tribūnas, salę, žaidimų aikštelę bei kitokiais būdais trikdyti normalią renginių eigą; elgtis tokiu būdu, kuris aplinkinių gali būti suprastas kaip provokuojantis, grasinantis, diskriminacinis arba įžeidžiantis; sporto renginių metu vaikščioti žaidimo aikštėje. Taisyklių pabaigoje nurodyta, kad asmenys, nesilaikantys šių Taisyklių, į „Žalgirio“ areną neįleidžiami arba šalinami iš Arenos be atskiro įspėjimo; už viešosios tvarkos ir arenos Taisyklių pažeidimus baudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

10.       2018 m. vasario 14 d. buvo priimtas Drausmės teisėjo sprendimas Eurolygos drausminėje byloje Nr. 15/2017-2018 (ieškinio priedas Nr. 7), kuriuo Kauno „Žalgiriui“ buvo paskirta 3500 Eur bauda. Sprendime nurodyta, kad 2018 m. vasario 9 d. vyko Kauno „Žalgirio“ ir „K. M. Region“ krepšinio komandų rungtynės, kurias organizavo Kauno „Žalgiris“. 4-ojo kėlinio metu teisėjams stovint prie šoninės linijos prie jų priėjo girtas žiūrovas (kaip vėliau paaiškėjo – atsakovas S. B.), apkabino du teisėjus iš už nugaros ir kažką pasakė lietuviškai; teisėjai nedelsdami pasitraukė, o apsauga išvedė jį iš arenos.

11.       Š. D. teisėjo konstatuotas aplinkybes patvirtina ir šalių į bylą pateikti vaizdo įrašai (ieškinio, atsiliepimo į ieškinį priedai), kuriuose taip pat užfiksuota, kad apsaugos darbuotojams išvedant atsakovą iš aikštelės grojo muzika, o atsakovas tam tikru momentu pradėjo šokti (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

12.       Drausmės

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Žalgirio krepšinio klubas“ sumokėjo 3500 Eur baudą E. P. SA 2018 m. kovo 14 d. (dubliko priedas Nr. 2). 2018 m. balandžio 20 d. ieškovė ir UAB „Kauno arena“ sudarė Taikos susitarimą dėl žalos atlyginimo (priedas Nr. 8), kuriame nurodė, kad sudarydami susitarimą atsižvelgia į tai, jog teikiant objekto „Žalgirio arena“ materialinių vertybių saugos, leidimų režimo ir viešosios tvarkos užtikrinimo paslaugas, arenos žiūrovas S. B. būdamas neblaivus 2018 m. vasario 9 d. rungtynių metu tarp Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos srities „Chimki“, išbėgo į žaidimo aikštelę ir apkabino mačo teisėjus; asmuo pažeidė Arenos lankytojų elgesio taisykles, dėl to Drausmės teisėjo sprendimu buvo paskirta 3500 Eur bauda Kauno „Žalgiris“ krepšinio klubui; Kauno „Žalgiris“ regresavo baudą UAB „Kauno arena“. Ieškovė ir UAB „Kauno arena“ susitarė, kad ieškovė atlygins dėl S. B. veikos patirtą 3500 Eur žalą, sumokėdama šią sumą ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d.

14.       2018 m. balandžio 23 d. ieškovei buvo išrašyta sąskaita dėl 3500 Eur žalos atlyginimo sumokėjimo, kuri buvo apmokėta 2018 m. birželio 12 d. (ieškinio priedai Nr. 9, 10).

15.       2018 m. vasario 22 d. buvo priimtas Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-225-2018 (ieškinio priedas Nr. 5), kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 9 d. apie 21.35 val. Kaune, K. M. pr. 50, Žalgirio arenoje būdamas neblaivus (1,35 prom.) rungtynių metu S. B., perlipęs apsauginę tvorelę, nubėgo link teisėjų; tuo savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje (Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį). Šiuo nutarimu atsakovui paskirta 90 Eur bauda.

16.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-157-966/2018 panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. L. 2018 m. vasario 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-225-2018 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl S. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nutraukti (el. b. t. 2, l. 56-61).

17.       Šiame nutarime teismas konstatavo, kad S. B. 2018 m. vasario 9 d., 21.35 val. K. Ž. arenoje praėjęs pro neužtvertą praėjimą nuėjo į aikštę ir priėjęs prie teisėjo apkabino jį. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad S. B. perlipo apsauginę tvorelę ir bėgo prie teisėjo nepasitvirtino. Pareiškėjo S. B. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip jis per praėjimą nueina į aikštę prie teisėjo. Praėjimas buvo laisvas, jokios tvorelės jis neperšoko, nebėgo, ėjo. Tą vakarą rungtynėse įvyko trys panašūs įvykiai, kuriuos fiksavę apsaugos darbuotojai sumaišė atskirų įvykių aplinkybes. Tvorelę perlipęs bėgo kitas asmuo. Nutarime konstatuota, kad S. B. veiksmai – priėjimas prie teisėjų aikštėje, niekam jokių nepatogumų nesukėlė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Tai, kad jis eina į aikštę, matė rungtynių tvarką prižiūrintis apsaugos darbuotojas, tačiau jo nesustabdė, leido praeiti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

18.       Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, jog S. B. veiksmai, kad jis varžybų metu įėjo į aikštę, kur žiūrovams vaikščioti draudžiama, laikytini „Žalgirio“ arenos lankytojų taisyklių pažeidimu, kadangi šiose taisyklėse numatyta, jog sporto renginių metu vaikščioti žaidimo aikštėje draudžiama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai ir jais padarytas arenos taisyklių pažeidimas nelaikytinas viešosios tvarkos pažeidimu (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasme, nes atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, nesiekia tokio pavojingumo, kad užtrauktų administracinę atsakomybę, jam galėjo būti taikomos kitos „Žalgirio“ arenos lankytojų taisyklių numatytos pasekmės – pašalinimas iš Arenos negražinant pinigų už bilieto įsigijimą.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia atsakovui turtinį reikalavimą iš delikto. Atsakovas nesutinka su pareikštu reikalavimu, neigdamas deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą, kartu prašydamas atleisti jį nuo tokios atsakomybės (jei ji būtų nustatyta), kadangi ieškovės žalą lėmė būtent jos veiksmai (neveikimas) – nepakankamas aikštelės apsaugos užtikrinimas.

Dėl atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo

20.       Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

21.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

22.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

23.       Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

24.       CK 6.263 straipsnis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

25.       Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. (Lietuvos A. T. 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas pažeidė Taisykles, nurodytas šio sprendimo 9 punkte, bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas pripažįsta faktines aplinkybes, nurodytas Drausmės teisėjo priimtame sprendime, bet neigia savo veiksmų neteisėtumą.

27.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (šio sprendimo 10-12, 16-18 punktus), sutinka su atsakovo pozicija, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, kurie turėtų būti vertinami kaip deliktinės atsakomybės taikymo sąlyga. Byloje esančioje medžiagoje užfiksuoti atsakovo veiksmai (nevaržomas priėjimas prie rungtynių teisėjų pertraukos metu bei jų apkabinimas; atsakovo šokis, grojant muzikai pertraukos metu) nepadarė žalos ir nesukėlė grėsmės nei atsakovui, nei aplinkiniams, netrukdė ir neerzino kitų žiūrovų. Kai saugos tarnybos darbuotojai priėjo prie jo, atsakovas vykdė jų nurodymus, leido būti išvedamas iš Arenos. Atsakovas nemėtė daiktų į tribūnas, salę, žaidimų aikštelę, netrikdė normalios renginio eigos. Saugos darbuotojams lydėjus ir išlydėjus atsakovą iš Arenos, aplinkoje nebuvo jokių pokyčių, kurie galėtų būti vertinami kaip nenormali renginio eiga.

28.       Atsakovas nesielgė tokiu būdu, kuris aplinkinių galėjo būti suprastas kaip provokuojantis, grasinantis, diskriminacinis arba įžeidžiantis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jo šokis prieš išeinant iš Arenos buvo suprastas kaip provokacija, grasinimas, diskriminacija ar įžeidimas. Atsakovas priėjo prie teisėjų rungtynių pertraukos metu, neįžengęs į žaidimo aikštelę, bet būdamas prie jos šoninės linijos, kur ir stovėjo teisėjai. Tai konstatavo Drausmės teisėjas, be to, pati ieškovė pripažino, kad atsakovas nuėjo prie žaidimo aikštelės šoninės linijos.

29.       Teismo

30.       Teismas sutinka, kad ieškovės atlyginta 3500 Eur renginio organizatorės sumokėta bauda galėtų būtų vertinama kaip ieškovės žala tuo atveju, jei būtų konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai. Tačiau šiuo atveju reikšminga tai, jog bauda paskirta renginio organizatorei už jos pareigų nevykdymą, t. y. už nepakankamas prevencines priemones. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent renginio organizatorė, pasitelkdama ieškovę, turėjo užtikrinti Drausmės teisėjo sprendime nurodytas renginio prevencines priemones, bet ne atsakovas.

31.       Drausmės

32.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad renginio organizatoriai ėmėsi veiksmų užtikrinti renginio prevencines priemones, t. y. sudarė Sutartį su ieškove, kuri privalėjo vykdyti Arenoje esančių materialinių vertybių, dirbančio personalo, viešosios tvarkos saugą; užkirsti kelią bet kokiems viešosios tvarkos ir teisės normų pažeidimams. Drausmės komisijos teisėjas iš esmės pripažino, kad rungtynių organizatoriai ėmėsi tų priemonių, bet konstatavo, kad jos buvo nepakankamos. Tai patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje konstatuotos faktinės aplinkybės apie tai, kad aikštelės teritorija nebuvo užtverta, kad tam tikri žiūrovai turėjo galimybę laisvai įžengti į aikštelę, kad tą vakarą panašaus pobūdžio įvykis buvo ne pirmas. Todėl negalima išvada, kad tarp ieškovės patirtos žalos (organizatorei atlygintos 3500 Eur baudos) ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys.

33.       Nustačius šias aplinkybes ir nepripažinus atsakovo veiksmų kaip neteisėtų, jam negali būti perkelta renginio organizatorės ir ieškovės atsakomybė už nepakankamas prevencines priemones rungtynių metu.

34.       Apibendrinant tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuojama, kad ieškovė neįrodė atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų). Todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

35.       Teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad nenustatė atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų, mano, kad net tuo atveju, jei atsakovo veiksmai būtų įvertinti kaip neteisėti, tai nebūtų pagrindas priteisti iš jo 3500 Eur baudą.

36.       Šiuo atveju reikšminga tai, kad pati renginio organizatorė bei ieškovė, užtikrinusi saugą renginio metu, nebuvo pakankamai rūpestingos ir atidžios. Turint omenyje tai, kad „Žalgirio“ arenoje yra galimybė įsigyti alkoholinius gėrimus, į renginį įleidžiami neblaivūs asmenys, kurių savikontrolė dėl to akivaizdžiai susilpnėjusi (CPK 182 straipsnio 1 punktas), rungtynių organizatorė neužtveria žaidimų aikštelės teritorijos, nedislokuoja pakankamai apsaugos darbuotojų, kurie galėtų kontroliuoti bet kurį asmenį, įžengiantį į aikštelės zoną. Esant tokioms sąlygoms ir renginio organizatorė, ir ieškovė kaip renginio saugą užtikrinanti įmonė turi numatyti, kad konkreti žala dėl nederamo (pavojingo) neblaivių asmenų elgesio yra labai tikėtina. Todėl galima išvada, kad pati renginio organizatorė ir ieškovė nebuvo tiek rūpestingos, kiek akivaizdžiai buvo būtina nurodytomis aplinkybėmis. Ir tai, teismo nuomone, turėtų būti vertinama kaip pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, jei būtų konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp jų ir ieškovės patirtos žalos (CPK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37.       Atmetus ieškinį šioje byloje ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas turėjo 1900 Eur advokatės teisinių paslaugų išlaidų (el. b. t. 2, l. 62, 63). Įvertinus tai, kad byloje priimtas sprendimas atsakovo naudai, jam iš ieškovės priteisiama 1900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

38.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti uždarosios akcinės bendrovės „EKSKOMISARŲ BIURAS“ ieškinį atsakovui S. B..

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKSKOMISARŲ BIURAS“, juridinio asmens kodas 122755433, atsakovui S. B., gim. 1994 m. rugpjūčio 7 d., 1900 (vieną tūkstantį devynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Svetlana Panina