Civilinė byla Nr. 2-349-619/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03310-2011-6

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.4; 2.6.9.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2020 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja A. Salvador

sekretoriaujant V. Kamašinienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. J. V.

atsakovui V. K., atsakovų atstovams adv. A. G., adv. padėjėjui J. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Z. K., V. K., V. K., L. K., Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui, trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija, J. S. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir

nustatė:

1. Ieškovai V. K. ir R. L. pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija)  ieškovo V. K. naudai 300 000 Lt avansą, 100 000 Lt baudą ir 8 602,03 Lt palūkanas, ieškovo R. L. naudai – 150 000 Lt avansą, 50 000 Lt baudą ir 4 301,80 Lt palūkanas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2011 m. balandžio 7 d. su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį, kuria šalys įsipareigojo iki 2011 m. spalio 15 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovams už bendrą 1 900 000 Lt kainą. Ieškovas V. K. pagal preliminariąją sutartį sumokėjo atsakovei 300 000 Lt, o ieškovas R. L. – 150 000 Lt. Atsakovė pažeidė preliminariąją sutartį ir žemės sklypą su pastatais 2011 m. birželio 27 d. pardavė kitiems asmenims. Nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovė privalo grąžinti ieškovams sumas, sumokėtas atsakovei pagal preliminariąją sutartį, kaip be teisėto pagrindo įgytas lėšas, taip pat sumokėti ieškovams preliminariosios sutarties 6.1. punkte numatytą 150 000 Lt baudą už tai, kad pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas.

3. Ieškovai nurodė, kad atsakovės vardu preliminariąją sutartį sudaręs trečiasis asmuo J. S. veikė 2011 m. kovo 30 d. notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu, todėl ieškovai neturėjo pagrindo abejoti, kad trečiasis asmuo neturi teisės atsakovės vardu sudaryti preliminariosios sutarties.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad preliminariąją sutartį atsakovės vardu sudaręs trečiasis asmuo J. S. neteisėtai veikė atsakovės vardu. Atsakovė 2011 m. kovo 30 d. trečiajam asmeniui suteikė įgaliojimą savo nuožiūra disponuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau įgaliojime turėjo būti nurodyta, kad tam dar būtina gauti Sinodo kolegijos leidimą, be kurio pardavimas negalimas. Dėl neaiškių priežasčių Vilniaus miesto 3-jame notarų biure 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimas buvo patvirtintas be prierašo tekste, kad nekilnojamuoju turtu įgaliotinis gali disponuoti tik turėdamas Sinodo kolegijos leidimą.

5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ieškovo V. K. naudai 300 000 Lt avansą, 100 000 Lt baudą, 8 602,03 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 400 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovo R. L. naudai – 150 000 Lt avansą, 50 000 Lt baudą, 4 301,80 Lt palūkanas ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 200 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

7. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu pripažino negaliojančiu 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą, pasirašytą A. K., atstovaujančio Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (notarinio registro Nr. AR-704) bei 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį, sudarytą V. K., R. L. ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos, atstovaujamos Evangelikų labdaros ir paramos fondo direktoriaus J. S.. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-490-258/2019 konstatuota, kad atsakovas A. K. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu negalėjo išduoti ginčo notarinį įgaliojimą Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktoriui atsakovui J. S. bei savo nuožiūra disponuoti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai nuosavybės teise priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, įgaliotojo vardu sudaryti preliminariąją sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad anksčiau nurodytų bylų rezultatas patvirtina, jog ieškovų ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Tinkamu atsakovu laikytinas nebent J. S. ir /arba Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondas, iš kurių, panaikinus ginčo sandorius, gali būti išreikalauti ieškovų sumokėti pinigai, kaip be pagrindo įgytas turtas. Mano, kad teismas taip pat turėtų atsižvelgti į panašiomis aplinkybėmis priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011.

8. Kolegija konstatavo, kad nurodytų teismų procesiniais sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai pakeičia nagrinėjimo ginčo esmę, nes šiuo atveju jau turi būti sprendžiama ne dėl 2011 m. balandžio 7 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių, o dėl 2011 m. balandžio 7 d. preliminariosios sutarties negaliojimo teisinių pasekmių. Pabrėžė, kad nurodytų bylos faktinių aplinkybių kontekste atsakovės tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai, jog ji nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, turi pagrindą. Teismams konstatavus, kad 2011 m. balandžio 7 d. preliminarioji sutartis negalioja ab initio, konstatuojama, kad ji nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė ją sudarę asmenys. Vadinasi, toks sutarties negaliojimo konstatavimas turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos preliminariąją sutartį, todėl ieškovai praranda teisę reikalauti sutartinių netesybų – baudos ir palūkanų. Šalys preliminariojoje sutartyje taip pat susitarė ir dėl ieškovų mokėtino avanso (preliminariosios sutarties 3.1–3.2 punktai). Ši preliminariosios sutarties sąlyga yra įvykdyta – ieškovai pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį sumokėjo 300 000 Lt ir 150 000 Lt dydžio avansus. Pabrėžė, jog tiek preliminariosios sutarties negaliojimo atveju, tiek nesudarius pagrindinės sutarties laikytina, kad perduotomis piniginėmis lėšomis yra disponuojama be teisinio pagrindo. Tačiau svarbu nustatyti, kam faktiškai buvo perduotos piniginės lėšos ir kas jomis disponuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011).

9. Kolegija konstatavo, kad ieškovai dalį avanso (100 000 Lt ir 150 000 Lt) sumokėjo grynaisiais pinigais Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktoriui J. S. Piniginės lėšos, bent pagal byloje esančius buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo sumokėtos ne fiziniam asmeniui J. S., bet apskaitytos kaip sumokėtos Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondui, tai patvirtina byloje esantys Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderiai (t. I, b. l. 13–14). Likusi sumokėto avanso dalis (200 000 Lt) taip pat buvo pervesta į Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo sąskaitą. Pažymėjo, kad byloje liko neištirtos sutarties sudarymo ir piniginių lėšų perdavimo aplinkybės. 

10. Kolegija konstatavo, kad nenustačius asmens, kuris faktiškai įgijo pinigines lėšas, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl neteisėtų veiksmų turto netekęs asmuo įgyja teisę reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto neteisėto praturtėjimo tam asmeniui, kuris turi naudos nukentėjusiojo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019).

11. Grąžinus bylą naujam nagrinėjimui, ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovais nurodė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją, Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondą, J. S., A. K., tretysis asmuo Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčia Sinodas, prašė priteisti iš atsakovų solidariai skolą, ieškovui V. K. 86 886,01 Eur ir 1 892,64 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas, ieškovui R. L. 43 443 Eur skolą ir 946,32 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-490/258/2019 pripažintą negaliojančia preliminarią sutartį, avansu sumokėjo viso 450 000 Lt, ieškovas V. K. – 300 000 Lt (86 886,01 Eur), tame tarpe 2011 04 07 d. bankiniu pavedimus sumokėjo į Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo banko sąskaitą 200 000 Lt ir 100 000 Lt grynais perdavė fondo direktoriui J. S., ieškovas R. L. 43 443 Eur 2011 m. balandžio 7 d. perdavė grynais fondo direktoriui J. S. Pinigai buvo sumokėti 2011-04-07 Preliminarios sutarties pagrindu, todėl turi būti grąžinti CK 6.237 str. pagrindu. Nurodė, jog atsakovai neteisėtais veiksmais praturtėjo ieškovų sąskaita, todėl kyla jų solidari pareiga atlyginti žalą ieškovams CK 6.6 str. 3 d. pagrindu.

13. Taip pat iš atsakovų priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-12-07, viso 2838,96 Eur. 

14. Atsakovas Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondas teismui rašytiniuose paaiškinimuose bei atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad dar 2011 m. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00235-11 dėl didelės vertės Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinio turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kuris šiuo metu yra perduotas Vilniaus apygardos teismui, baudžiamojon atsakomybėn yra traukiami A. K., J. S.. Tvirtina, jog šie asmenys turėdami tikslą parduoti Lietuvos Evangelikų Reformatų religinei bendrijai priklausantį turtą ir gautus pinigus pasidalinti, sugalvojo galimo nusikaltimo padarymo planą - siekiant galimai nuslėpti neteisėtą veiką, įsteigti juridinį asmenį, kuris užsiima labdaros ir paramos teikimu, per jį parduoti bažnytinį nekilnojamąjį turtą, o gautus pinigus pasisavinti. Po nusikalstamų veikų įvykdymo, Fondo veikla buvo nutraukta, 2012 m. atleisti fondo darbuotojai. 2014 m. inicijuotas J. S. atleidimas iš Fondo vadovo pareigų, Fondui jis neperdavė jokių dokumentų buhalterinių, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paiimti visi dokumentai, kurie Fondui nėra grąžinti. Pagal Fondo disponuojamus dokumentus nustatyta, kad iš Fondo vardu atidarytos sąskaitos banke Swedbank AB pagal 2011-04-07 preliminarią sutartį gautus 200 000 Lt tą pačią dieną išsigrynino J. S.. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad J. S. iš ieškovų gautų 250 000 Lt į Fondo kasą ar banko sąskaitą neįnešė. Tokiu būdu J. S. tyčia apgaule savo naudai įgijo bendrą 130 329 Eur sumą ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

15. Nurodė, kad Fondas nedisponuoja jokiais įrodymais, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovai sumokėjo 250 000 Lt grynais, Fonde nėra lėšų, kurios turėjo būti gautos pagal šią sutartį, lėšų judėjimas nėra fiksuotas Fondo sąskaitose.

16. Atsakovo tvirtinimu, ieškovai nenurodė jokių Fondo neteisėtų veiksmų, nėra nurodytas pagrindimas dėl solidarios atsakomybės, taikytinos Fondo atžvilgiu. Atsakovo tvirtinimu, fondas nėra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų, o J. S. tyčia apgaule savo naudai įgijo bendrą 450 000 Lt (130 329 Eur) sumą, todėl iš jo turi būti išreikalauti sumokėti pinigai, kurie nebuvo realiai grąžinti ieškovui.

17. Atsakovas Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija su patikslintu ieškiniu dalyje dėl reikalavimo jų atžvilgiu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įvertinus patikslinto ieškinio dalyką ir faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą tampa neaišku, ką ieškovai patikslintame ieškinyje laiko atsakovais, patikslintas ieškinys nėra susietas su Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija.

18. Pažymėjo, jog preliminaria sutartimi sutarto parduoti bažnytinio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), plotas yra 1‘044,14 kv.m., o preliminaria sutartimi šalys susitarė, jog šio namo kaina su pamatų liekanomis, ūkiniu pastatu, kitais statiniais – 700‘000 Lt., kas reiškia, jog pagal sandorį vieno šio bažnytinio nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina (net nevertinant pamatų liekanų ir kitų statinių) yra tik 670,40 Lt, kai tuo tarpu pagal viešus duomenis reali 2011 m. balandžio mėnesį vidutinė namų pardavimo kaina Vilniaus senamiestyje už 1 kv. m. buvo 6‘663 Lt, dėl ko reali viso bažnytinio nekilnojamojo turto vertė sandorio sudarymo datai laikytina 6‘957‘104,82 Lt suma (1‘044,14 kv.m. x 6‘663 Lt/ kv.m.). Akivaizdu, jog ieškovai turėjo suprasti, jog preliminaria sutartimi siekia pusvelčiui už 700‘000 Lt įsigyti apie 7 mln. Lt rinkos vertės pastatą bei kitus statinius, todėl jų nesąžiningumas nagrinėjamu atveju yra akivaizdus, juolab, kad šie asmenys yra verslininkai, dėl ko jiems taikomi  aukštesni rūpestingumo, atidumo ir supratimo standartai.

19. Nurodė, jog ginčo pastatas buvo neteisėtai perleistas kitiems asmenims to paties J. S.. Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. 2-1921-345/2016 (dabartinis Nr. 2-55-619/2019), vyko ginčas dėl eilės sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau dėl dalies sandorių (tame tarpe ir dėl (duomenys neskelbtini)) ginčas buvo baigtas taikos sutartimi (dėl taikos sutarties tvirtinimo ši ginčo dalis buvo išskirta į atskirą civ. bylą Nr. 2-6457-345/2016). Vien taikos sutartyje pasiekta kompromisinė šio turto vertė – 2.650.000,00 Lt (950.000,00+1.700.000,00 Lt), nuo kurios buvo skaičiuojama kompensacijos suma.

20. Atsakovo tvirtinimu, ieškovų nesąžiningumą ir preliminarios sutarties galimą apsimestinį/fiktyvų pobūdį patvirtina ir kitos aplinkybės: 2011-02-18 tarp pardavėjo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos, atstovaujamos A. K., ir pirkėjo R. K. buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. K. pusvelčiui perleido kitą bažnyčiai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini); remiantis šios tarp R. K. ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos, atstovaujamos A. K., sudarytos 2011-02-18 pirkimo-pardavimo sutarties 4.2. punktu, dalis turto kainos (30.000,00 Lt) buvo pervesta J. V., kuriam ta pati Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija tariamai turėjo skolinių įsipareigojimų; 2011 m. sausio - vasario mėn. atsakovai V. K. ir R. L. pradeda ruoštis ginčo sandoriui; dieną prieš 2011-03-30 įgaliojimo tvirtinimą, t.y. 2011-03-29, sudaromas susitarimas tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos, atstovaujamos A. K. bei Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo, atstovaujamo J. S., kurio turinys apribojo Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo bei jo vadovo J. S. teises disponuoti bažnytiniu nekilnojamuoju turtu. A. K. neaiškiomis aplinkybėmis – galimo spaudimo, grasinimo, prievartos ar apgaulės pasėkoje [kaip pats teigė civilinės bylos Nr. 2-739-809/2018 nagrinėjimo metu], 2011-03-30 išdavė J. S. įgaliojimą, o pastarasis jau po 8 dienų sudaro 2011-04-07 Preliminariąją sutartį dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Preliminariosios sutarties tekstą rengė tas pats R. K., kuris, veikdamas kaip notaras, tvirtino ir J. S. parašo tikrumą toje pačioje ginčijamoje Preliminarioje sutartyje.

21. Nurodė, kad 2011 m. laikotarpiu J. S. išpardavė faktiškai visą evangelikų reformatų bažnytinį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (šie sandoriai ginčijami Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-55-619/2019). Ieškovų sąžiningumu verčia abejoti ir tai, kad didelės sumos buvo mokamos grynaisiais pinigais be jokių užtikrinimo priemonių, kartu perkamas turtas, kuris net nepriklausė pardavėjui (žemės sklypas, gyvenamojo namo pamatų liekanos, kiemo statiniai). Nebuvo jokios teisinės logikos sudarinėti preliminarią sutartį, kai buvo visos sąlygos sudarinėti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkėjai turėjo suprasti, kad dalyvauja neskaidriame sandoryje, matė, kad pinigus dalinasi įgaliotinis su neaiškiu asmeniu. Pažymėjo, kad J. S. bei A. K. vykdė galimas nusikalstamas veikas, dėl ko pastarųjų atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, tiek ir ieškovai R. L. bei V. K. vienokia ar kitokia forma dalyvavo neskaidriame sandoryje (jau pripažintame negaliojančiu) ir tikėtinai dalyvavo bendroje bažnytinio turto užvaldymo schemoje.

22. Atsakovo nuomone, tikėtina, kad  R. L. bei V. K. vaidmuo galėjo apsiriboti fiktyviu pinigų įnešimu į Fondą, neva vykdant Preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vėliau jiems šiuos pinigus susigrąžinant grynaisiais iš J. S., tokiu būdu sukuriant menamą finansinę prievolę Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai ir taip įgyjant galimybę pretenduoti į kitą šio bažnytinio juridinio asmens vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, ir kartu atlaisvinant pastatą ((duomenys neskelbtini)) kitiems (tolimesniems) perleidimo sandoriams, kuriuos faktiškai ir atliko tas pats J. S..

23. Nurodė, kad tinkamu atsakovu laikytinas nebent J. S. ir/arba Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondas, iš kurių gali būti išreikalauti ieškovų sumokėti pinigai, kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str.), žinoma, jeigu pinigai buvo realiai mokėti ir nebuvo sugrąžinti ieškovams. Analogiška praktika konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011.

24. Nurodė, kad Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo atliktas Fondo ūkinės finansinės veiklos tyrimas, pateiktos specialisto išvados, nustatyta, kad J. S. iš V. K. ir R. L. gautų grynųjų pinigų – 250‘000 Lt, į Fondo kasą ir (ar) banko sąskaitas neįnešė, o 2011-04-07 iš Fondo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2011-04-07 preliminarią sutartį gautą 200‘000 Lt sumą J. S. išsigrynino (198‘400 Lt – išgrynino; 1‘600 Lt – banko mokesčiai) ir vėlgi į Fondo kasą neįnešė. Tokiu būdu J. S. tyčia apgaule savo naudai įgijo bendrą 450‘000 Lt (130‘329 Eur) sumą, ir šiais savo veiksmais J. S. yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.”. Atsakovo vertinimu, byloje nustatytos visos aplinkybės, sudarančios pagrindą patikslintą ieškinį, dalyje dėl atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai pareikštų reikalavimų atmesti.

25. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, nes tinkamas atsakovas turi būti asmuo, kuris gavo pinigus.

26. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi priimtas ieškovų atsisakymas nuo ieškinio atsakovams Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai ir J. S., kuriuo prašoma priteisti solidariai ieškovui V. K. 86 886,01 Eur ir 1 892,64 Eur palūkanų, procesines palūkanas, ieškovui R. L. priteisti solidariai iš atsakovų 43 443 Eur ir 946,32 Eur palūkanų, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo nutartimi J. S. ir Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija įtraukta į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų ieškinio reikalavimų.

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

27. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo bei A. K. teisių perėmėjų - Z. K., V. K., V. K. 130 329,01 Eur kaip be pagrindo įgytas lėšas ir 2 838,96 Eur palūkanų, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

28. Nustatyta, kad ieškovai ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija 2011-04-07 sudarė preliminariąją sutartį (1 t., 8-12 b.l.), kuria susitarė iki 2011-10-15 sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise už bendrą 1 900 000 Lt kainą.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu pripažino negaliojančiu 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą, pasirašytą A. K., atstovaujančio Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (notarinio registro Nr. AR-704), pripažino negaliojančia  2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp V. K., R. L. ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos, atstovaujamos Evangelikų labdaros ir paramos fondo direktoriaus J. S.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad A. K., veikdamas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos neturėjo teisės išduoti notarinį įgaliojimą atsakovui J. S., t.y. sudarė įgaliojimą neturėdamas tam būtinų įgalinimų, būdamas neįgaliotas asmuo, o ieškovai ginčijamų sandorių nepatvirtino ir jiems nepritarė. Konstatuota, kad Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorius J. S., nebūdamas įgaliotiniu negalėjo pasirašyti preliminariosios sutarties dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai priklausančio turto pardavimo. Restitucijos klausimas šio byloje nebuvo teismų išspręstas.

30. Bylą grąžinus naujam nagrinėjimui, įrodymų visuma nustatytos šios faktinės aplinkybės, susijusios su R. L. ir V. K. sumokėtų lėšų pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį panaudojimu.

31. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020 esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas V. K. 100 000 Lt, ieškovas R. L. 150 000 Lt sumokėjo grynais Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondui, lėšas priėmė fondo direktorius J. S. (ERLPF 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderiai), V. K. 200 000 Lt pervedė Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui į fondo sąskaitą Swedbank AB. Ikiteisminio tyrimo (Nr. 10-9-00235-11) duomenimis nustatyta, kad J. S. gautų 250 000 Lt į Fondo kasą ar banko sąskaitą neįnešė, taip pat jis iš Fondo sąskaitos pagal preliminarią sutartį gautus 200 000 Lt išsigrynimo (198 400 Lt išgryninti, 1600 Lt banko mokesčiai), nurodytos lėšos į banko sąskaitą neįneštos. Tokiu būdu nustatyta, kad J. S. įgijo 450 000 Lt pagal preliminarią sutartį sumokėtų lėšų.

32. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d., 222 str. 1 d., J. S. – numatytas BK 203 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 253 str. 1 d.

33. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamoji byla A. K. nutraukta, mirus šiam kaltinamajam. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinio ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Sinodo atstovo apeliacinis skundas atmestas.

34. Ieškovas ieškinį atsakovams grindžia CK 6.237 str. 1 d., CK 6.6 str. 3 d., CK 6.240 str. pagrindais. Pažymėtina, kad ieškovas pasirenka savo pažeistų teisių gynimo būdus, atsakovus, kuriems reiškia reikalavimą byloje (CK 1.137 str. 1 d., CK 1.138 str.).

35. CK 6.237 str. nustatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nurodant, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 d. nurodyta pareiga atsiranda, jei pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau.

36. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 str.  įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). 

37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai pagal preliminarią sutartį lėšas 450 000 Lt sumokėjo Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui, o vėliau šios lėšos iš fondo pasisavintos trečiojo asmens J. S.. Nors atsakovai byloje kvestionavo ieškovų nesąžiningumo klausimą, jų galimą fiktyvų dalyvavimą sandoriuose, byloje nėra nustatyta šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, panaikinus sandorius, kurio pagrindu buvo perduotos lėšos atsakovui Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui, jam kyla pareiga šias lėšas grąžinti, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.), V. K. iš Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo priteistina 130 329,01 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui nėra užkirtas kelias nurodytas lėšas išsireikalauti iš trečiojo asmens J. S..

38. Ieškovui iš atsakovo priteistina 2 838,96 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-12-07 Eur (CK 6.240 str. 1 d.) bei 5 proc. metinės palūkanos palūkanos nuo bylos iškėlimo teismo 2019-06-26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovo A. K. teisių perėmėjams solidarią atsakomybę, nes A. K. neturėjo naudos ieškovų perduotų lėšų sąskaita, todėl ieškinys šių atsakovų atžvilgiu atmestinas. 

40. Ieškovui iš atsakovo priteistina 4 495,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui A. K. priteistina iš ieškovo R. L. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

             ieškovo ieškinį atsakovui Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui tenkinti.

Priteisti ieškovui V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo (j.a.k. 302589529) 130 329,01 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 2 838,96 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas palūkanos nuo priteistos 133 167,97 Eur sumos bylos iškėlimo teisme 2019-06-26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį atsakovų Z. K., V. K., V. K., L. K. atžvilgiu atmesti.

Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovo Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo 4 494,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovui V. K. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

     Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

      Teisėja                                                         Andrutė Salvador