Administracinė byla Nr. eA-391-815/2026
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00487-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 15.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksel“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksel“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Rietavo savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Aksel“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 36SD-709-(14.36.104.) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo projekto rengimą; 3) įpareigoti NŽT kreiptis į atitinkamus subjektus dėl naujų projekto rengimo reikalavimų išdavimo.
2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių, prašydamas išnuomoti 8,2694 ha ploto žemės sklypo dalį, o vėliau pateikė ir 2017 m. liepos 5 d. pasiūlymą organizuoti šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. liepos 26 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius informavo, kad vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. pavedimą Nr. 1PAV-307-(1.8 E) priėmė 2017 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.), kuriuo nusprendė rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalinti žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti (toliau – ir 2017 m. liepos 26 d. įsakymas).
2.2. Pareiškėjas 2017 m. spalio 17 d. kreipėsi į Valstybinės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrių su prašymu paaiškinti, kokio dydžio sklypas formuojamas. Pareiškėjui 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku buvo nurodyta, kad žemės pertvarkymo ir formavimo projektas yra rengiamas, o 2018 m. vasario 21 d. raštu Valstybinės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovė informavo pareiškėją, kad Statiniui eksploatuoti yra suformuotas 0,2172 ha ploto kelio servitutas. Šie duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos nurodymu pareiškėjo Statiniui buvo formuojamas žemės sklypas.
2.3. Pareiškėjas 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 36SD-883-(14.34.104) (toliau – ir 2018 m. kovo 13 d. raštas) buvo informuotas, kad teisme esant iškeltai civilinei bylai, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas, ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas) yra sustabdomas.
2.4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Rietavo turgus“ ieškinį dėl įpareigojimo nukeldinti pareiškėjo ginčo Statinį ir priteisti 8 612,32 Eur skolos bei delspinigius. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi prie šios civilinės prijungta civilinė byla Nr. e2-2124-225/2018, kuri buvo iškelta pagal NŽT ieškinį dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio registracijos panaikinimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti UAB „Aksel“ maitinimo paskirties pastato 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigoti pareiškėją atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 (toliau – ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas) UAB „Rietavo turgus“ ieškinį pareiškėjui atmetė, Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį tenkino iš dalies, – panaikino 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigojo pareiškėją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, pašalinant jame esantį Statinį. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 (toliau – ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis) pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju UAB „Aksel“ turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, nes nenustatyta, kad atlikti statybos darbai toje vietoje negalimi ir kad statyba nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, statinio įteisinimui suteikė šešių mėnesių terminą.
2.5. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti ginčo Statinį, 2020 m. birželio 29 d. NŽT pateikė prašymą (toliau – ir 2020 m. birželio 29 d. prašymas) dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) (toliau – ir 2020 m. liepos 28 d. sprendimas) pareiškėjui buvo nurodyta, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai Projekto rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, o 2020 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.) (toliau – ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Minėtus sprendimus pareiškėjas ginčijo Regionų apygardos administraciniame teisme. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-4395-583/2021, 2021 m. birželio 1 d. sprendimu (toliau – ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimas) panaikino NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimą kaip neteisėtus iš esmės, kadangi pripažino pareiškėjo teisę į žemės sklypą siekiant pagal paskirtį naudoti jam priklausančius pastatus. Teismas nurodė iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. prašymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 pagrindu teismas pažymėjo, kad situacija, kai ieškovei savavališkai pastatytą Statinį atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi Statinys, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas Statinys, neleistina, nes neleistina, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-453-822/2022 (toliau – ir LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis) paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą.
2.6. Įsiteisėjus teismų sprendimams, NŽT 2023 m. kovo 14 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 25¹, 26¹ punktuose įtvirtintomis nuostatomis, toliau negali būti tęsiamos žemės sklypo projekto rengimo procedūros, projekto reikalavimai nebegalioja ir negali būti išduodami nauji projekto rengimo reikalavimai, nes yra galiojantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad ginčo Statinys yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento. Atsižvelgus į tai nurodyta, kad Bendrovės prašymas atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
2.7. NŽT atsisakymas atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą yra nepagrįstas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio nuostatai. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 str.). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tokią nuostatą patvirtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija aiškinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
2.8. Žemės teisinius santykius dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Taisyklės, kurių 21 ir 68 punktai numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti.
2.9. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje aiškiai konstatavo, kad net ir esant nustatytai aplinkybei, kad Statinys yra savavališka statyba, jam turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį ir tik šios pareigos neįvykdžius dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių, Statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis.
2.10. Nagrinėjamu atveju yra priimtas NŽT 2017 m. liepos 26 d. įsakymas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) atidalijant žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas. Iškilus teisminiams ginčams šio administracinio akto vykdymo procedūra yra laikinai sustabdyta, atsakovas nėra priėmęs akto, panaikinančio minėtą įsakymą, o 2018 m. kovo 13 d. raštas, kuriuo nuspręsta sustabdyti administracinę procedūrą, savaime nepanaikina šio įsakymo galiojimo. Vadovaujantis Taisyklių 26¹ punktu, sustabdžius administracinę procedūrą, sustabdoma ir terminų eiga, o išnykus aplinkybėms, kurios lėmė administracinės procedūros sustabdymą, terminas tęsiamas toliau. Termino pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. liepos 26 d. įsakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimo ir tęsėsi iki 2018 m. kovo 13 d. rašto, kuriuo projekto rengimas buvo sustabdytas. Projekto rengimo procedūra tęsėsi 8 mėnesius. Šiuo atveju netaikytinas Taisyklių 26¹ punktas numatantis reikalavimų projektui galiojimo 3 metų terminą, kuris gali būti pratęstas 2 kartus po 2 metus. Bendrai Taisyklės numato bendrąjį 7 metų terminą, kuris šiuo metu nėra viršytas, o esant administracinės procedūros sustabdymui, Taisyklių nustatyto termino skaičiavimo eiga buvo sustojusi.
2.11. NŽT pozicija yra nenuosekli, nes prieštarauja administracinės procedūros sustabdymo pagrindams. Nors šiai dienai 2018 m. kovo 13 d. rašte nurodytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sustabdymo pagrindas yra išnykęs (civilinė byla išnagrinėta), tačiau ginčijamame Sprendime atsakovas jau remiasi Taisyklių 26¹ punktu dėl numatyto projekto galiojimo termino ir priimtų teismų sprendimų. Teismai, išnagrinėję ginčus, pasisakė, kad atsakovas turi iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą. Teismai išaiškino ir tai, kad pareiškėjui turi būti suteikta galimybė įteisinti Statinį, kurio įteisinimas nėra galimas be po juo esančios žemės sklypo naudojimo teisės suteikimo, o ši teisė gali atsirasti ir būti įgyvendinta tik suformavus atitinkamo dydžio žemės sklypą, kurio formavimo procedūros tąsos siekia pareiškėjas.
2.12. Praėjus ilgam laiko tarpui nuo 2017 m. liepos 26 d. įsakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą iki sprendimo priėmimo galėjo įsigalioti patvirtinti nauji teisės aktai, darantys įtaką rengiamo projekto sprendiniams, įsigalioti nauji teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai ir jų sprendiniai turintys įtakos rengiamo projekto sprendiniams. Taisyklių 262 punktas numato, jog pateikti reikalavimai turi būti keičiami naujais, kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai, darantys įtaką rengiamo projekto sprendiniams. Tokiu būdu, atsakovas turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas iš naujo ir gauti naujus reikalavimus, bet ne atsisakyti tęsti pradėtą administracinę procedūrą.
2.13. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, o asmenys turi teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties rezoliucinė dalis aiški ir nedviprasmiška – pareiškėjui suteiktas 6 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o neįvykdžius šio reikalavimo – jis įpareigotas per 1 mėnesį savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemės sklypo dalį, nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šie teismų sprendimai įsiteisėję ir vykdytini, pareiškėjo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nepriimtas, o tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 str.). Toks sprendimas taip pat turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.).
4.2. Asmuo, kuris siekia vykdyti statybos darbus ne jam priklausančiame žemės sklype, turi gauti šio žemės sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimą, o įstatymuose nenumatyta šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad teismas nusprendė, jog šiuo atveju Bendrovei turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį ir, kad statinio įteisinimui apeliacinės instancijos teismas suteikė 6 mėnesių terminą.
4.3. Ginčui aktualus žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2004-0045 10 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjas, t. y. viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Žemaitijos kolegija, kuri šiuo metu yra likviduota, be panaudos davėjo sutikimo savo teisių negalėjo perleisti kitam asmeniui, padalyti panaudos teisės, taip pat sklypą įkeisti, to tai reiškia, kad pareiškėjas negalėjo šiame žemės sklype statyti statinių be Lietuvos valstybės patikėtinio sutikimo.
4.4. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu panaikino NŽT 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimą, nes 2020 m. liepos 28 d. sprendimu nebuvo atsakyta į pareiškėjo prašyme keliamus reikalavimus, o 2020 m. spalio 14 d. sprendimas panaikintas kaip priimtas nekompetentingo administravimo subjekto. Šiuo sprendimu teismas nustatė pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. prašymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad šiuo sprendimu nustatyta pareiga atsakovui tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo suformavimo.
4.5. Vykdydamas minėtą teismo sprendimą, NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2023 m. kovo 14 d. Sprendimu iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. prašymą ir konstatavo, kad toliau negali būti tęsiamos Projekto rengimo procedūros, Projekto rengimo reikalavimai nebegalioja, ir negali būti išduodami nauji Projekto rengimo reikalavimai, nes yra galiojantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad Statinys yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento. NŽT padarė išvadą, kad Bendrovės prašymas atnaujinti 8,2694 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
4.6. Dėl to, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad Statinys yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl ir pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo tęsti pradėtą Projekto rengimą yra nepagrįstas. Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl to negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, kitu atveju peržengtų savo kompetencijos ribas.
4.7. Kadangi pareiškėjas neturi jokių teisių į žemės sklypą, kuriame pastatytas savavališkas Statinys, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 12 dalį, Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali įteisinti savavališkos statybos. Kitoks teisės normų aiškinimas sudarytų sąlygas savavališkų statinių statytojams be teisėto pagrindo pretenduoti į jiems nepriklausančią žemę, o kartu ir tam tikra prasme skatintų savavališkas statybas svetimoje žemėje.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsiliepime į skundą Rietavo savivaldybė nurodė, kad 8,2694 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 2000 m. statiniui – lėktuvų pakilimo–nusileidimo aikštelei – eksploatuoti. Kai buvo suformuotas žemės sklypas, pareiškėjo Statinys neegzistavo. Pagal Taisyklių 43 punktą gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Taigi pareiškėjo veiksmai prieštarauja imperatyviai teisės normai. Be kita ko, Rietavo savivaldybė atkreipė dėmesį į Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą draudimą įteisinti savavališkai valstybinėje žemėje statomus ir pastatytus naujus statinius, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Statybos įstatyme nustatyta tvarka statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais ir gaunamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Byloje nėra valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, kad pareiškėjas galėtų įteisinti neteisėtai pastatytus statinius. Rietavo savivaldybė taip pat nurodė, kad kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatytas neteisėtos statybos faktas, o Taisyklių 44 punkto nuostata draudžia dalinti žemės sklypą, kuris buvo suformuotas Statiniui eksploatuoti, joks naujo žemės sklypo formavimas jau suformuotame žemės sklype yra negalimas.
II.
7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Aksel“ skundą atmetė.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:
8.1. 2023 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 8,2694 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai (toliau – ir žemės sklypas), be kitų statinių, registruotas ir pastatas – kavinė-baras (Statinys), kuris priklauso Bendrovei.
8.2. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2018 m. kovo 13 d. raštu informavo Bendrovę, kad gavus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimą Nr. e2-2794-904/2018 apie pareiškėjui iškeltą civilinę bylą dėl ginčo Statinio nukeldinimo, nuspręsta, kad tol, kol vyks teisminis ginčas dėl Statinio, Projekto rengimas yra sustabdomas.
8.3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis patvirtino šias ginčui reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje, be kita ko, nagrinėtas NŽT ieškinys, kuriuo ji prašė panaikinti 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties keitimą) Nr. 12-29 ir įpareigoti Bendrovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, pašalinti jame esantį Statinį, ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Gindamasi nuo ieškinio, Bendrovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė NŽT ieškinį atmesti ir įpareigoti NŽT įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatyta tvarka išnuomoti Bendrovės 2 522 kv. m žemės sklypo dalį ginčo Statiniui eksploatuoti.
8.4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nusprendė NŽT ieškinį tenkinti iš dalies, Bendrovės priešieškinį atmetė. Teismas panaikino 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties keitimą) Nr. 12-29 ginčo statiniui; suteikė Bendrovei 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigojo Bendrovę per 1 mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, nugriauti joje esantį ginčo Statinį ir sutvarkyti statybvietę; tuo atveju, jei Bendrovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės sklypo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti Statinį, visas išlaidas išieškant iš Bendrovės. Sprendimuose teismai konstatavo, kad Statinys pastatytas leidus tik tuometinei panaudos gavėjai VšĮ Žemaitijos kolegijai valstybiniame sklype, t. y. subpanaudos teisiniu pagrindu. Valstybinio žemės sklypo dalis Bendrovei Statinio statybai buvo skirta šio sklypo panaudos gavėjo. Teismas nustatė ir tai, kad NŽT 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505 „Dėl statinio statybos“, adresuotu VšĮ Žemaitijos kolegijai, nurodė, kad Bendrovei ginčo Statinį leidžiama statyti tik sklypo panaudos laikotarpiui, o jam pasibaigus Statinys turi būti nugriautas per vieno mėnesio laikotarpį. Remiantis šiais įrodymais teismas padarė išvadą, kad 8,2694 ha valstybinės žemės sklypo dalis Bendrovei Statinio statybai buvo VšĮ Žemaitijos kolegijos suteikta prieštaraujant Žemės įstatymui ir jį detalizuojantiems teisės aktams, nes valstybinės žemės dalis subpanaudai buvo suteikta privačiam juridiniam asmeniui UAB ,,Aksel“, todėl pripažino, kad Bendrovė negalėjo būti statytoju ir įgyvendinti statytojo teisių neterminuotai, vėliau įregistravusi Statinį pretenduoti sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Sprendimuose konstatuota ir tai, kad net ir esant nustatytai aplinkybei, kad Bendrovės Statinys yra savavališka statyba, pastarajai turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, prieš imantis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų, kadangi, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, ginčui aktualios redakcijos Priežiūros įstatymo nuostatomis ir nuosekliai formuojama teismų praktika, statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, kurios turi būti imamasi tik asmeniui per nustatytą laikotarpį neįteisinus savavališkos statybos padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi kasacinis skundas nepriimtas, taigi, teismų sprendimai yra įsiteisėję.
8.5. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020, Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis patenkintas UAB ,,Aksel“ prašymas ir minėto sprendimo vykdymas atidėtas: 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi, – iki 2022 m. gruodžio 23 d.; 2023 m. vasario 10 d. nutartimi – iki 2023 m. rugsėjo 23 d.; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi – iki 2024 m. rugsėjo 23 d.; 2024 m. spalio 4 d. nutartimi – iki 2025 m. rugsėjo 23 d.
8.6. Regionų administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi, Bendrovės skundas panaikinti NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą bei NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimą, kuriais netenkintas pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. prašymas ir atsisakyta atnaujinti 8,2694 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei įpareigoti tai padaryti, patenkintas iš dalies: skundžiami raštai panaikinti, likusioje dalyje skundas atmestas kaip nepagrįstas. Iš teismų sprendimų argumentų matyti, kad skundžiami sprendimai panaikinti dėl to, kad sprendimą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas bei buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Taigi, sprendimuose nekonstatuota, kad atsakovo atsisakymas atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą rengimą neteisėtas, atsakovui nurodyta pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
8.7. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2023 m. kovo 14 d. Sprendimu pareiškėjui nurodyta, kad toliau negali būti tęsiamos Projekto rengimo procedūros, Projekto reikalavimai nebegalioja ir negali būti išduodami nauji Projekto rengimo reikalavimai, nes yra galiojantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad Statinys yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento.
8.8. Pareiškėjas dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi į Plungės apylinkės teismą. 2024 m. sausio 23 d. nutartimi Specialioji teismingumo kolegija pripažino, kad ginčas teismingas administraciniam teismui.
9. Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, konstatavo, kad byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 2012 m. kovo 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties keitimą) Nr. 12-29 pagrindu pareiškėjui 8,2694 ha ploto valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso ginčo Statinys. Pareiškėjo nuosavybės teisės į Statinį įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo prašymu, NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2017 m. liepos 26 d. sprendimu nusprendė rengti 8,2694 ha ploto valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą Bendrovės ginčo Statiniui eksploatuoti, 2016 m. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1DPS-5326-(4.27.) užsakytas šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Kilus teisminiam ginčui dėl UAB ,,Aksel“ priklausančio ginčo Statinio statybos teisėtumo, šio 8,2694 ha ploto valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas sustabdytas. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažinta, kad UAB ,,Aksel“ priklausantis Statinys žemės sklype pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes pastatytas be žemės sklypo patikėtinio sutikimo, tačiau suteikta teisė Statinį įteisinti. Tam nustatytas terminas – iki 2025 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėjas siekė, kad sustabdytas 8,2694 ha ploto valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas būtų atnaujintas ir jam būtų suformuotas 2 522 kv. m žemės sklypas Statiniui eksploatuoti. Atsakovui nesutikus atnaujinti 8,2694 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
10. Įvertinęs įrodymus teismas konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjo Statinys pastatytas savavališkai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti.
11. Vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, teismas sprendė, kad teismo sprendimais konstatavus, jog Statinys yra savavališka statyba, tokiam statiniui žemės sklypas (nuomai ar pardavimui) negali būti formuojamas iki statinio statyba nebus įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į Taisyklių 251 ir 261 punktus, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog Statiniui, kuris yra savavališka statyba, naudojimasis ir disponavimas kuriuo draudžiamas įstatymu, negali būti išduoti projekto rengimo reikalavimai ar sprendžiama dėl nustatyto termino pratęsimo.
12. Teismas pabrėžė, kad vien faktas, jog dar iki teisminio ginčo dėl Statinio statybos pripažinimo savavališka kilimo (jis iškeltas 2018 m. sausio 22 d. ieškiniu), NŽT Plungės ir Rietavo skyrius priėmė 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą ir UAB ,,Aksel“ ginčo Statiniui eksploatuoti, nesudaro pagrindo tokį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tęsti.
13. Teismas akcentavo, kad šiame kontekste pareiškėjo argumentai, susiję su Taisyklėse įtvirtinta galimybe atnaujinti ir tęsti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju reikšmingas ne pačios procedūros termino klausimas, o tai, kad pasikeitus aplinkybėms, toks žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra negalimas pagal nustatytą imperatyvų teisinį reguliavimą.
14. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą.
15. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismas sprendė, kad byloje nenustatyti pagrindai, kuriais remiantis būtų galima ginčijamą Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
16. Teismas taip pat konstatavo, kad pripažinus, jog pagrindinis pareiškėjo reikalavimas – panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų, – įpareigoti NŽT tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei kreiptis į atitinkamus subjektus dėl naujų projekto rengimo reikalavimų išdavimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos ir teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigoti atsakovą atnaujinti procedūrą ar kreiptis dėl projektų rengimo reikalavimų išdavimo.
17. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nors UAB ,,Aksel“ priklausantis ginčo Statinys 8,2694 ha ploto valstybiniame žemės sklype pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau įsiteisėjusiais teismo sprendimais pareiškėjui suteikta teisė šį Statinį įteisinti, tam nustatytas terminas – iki 2025 m. rugsėjo 23 d. Taigi, teismo vertinimu, ši pareiškėjo teisė negali būti ignoruojama ar įgyvendinama formaliai ir turi būti ginama. Teismas paaiškino, kad, tam, jog pareiškėjas įteisintų Statinį, jis turi gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ginčo statinio statybai valstybinėje žemėje. Kadangi iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog valstybinės žemės patikėtinis šiuo atveju yra NŽT, taigi šiuo atveju pareiškėjas Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į atsakovą, siekdamas gauti jo sutikimą ginčo Statiniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs sutikimą, galės tęsti Statinio įteisinimo procedūrą (vėliau ir kreiptis dėl žemės sklypo formavimo), o patikėtiniui atsisakius sutikimą duoti – atsisakymą ginčyti teismine tvarka. Teismo vertinimu, tokiu būdu būtų įvertinti visi abiejų šalių argumentai dėl galimybės įteisinti statinį, be to, būtų realiai užtikrinta pareiškėjo teisė įteisinti statinį, o taip pat nesusidarytų teisinė situacija, kai atskirų teisių įgyvendinimas tampa susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai.
III.
18. Pareiškėjas UAB ,,Aksel“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Nors skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies preambulėje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisės formuoti žemės sklypą Statiniui eksploatuoti įgyvendinimo, tačiau teismas sprendime pareiškėjui nurodė, visų pirma, įteisinti Statinį remiantis Žemės įstatymo reglamentavimu ir tik vėliau kreiptis į atsakovą dėl žemės sklypo formavimo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sumaišė procedūras, kuriomis remiantis pareiškėjas siekia įgyvendinti teismų įsiteisėjusiais sprendimais jam suteiktą teisę įteisinti ginčo Statinį. Pareiškėjas siekia, jog jam būtų suteikta galimybė įgyti žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, nes tik tuo atveju gali būti įgyvendinta statytojo teisė. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra paminėti administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų sprendimai, kuriuose kiekvienu atveju yra konstatuota ir išaiškinta, kad pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė vienu ar kitu pagrindu valdyti ginčo sklypą siekiu įteisinti Statinį, kuris įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažintas kaip neteisėtai pastatytas, bet ne priešingai. Tačiau teismas ginčą nagrinėjo per Statinio įteisinimo prizmę, neturint žemės savininko ar patikėtinio sutikimo, ir tik tuomet, kai pareiškėjas įteisins šį Statinį, anot sprendime nurodytų motyvų, pareiškėjas galės formuoti žemės sklypą, reikalingą Statiniui eksploatuoti. Teismas nukrypo nuo ginčo esmės, ydingai įvertino faktines aplinkybes, todėl šiuo pagrindu skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi.
19.2. Pirmosios instancijos teismas, sumaišydamas procedūras, pareiškėjui nurodė iš naujo pradėti Statinio įteisinimo procedūrą vadovaujantis Statybos įstatymo normomis teikiant prašymą išduoti ginčo pastatui statybą leidžiantį dokumentą, nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatuota, kad Statinys yra neteisėtas, o vėliau sekę teismų sprendimai konstatavo, kad pareiškėjai turi būti suteikta galimybė įteisinti ginčo Statinį suteikiant galimybę vienu ar kitu būdu valdyti po juo esantį žemės sklypą. Statinys jau yra pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas nevertino pareiškėjo galimybės tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą. Teismas pasisakė, kad Taisyklėse įtvirtinta galimybė atnaujinti ir tęsti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju reikšmingas ne pačios procedūros termino klausimas, o tai, kad pasikeitus aplinkybėms, toks žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra negalimas pagal nustatytą imperatyvų teisinį reguliavimą. Vadovaujantis šia teismo logika, turėtų būti paneigiami administracinės ir bendrosios kompetencijos įsiteisėjusių teismų sprendimai bei jų motyvacinės dalys, bei išaiškinimai, bei paties skundo teismui turinys ir juo nustatytos bylos nagrinėjimo ribos. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra galiojantis ir nepanaikintas. Todėl administracinė byla turėjo būti nagrinėjama vertinant NŽT pareigą tęsti pradėtą ir nebaigtą (sustabdytą) žemės sklypo formavimo procedūrą. Bendrai Taisyklės numato bendrąjį 7 metų, kuris šiuo metu nėra viršytas, o esant administracinės procedūros sustabdymui, Taisyklių nustatyto termino skaičiavimo eiga buvo sustojusi. Šiuo atveju netaikytinas Taisyklių 26¹ punktas.
19.3. Pirmosios instancijos teismui formaliai atmetus skundą buvo paneigta pareiškėjo teisė įgyvendinti statytojo teisę, o ginčas liko neišspręstas. Teismui konstatavus, kad pareiškėjas, siekdamas gauti sutikimą ginčo statiniui, turi teisę kreiptis į atsakovą, o šiam atsisakius duoti sutikimą – atsisakymą ginčyti teismine tvarka – skatina tolimesnį šalių bylinėjimąsi, bet nesprendžia ginčo. Kita vertus, tokiais teismo motyvais yra paneigiamas pats kreipimosi į teismą tikslas – išspręsti šalių ginčą, kuris nepanaikinus ir nepakeitus skundžiamo Sprendimo liktų neišspręstas.
19.4. Pirmosios instancijos teismas kvestionavo įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą, kuris buvo peržiūrėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi, taigi nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kuri aiškinant ir taikant įstatymus privaloma žemesnės instancijos teismams. Teismas nesivadovavo ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytais išaiškinimais, kur konstatuota, kad atsižvelgus į tai, jog pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises.
20. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
21.1. Pareiškėjas savaip interpretuoja priimtus teismų sprendimus ir įrodinėja, kad Nacionalinė žemės tarnyba bet kokiu pagrindu turi sudaryti galimybę pareiškėjui valdyti žemės sklypą, skirtą Statiniui eksploatuoti. Asmuo, kuris siekia vykdyti statybos darbus ne jam priklausančiame žemės sklype, turi gauti šio žemės sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimą, o šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 674/2013).
21.2. Pareiškėjo pozicija, kad bet kokiu atveju NŽT turi tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, yra nepagrįsta. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendime konstatavo, kad administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į pirminę padėtį ir sukuria NŽT pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y., pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. prašymą. Atsižvelgiant į tai, NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2023 m. kovo 14 d. Sprendimu iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. prašymą, kuriame nurodė, kad toliau negali būti tęsiamos Projekto rengimo procedūros, Projekto rengimo reikalavimai nebegalioja, ir negali būti išduodami nauji Projekto rengimo reikalavimai, nes yra galiojantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad Statinys yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento bei padarė išvadą, kad Bendrovės prašymas atnaujinti Projekto rengimą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
21.3. Pareiškėjas nepagrįstai siekia, kad teismas įpareigotų viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, t. y., tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas negali įpareigoti instituciją priimti atitinkamą sprendimą, kadangi negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir priimti sprendimų, priskirtinų viešojo administravimo institucijos kompetencijai.
21.4. Teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjo nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi faktinės aplinkybės pareiškėjo nurodytoje byloje nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių skiriasi, be to, iš esmės pareiškėjo prašomas automatinis žemės sklypo suformavimas jo neteisėtai pastatytam Statiniui prieštarautų bendrajam teisingumo ir sąžiningumo principams, nes sudarytų galimybes piktnaudžiaujant teisėmis dar ir turėti iš to naudos.
21.5. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde įrodinėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (administracinės procedūros) terminų eigą, taip pat tai, kad teismas sumaišė procedūras, kuriomis remiantis pareiškėjas siekia įgyvendinti teismų įsiteisėjusiais sprendimais jam suteiktą teisę įteisinti Statinį, tačiau šiuo atveju konstatuotina, kad teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog savavališkai pastatyto Statinio naudojimasis ir disponavimas yra draudžiamas įstatymu, todėl negali būti išduoti projekto rengimo reikalavimai ar sprendžiama dėl nustatyto termino pratęsimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi jokių teisių į žemės sklypą, kuriame pastatytas savavališkas Statinys. Nagrinėjamu atveju iš viso negali būti vykdomas pareiškėjo savavališkos statybos įteisinimas, kaip savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas. Kitoks teisės normų aiškinimas sudarytų sąlygas savavališkų statinių statytojams be teisėto pagrindo pretenduoti į jiems nepriklausančią žemę, o kartu ir tam tikra prasme skatintų savavališkas statybas svetimoje žemėje.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Rietavo savivaldybė iš esmės pakartoja argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, be kita ko, dėl NŽT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.
24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisės formuoti žemės sklypą Statiniui eksploatuoti įgyvendinimo, tačiau teismas sprendime pareiškėjui nurodė, visų pirma, įteisinti Statinį remiantis Žemės įstatymo reglamentavimu ir tik vėliau kreiptis į atsakovą dėl žemės sklypo formavimo. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas iš esmės sumaišė procedūras, kuriomis remiantis pareiškėjas siekia įgyvendinti teismų įsiteisėjusiais sprendimais jam suteiktą teisę įteisinti ginčo Statinį.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 panaikino 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigojo pareiškėją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, pašalinant jame esantį Statinį. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Atitinkamai, Klaipėdos apygardos teismas sprendė, kad šiuo atveju, siekiant nepažeisti proporcingumo principo, pareiškėjui turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, ir statinio įteisinimui suteikė šešių mėnesių terminą. Kartu ypač akcentuotina, jog bendrosios jurisdikcijos teismai nustatė, kad Statinys yra neteisėtai pastatytas, todėl jo, kaip teisėto objekto, nėra: Klaipėdos apygardos teismas nutarė, jog pareiškėjui turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog „pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Šioje byloje atsakovė, pareikšdama priešieškinį, siekė nuomininko teisių į valstybinės žemės sklypą tik lengvatinėmis sąlygomis, tačiau byloje nebuvo aiškinamasi dėl galimybės atsakovei valdyti žemės sklypo dalį kitais žemės teisinius santykius reglamentuojančiais pagrindais, byloje nebuvo aiškinamasi nei ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos, nei atsakovės valia dėl žemės sklypo dalies valdymo komercinėmis sąlygomis.“
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas, siekdamas įteisinti ginčo Statinį, 2020 m. birželio 29 d. NŽT pateikė prašymą dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) pareiškėjui buvo nurodyta, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai Projekto rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, o 2020 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Minėtus sprendimus pareiškėjas ginčijo Regionų apygardos administraciniame teisme, jo Klaipėdos rūmuose, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-4395-583/2021, 2021 m. birželio 1 d. sprendimu panaikino NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimą kaip neteisėtus iš esmės, nes „jie neteisėti dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-453-822/2022 paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą. Taigi, administraciniai teismai minėtuose sprendimuose nustatė, kad NŽT, priimdama skundžiamus aktus, nesilaikė pagrindinių procedūrų ir juos priėmė NŽT nekompetentingas padalinys, iš esmės nenagrinėdami NŽT veiksmų dėl galimybės projektuoti žemės sklypus Statinio įteisinimui.
28. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pareiškėjui nurodė, visų pirma, įteisinti Statinį remiantis Žemės įstatymo reglamentavimu ir tik vėliau kreiptis į atsakovą dėl žemės sklypo formavimo. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas iš esmės sumaišė procedūras, kuriomis remiantis pareiškėjas siekia įgyvendinti teismų įsiteisėjusiais sprendimais jam suteiktą teisę įteisinti ginčo Statinį.
29. Atsakydama į pareiškėjo argumentus „dėl procedūrų eiliškumo sumaišymo“, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, jos 44 punkte, konstatavo, kad „Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Kai statiniai savavališkai yra pastatyti ne ant teisiniu pagrindu valdomos žemės (valstybinės žemės), yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises prie šio valdomo neteisėtai pastatyto namo, ir tik nustačius, kad nėra teisinių priemonių to padaryti, proporcinga priemone galėtų būti pripažintas statinio griovimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; kt.)“. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjo Statinys stovi ant 8,2694 ha ploto žemės sklypo, kuriame yra Rietavo turgus, o Statiniui eksploatuoti reikia daug mažesnio sklypo, kuris nėra suformuotas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, kad yra neproporcinga ir neadekvatu tęsti 8,2694 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras dėl to, kad būtų galima įteisinti neteisėtai pastatytą Statinį (žr. šios nutarties 26 punktą, taip pat 27 punktą), po kuriuo yra net neteisėta pagal galiojusias Taisykles (ir šiuo metu galiojančias, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 patvirtintas Taisykles) pradėti formuoti naują sklypą; juolab, kad tam prieštarauja vietos bendruomenė, kurią atstovauja Rietavo savivaldybė, taip pat valstybės institucijos, be kita ko, atsakovas (nėra jokio asmenų bendradarbiavimo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nesant galimybės tęsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų, pirmiausia būtina įteisinti Statinį. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti NŽT tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo projekto rengimą bei kreiptis į atitinkamus subjektus dėl naujų projekto rengimo reikalavimų išdavimo.
30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia pareiškėjas, tinkamai, pagrįstai ir teisingai išaiškino teisės nuostatas, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes teisės nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Visi kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra nei tokios teisinės svarbos, nei aktualumo, kad bent leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
31. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksel“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis