Civilinė byla Nr. e2-593-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00492-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1

                                                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mažasis ponis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Junila“ atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą ir civilinė byla nutraukta, civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mažasis ponis“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimus dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Junila“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiško reikalavimo, – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mažasis ponis“ (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Junila“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Pareiškėja UAB „Mažasis ponis“ nurodė, kad atsakovė nevykdo prievolių darbuotojams. Pareiškėja perėmė reikalavimo teises iš darbuotojų ir tapo atsakovės kreditore. Atsakovė yra skolinga 56 870,10 Eur (neatskaičius mokesčių) / 33 672,28 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. Atsakovė yra nemoki, turi įsiskolinimų: 22 276,90 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV); 82 419,33 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Pagal atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, ji 2022 m. ir 2023 m. veikė nuostolingai; pagal 2023 m. gruodžio 31 d. duomenis atsakovės nuosavo kapitalo dydis buvo 43 171 Eur, trumpalaikis turtas – 46 015 Eur, o skoliniai įsipareigojimai – 2 844 Eur. VSDFV duomenimis, bendrovėje darbuotojų skaičius mažėja. Taigi atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 punkte nustatytus kriterijus, jai keltina bankroto byla.

3.       Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Junila“ nemokumo (bankroto) bylą.

4.       Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2025 m. balandžio 28 d. duomenimis sudaro 22 276,90 Eur, atsakovė darbuotojų neturi. Nepriemokos išieškoti nepavyko, paskutinį kartą iš atsakovės 1,61 Eur įmoka buvo gauta 2024 m. liepos 25 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Junila“ bankroto bylą ir civilinę bylą nutraukė; pavedė inicijuoti UAB „Junila“ likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnį.

6.       Teismas pagal atsakovės paskutinius valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateikto balanso duomenis už 2023 m. nustatė, kad atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 46 015 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 2 844 Eur. 2023 m. UAB „Junila“ dirbo nuostolingai, patyrė 1 794 Eur nuostolį. Atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m. nėra pateikusi, todėl teismas padarė išvadą, kad bendrovė nuo 2024 m. nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė, teismo įvertinimu, įrodo, kad bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai. Be to, vertindamas aplinkybę, kad pagal VSDFV duomenis atsakovė nuo 2024 m. balandžio mėn. neturi darbuotojų, teismas padarė išvadą, jog bendrovė apskritai nevykdo veiklos ir negauna pajamų.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovės skola UAB „Mažasis ponis“ yra 56 870,10 Eur (neatskaičius mokesčių) / 33 672,28 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. VSDFV Kauno skyriaus pateiktais duomenimis, atsakovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2025 m. balandžio 28 d. sudaro 22 276,90 Eur, iš kurių: 21 678,63 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 598,27 delspinigių.

8.       Iš viešųjų registrų duomenų teismas nustatė, kad: (i) VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 1/15 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/15 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems taikomi areštai; (ii) akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialųjį turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje; (iii) remiantis VMI 2025 m. balandžio 23 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 82 419,33 Eur; (iv) remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolio Andriaus Bublio kontoroje šiuo metu atsakovės atžvilgiu vykdoma 14 išieškojimų, bendra išieškotina suma –143 179,96 Eur.

9.       Teismas nenustatė, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Taip pat nėra duomenų, kad teismuose būtų pradėtos civilinės bylos, kuriose UAB „Junila“ būtų dalyvaujančiu byloje asmeniu.

10.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Todėl teismas nusprendė, kad UAB „Junila“ gali būti keliama bankroto byla.

11.       Teismas nurodė, kad, 2025 m. balandžio 30 d. paskelbus nemokumo administratoriaus atranką, 2025 m. gegužės 30 d. nemokumo administratoriaus atranka neįvyko, nepateikus nė vienam nemokumo administratoriui sutikimo–deklaracijos, ir nemokumo administratorius nebuvo atrinktas.

12.       Teismas nurodė, kad JANĮ nėra sureguliuota situacija, kai teismine tvarka vykdomo bankroto proceso metu, teismo paskirtas nemokumo administratorius netenka teisės administruoti nemokumo procesus ir nėra kito nemokumo administratoriaus prisiimančio riziką administruoti vykstantį bankroto procesą. Teismų praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 7 dalimi, aptarta situacija sprendžiama taikant įstatymo analogiją (JANĮ 23 straipsnio 4 dalį), nutraukiant bankroto bylą CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-19-803/2024).

13.       Teismas, remdamasis JANĮ 23 straipsnio 4 dalimi ir CK 2.70 straipsnio 1 dalies 7 punktu, padarė išvadą, kad bendrovė neturi turto iš kurio galėtų būti dengiamos bankroto proceso administravimo išlaidos ir nėra nemokumo administratoriaus prisiimančio bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, todėl bankroto bylą nutraukė, pavesdamas inicijuoti bendrovės likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

14.       Atsižvelgdamas į priimtą procesinį sprendimą, teismas UAB „Mažasis ponis“ grąžino jos sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur užstatą.

      III. Atskirojo skundo argumentai

15.       Pareiškėja UAB „Mažasis ponis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi, priėmęs apeliantės pareiškimą iškelti nemokumo bylą atsakovei, nustatė pareiškėjai įpareigojimą per 14 dienų įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur, reikalingus bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti, kurį apeliantė įvykdė. Tačiau byloje nėra duomenų, kad teismas, gavęs minėtą apeliantės užstatą (mokėjimą), būtų atlikęs korekcijas, atliekant nemokumo administratoriaus atranką, t. y. tikėtina, jog atranka buvo tęsiama su žyma dėl nemokumo administratoriaus sutikimo administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, nors iš tiesų šios išlaidos jau buvo užtikrintos, įnešant užstatą. Taigi, teismas netinkamai organizavo nemokumo administratoriaus atranką. Nurodžius klaidingas nemokumo administratoriaus atrankos sąlygas, neatsirado nemokumo administratorius, sutinkantis administruoti atsakovės nemokumo procesą.

15.2.                      JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jeigu tenkinama viena iš dviejų sąlygų. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga – asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Šiuo atveju JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga buvo įvykdyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, atsisakė jai iškelti bankroto bylą ir civilinę bylą nutraukė, nes bendrovė neturi turto iš kurio galėtų būti dengiamos bankroto proceso administravimo išlaidos ir nėra nemokumo administratoriaus prisiimančio bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas atsisakymas iškelti nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą

18.       Apeliantė (pareiškėja) UAB „Mažasis ponis“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Junila“ bankroto bylą, motyvuodama, kad atsakovė yra nemoki.

19.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi, priėmęs apeliantės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Junila“, pareiškėjai UAB „Mažasis ponis“ nustatė 14 darbo dienų terminą įnešti 2 000 Eur į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, reikalingus bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti. Teismas nurodė, kad neįnešus įvardytos sumos, reikalingos bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti, jis gali iškelti bankroto bylą tik nustatęs JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, nemokumo administratoriaus atranka skelbtina su žyma dėl nemokumo administratoriaus sutikimo administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką.

20.       Pareiškėja, vykdydama teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, 2025 m. gegužės 7 d. įnešė į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur, reikalingus bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti.

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, konstatavęs atsakovės nemokumą, atsisakė jai iškelti bankroto bylą ir civilinę bylą nutraukė, kadangi bendrovė neturi turto iš kurio galėtų būti dengiamos bankroto proceso administravimo išlaidos ir nėra nemokumo administratoriaus prisiimančio bankroto proceso administravimo išlaidų riziką.

22.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: (1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; (2) juridinis asmuo nėra nemokus; (3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

23.       Minimoje JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų: (1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti; (2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų.

24.       Teismas, nustatęs, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, pasiūlo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusiam asmeniui per ne ilgesnį kaip 14 dienų laikotarpį nuo šio pasiūlymo pateikimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 23 straipsnio 2 dalis). Jeigu į teismo depozitinę sąskaitą nustatyta suma neįmokama, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nustatyto termino įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, pabaigos Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką (JANĮ 23 straipsnio 3 dalis).

25.       Jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką pateikimo dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo–deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva (JANĮ 23 straipsnio 4 dalis).

26.       Taigi, teismas atsisako iškelti juridiniam asmeniui nemokumo bylą tuomet, kai nustatęs, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, atliko JANĮ 23 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytus veiksmus. Kitaip tariant, tam, kad teismas atsisakytų iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, jog juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, turi egzistuoti šios sąlygos: (1) teismo padaryta išvada, kad juridinio asmens turimo turto bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti nepakanka (gali nepakakti), kuri padaroma atlikus bankrutuojančio juridinio asmens finansinės situacijos analizę bei apskaičiavus bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti reikalingos sumos dydį; (2) bankroto procesą inicijavęs asmuo nesutiko įmokėti šioms išlaidoms padengti reikalingos sumos į teismo depozitinę sąskaitą ir nė vienas bankroto administratorius nesutiko administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką.

27.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.4 papunkčiu buvo patvirtintos Nemokumo administratorių atrankos taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 29 punktą teismas atrankos programoje pateikia informaciją apie juridinį asmenį: (1) juridinio asmens kodas, pavadinimas, adresas (buveinė) (Taisyklių 29.1 papunktis); (2) teismas, kuriame keliama arba iškelta bankroto byla, bankroto bylos numeris ir teisėjas, nagrinėjantis prašymą iškelti nemokumo bylą arba nagrinėjantis bankroto bylą (Taisyklių 29.2 papunktis); (3) bankroto proceso stadija, kada parenkamas nemokumo administratorius (Taisyklių 29.3 papunktis); (4) juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų duomenys (Taisyklių 29.4 papunktis); (5) nemokumo administratoriui numatomas bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą (Taisyklių 29.5 papunktis); (6) žyma, jei juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir bankroto procesas būtų vykdomas prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką (Taisyklių 29.6 papunktis).

28.       Pažymėtina, kad Taisyklių 23 punkte įtvirtinta bendroji nuostata, jog nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvauja visi bet kurios grupės nemokumo administratoriai, pateikę Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytos formos sutikimus–deklaracijas. Taigi, nemokumo administratorius, nepateikęs sutikimo–deklaracijos, nedalyvauja atrankoje, o nemokumo administratorius gali būti paskirtas administruoti nemokumo procesą tik tuo atveju, kai yra pateiktas jo sutikimas–deklaracija (JANĮ 36 straipsnio 1 dalis).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytu aktualiu sprendžiamam klausimui teisiniu reglamentavimu, sutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė imperatyvių JANĮ 23 straipsnio 1, 2–4 dalyse įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių bankroto bylos iškėlimo procesą tuo atveju, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja, įpareigota teismo, 2025 m. gegužės 7 d. įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur, reikalingus bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti, tačiau byloje nėra duomenų, kad teismas, gavęs apeliantės mokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą, būtų atlikęs nemokumo administratoriaus atrankos žymų korekcijas, nurodant, jog bankroto proceso administravimo išlaidos yra užtikrintos pareiškėjos įnešta į teismo depozitinę sąskaitą suma.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas, paskelbęs nemokumo administratoriaus atranką atsakovės UAB „Junila“ bankroto proceso administravimui su žyma, jog procesas vykdomas prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, suklydo ir nepatikslino atrankos programoje šios pateiktos informacijos, nurodant apie pareiškėjos į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą sumą bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti, konstatuoja, jog tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai organizuojant nemokumo administratoriaus atranką galėjo lemti nemokumo administratoriaus atrankos rezultatą ir, atitinkamai, nagrinėjamos bylos rezultatą. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriaus atranką vykdo pirmosios instancijos teismas, kuris nagrinėja bankroto bylą, panaikinus apskųstą teismo nutartį, ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31.       Nusprendus panaikinti apskųstą nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimo. Pateiktų naujų įrodymų (ne)priėmimo klausimas, esant poreikiui, turės bus išspręstas bylą iš naujo nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo.

32.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Junila“ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mažasis ponis“, juridinio asmens kodas 304721424, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2025 m. birželio 4 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 773671001.

Teisėja                                                                                                                         Asta Radzevičienė