Civilinė byla Nr. 2-1788-381/2020

TeisminioprocesoNr.2-55-3-00501-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4.; 3.3.1.6.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria pareiškėjui Z. V. nustatytas terminas atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties panaikinimo trūkumams ištaisyti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „FF Lizingas“, kuri Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi BUAB „FF Lizingas“ bankroto bylą iš Vilniaus apygardos teismo perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui.

3.       Pareiškėjas (kreditorius) Z. V. 2020 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl BUAB „FF Lizingas“ kreditorių finansinių reikalavimų, kuriuo prašė: 1) kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl 2019 m. balandžio 26 d. FNTT VAV ŪVTS specialisto išvados
Nr. 04/10-2-18-4675 ir medžiagos, kurios pagrindu padaryta ši išvada, ikiteisminiame tyrime
Nr. 01-2-00059-17 išreikalavimo; 2) išreikalauti iš BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratorės UAB „Admivita” apskaitos duomenis apie bendrovės II ir III eilės kreditorių finansinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus; 3) panaikinti BUAB „FF Lizingas“ II ir III eilės kreditorių finansinius reikalavimus, kaip nepatikrintus ir nepagrįstus. Prašymas grindžiamas tuo, jog 2019 m. balandžio 26 d. FNTT VAV ŪVTS specialisto išvadoje bei jos medžiagoje yra BUAB „FF Lizingas“ kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumui ir jų dydžiui svarbios aplinkybės, o bendrovės bankroto administratorė pateikė teismui tvirtinti nepagrįstus ir nepatikrintus II ir III eilės kreditorių finansinius reikalavimus.

4.       Kauno apygardos teismui 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetus, pareiškėjas Z. V. pateikė atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties panaikinimo ir bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui, neatskleidus bylos ginčo esmės.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti teismui.

6.       Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, pagal kurį už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis.

7.       Teismas išaiškino, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 2 dalį nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Civilinio proceso normos nenumato bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriaus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už bankroto byloje teikiamą atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų. Įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens prašymu grąžinami (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

8.       Pareiškėjui Z. V. nepateikus duomenų apie žyminio mokesčio už atskirąjį skundą bankroto byloje sumokėjimą, teismas nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis, 306 straipsnis, 338 straipsnis).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

9.       Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:

9.1.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės yra apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, o ne tarpinės nutarties ginče dėl kreditorinių reikalavimų bankroto byloje. Tai, kad teismas priėmė baigiamąjį sprendimą – nutartį ir lėmė, kad pareiškėjas teikė ne apeliacinį, o atskirąjį skundą.

9.2.       Skundžiama nutartimi pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 2 dalį.

9.3.       Po 2020 m. sausio 1 d. šios sudėties pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje nereikalavo iš apelianto žyminio mokesčio dėl jo atskirųjų skundų, pateiktų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis priimti sprendimai iš esmės, o ne tarpinės nutartys. Teismas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių už vienus atskiruosius skundus reikalaujama mokėti žyminius mokesčius, o už kitus – ne. Tokiu būdu skundžiama nutartimi neužtikrinami CPK 21 straipsnio reikalavimai, nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

9.4.       Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad pareiškėjui iki šiol nėra pateiktas bankroto administratorės atsiliepimas į 2020 m. liepos 7 d. prašymą.

9.5.       2020 m. apelianto atskirieji skundai civilinėse bylose dėl ginčų, kilusių iš bankroto bylos dalyvių santykių, priimami ir nagrinėjami kituose teismuose be žyminio mokesčio.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir
3 dalys, 338 straipsnis).

3.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams ištaisyti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4.       Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).

5.       Bylos duomenimis apeliantas Z. V. 2020 m. rugsėjo 3 d. BUAB „FF Lizingas” bankroto byloje pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patenkinti jo prašymus dėl dokumentų išreikalavimo bei bendrovės II ir III eilės kreditorių finansinių reikalavimų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui, kuris yra BUAB „FF Lizingas” kreditorius, terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą mokėtiną 50 Eur žyminį mokestį. Apelianto įsitikinimu, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK
83 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalyje nustatytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jam terminą sumokėti už pateiktą atskirąjį skundą žyminį mokestį.

6.       Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi CPK 80 straipsnio 2 dalies redakcija numatė bendrą taisyklę, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, už kuriuos buvo nustatytas 50 Eur dydžio mokėtinas žyminis mokestis. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), pakeitęs iki tol bankroto ir restruktūrizavimo procesus reglamentavusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą (toliau – ĮRĮ). Kartu su JANĮ, įstatymų leidėjo buvo priimta eilė kitų įstatymų, įskaitant CPK, pakeitimų. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatantis, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, t. y. įstatymų leidėjas prie CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, kada mokamas žyminis mokestis už atskiruosius skundus, priskyrė ir atskiruosius skundus bankroto bei restruktūrizavimo bylose. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

7.       CPK 83 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) reglamentuojami atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK
80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

8.       Lietuvos apeliacinis teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, siekdamas suvienodinti teismų praktiką sprendžiant klausimą, ar žyminio mokesčio lengvatos taikytinos tik už CPK 83 straipsnio
2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo) ar ir už tokiose bylose paduodamus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose), 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, išaiškino, kad, esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), tiek už CPK 83 straipsnio
2 dalyje tiesiogiai nenurodytus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

9.       Pateiktu teisės aiškinimu CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo esmė nėra paneigiama, kadangi atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio
1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio
8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti galimai nepagrįstų skundų teikimą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens prašymu grąžinami (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

10.       Apeliantas Z. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, priimtos BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, panaikinimo. Pareiškėjas yra BUAB „FF Lizingas“ kreditorius ir atskiruoju skundu ginčija kitų, bet ne savo, bendrovės bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes bei aukščiau pateiktus išaiškinimus, daroma išvada, kad apeliantas už pirmosios instancijos teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties panaikinimo turėjo sumokėti
50 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjui žyminio mokesčio nesumokėjus ir nepateikus teismui šį faktą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties, priimtos bendrovės bankroto byloje.

11.       Minėta, kad teismų praktika bylai aktualiu klausimu iki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 priėmimo, nebuvo vienoda, kas iš esmės galėjo lemti atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, jog 2020 m. pareiškėjo atskirieji skundai civilinėse bylose dėl ginčų, kilusių iš bankroto bylos dalyvių santykių, buvo priimami ir nagrinėjami kituose teismuose, nereikalaujant sumokėti žyminį mokestį. Kita vertus, tokią situaciją galėjo lemti ir skirtingas pareiškėjo statusas atitinkamose nemokumo (bankroto) bylose arba skirtingas atskirųjų skundų dalykas. Todėl vien šios aplinkybės pateiktų išaiškinimų kontekste nepatvirtina, kad ir šiuo atveju pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo.

12.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Artūras Driukas