AN byla Nr. II-112-771/2018
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00387-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1.;3.25.3.
(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. balandžio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. ir jo atstovės N. Č. skundą dėl 2018-04-03 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir-
n u s t a t ė :
E. Č. 2018 m. balandžio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad jis padarė administracinį nusižengimą numatytą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalyje, tai yra dėl to, kad jis 2018 m. vasario 26 d., nakties metu - 4.57 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) , garsiai leido muziką per kompiuterį, kuri trukdė ilsėtis 72 namo gyventojams. Pažeidimą padarė pakartotinai.
2018 m. balandžio 3 d. priimtu nutarimu E. Č. už ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 80 eurų dydžio bauda.
Šiaulių apylinkės teisme 2018 m. balandžio 11 d. gautas persiųstas E. Č. ir jo atstovės N. Č. skundas dėl 2018-04-03 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodo, kad skirta bauda yra per didelė. E. Č. šiuo metu yra be darbo, neturintis jokių pajamų, todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę baudą.
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomąsi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų“, 2 dalis numato, kad „Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų“.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. Č. paskirta nuobauda – bauda – mažesnė nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes, ir skyrė minimalią baudą, kuri yra numatyta už šio nusižengimo padarymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija skirdama baudą, nustatė, kad yra ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, kad asmuo padarė pakartotinį nusižengimą, ir už tai jam buvo skirta nuobauda pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, todėl ši aplinkybė negali būti vertintina, kaip sunkinanti, todėl ji iš nutarimo šalintina.
Skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda, galima tik pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas“.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į E. Č. ir N. Č. nurodytas aplinkybes, kad E. Č. šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, tačiau teismas daro išvada, kad paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, paskirtą nuobaudą švelninti, nekonstatuotas, todėl skundas netenkinamas ir skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi,-
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. Č. ir jo atstovės N. Č. skundo netenkinti.
Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. M. 2018 m. balandžio 3 d. priimtą nutarimą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas