Baudžiamoji byla Nr. 2K-351-222/2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01765-2013-1

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

                                                                                    1.2.4.2.8;

                                                                                    1.2.26.2.1;

                                                                                    1.1.8.1.2;

                                                                                    1.1.8.9.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nukentėjusiojo V. M. (V. M.) ir jo atstovės advokatės Aurelijos Rulevičės kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 284 straipsnio1 dalį – trisdešimčiai parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Iš D. L. priteista: V. M. 5589,35 Lt turtinei ir 86 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 14 197,85 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

D. L. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė žmogui sveikatą.

2013 m. lapkričio 2 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, prie prekybinio kiosko Plytinės g. 3, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, mažareikšme dingstimi – kad jis neva nenori atsiskaityti už suteiktas taksi paslaugas, alaus buteliu išdaužė UAB „Autopunkto reikmenys“ priklausančio taksi automobilio „Opel Zafira“ 1500 Lt vertės galinio lango stiklą. Po to dėl chuliganiškų paskatų buteliu smogė taksi vairuotojui V. M. į galvą, padarydamas jam atvirą įspaustinį kaukolės skliauto kairės pusės kaulų (smilkinkaulio bei momenkaulio) lūžį ir galvos smegenų kairės momeninės skilties sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. L. ir jo gynėjas advokatas R. Kairys prašo teismų nuosprendį ir nutartį pakeisti, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ar 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai nesutinka su teismų išvadomis dėl BK 62 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo negalimumo.

Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo, nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo D. L. išlaikomus mažamečius vaikus dėl jam paskirtos bausmės bus kam prižiūrėti. Kasaciniame skunde pažymima, kad vaikų priežiūra nėra vien fizinis buvimas su jais, o pirmiausia tai pareiga deramai juos išlaikyti. Nuteistojo sugyventinės D. G. darbingumas yra ribotas, jai atliekami tyrimai dėl įtariamos onkologinės ligos, todėl jos galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo nepakankamos. Be to, D. L. rūpinasi ir išlaiko sugyventinės dukterį G. V., kurios tėvas yra miręs. Dėl to nepilnamečių vaikų interesai labai nukentėtų, jei nuteistajam tektų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Pasak kasatorių, teismų praktikoje aplinkybė, kad nuteistasis išlaiko vaikus, kol jo sutuoktinė mokosi, vertinama kaip BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė, t. y. kad dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti vaikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2011).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimumo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kasatoriai nurodo, kad taikant šio straipsnio nuostatas būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas (atsižvelgiant į jo padarymo vietą, laiką ir būdą, motyvus ir tikslus, stadiją, kilusius padarinius) yra gerokai mažesnis, negu tame pačiame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas. Kasatorių manymu, D. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimas – kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų – yra neteisingas, nes jis V. M. sužalojo po to, kai šis sudavė D. L., o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas D. L. parodymus, kad nukentėjusysis pirmas jį užsipuolė, provokavo ir sudavė ranka per veidą, pažeidė in dubio pro reo principą (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Kasaciniame skunde pažymima, kad chuliganiškos paskatos yra susijusios su aiškiu žmogaus ar visuomenės negerbimu, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimu, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kasatorių teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, o padaryta spontaniškai dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio ir tokios aplinkybės priskiriamos prie išimtinių, pagrindžiančių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2014). Taip pat išimtine aplinkybe laikytina tai, kad moralės normų neatitinkantis nukentėjusiojo elgesys nuteistajam sukėlė stresą ir dėl to jis nusikalto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine, neapibrėžta, staiga susiformavusia tyčia ir tai rodo mažesnį D. L. asmenybės pavojingumą bei suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę bausmę. Kasaciniame skunde, pateikiant argumentus dėl D. L. asmenybės vertinimo, dar kartą pakartojamos pirmiau minėtos įvykio aplinkybės ir nurodoma, kad jis už sunkų sveikatos sutrikdymą nuteistas pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos iškart visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, sutiko atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neginčydamas jos dydžio; kartu teigiama, kad priteistas 86 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas gerokai viršija bylose už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamų sumų vidurkį. Pagal D. L. pasirašytą su nukentėjusiuoju sutartį, šiam mokama po 1000 Lt per mėnesį, taip pat visiškai atlyginta žala taksi bendrovei. Kasatorių manymu, sutikimas su itin dideliu neturtinės žalos dydžiu ir savanoriškas įsipareigojimas ją atlyginti gali būti pripažintas išimtine aplinkybe. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į D. L. elgesį prieš nusikalstamą veiką, ją darant ir po to. D. L. iki ir po nusikalstamos veikos padarymo dirbo, išlaikė šeimą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygina jam padarytą žalą, o tai rodo, kad jo asmenybės pavojingumas nėra didelis, o jo atskyrimas nuo šeimos gali neigiamai paveikti socialinius ryšius.

Kasatoriai nurodo, kad nuteistojo sugyventinės D. G. onkologinė liga, patirta kojų operacija, dėl kurios ji gali dirbti nevisą darbo dieną, gali pabloginti jos ir vaikų turtinę padėtį ir jai gali tekti kreiptis dėl socialinių išmokų. Dėl to, kasatorių manymu, šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad D. L. teikia vaikams išlaikymą, laikytinos išimtinėmis, nes jį nuteisus realia laisvės atėmimo bausme vaikų socialinė gerovė pablogėtų. Teismų praktikoje kaip išimtinės aplinkybės vertintos nuteistojo šeimos prigimtiniai bei svarbiausi socialiniai interesai (bedarbė žmona, banko paskola), nuteistojo vaidmuo bendrai šeimos gerovei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2014, 2K-345/2013, 2K-215/2013, 2K-231/2013, 2K-613/2012, 2K-160/2011). Kasatoriai pažymi, kad teismų praktikoje akcentuojami nukentėjusiųjų interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-316/2014, 2K-231/2013). Šiuo atveju nukentėjusiojo V. M. interesas gauti žalos atlyginimą jam yra esminis dėl sumažėjusių galimybių dirbti; teisme jis palaikė nuteistojo prašymą neskirti realios laisvės atėmimo bausmės būtent dėl galimybės gauti žalos atlyginimą. Šiuo metu D. L. teigia turintis gerai apmokamą darbą, todėl gali atlyginti padarytą žalą, o grįžęs iš įkalinimo vietos tokios galimybės neteks, tai atsilieptų ir atlyginant žalą Valstybinei ligonių kasai. Kasaciniame skunde pateikiamas pavyzdys, kai buvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į civilinį ieškinį pateikusios bendrovės interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2013).

Apibendrindami kasatoriai teigia, kad byloje nustatytos ir kasaciniame skunde išdėstytos išimtinės aplinkybės, jų visuma akivaizdžiai rodo, kad paskirta laisvės atėmimo bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, o tik vienas tikslas – nubausti, kuris šioje konkrečioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Kasatorių manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant D. L. švelnesnę bausmės rūšį.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. M. ir jo atstovė advokatė A. Rulevičė prašo nuosprendį ir nutartį pakeisti – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti nuteistajam D. L. švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje.

Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė D. L. BK 62 straipsnio 2 dalies, tačiau taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra pagrindas. Pasak nukentėjusiojo, D. L. sudavė jam buteliu per galvą po to, kai jis išbarė nuteistąjį už sudaužytą stiklą ir pirmas ranka trenkė jam per veidą. Toliau kasaciniame skunde išdėstomi argumentai, kurie nurodyti ir nuteistojo bei jo gynėjo kasaciniame skunde, t. y. teigiama, kad D. L. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl tarpusavio konflikto, o ne dėl chuliganiškų paskatų, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, nebuvo suplanuotas, D. L. nesitikėjo ir nesiekė tokių padarinių, kokie atsirado. Taip pat, kasatorių teigimu, svarbu įvertinti aplinkybes, rodančias nedidelį D. L. asmenybės pavojingumą, atsižvelgti į tai, kad po smūgio buteliu jis veikos nebetęsė, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, darbdavio apibūdinamas išimtinai teigiamai. Svarbu yra tai, kad nuteistasis geranoriškai sutiko atlyginti tiek turtinę, tiek ir 86 000 Lt neturtinę žalą, neginčydamas jos dydžio, pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo ir jau yra sumokėjęs 8000 Lt. Kasatorių manymu, šios aplinkybės vertintinos kaip išimtinės. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas vertino tik aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, tačiau nepagrįstai nevertino išimtinių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių: D. L. su sugyventine augina vieną bendrą vaiką ir išlaiko našlaitę sugyventinės dukterį; D. L. sugyventinė galbūt serga onkologine liga, be to, jos darbo galimybės apribotos dėl atliktos kojų operacijos, realiai D. L. yra vienintelis šeimos maitintojas, nuo kurio priklauso ne tik jo vaikų, bet ir sugyventinės bei jos dukters gerovė, o jį nuteisus realia laisvės atėmimo bausme šeimos nariai bus priversti tapti valstybės išlaikytiniais ir tai neigiamai paveiks nuteistojo šeimą, taip pat ir ryšius su ja; D. L. gerai uždirba, o nukentėjusysis ir Valstybinė ligonių kasa suinteresuoti greitu žalos atlyginimu; tačiau D. L. atliekant laisvės atėmimo bausmę ir ją atlikus, žalos atlyginimo galimybė ir suinteresuotumas atlyginti žalą sumažės, nes bausmę atlikę asmenys turi sunkumų įsidarbinant, be to, per tą laiką nuteistojo šeima neabejotinai įgis naujų skolų, kurias reikės padengti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo sveikata šiuo metu yra pagerėjusi, jis vėl dirba nevisą darbo dieną, liekamųjų reiškinių dėl patirto sveikatos sutrikdymo nėra. Pagal teismų praktiką nukentėjusiojo sveikatos pagerėjimas vertinamas kaip išimtinė aplinkybė taikant BK 54 straipsnio 3 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2011).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad taikyti D. L. BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas nėra įstatyminio pagrindo, nes byloje nėra duomenų, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti jo išlaikomų vaikų. Nuteistasis tokių duomenų nepateikė. Byloje nenustatytos ir kitos BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytos aplinkybės. Prokuroras pažymi, kad CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato vienodas abiejų tėvų finansines pareigas vaikams – materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl to negalima sureikšminti vien tik D. L. finansinio indėlio, skiriamo vaikų priežiūrai. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad nuteistojo sugyventinė ar kita jo vaiko motina būtų nedarbingos ir negalėtų pasirūpinti savimi ir vaikais. Šiuolaikinėje visuomenėje nedera sureikšminti vien tik vyro indėlio dėl šeimos materialinio aprūpinimo. Tiek vyrų, tiek moterų finansinis prisidėjimas prie šeimos biudžeto yra vienodai svarbus, ypač nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į tai, kad D. L. ir jo sugyventinės darbo užmokesčių skirtumas nėra didelis. Sugyventinės liga negali būti vertinama kaip patvirtinanti motinos negalėjimą rūpintis savo vaikais. Taip pat prokuroras nurodo, kad BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo diskrecija, t. y. teismas gali, o ne privalo taikyti šio straipsnio nuostatas, kai tam yra pagrindas. Šioje byloje teismai išsamiai motyvavo savo sprendimą, kodėl nėra galimas šio įstatymo taikymas.

Taip pat atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai apsvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės (kurios buvo išdėstytos ir nuteistojo apeliaciniame skunde), prokuroro nuomone, nėra išimtinės. Nors nuteistojo sugyventinė turi sveikatos problemų, o nukentėjusysis neprieštarauja, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmė nebūtų skiriama, tai nemažina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimą, klaidingai nurodomi motyvai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors nurodytame punkte yra nagrinėjamas BK 62, o ne 54 straipsnis. Be to, Senato nutarimo 3.1.13 punkte nurodoma, kad, skirdamas švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalys), teismas nuosprendyje turi išvardyti nustatytas BK 62 straipsnio atitinkamos dalies sąlygas ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip sušvelninti bausmę. Taigi kalbama ne apie rekomendaciją, kaip teigiama kasaciniame skunde.

Kasacinio skundo teiginiai dėl provokuojamo nukentėjusiojo elgesio, apie jo suduotą pirmą smūgį teismų sprendimuose motyvuotai paneigti tiek nukentėjusiojo, tiek įvykį mačiusių pašalinių asmenų parodymais, kad nukentėjusysis tik dangstėsi nuo jam suduodamų smūgių. Šios teismų nustatytos aplinkybės kasatoriai neginčija ir nepateikia jokių argumentų, kodėl nesutinka su teismų motyvais. Taigi pagrįstai atmetus šią nuteistojo gynybinę versiją, nebėra prasmės kalbėti ir apie skunde minimą išimtinę aplinkybę. Prokuroras pažymi, kad nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai (kasaciniame skunde tai neginčijama). Kasacinio skundo teiginys, kad nuteistasis patyrė daug streso ir dėl to padarė nusikaltimą, lieka nepaaiškintas. Byloje nustatyta, kad D. L. buvo nusikaltimo iniciatorius ir tiesioginis vykdytojas, savo tyčiniais veiksmais sukėlęs itin sunkių padarinių nukentėjusiojo sveikatai, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,91 prom.).

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iš nuteistojo priteistos sumokėti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip papildoma bausmė. Kriminalinės justicijos teorijoje žalos atlyginimas pripažįstamas kaip valstybės teisiškai įtvirtinta kompensacija nukentėjusiajam dėl nusikalstama veika padarytos žalos. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tai yra papildoma bausmė, juolab kad žalos dydžio nuteistasis neginčija. Tai, kad nuteistasis savo noru moka priteistą sumą, turėtų būti savaime suprantama, o ne traktuojama kaip nuteistojo paslauga nukentėjusiajam, kuris buvo negrįžtamai sunkiai sužalotas.

Atsiliepimu nukentėjusysis V. M. prašo nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimu nuteistojo gynėjas advokatas Rimvydas Kairys prašo nukentėjusiojo ir jo atstovės kasacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo D. L. ir jo gynėjo advokato R. Kairio bei nukentėjusiojo V. M. ir jo atstovės advokatės A. Rulevičės kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais, todėl D. L. paskirtos bausmės teisingumą nagrinėja tiek, kiek tai susiję su baudžiamojo įstatymo, šiuo atveju – BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas apie paskirtos bausmės teisingumą sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodančiomis, į kokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 41 straipsnyje apibūdinant bausmės paskirtį, kaip vienas iš bausmės tikslų numatytas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje D. L. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, be to, pripažinta, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias ir kitas bylos aplinkybes, iš jų – ir į nukentėjusiojo poziciją griežtai nebausti, paskyrė nuteistajam D. L. už minėtos nusikalstamos veikos padarymą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. minimalią bausmę, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą patikrino jam paskirtos bausmės teisingumo klausimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, reikšmingas bausmės paskyrimui (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat ir nurodytas apeliaciniame skunde. Nepaisant to, kasatoriai – nuteistasis D. L. ir jo gynėjas, iš dalies ir nukentėjusysis V. M. bei jo atstovė – kasaciniuose skunduose dar kartą išdėsto tas pačias aplinkybes, pateikia jų vertinimą ir, laikydami jas išimtinėmis, prašo sušvelninti nuteistajam bausmę. Teisėjų kolegija, nekartodama apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytų detalių ir argumentuotų išvadų, atkreipia dėmesį į tai, kad konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš, pavyzdžiui, kaltininko pozicijų, bet ir atsižvelgiant į nubaudimo adekvatumą padarytai veikai, ja pažeistoms ir įstatymų saugomoms vertybėms. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl nuteistojo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeimine padėtimi (sugyventinės sveikata, vaikų išlaikymu ir panašiai), nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme ir kad bylos duomenys nepagrindžia BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų (jų visumos) buvimo. Taip pat motyvuotai paneigti nuteistojo teiginiai, esą jis nusikalto ne dėl chuliganiškų paskatų, o spontaniškai, kilus konfliktui dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio (beje, kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas neprašo perkvalifikuoti nusikalstamos veikos). Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti nuteistajam D. L. BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, o darydamas tokias išvadas vadovavosi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, apibūdinančias D. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kt., jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Atmesti nuteistojo D. L. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio bei nukentėjusiojo V. M. ir jo atstovės advokatės Aurelijos Rulevičės kasacinius skundus.

Teisėjai                                                                                                                              Eligijus Gladutis

                                                                                                                              Vladislovas Ranonis

                                                                                                                              Dalia Bajerčiūtė