Civilinė byla Nr. e2-126-650/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00063-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.9.2; 3.1.7.6

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo  21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja  Alma Jurgelienė,

sekretoriaujant  Monikai Jonaitienei,

dalyvaujant ieškovei Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei R. T.,

atsakovui V. G., atsakovo atstovui advokatui

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginant viešąjį interesą, ieškinį atsakovui V. G. dėl civilinio turto konfiskavimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ieškovė, prokurorė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (2024-04-26 DOK-GB-532) bei pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo (2024-10-30 DOK-8405), prašydama  priteisti iš atsakovo V. G. 207 526 eurus – turto, kuris buvo suvartotas ir/ar perleistas kitiems, negu nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, fiziniams ar juridiniams asmenims (išleistos, perduotos piniginės lėšos), vertę atitinkančią sumą.

2.  Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje, išnagrinėjus Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus 2023 m. birželio 15 d. raštą Nr. 40-S-6545 „Dėl V. G. ir su juo susijusių asmenų turto tyrimo atlikimo“, 2023 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas pradėti V. G., kuris atitinka Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo (toliau ir - Civilinio turto konfiskavimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, turto tyrimą. Turto tyrimą V. G. atžvilgiu Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka atliko Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyrius, turto tyrimo terminas - nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (toliau - tiriamasis laikotarpis).

3.    Atlikus CTKĮ numatytus duomenų apie V. G. turtą rinkimo ir vertinimo veiksmus,   padaryta išvada, kad V. G. turtas nėra gautas teisėtu būdu, nes neatitinka V. G. teisėtų pajamų, ir teisėtų pajamų bei išlaidų skirtumas viršija 2000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.

4.    Ieškovė teigia, kad atsakovas V. G. nuo 1998 m. rugpjūčio 21 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, malkinė, garažas bei kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. G., V. G. motinai. VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos pradžia ir pabaiga 1952 m., rekonstravimo pradžios metai 1999 m., rekonstravimo pabaigos m. 2017 m., atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) 76400 Eur.; pagalbinio statinio - ūkinio pastato statybos pradžia ir pabaiga 1952 m., rekonstravimo pradžios metai 1999 m., rekonstravimo pabaigos m. 2017 m., atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) 15800 Eur, kito pagalbinio statinio - malkinės statybos pradžia ir pabaiga 1952 m., rekonstravimo pradžios metai 1999 m., rekonstravimo pabaigos m. 2017 m., atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) 3290 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis, 2017 m. deklaruota namo ir 2 pagalbinių, ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija. Deklaracijose dėl rekonstrukcijos statytoju nurodoma E. G., tačiau kontaktiniai duomenys ir parašai yra V. G. (nurodoma, kad V. G. pasirašo veikdamas pagal 2017 m. birželio 13 d. įgaliojimą). Kadastro duomenų byloje esančioje pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) lentelėje nurodyta, kad gyvenamojo namo statybų vertė 2017 m. liepos 18 d. matavimų dienai yra 76400 eurų, pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) lentelėje nurodyta, kad ūkinio pastato statybų vertė 2017 m. liepos 18 d. matavimų dienai yra 15800 eurų, malkinės statybų vertė 2017 m. liepos 18 d. matavimų dienai yra 3290 eurų. Bendra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybų vertė 2017 m. liepos 18 d. dienai buvo 95490 eurų (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, Žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), kadastro registro byla). Tyrimo metu negauta kiek ir kokiu laikotarpiu V. G. patyrė išlaidų gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, todėl atsižvelgiant į tai, kad Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą (gyvenamojo namo) yra nurodytas statinio statybos vadovas P. N., kurio diplomas galioja tik nuo 2014 m. birželio 27 d., statinių kadastriniai matavimai atlikti ir deklaracija pateikta 2017 metais, darytina išvada, kad rekonstrukcijos darbai atlikti tiriamuoju laikotarpiu. Vertinant statybų išlaidas vertinta pagal atkūrimo sąnaudas (statybos vertė), nurodytas Nekilnojamojo turto registre, - 95490 Eur, todėl laikytina, kad V. G. patyrė 95 490 Eur išlaidų gyvenamojo namo ir statinių rekonstrukcijai.

5. Tiriamuoju laikotarpiu V. G. nuo 2015 m. kovo 6 d iki 2015 m. kovo 8 d. dirbo D. K. individualioje įmonėje. Jam išmokėtas darbo užmokestis 76,71 Eur. Individualios veiklos neregistravo, verslo liudijimo įsigijęs nebuvo. Informacijos apie V. G. papildomai apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas iki MMA, kurias moka draudėjas, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre V. G. neįrašytas. 2024 m. sausio 17 d. Išvadoje apie asmens galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių Nr. (13.20E)248-63 nurodyta, kad V. G. patyrė 12 Eur išlaidų, susijusių su darbo užmokesčiu; tiriamuoju laikotarpiu V. G. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. V. G. U. tarnyboje buvo registruotas: nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2014 m. vasario 11 d. - registracija nutraukta asmens prašymu; nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 23 d. - darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti), nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 26 d. (darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano. Užimtumo tarnyba tiriamuoju laikotarpiu V. G. išmokų nemokėjo. Taip pat V. G. negavo socialinių išmokų iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus.

6. Ieškovė atskirai nurodo ir vertina atsakovo išlaidas, patirtas vykdant nusikalstamas veikas, vykdant teismų priimtus baudžiamuosius įsakymus baudžiamosiose bylose bei nutarimus administracinių nusižengimų bylose. Turto tyrimo metu nustatyta, kad:

•       V. G. 2013 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-350-856-13 už teisės pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 1 dalį (pardavė akcizais neapmokestintą vieną pakelį cigarečių su baltarusiška banderole) skirta administracinė bauda - 150 Lt (43,44 Eur) dydžio bauda su cigarečių konfiskavimu (2013 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.8-350-856-2013); 

•       V. G. 2016 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-519/2016 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje (V. G., pažeisdamas nustatytą tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9415 eurų) dydžio sumą: 2016 m. sausio mėn. 3 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančio miško aikštelėje iš nenustatyto asmens už 7000 Eur neteisėtai įgijo 7185 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, viso cigarečių bendra vertė - 18953,81 Eur, kurias tą pačią dieną jam priklausančiu automobiliu RENAULT LAGŪNA, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno į savo gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius E. G., ir jas ten neteisėtai laikė iki 2016 m. sausio mėn. 5 d. 15.25 val., kol cigaretes kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai) ir nubaustas 210 MGL (7908,6 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. G. paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, prilyginant jį 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio baudai ir galutinė bausmė nustatyta 112 MGL (4217,92 Eur) dydžio bauda. Iš V. G. valstybės naudai priteista nusikalstamai veikai padaryti naudoto automobilio Renault Laguna vertę atitinkanti pinigų suma - 500 Eur; 

•       2016 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-3972-951/2016 V. G. už pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 4 dalyje, padarymą (V. G. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. sausio 5 d. 15.50 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo parduodamas kitam asmeniui akcizais apmokestinamą apdorotą tabaką, t. y. cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto pavyzdžio ženklais - banderolėmis, viso 682 pakelius cigarečių su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis) paskirta administracinė nuobauda 2896 Eur dydžio bauda su 682 pakelių cigarečių be lietuviško pavyzdžio banderolių konfiskavimu. Paskirtos 2896 Eur baudos mokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui. Baudą V. G. sumokėjo 2018 m. spalio 25 d. (2016 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-3972- 951/2016); 

•       V. G. 2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-332/2019 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje (V. G., pažeisdamas nustatytą tvarką 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą,  neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, t. y. 2018 m. gruodžio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių 32 500 pakelių cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė 93 004,00 Eur, ir jas automobilio „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tempiama priekaba „TIKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą tol, kol 2018 m. gruodžio 28 d. 12.20 val. kelio (duomenys neskelbtini), 84 km. jį sulaikė valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai) ir nubaustas 240 MGL (12000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 160 MGL (8000 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas V. G. laikino sulaikymo laikas ir laikyta, kad jis yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą. Baudžiamajame įsakyme yra užfiksuoti V. G. paaiškinimas, kad cigarečių dėžės kaina 500 Eur, pirktos 65 dėžės, bendra cigarečių vertė 32000 Eur. Taip pat yra užfiksuoti liudytojo parodymai, kad 2018 m. gruodžio 28 d. 06.40 val. dvylikos valandų laikotarpiu pagal priekabų nuomos sutartį Nr. HOV009350, (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „EMSI“ buvo sudaryta priekabos „TIKI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis su V. G.. Už priekabos nuomą 12 val. laikotarpiui buvo sumokėta 15 Eur. V. G. baudą sumokėjo 2019 m. balandžio 29 d. (2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr 1-53-332/2019, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. RMA-5884);

•       2019 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-359-948/2019 V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 3 dalyje (V. G. 2018 m. gruodžio 28 d. 15.10 val. namuose, (duomenys neskelbtini), laikė 131 pakelį cigarečių, kurių muitinė vertė 412,17 Eur ir kuri viršija 2, bet neviršija 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizo ženklais) ir jam paskirtą 400 Eur bauda, konfiskuoti 131 vnt. cigarečių pakelių. (2019 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-359-948/2019).

•       V. G. 2023 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-309/2023 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 2 dalyje (V. G., pažeisdamas nustatytą tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.1. ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus,  iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. vasario 22 d., iš nenustatyto asmens įgijo 6500 akcizais apmokestinamų cigarečių pakelių 26169,00 eurų vertės, iš kurių 2000 pakelių cigarečių laikė ir gabeno vairuojamoje transporto priemonėje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2023 m. vasario 22 d. apie 8.50 val. ties namu Nr. 9, (duomenys neskelbtini), jas po sustabdymo surado ir paėmė policijos pareigūnai. 4500 pakelių cigarečių laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. vasario 22 d. nuo 20.00 val. iki 21.15 val. jas per kratą surado ir paėmė policijos pareigūnai) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams. Iš V. G. V. mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteista 17704 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 - 3 dalimis nuspręsta valstybės naudai konfiskuoti automobilį Opel Astra, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4040 Eur. Nuosprendyje yra užfiksuoti V. G. paaiškinimas, kad cigaretes įsigijo iš nepažįstamo asmens už 11700 Eur (2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-309/2023).

•       2019 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-309/2019 G. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 2 dalyje (G. S., pažeisdama nustatytą tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, 2019 m. liepos 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš asmens (duomenys neskelbtini) įgijo akcizais apmokestinamas cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, 35 000 pakelių cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė 115 209,00 Eur, ir jas automobiliu „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini), tol, kol 2019 m. liepos 31 d. 9.10 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 144 (duomenys neskelbtini) 81 km, ją sulaikė valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai). Baudžiamajame įsakyme yra užfiksuoti G. S. paaiškinimai, kad už 35000 pakelių cigarečių buvo sumokėta 35000 Eur. Turto tyrimo metu G. S. paaiškino, kad cigaretės buvo pirktos ir automobilis nuomojamas už V. G. pinigus. Turto tyrimo metu iš G. S. individualios įmonės buvo išreikalautas 2019 m. liepos 30 d. automobilio perdavimo aktas, kuriuo automobilis Citroen Jumper, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas V. G. 2 paroms. G. S. paaiškino, kad už nuomojamą automobilį iš V. G. gavo 100 Eur kaip užstatą. (2019 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-309/2019, 2023 m. lapkričio 6 d. Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas, 2023 m. spalio 5 d. tarnybinis pranešimas Nr, 40- PR2-12035, 2023 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. 40-PR2-12787, G. S. elektroninis laiškas).

7.  Ieškovė taip pat nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal savo turimus duomenis ir turto tyrimą atliekančios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus parengtą bei pateiktą 2023 m. lapkričio 11 d. Turto tyrimo pažymą Nr. 40-1L-14730 atliko ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikė 2024 m. sausio 17 d. Išvadą apie atsakovo V. G. galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių Nr. (13.20E)248-63. Išvadoje nurodyta, kad bendra vertinamojo laikotarpio pajamų suma - 56607 Eur, viso išlaidų - 264133 Eur, t. y. vertinamuoju laikotarpiu išlaidos viršijo oficialias pajamas 207526 Eur, Todėl darytina prielaida, kad atsakovo vykdytos gyvenamojo pastato, statinių rekonstrukcijos, suteiktos paskolos, įsigytos cigaretės yra apmokėtos iš nežinomų pajamų šaltinių, t. y. asmeniui trūko oficialiai gautų piniginių lėšų paminėtoms išlaidoms patirti, o koks išlaidų viršijimas susidarė atskirais metais matyti prie Išvados apie asmens galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių) pateiktoje lentelėje „Analizės metu pagal VMI turimus duomenis vertinamos V. G. gautos pajamos ir patirtos išlaidos 2013 - 2023 m. 01 - 05 mėn.“ 

8. Ieškovė teismo posėdyje palaikė savo teikto patikslinto ieškinio reikalavimus visa apimtimi, paaiškino iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje, vertino, kad byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad V. G. 207 526 Eur piniginės lėšos, panaudotos vykdant pastato, statinių rekonstrukciją, suteikiant paskolą, įsigyjant cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, mokant teismo paskirtas baudas) - nebuvo gautos teisėtu būdu, t. y. neatitinka teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. V. G. iš teisės aktais neuždraustos veikos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės išlaidoms padengti, todėl iš jo išieškotina 207526 Eur - turto, kuris buvo suvartotas ir/ar perleistas kitiems, negu nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, fiziniams ar juridiniams asmenims (išleistos, perduotos piniginės lėšos), vertę atitinkanti suma.

9.       Atsakovas V. G. nesutiko su prokurorės ieškinio reikalavimais tiek pradiniame  atsiliepime į ieškinį (2024-08-01 DOK -5833), tiek teikdamas byloje rašytinius paaiškinimus (2024-10-03 dokumentas DOK-7524)  nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atlikusi  atsakovo turto tyrimą, nepagrįstai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. atsakovas gavo 56 607 EUR pajamų ir patyrė 264 133 EUR išlaidų, todėl atsakovo išlaidos viršijo jo pajamas 207 526 EUR suma, kuri turi būti priteista valstybei.

10.       Atsakovas nurodo, kad Vertinamuoju laikotarpiu gavo pajamas skolindamasis pinigų iš trečiųjų asmenų: 2017 m. rugsėjo 9 d. pasiskolino 5 000 EUR iš savo brolio N. G. (Paskolos sutartis pridedama - priedas Nr. 1). Iki Vertinamojo laikotarpio pabaigos atsakovas buvo grąžinęs 1 000 EUR dalį paskolos, tad 4 000 EUR turėtų būti pridedama prie teisėtų atsakovo pajamų; 2016 m. spalio 7 d. pasiskolino 5 000 EUR iš pažįstamo R. V. (Paskolos sutartis pridedama - priedas Nr. 2). Iki Vertinamojo laikotarpio pabaigos Atsakovas paskolos nėra grąžinęs, tad 5 000 EUR turėtų būti pridedama prie teisėtų atsakovo pajamų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teisėtų pajamų suma Vertinamuoju laikotarpiu bendrai didintina 9 000 EUR gautų ir negrąžintų paskolų suma.

11.       Taip pat ieškovė pajamoms apskaičiuoti įskaičiuoja tik atsakovo turėtas lėšas banko sąskaitose Vertinamojo laikotarpio pradžioje, kurios sudaro 89 EUR. Tačiau ieškovė neįvertino atsakovo grynaisiais pinigais turėtų lėšų. Atsakovas nurodo, kad Vertinamojo laikotarpio pradžioje turėjo bent 101 367 EUR grynaisiais pinigais. Tai patvirtina  Vienkartinė gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracija, pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - „VMI“) (Priedas Nr. 3) - Atsakovas 2005 m. gegužės 2 d. deklaravo turimą 350 000 LT sumą (pavertus į eurus - 101 367 EUR). Ši informacija buvo žinoma ir ieškovei - VMI Ieškovo nurodymu 2024 m. sausio 17 d. surašė Išvadą apie asmens galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių (Ieškinio priedas Nr. 41). Minėtos išvados 8 lape atkreiptas dėmesys į atsakovo 2005 m. deklaruoto turto sumą - VMI nurodo, kad nuo 2004 m. Atsakovas ženklių išlaidų nepatyrė, nekilnojamojo turto įsigijimų nevykdė, todėl šios deklaruotos sumos likučiu galėtų pagrįsti dalį įvertintų išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad V. G. 2005-05-02 pateikęs Vienkartinę šeimos (gyventojo) 2003-12-31 turėto turto deklaraciją (FR0593), kurioje deklaravo 101367 Eur ne bankuose laikytas pinigines lėšas. Dėl deklaruotų 101367 Eur ne bankuose laikytų piniginių lėšų pagrįstumo VMI administraciniai veiksmai nebuvo taikyti. Asmuo VMI duomenimis nuo 2004 m. iki analizuojamo laikotarpio pradžios (t. y. iki 2013 m.) ženklių išlaidų registruotino turto įsigijimui nepatyrė (nekilnojamojo turto įsigijimų nevykdė), todėl šiuo likučiu galimai galėtų pagrįsti dalį išvadoje įvertintų išlaidų. Atsakovui nėra suprantama, kodėl ieškovė  niekaip neatsižvelgė į šias sumas ir net nepaminėjo jų. Nepaisant to, atsakovas nurodo, kad Vertinamojo laikotarpio pradžioje šią sumą vis dar turėjo, tad 101 367 EUR suma turėtų būti pridėta prie Atsakovo pajamų/turėto turto Vertinamojo laikotarpio pradžioje sumos.

12.       Apibendrinant nurodytas aplinkybes, bendrai prie atsakovo 56 607 EUR pajamų sumos turėtų būti pridėta 9 000 EUR gautų ir negrąžintų paskolų bei 101 367 EUR iki Vertinamojo laikotarpio deklaruotų lėšų, tad bendra pajamų/turėtų lėšų suma, aktuali skaičiuojant atsakovo pajamų ir išlaidų skirtumą - 166 974 EUR. Atitinkamai, net nevertinant, kad atsakovo išlaidos Vertinamuoju laikotarpiu buvo gerokai mažesnės, nei nurodyta ieškinyje (kaip bus atsakovo detalizuojama žemiau), nėra tenkinamos CTKĮ numatytos sąlygos ieškiniui pareikšti, nes atsakovo išlaidos viršijo pajamas 97 159 EUR suma (t. y. mažiau nei 100 000 EUR).

13.       Be to atsakovas nesutinka, kad Vertinamuoju laikotarpiu jo išlaidas sudarė 264 133 EUR, iš kurių: 86 200 EUR sudaro investicijos į neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą; 15 540 EUR sudaro apmokėtos baudos; nemažiau kaip 95 490 EUR sudaro investicijos į gyvenamojo namo rekonstrukciją; 41 702 EUR sudaro vartojimo išlaidos; 25 201 EUR sudaro kitos išlaidos. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai apskaičiavo investicijas į gyvenamojo namo rekonstrukciją bei neteisėto akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo išlaidas, dėl ko atsakovas pasisako detaliau.

14.       Vertinamuoju laikotarpiu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - „Namas“) rekonstrukcija nebuvo atliekama, o tai patvirtina eilė įrodymų. Priešingai, nei nurodo Ieškovė, 2017 m. Atsakovas neatlikinėjo jokių rekonstrukcijos darbų, o tik dokumentais įformino statybų pabaigą ir atliko kadastrinius matavimus, tačiau rekonstrukcijos darbai buvo atliekami 2000-2005 m. laikotarpiu. Statybos leidimas šiems rekonstrukcijos darbams, kaip matyti iš kartu su Ieškiniu pateiktos Namo kadastro bylos, buvo gautas dar 1999 m.

15.       Faktą, jog 2017 m. jokie rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, patvirtina viešai kiekvienam asmeniui prieinamos istorinės Google Street View  namo nuotraukos. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Akivaizdu, kad atlikus aukščiau aprašyto pobūdžio statybos darbus tokių darbų atlikimo rezultatas būtų matomas plika akimi - būtų galima matyti pasikeitusias namo sienas, atsiradusius papildomus aukštus, priestatus ir kt. Google Street View platformoje yra užfiksuotos namo nuotraukos 2012 m. birželį, 2014 m. rugpjūtį, 2022 m. rugsėjį bei 2023 m. liepą. Viešai šios nuotraukos pasiekiamos paspaudus pridedamą nuorodą bei viršuje pasirinkus „Žr. daugiau datų“. Taip pat nuotraukos su aprašymais pateikiamos kaip priedas šioje Byloje (Priedas Nr. 4). Kaip matyti iš nuotraukų, Namo gabaritai (sienos, aukštai) nesikeitė nuo pat 2012 m. birželio, tai rodo, kad jokie Namo rekonstrukcijos darbai 2017 m. nebuvo atlikti.  Iš pateiktų nuotraukų taip pat matyti, jog tarpe tarp 2014 m. rugpjūčio ir 2022 m. rugsėjo buvo pakeista stogo danga, nudažytos atskiros Namo vietos (kurios nėra dengtos klinkeriu) bei įstatyti kiemo vartai. Nei vienas iš šių darbų nėra susijęs su 2017 m. įforminta namo rekonstrukcija - prie ieškinio pridėtoje kadastro byloje, kartu su statybos užbaigimo dokumentacija, yra pridėtos ir Namo nuotraukos 2017 m. fiksuojant statybos pabaigą, kuriose Namas vis dar nedažytas, su sena stogo danga, o kiemas be vartų, taigi, šie darbai padaryti jau po rekonstrukcijos pabaigos įregistravimo, t. y. vėliau, nei 2017 m. Visus tuos  remonto darbus atliko pats atsakovas su sūnumi 2020-2021 m. laikotarpiu, medžiagos visiems šiems darbams bendrai sudėjus kainavo apie 1 500 EUR (tikslios kainos atsakovas nurodyti negali). Šios preliminarios kainos pagrindimas rašytinių paaiškinimų pateikimo dieną yra internetinėje parduotuvėje www.senukai.lt duomenys - lakštinio plieno stogo danga Safari, 2240x1180x0,45, S235 parduodama už 25,59 EUR už vienetą. Vienas lakštas sudaro 2,6432 kv/m; namo plotas užstatytas plotas yra 102 kv/m. (kadastro bylos medžiaga). Tad atsakovo paskaičiavimais, preliminariai stogui reikėjo maždaug 39 lakštų (102 / 2,6432 = 38,59), o nupirkti tiek lakštų net šios dienos kainomis kainuotų 998,01 EUR. Kartu su lakštais reikėjo ir kitų medžiagų (varžtų, dažų ir pan.), tad bendra kaina susidarė apie 1 500 EUR. Tuo tarpu kiemo vartus atsakovas turėjo iš anksčiau (buvo pirkti dar statant tvorą), tik jie nebuvo sumontuoti.

16.       Atsakovo teigimu, ieškovės nurodoma bendra neva 95 490 EUR dydžio rekonstrukcijos kaina, net jeigu rekonstrukcija ir būtų vykdyta, yra absoliučiai nepagrįsta ir neteisinga, nes Nekilnojamojo turto registre nurodoma turto atkuriamoji vertė, priešingai, nei vertina ieškovė, nereiškia statybos darbų vertės. VMI išvados 8 puslapyje nurodyta, kad asmuo faktiškai galėjo patirti kitokio dydžio statybos išlaidas ir patirti jas kitokiais laikotarpiais, todėl atsakovui nėra suprantama kokiu pagrindu ieškovė nurodo atsakovą esą patyrus būtent „ne mažiau“ kaip 95 490 EUR išlaidų. Kadangi Vertinamuoju laikotarpiu jokie Namo rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, tad atsakovas nepatyrė 95 490 EUR dydžio Namo rekonstrukcijos išlaidų. Kita vertus, atsakovas pripažįsta, kad 2020-2021 m. laikotarpiu atliko neesminį namo remontą (pakeitė stogo dangą, nudažė kai kurias namo vietas), kam išleido apie 1 500 EUR Todėl ieškinyje nurodoma 95 490 EUR su Namo rekonstrukcija susijusi išlaidų suma mažintina nuo 95 490 EUR iki 1 500 EUR.

17.       Atskirai atsakovas pasisako ir dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo. Viso, anot ieškovės, atsakovas neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių įsigijimui Vertinamuoju laikotarpiu išleido 86 200 EUR. Atsakovas nurodo, jog reali tokių prekių įsigijimui jo išleista suma yra gerokai mažesnė. Pirmiausia, 32 500 EUR minėtos sumos dalis grindžiama tuo, kad Atsakovas 2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu (Ieškinio priedas Nr. 8) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, o nusikaltimo tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad sutarė pirkti 65 dėžes cigarečių be banderolių ir mokėti po 500 EUR už dėžę. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tuo metu nurodė, jog susitarė pinigus mokėti ateityje, t. y. už savaitės.  Pinigus buvo žadėjęs atvežti tik po savaitės, nes jis iš karto tokią pinigų neturėjo, būtų skolinęsis. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Atsakovas iš tiesų būtų realiai sumokėjęs šią pinigų sumą. Jokių tokios sumos sumokėjimo įrodymų nepateikė ir ieškovė šioje civilinėje byloje. Kadangi atsakovas buvo sulaikytas tą pačią dieną, o po sulaikymo jam taikytos kardomosios priemonės, akivaizdu, kad daugiau su nurodytu asmeniu, iš kurio pirko cigaretes, atsakovas nesusitiko ir pinigų jam nemokėjo. Atitinkamai, tokiam asmeniui bandyti susiekti su Atsakovu ir reikalauti mokėti pinigus po to, kai atsakovas buvo sulaikytas, būtų neparanku, nes jis taip pat galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pačioje ieškovės Išvadoje yra nurodyta, kad Atsakovas sakosi šių pinigų nemokėjęs, nepaisant to, ieškovė dėl neaiškių priežasčių šią sumą nepagrįstai priskaičiuoja prie atsakovo išlaidų. Teismų praktikoje, aiškinančioje CTKĮ, taip pat keliama aukšta kartelė prokurorui įrodinėjant, kokį turtą asmuo turi, bei priežastis, kurios leidžia teigti, kad toks turtas nėra gautas teisėtu būdu. Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas iš tiesų būtų faktiškai patyręs 32 500 EUR išlaidas,  spręstina, kad ši atsakovo išlaidų dalis yra neįrodyta ir realiai nebuvo patirta.

18.       Taip pat ir ieškinyje nurodyta 35 000 Eur akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo suma yra nepagrįsta, nes tokias išlaidas patyrė ne atsakovas, o kiti nežinomi tretieji asmenys. Ši atsakovo neva patirtų išlaidų dalis grindžiama  G. S. paaiškinimais, kurie buvo duoti   atsakovo turto tyrimo metu 2023 m. spalio 23 d. (Ieškinio priedas Nr. 15). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. S. duoti paaiškinimai yra prieštaringi ir vertinti kritiškai - jie nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu G. S. duotais parodymais, be to atsakovas buitinio konflikto metu yra jai sukėlęs fizinį skausmą, todėl liudytoja gali būti linkusi pakenkti atsakovui. Dar daugiau, G. S. apklaususi pareigūnė galimai leido G. S. suprasti, kad reikėtų nurodyti būtent atsakovą mokėjus už cigaretes. Kaip matyti iš Teismui pateikto 2019 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamojo įsakymo (Ieškinio priedas Nr. 13), G. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė pati turėjusi reikiamą sumą pinigų ir sumokėjusi 35 000 Eur už kontrabandines cigaretes nepažįstamam vyriškiui. Matyti, kad atliekant G. S. apklausą 2023 m. spalio 23 d., pats pirmas klausimas, kuris buvo užduotas G. S., buvo apie Atsakovą (ar šiuo metu ji palaiko artimus santykius su Atsakovu), o antras klausimas buvo apie cigarečių įsigijimui panaudotas lėšas. Atsakovo nuomone, tikėtina, jog G. S., galimai norėdama atkeršyti atsakovui už sukeltą fizinį skausmą, taip pat apklausą atliekančios pareigūnės „užvesta ant kelio“ (pirmu klausimu klausiant apie atsakovą, taip duodant suprasti, kad būtent jis yra tiriamas), pateikė būtent tokius paaiškinimus. Atsakovas nurodo, kad šių pinigų nemokėjo ir su G. S. vežtomis cigaretėmis nėra susijęs. Kita vertus, vien tai, kad G. S. staiga pakeitė parodymus ir nurodė visgi atsakovą mokėjus už cigaretes jokiu būdu negali būti laikoma pakankamu įrodymu apie atsakovo patirtas tokio dydžio išlaidas. Būtent ikiteisminio tyrimo metu G. S. duotiems parodymams turėtų būti suteikta pirmenybė - ikiteisminio tyrimo metu G. S. buvo labiau suinteresuota teikti paaiškinimus, kurie jos neinkriminuotų (pvz., jeigu atsakovas išties buvo susijęs, ji galėjo sakyti, kad atsakovas paprašė jos tik pavairuoti mašiną ir pan.), tačiau to nedarė, prisiėmė kaltę sau, nurodė labai detalią įvykių versiją, kurioje, be kita, prisipažino pati sumokėjusi už cigaretes.

19.       Kadangi byloje nėra įrodymų apie atsakovo mokėtus 32 500 EUR už cigaretes 2019 m., o G. S. paaiškinimai yra prieštaringi ir atsakovas nurodo 35 000 EUR už G. S. vežtas cigaretes nemokėjęs, atsakovo akcizais apmokestinamų prekių įsigijimui išleista suma mažintina viso 67 500 EUR, nuo 86 200 EUR iki 18 700 EUR. Galutinai spręstina, jog Vertinamuoju laikotarpiu atsakovas iki Vertinamojo laikotarpio pradžios turėjo pinigų grynaisiais ir banko sąskaitose bei Vertinamuoju laikotarpiu gavo pajamų viso 166 974 EUR, patyrė išlaidų viso 102 643 EUR. Vadinasi, skirtumas tarp atsakovo pajamų ir išlaidų buvo teigiamas, turėtas turtas ir gautos pajamos viršijo išlaidas 64 331 EUR. Kadangi nėra tenkinamos CTKĮ 2 str. 1 d. numatytos sąlygos (atsakovo turto vertė ir teisėtų pajamų skirtumas neviršija 100 000 EUR, atsakovas Vertinamuoju laikotarpiu išleido mažiau, nei uždirbo/turėjo), ieškinys yra nepagrįstas ir privalo būti atmestas.

20.       Be to atsakovas papildomai pasisako ir dėl aplinkybės, kad dalis atsakovo turto jau yra konfiskuota. Didelę dalį tokių išlaidų sudaro neteisėtai įsigytos akcizais apmokestinamos prekės bei Atsakovo sumokėtos baudos (bendrai, anot Ieškovo, šios Atsakovo išlaidos sudaro net 101 740 EUR iš 264 133 EUR visų Atsakovo išlaidų vertinamuoju laikotarpiu). Dalies šių išlaidų (67 500 EUR) atsakovas apskritai nepatyrė, tačiau pasisakytina dėl likusios 34 240 EUR dalies. Nagrinėjamu atveju Ieškovė priskiria Atsakovo gautai turtinei naudai jo įsigytas akcizais neapmokestinamas prekes bei valstybei sumokėtas baudas. Pažymėtina, kad neteisėtai įsigytos akcizais apmokestintos prekės (cigaretės), kurios laikomos Atsakovo gauta turtine nauda, jau yra konfiskuotos nuteisus Atsakovą. Ydinga ir nelogiška vertinti, kad pinigų suma, Atsakovo išleista įsigyti cigaretes, yra jo gauta turtinė nauda, nes cigaretės iš atsakovo jau buvo paimtos ir jis negali jų naudoti, t. y. neturi jokios turtinės naudos. Konfiskavus cigarečių vertės turtą Atsakovas būtų nubaustas du kartus - Atsakovas yra praradęs pinigus, kai iš jo buvo paimtos cigaretės, taip pat būtų nubaustas antrą kartą papildomai konfiskavus iš jo cigarečių įsigijimo vertės turtą. Analogiška situacija su Atsakovo sumokėtomis baudomis - baudų sumas Atsakovas jau yra perdavęs valstybei, tad tai nėra jokia Atsakovo gauta turtinė nauda. Jeigu iš Atsakovo būtų konfiskuota jo sumokėtų baudų suma, jis būtų nubaustas du kartus - būtų sumokėjęs teismo paskirtą baudą, taip pat būtų nubaustas antrą kartą, nes valstybė iš Atsakovo papildomai konfiskuotų jo jau sumokėtų baudų dydį. 

21.       Atsakovas taip pat nurodo neturintis jokio realaus turto, kuris gali būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju Ieškinio reikalavimas yra ydingas ir vien iš to, kaip jis yra suformuotas, galima spręsti, kad Atsakovas nėra tinkamas subjektas tokio Ieškinio reiškimui. Ieškiniu nėra reikalaujama konfiskuoti kokį nors konkretų turtą (namus, automobilius, juvelyrikos dirbinius ar pan.), tačiau reikalaujama konfiskuoti pinigus, kurių, kaip matyti iš Ieškinio medžiagos, Atsakovas neturi. Ieškovas apskritai neįrodė, kad Atsakovas būtų gavęs kokią nors turtinę naudą, kurios gavimo teisėtais būdais negali pagrįsti. Atsakovas neturi jokio prabangaus turto. Iš Ieškinio medžiagos matyti, kad Atsakovas gyvena name, kurį paveldėjo jo mama, važinėja nebrangiais ekonominės klasės automobiliais (Opel ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Atsakovas gyventų prabangiai ir būtų gavęs kokios nors naudos iš neteisėtos veiklos.

22.       Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, paaiškino iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios nurodytos teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

     Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

23.       Ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. G. 2013 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-350-856-13 už teisės pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 1 dalį (pardavė akcizais neapmokestintą vieną pakelį cigarečių su baltarusiška banderole) nubaustas administracine bauda - 150 Lt (43,44 Eur) dydžio bauda su cigarečių konfiskavimu (2013 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.8-350-856-2013).

24.       Be to atsakovas V. G. 2016 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-519/2016 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje (V. G., pažeisdamas nustatytą tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9415 eurų) dydžio sumą: 2016 m. sausio mėn. 3 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) ribose esančio miško aikštelėje iš nenustatyto asmens už 7000 Eur neteisėtai įgijo 7185 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, viso cigarečių bendra vertė - 18953,81 Eur, kurias tą pačią dieną jam priklausančiu automobiliu RENAULT LAGŪNA, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno į savo gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius E. G., ir jas ten neteisėtai laikė iki 2016 m. sausio mėn. 5 d. 15.25 val., kol cigaretes kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai) ir nubaustas 210 MGL (7908,6 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. G. paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, prilyginant jį 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio baudai ir galutinė bausmė nustatyta 112 MGL (4217,92 Eur) dydžio bauda. Iš V. G. valstybės naudai priteista nusikalstamai veikai padaryti naudoto automobilio Renault Laguna vertę atitinkanti pinigų suma - 500 Eur.

25.       2016 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-3972-951/2016 V. G. už pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 4 dalyje, padarymą (V. G. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. sausio 5 d. 15.50 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo parduodamas kitam asmeniui akcizais apmokestinamą apdorotą tabaką, t.y. cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto pavyzdžio ženklais - banderolėmis, viso 682 pakelius cigarečių su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis) paskirta administracinė nuobauda 2896 Eur dydžio bauda su 682 pakelių cigarečių be lietuviško pavyzdžio banderolių konfiskavimu. Paskirtos 2896 Eur baudos mokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui. Baudą V. G. sumokėjo 2018 m. spalio 25 d. (2016 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-3972- 951/2016).

26.       V. G. 2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-332/2019 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje (V. G., pažeisdamas nustatytą tvarką 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, t. y. 2018 m. gruodžio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių 32 500 pakelių cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė 93 004,00 Eur, ir jas automobilio „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tempiama priekaba „TIKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą tol, kol 2018 m. gruodžio 28 d. 12.20 val. kelio (duomenys neskelbtini), 84 km. jį sulaikė valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai) ir nubaustas 240 MGL (12000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 160 MGL (8000 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas V. G. laikino sulaikymo laikas ir laikyta, kad jis yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą. Baudžiamajame įsakyme yra užfiksuoti V. G. paaiškinimas, kad cigarečių dėžės kaina 500 Eur, pirktos 65 dėžės, bendra cigarečių vertė 32000 Eur. Taip pat yra užfiksuoti liudytojo parodymai, kad 2018 m. gruodžio 28 d. 06.40 val. dvylikos valandų laikotarpiu pagal priekabų nuomos sutartį Nr. HOV009350, (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „EMSI“ buvo sudaryta priekabos „TIKI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis su V. G.. Už priekabos nuomą 12 val. laikotarpiui buvo sumokėta 15 Eur. V. G. baudą sumokėjo 2019 m. balandžio 29 d. (2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr 1-53-332/2019, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. RMA-5884).

27.       2019 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-359-948/2019 V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 3 dalyje (V. G. 2018 m. gruodžio 28 d. 15.10 val. namuose, (duomenys neskelbtini), laikė 131 pakelį cigarečių, kurių muitinė vertė 412,17 Eur ir kuri viršija 2, bet neviršija 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizo ženklais) ir jam paskirtą 400 Eur bauda, konfiskuoti 131 vnt. cigarečių pakelių. (2019 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-359-948/2019).

28.       V. G. 2023 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-309/2023 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 2 dalyje (V. G., pažeisdamas nustatytą tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.1. ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus,  iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. vasario 22 d., iš nenustatyto asmens įgijo 6500 akcizais apmokestinamų cigarečių pakelių 26169,00 eurų vertės, iš kurių 2000 pakelių cigarečių laikė ir gabeno vairuojamoje transporto priemonėje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2023 m. vasario 22 d. apie 8.50 val. ties namu Nr. 9, (duomenys neskelbtini), jas po sustabdymo surado ir paėmė policijos pareigūnai. 4500 pakelių cigarečių laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. vasario 22 d. nuo 20.00 val. iki 21.15 val. jas per kratą surado ir paėmė policijos pareigūnai) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams. Iš V. G. V. mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteista 17 704 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 - 3 dalimis nuspręsta valstybės naudai konfiskuoti automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4040 Eur. Nuosprendyje yra užfiksuoti V. G. paaiškinimai, kad cigaretes įsigijo iš nepažįstamo asmens už 11700 Eur (2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-309/2023).

29.       Šiaulių apygardos prokuratūroje gavus 2023 m. birželio 15 d. raštu pateiktą  informaciją iš Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus apie tai, kad pagal pirmiau nurodytą nuosprendį kaltu nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 2 dalyje, padarymu pripažintas V. G. atitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, CTKĮ nustatyta tvarka buvo pradėtas V. G. turto tyrimas.

30.       Atliekant CTKĮ numatytus V. G. turto duomenų rinkimo ir vertinimo veiksmus, apimančius laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., nustatyta, kad atsakovo vardu įgytas nekilnojamasis turtas: 2 kambarių 38,56 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/4 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. gegužės 25 d. pirkimo pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 408. (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas); taip pat 4 kambarių 78,05 kv. m. ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 2015 m. balandžio 22 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 3.5-5676, buto vertė perdavimo metu 6255,79 Eur. V. G. 2017 m. sausio 19 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 202, butą pardavė T. A. už 7800 Eur. (2015 m. balandžio 22 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 3.5-5676, 2017 m. sausio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 202, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2023 m. spalio 13 d. antstolės raštas Nr. S-23-43-26559, 2023 m. spalio 13 d. antstolės raštas Nr. S-23-43-26562, 2017 m. Metinė pajamų deklaracija ).

31.       Atsakovas V. G. nuo 1998 m. rugpjūčio 21 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, malkinė, garažas bei kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. G., V. G. motinai. VĮ Registrų centro duomenimis E. G. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 1998 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P71/98-0329 pagrindu, o į statinius - 1998 m. liepos 1 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3308 bei 2017 m. rugsėjo 7 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirtie pakeitimą Nr. ACCR-30-170905-01157, 2017 m. rugsėjo 7 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirtie pakeitimą Nr. 3, 2017 m. rugsėjo 7 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirtie pakeitimą Nr. 1 pagrindu (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Deklaracijose dėl rekonstrukcijos statytoju nurodoma E. G., tačiau kontaktiniai duomenys ir parašai yra atsakovo V. G. ( jis pasirašo veikdamas pagal 2017 m. birželio 13 d. įgaliojimą).

32.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pagal savo turimus duomenis ir turto tyrimą atliekančios institucijos Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus parengtą bei pateiktą 2023 m. lapkričio 11 d. Turto tyrimo pažymą Nr. 40-1L-14730 atliko ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikė 2024 m. sausio 17 d. Išvadą apie V. G. galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių Nr. (13.20E)248-63. Išvadoje nurodyta, kad bendra vertinamojo laikotarpio pajamų suma - 56607 Eur, viso išlaidų - 264133 Eur, t. y. vertinamuoju laikotarpiu išlaidos viršijo oficialias pajamas 207526 Eur, Todėl daroma prielaida, kad V. G. vykdytos gyvenamojo pastato, statinių rekonstrukcijos, suteiktos paskolos, įsigytos cigaretės yra apmokėtos iš nežinomų pajamų šaltinių, t. y. asmeniui trūko oficialiai gautų piniginių lėšų paminėtoms išlaidoms patirti. Koks išlaidų viršijimas susidarė atskirais metais matyti prie Išvados Nr, (13.20E)248-63) pateiktoje lentelėje „“Analizės metu pagal VMI turimus duomenis vertinamos V. G. gautos pajamos ir patirtos išlaidos 2013 - 2023 m. 01 - 05 mėn.“ lentelėje:

33.       Vadovaujantis CTKĮ 8 straipsniu, 2024 m. sausio 29 d. V. G. buvo surašytas pranešimas apie galimą civilinį turto konfiskavimą. Ieškovė teikto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo civilinio turto konfiskavimo po patikslinimo grindžia CTKĮ 2 straipsnio 5 dalimi.

          Dėl civilinio turto konfiskavimo sąlygų

34.       CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas ir iš jo gauta turtinė nauda gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 BBND sumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 nustatytas bazinės bausmės dydis yra 50 Eur, atitinkamai 2 000 bazinių bausmių sudaro 100 000 Eur).

35.       CTKĮ 2 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys asmenys: 1) kurie buvo įtariami, kaltinami arba nuteisti už nusikaltimus, numatytus atitinkamuose BK straipsniuose, tarp jų ir už nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnyje; 2) kuriems baudžiamąjį procesą dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų buvo atsisakyta pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktuose nustatytais pagrindais, o jeigu baudžiamasis procesas pradėtas, – jis nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 3, 212, 327 straipsniuose nustatytais pagrindais; 3) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šios dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus BK nustatyta tvarka; 4) kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, narių sąrašus, sudaromus vadovaujantis įstatyme įtvirtintais kriterijais; 5) kurie yra šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytas asmuo bendrai tvarko ūkį.  Kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, fiziniam ar juridiniam asmeniui ar turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių arba turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens išieškoma to turto vertę atitinkanti pinigų suma ( Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

36.       Šiuo atveju nėra ginčo,  kad atsakovas V. G. atitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto subjekto kategoriją, nes yra teistas už nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnyje, vadinasi, jo atžvilgiu galioja ir prezumpcija, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu. Ieškovė byloje iš esmės įrodinėja, kad iš atsakovo V. G. išieškotinos 207 526 Eur piniginės lėšos, išleistos vykdant motinos E. G. gyvenamojo namo ir kitų statinių rekonstrukciją, suteikiant paskolą, įsigyjant cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, mokant teismo paskirtas baudas) - nebuvo gautos teisėtu būdu, t. y. neatitinka teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.  Ieškovės teigimu, atsakovas iš teisės aktais neuždraustos veikos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės išlaidoms padengti, todėl iš jo  išieškotina 207 526 Eur - turto, kuris buvo suvartotas ir/ar perleistas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, vertę atitinkanti suma.  

37.       Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose formuoja nuostatas, kad ieškovui (viešąjį interesą ginančiam prokurorui) civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ, kitaip tariant, prokuroras turi pareigą įrodyti, kad civilinis turto konfiskavimas kaip priemonė yra būtina CTKĮ tikslui pasiekti. Priešingu atveju atsakovams civilinio turto konfiskavimo bylose būtų užkraunama pernelyg didelė įrodinėjimo našta, o proceso pusiausvyra būtų iškreipta valstybės naudai. Atitinkamai įrodinėjimo dalyką tokiose bylose sudaro aplinkybės, pagrindžiančios, kad egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevenciją (kaip prielaida pareikšti ieškinį ginant tokį interesą), ir viešojo intereso pažeidimo sudėtį pagrindžiančios aplinkybės (įstatymo nustatyto dydžio turto, kuris nėra gautas teisėtu būdu, turėjimas nuosavybės teise) kaip sąlyga ieškiniui patenkinti  ( žr., 2025 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-15-781/2025). Vadinasi,  civilinio turto konfiskavimo bylose taikomas įrodinėjimo standartas, pagal kurį teisėjas, civilinio turto konfiskavimo byloje įvertinęs įrodymų visumą, turi susiformuoti vidinį įsitikinimą, jog egzistuoja bylos duomenų visuma pagrįsta tikimybė, kad konfiskuotinas turtas yra susijęs su galbūt neteisėtais atsakovo veiksmais.

38.        Ieškovė nurodo aplinkybes, kad Vertinamuoju laikotarpiu atsakovo išlaidas pagal atliktus Šiaulių VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus ir VMI tyrimus sudarė 264 133 Eur, iš kurių: 95 490 Eur sudaro investicijos į E. G. statinių rekonstrukciją; 86 200 Eur sudaro atsakovo investicijos į neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą; 15 540 Eur sudaro jo apmokėtos baudos; 41 702 Eur sudaro vartojimo išlaidos; 25 201 Eur sudaro kitos išlaidos, todėl teismas turi pagrindą iš esmės vertinti tokių nustatytų išlaidų pagrįstumą.

         Dėl E. G. statinių rekonstrukcijai 95 490 Eur atsakovo piniginių lėšų panaudojimo

39.       CTKĮ 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę. Įgijimo momentas bendrąja prasme būtų suprantamas kaip statinio užbaigimas, kai pateikiama statybos pabaigos deklaracija ir pastatas įregistruojamas kaip 100 proc. baigtas. Konstatuotina, kad byloje ieškovė neįrodinėja atsakovo turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybių, iš esmės keliamas klausimas dėl atsakovo pagal  išduotą įgaliojimą vykdytos E. G. priklausančio namo ir kitų statinių rekonstrukcijos teisėtumo, panaudojant atsakovui savo neteisėtai gautas pajamas. Ieškovė įrodinėja, kad VĮ Registrų centro duomenimis, buvo 2017 m. deklaruota namo ir 2 pagalbinių, ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija; kadastro duomenų byloje esančioje pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) lentelėje nurodyta, kad gyvenamojo namo statybų vertė 2017 m. liepos 18 d. matavimų dienai yra 76400 eurų, pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) lentelėje nurodyta, kad ūkinio pastato statybų vertė 2017 m. liepos 18 d. matavimų dienai yra 15800 eurų, malkinės statybų vertė 2017 m. liepos 18 d. matavimų dienai yra 3290 eurų. Bendra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybų vertė 2017 m. liepos 18 d. dienai buvo 95 490 eurų (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2017 m. birželio 13 d. Įgaliojimas, notarinio registro Nr. 5530, Deklaracija apie statybos užbaigimą/ Paskirties pakeitimą (gyvenamosios paskirties pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Deklaracija apie statinio(-ių) statybos užbaigimą / statinio(-ių) patalpos(-ų) paskirties pakeitimą (pagalbinio ūkio paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Deklaracija apie statinio(-ių) statybos užbaigimą / statinio(-ių) patalpos(-ų) paskirties pakeitimą (pagalbinio ūkio paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), kadastro registro byla).

40.       Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė priešingas aplinkybes, t.y. kad 2017 m. neatlikinėjo jokių  E. G. priklausančių statinių rekonstrukcijos darbų, o tik dokumentais kaip įgaliotas asmuo įformino statybų pabaigą ir atliko kadastrinius matavimus, patys rekonstrukcijos darbai buvo atliekami daug anksčiau – apie 2000-2005 m. Iš tiesų, statybos leidimas šiems rekonstrukcijos darbams, kaip matyti iš kartu su  ieškovės ieškiniu pateiktos Namo kadastro bylos, buvo gautas dar 1999 m. Atsakovas be savo paaiškinimų šioms nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymus (2025-01-16 DOK -465) - viešai prieinamos internetinės svetainės Google Street View duomenis - kelių metų eigoje fiksuotas E. G. statinių nuotraukas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Teismo posėdyje ištyrus nurodytas aplinkybes ir įvertinus teiktus duomenis, kadangi Google Street View platformoje yra užfiksuotos E. G. priklausančio namo ir kitų statinių nuotraukos 2012 m. birželį, 2014 m. rugpjūtį, 2022 m. rugsėjį bei 2023 m. liepą, vizualiai matyti, kad to gyvenamojo namo konstrukcijos (sienos, aukštai) nesikeitė nuo pat 2012 m. birželio mėnesio, tai rodo, kad jokie esminiai statinių rekonstrukcijos darbai 2013 -2017 metų laikotarpiu nebuvo atlikti.  Todėl teismas neturėdamas pagrindo atmesti atsakovo pateiktų argumentų bei juos grindžiančių įrodymų, daro išvadą, kad  2017 m. įregistruoti nekilnojamojo turto registre statinių kadastriniai matavimai, deklaracijos apie statybos pabaigimą  neįrodo faktiškai atsakovo turto vertinamuoju laikotarpiu atliktų E. G. statinių rekonstrukcijos darbų. Matyti, kad ir prie ieškinio pridėtoje kadastro byloje kartu su statybos užbaigimo dokumentacija, yra pateiktos ir E. G. namo nuotraukos 2017 m. fiksuojant statybos pabaigą, kuriose namas vis dar nedažytas, su sena stogo danga, o kiemas be vartų, todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad  pagrindiniai statinių rekonstrukcijos darbai buvo atlikti daug senesniu laikotarpiu ir iš viso nesietini su  2017 m.  Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad  byloje apklausti liudytojai   E. G., R. S., A. Č. savo parodymais taip pat nepatvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad statinių rekonstrukcija vykdyta iki 2017 m., teigė prisimenantys daug ankstesnį statybos (remonto darbų)  laikotarpį - iki 10 metų atgal ir daugiau. Liudytojas  P. N. savo parodymuose iš viso atsisakė vertinti faktinį  rekonstrukcijos laikotarpį, nes teigė dėl didelės darbų apimties konkrečiai apie užsakovo (atsakovo) statinius nieko neatsimenantis, o liudytojas D. M. parodė, kad kaip matininkas 2017 m. atsakovo užsakymu įforminti rekonstrukcijos pabaigą lankėsi namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), skaičiavo statybos darbų ir medžiagų apimtis pagal 2017 m.  galiojančius UAB „ S.“ kainynus, kas ir atsispindėjo jo sudarytoje kadastrinėje byloje, bet kada faktiškai buvo atlikti rekonstrukcijos darbai ( tiek namo išorėje, tiek viduje) ir kokia tikroji jų vertė, jis negalintis pasakyti, be to kiekvienais metais keičiasi tiek darbų, tiek statybinių medžiagų vertė ir atliekami skaičiavimai dar koreguojami, atsižvelgiant į tai, kokioje vietovėje yra statiniai.

41.       Be to teismo nuomone,nėra pagrindo vertinti kritiškai ir atmesti atsakovo paaiškinimų, jog tuo pačiu metu su išoriniais jo statinių rekonstrukcijos darbais buvo atliekamas ir vidaus patalpų įrengimas, ką pagrindžia ir byloje teiktos namo patalpų fotonuotraukos (2025-03-04 DOK-1960), kuriose  užfiksuoti metai  (2005 m.) bei matyti to dešimtmečio laikotarpiui būdingos lubų, sienų įrengimo tendencijos, vonios kambariui naudotų paprastų plytelių dizainas. Ginče atsakovas pripažino tik aplinkybę, kad 2020-2021 m.) atliko neesminį namo remontą (keitė stogo dangą, nudažė kai kurias namo vietas) ir kad vertinamuoju laikotarpiu išoriniam namo remontui galėjo išleisti iki 1500 Eur, ir tokioms išlaidoms turėjo legalių pajamų. Juo labiau, kad pati ieškovė nurodo ir aplinkybes bei pateikia duomenis, kad statinių savininkė E. G. 2013 m. spalio 4 d. į atsakovo V. G., kuris veikė kaip įgaliotinis pagal išduotą įgaliojimą statinių rekonstrukcijos procese, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valiuta LTL) pervedė 60000 Lt (17377 Eur), pavedimo paskirtis - dovana (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valiuta LTL) išrašas ; 2014 - 2015 metų laikotarpiu E. G. į V. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2354,52 Eur (2014 m. spalio 8 d. - 3000 Lt (869 Eur), pavedimo paskirtis - „sąskaitos papildymas“, 2014 m. spalio 9 d. 3000 Lt (869 Eur), pavedimo paskirtis - „sąskaitos papildymas“, 2015 m. spalio 9 d. - 616,52 Eur, pavedimo paskirtis - „sąskaitos papildymas“ (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (banko sąskaitos valiuta LTL) išrašas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valiuta EUR) išrašas), tokių aplinkybių neneigia ir apklausta liudytoja E. G., nurodydama, kad iš nekilnojamojo turto sandorių gautas lėšas dovanojo kaip motina tiek atsakovui, tiek kitiems savo vaikams. Konstatuotina, kad E. G. nebuvo įtraukta į bylos procesą nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų teista už atitinkamus nusikaltimus ir baigus V. G. ir su susijusių asmenų turto tyrimą (ieškinio priedas-2023-06-15 Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus dokumentas Nr.40-S-6545) jai, kaip turėjusiai nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų ir vykdžiusiai sandorius, būtų pareikštas ieškinys CTKĮ numatyta tvarka, todėl negalima atmesti ir prielaidos, kad šių teisėtai gautų pinigų pagrindu atsakovas kaip įgaliotas asmuo tik 2017 m. galėjo įteisinti E. G. statinių rekonstrukciją po jo užsakytų kadastrinių matavimų bei atlikti vėliau ir kitus statybos darbus, susijusius su stogo dangos keitimu, namo fasado apdaila ir kt. 

42.       Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė aplinkybę, kad nei prokurorė, nei VMI nevertinto jo oficialiai deklaruotų santaupų grynaisiais pinigais. Atsakovas nurodo, kad 2005 m. gegužės 2 d. buvo deklaravęs turimą 350 000 LT sumą (pavertus į eurus - 101 367 EUR). Ši informacija buvo žinoma ir ieškovei - VMI Ieškovo nurodymu 2024 m. sausio 17 d. surašė Išvadą apie asmens galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių (Ieškinio priedas Nr. 41). Minėtos išvados 8 lape atkreiptas dėmesys į atsakovo 2005 m. deklaruoto turto sumą - VMI nurodo, kad nuo 2004 m. atsakovas ženklių išlaidų nepatyrė, nekilnojamojo turto įsigijimų nevykdė, todėl  šios deklaruotos sumos likučiu asmuo galėtų pagrįsti dalį įvertintų išlaidų.

43.       Teismas daro išvadą, kad jei dėl atsakovo deklaruotų 101 367 Eur ne bankuose laikytų piniginių lėšų pagrįstumo jokie VMI administraciniai veiksmai nebuvo taikyti, vadinasi nėra pagrindo ir išvadai, kad ši pinigų suma buvo įgyta neteisėtai bei kad ja negalima pateisinti vykdytos E. G. statinių rekonstrukcijos išlaidų laikotarpiu nuo 2005 m. Tuo pačiu teismas, remdamasis civilinėje teisėje taikomais asmeniui vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus elgesio standartais, atmeta atsakovo nemotyvuotus ir logika nepagrįstus argumentus ginče, kad jis turėjo finansines galimybes vykdyti statinių rekonstrukcijos darbus ne iš savo deklaruotų santaupų, kad vertinamojo laikotarpio pradžiai (2013 m. sausio 1 d.), t. y. praėjus beveik 8 metams  jis  vis dar turėjo visus sutaupytus 101 367 Eur. Matyti, kad statybos medžiagoms įsigyti ir rekonstrukcijos darbams vykdyti iki vertinamojo laikotarpio pradžios atsakovas realiai neturėjo kitų pajamų šaltinių, nuo 2024 m. jo tvarkoma E. G. individuali įmonė veikė nuostolingai, o įregistruota  UAB „R.“ iš esmės nebevykdė veiklos ir negeneravo jokių pajamų, ką pagrindžia ir papildomai pateikti ieškovės iš VMI gauti duomenys (2025-02-28 DOK -1884) apie nurodytų įmonių veiklos rezultatus 2004-2023 m. Be to ieškovė nurodė aplinkybę, kurios neginčijo atsakovas, kad  dar 2009 metais  atsakovas V. G. V. administracinio teismo teikė prašymą mažinti jam skirtą administracinę baudą, nurodydamas aplinkybes, kad brangiai kainuoja namo išlaikymas, jis išlaiko sūnų, gauna minimalias pajamas. Todėl teismas atmeta atsakovo deklaratyvius ir prieštaraujančius kitiems įrodymams teiginius apie jo galėjimą gaunat minimalias pajamas 8 metus pragyventi, vykdyti motinos statinių rekonstrukcijos darbus ne iš turimų deklaruotų pinigų bei vertina, kad atsakovas neįrodė ginče aplinkybės, jog Vertinamojo laikotarpio pradžioje - 2013 m. sausio 1 d. turėjo 101 367 Eur santaupų.

44.       Tuo pačiu teismas nesutinka su prokurorės pasirinkta pozicija ginče visiškai ignoruoti atsakovo, kaip gyventojo įvykdytą pareigą valstybei dėl laikomos ne banke didelės piniginių lėšų sumos deklaravimo ir jos panaudojimo statinių rekonstrukcijai galimybes bei remtis tik nuo 2013 m. sausio 1 d. atsakovo gautų pajamų bei patirtų išlaidų vertinimu pagal nekilnojamo turto registre fiksuotus duomenis, tokia atsakovui taikytina formali pajamų ir išlaidų skaičiuoklė nėra logiška civilinio turto konfiskavimo prasme. Kaip jau minėta, civilinio turto konfiskavimo byloje būtent prokurorui tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su asmens neteisėta (galima nusikalstama) veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas negali daryti išvados pagal savo vidinį įsitikinimą, jog egzistuoja bylos duomenų visuma pagrįsta tikimybė, kad  panaudotos piniginės lėšos statinių rekonstrukcijai yra galimai susiję su neteisėtais (nusikalstamais) atsakovo veiksmais vertinamuoju laikotarpiu, todėl turi pagrindą laikyti neįrodytą 93 990 Eur piniginių lėšų sumą, kaip atsakovo patirtas išlaidas E. G. statinių rekonstrukcijai 2013-2017 metais.  

        Dėl 86 200 Eur atsakovo investicijų į neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą ir  15 540 Eur sumokėtų baudų

45.       Šiame ginče ieškovė įrodinėja aplinkybę, kad pagal atliktą turto vertinimą, 86 200 Eur atsakovo V. G. pinginės investicijos įsigyjant cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, nebuvo gautos teisėtu būdu, todėl jos įskaitytinos į pajamomis nepagrįstas asmens išlaidas.

46.        Atsakovas atsikirtinėja argumentais, jog reali tokių prekių įsigijimui jo išleista suma yra gerokai mažesnė. Nurodo, kad 32 500 Eur minėtos sumos dalis ieškinyje grindžiama tuo, kad atsakovas 2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu (Ieškinio priedas Nr. 8) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, o nusikaltimo tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad sutarė pirkti 65 dėžes cigarečių be banderolių ir mokėti po 500 EUR už dėžę, ir atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tuo metu nurodė, jog susitarė pinigus mokėti ateityje. Teismas neturi pagrindo atmesti tokių atsakovo teiktų  argumentų. Matyti, kad nurodytoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas iš tiesų būtų realiai sumokėjęs  tokią pinigų sumą už įsigytas cigaretes. Jokių  objektyvių tokios sumos sumokėjimo įrodymų nepateikė ir ieškovė civilinėje byloje. Ieškovės su ieškiniu teiktoje Išvadoje apie atsakovo V. G. galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių Nr. (13.20E)248-63 yra konstatuota, kad atsakovas sakosi šių pinigų nemokėjęs, todėl laikytina, kad ginče neįrodyta 32 500 Eur suma, priskirta prie atsakovo investicijų (išlaidų), susijusių su neteisėtu cigarečių įsigijimu.

47.        Be to teismas daro išvadą, kad  byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ir 35 000 Eur akcizais apmokestinamų prekių ( G. S. gabentų cigarečių)  įsigijimo sumos, kurias kaip išlaidas būtų patyręs atsakovas V. G.. Atsakovas nurodo, kad šių pinigų nemokėjo ir su G. S. vežtomis cigaretėmis nėra susijęs. Ši atsakovo patirtų išlaidų dalis ieškovės grindžiama iš esmės vien G. S. paaiškinimais, kurie buvo duoti atsakovo turto tyrimo metu 2023 m. spalio 23 d. (Ieškinio priedas Nr. 15), tačiau kaip liudytoja G. S. vengė kviečiama atvykti į teismo posėdį ir pagal priesaiką duoti parodymus, todėl teismas negali vertinti tokio asmens rašytinio paaiškinimo kaip objektyvaus ir patikimo įrodymo civilinėje byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 181 straipsnio 2 dalis ). Teismas neturi pagrindo vertinti kritiškai ir nesutikti su atsakovo argumentais, kad jo buvusios draugės G. S. duoti paaiškinimai yra prieštaringi - jie nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, be to atsakovas buitinio konflikto metu yra G. S. sukėlęs fizinį skausmą, todėl neatmestina, kad ji iš asmeninių paskatų būdama neigiamai nusistačiusi prieš atsakovą galėjo po kelių metų nurodyti, jog pinigus cigaretėms įsigyti gavusi būtent iš jo. Kaip matyti iš Teismui pateikto 2019 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr.1-121-309/2019 (Ieškinio priedas Nr. 13), G. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė visai kitas esmines cigarečių įsigijimo aplinkybes: kadangi turėjo pakankamai pinigų, pati rūko, todėl nutarė nusipirkti šias cigaretes sau; per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su vyriškiu vardu J., kuriam susitikusi ir sumokėjo 35 000 Eur už kontrabandines cigaretes, o atsakovą V. G. įvardijo kaip pažįstamą, kuris jos paprašytas išnuomojo iš vienos (duomenys neskelbtini) firmos automobilį bei perdavė važinėti, be to teigė jam nesakiusi, kokiam tikslui reikalingas jai tas automobilis. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl šio įvykio aplinkybių būtų apklaustas pats V. G. įtariamojo ar specialaus liudytojo statusu. Todėl darytina išvada, teismui remiantis ne pavieniais ir izoliuotai vertinamais įrodymais, bet atliktu abiejų šalių teiktų įrodymų visumos vertinimu, kad ieškovė nepagrindė civilinio turto konfiskavimui apskaičiuotos 35 000 Eur sumos ir neįrodė buvus tokias atsakovo faktines investicijas (išlaidas), susijusias su G. S. padaryta nusikalstama veika (jos įgytomis ir gabentomis kontrabandinėmis cigaretėmis).

48.       Be to teismas neturi pagrindo atmesti ir  atsakovo argumentų dėl minėtų išlaidų nepagrįstumo ir  kitu  teisiniu aspektu, t.y. kad dalis atsakovo vertinto turto jau yra valstybės konfiskuota, todėl negali būti taikomas asmeniui dvigubas nubaudimas. Atsakovas teigia, kad didelę dalį ieškovės apskaičiuotų kaip nepagrįstų pajamomis jo išlaidų sudaro neteisėtai įsigytos akcizais apmokestinamos prekės bei atsakovo sumokėtos baudos valstybei (bendrai, ieškovės paskaičiavimais, šios išlaidos sudaro net 101 740 Eur  iš 264 133 Eur visų atsakovo išlaidų vertinamuoju laikotarpiu). 

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovė priskiria atsakovo gautai turtinei naudai jo visas vertinamuoju laikotarpiu įsigytas akcizais neapmokestinamas prekes bei valstybei sumokėtas baudas pagal įvykdytus administracinius pažeidimus ir nusikaltimus. Atsakovas argumentuoja, kad neteisėtai įsigytos akcizais apmokestintos prekės (cigaretės), kurios laikomos atsakovo gauta turtine nauda, jau yra konfiskuotos baudžiamuoju procesu ar administracinio nusižengimo nagrinėjimo tvarka. Išieškojus įgytų ir konfiskuotų cigarečių vertę atitinkančią pinigų sumą pagal CTKĮ, atsakovas būtų nubaustas du kartus. Analogiška situacija yra su sumokėtomis baudomis – 15 540 Eur baudų sumas atsakovas jau yra perdavęs valstybei, tad tai nėra jokia atsakovo gauta turtinė nauda. Jeigu iš atsakovo būtų išieškota jo sumokėtų baudų suma kaip nepagrįstos pajamomis turėtos išlaidos, jis būtų nubaustas du kartus - sumokėjęs teismo paskirtą baudą, taip pat būtų nubaustas antrą kartą, jei valstybė iš atsakovo papildomai išieškotų jo jau sumokėtų baudų dydį atitinkančias pinigines lėšas.

50.       Teismas turi pagrindą sutikti su tokia atsakovo argumentacija ginče ir eliminuoti iš ieškovės ieškinyje nurodytų 264 133 Eur patirtų atsakovo pajamomis nepateisinamų išlaidų - 86 200 Eur sumą, apskaičiuotą kaip atsakovo neteisėtas investicijas į akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą,  15 540 Eur apmokėtų baudų valstybei sumą už teismo atitinkamais sprendimais V. G. pritaikytas atitinkamas bausmes (baudas) bei turto konfiskavimo sankcijas, vertindamas, kad priešingu atveju  - pritaikius šioms išlaidoms dar ir civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuris iš esmės siejamas su  tam tikrų administracinių nusižengimų bei nusikaltimų prevencija atitinkamų subjektų grupėms, būtų iš esmės pažeistas  atsakovo atžvilgiu dvigubo baudimo draudimo principas, be to neatitiktų ir  teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, taikomų civiliniame procese (CK 3 straipsnio 8 dalis).

51.       Dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) esmė įtvirtinta Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad nustatant teisinius apribojimus ir atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismo nuomone, ieškovė, turėdama įgaliojimus ginti viešąjį interesą, nagrinėjamu ginčo su atsakovu atveju neatsižvelgė į  konstituciniu lygmeniu įtvirtintą dvigubo baudimo draudimo principą, į CTKĮ prevencinius tikslus tam tikrų asmenų atžvilgiu bei konfiskuotinam civiliniam turtui, kuris buvo suvartotas ir/ar perleistas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nustatyti taikytinus objektyvius pajamų ir išlaidų skaičiavimo kriterijus, todėl teismas iš esmės turi pagrindą pritarti atsakovo argumentams dėl dvigubo nubaudimo negalimumo. Juo labiau, kad ir formuojama kasacinio teismo praktika kelia reikalavimus, kad tokio pobūdžio ginčuose turi būti nustatytos viešojo intereso pažeidimo sudėtį pagrindžiančios aplinkybės (įstatymo nustatyto dydžio turto, kuris nėra gautas teisėtu būdu, turėjimas nuosavybės teise) kaip sąlyga ieškiniui patenkinti.  

52.       Kadangi iš esmės atsakovas neginčijo dalies ieškovės nurodytų išlaidų - 41 702 Eur vartojimo išlaidų; 25 201 Eur kitų išlaidų, detaliau dėl tokių išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo nepasisakoma. Taip pat teismas daro išvadą, kad bylos teisingam išsprendimui nėra pagrindo iš esmės remtis atsakovo pateiktais duomenimis apie jo sudarytus, bet niekur oficialiai nenurodytus rašytinius sandorius (2024-10-03 DOK -7524 priedai). Atsakovas teigia, kad vertinamuoju laikotarpiu gavo pajamas skolindamasis pinigų iš trečiųjų asmenų: 2017 m. rugsėjo 9 d. pasiskolino 5 000 Eur iš savo brolio N. G.; iki Vertinamojo laikotarpio pabaigos atsakovas buvo grąžinęs 1 000 Eur dalį paskolos, tad 4 000 Eur turėtų būti pridedama prie teisėtų atsakovo pajamų; 2016 m. spalio 7 d. pasiskolino 5 000 Eur iš pažįstamo R. V.; iki Vertinamojo laikotarpio pabaigos atsakovas paskolos nėra grąžinęs, todėl 5 000 Eur turėtų būti pridedama prie teisėtų atsakovo pajamų. Teismas daro išvadą, kad atsakovas duomenų apie tokius sandorius nebuvo anksčiau nurodęs nė vienai jo turtą vertinusiai institucijai, be to byloje nebuvo prašoma apklausti liudytojais nei N. G.,  nei  R. V., todėl teismas neturi pagrindo vertinti tokių nepatikrintų  rašytinių susitarimų kaip patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie leistų atsakovo nustatytų teisėtų pajamų sumą Vertinamuoju laikotarpiu padidinti 9 000 Eur gautų ir negrąžintų paskolų suma.

         Dėl bylos procesinės baigties

53.       Visų nustatytų faktinių aplinkybių ir išdėstytų teisinių argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad Vertinamuoju laikotarpiu atsakovo faktines išlaidas pagal atliktus Šiaulių VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus ir VMI tyrimus sudarė 264 133 Eur, nes teismas iš 95 490 Eur investicijų į E. G. statinių rekonstrukciją pripažino įrodytą 1500 Eur sumą, taip pat nustatė, kad nėra pagrindo 86 200 Eur sumą priskaičiuoti prie atsakovo nepateisinamų išlaidų už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, jau pritaikius joms turto konfiskavimą; be to eliminavo iš  priskirtų atsakovui nepateisinamų išlaidų atsakovo 15 540 Eur apmokėtų baudų valstybei sumą. Atlikus galutinius paskaičiavimus bei nustačius, kad atsakovas neįrodė ginče aplinkybės, jog iki Vertinamojo laikotarpio pradžios (2013 m. sausio 1 d.) turėjo 2005 m. deklaruotų pinigų sumą ( 101 367 Eur), konstatuotina, kad lieka nepakitusi  vertinamuoju laikotarpiu ieškovės nurodyta ir pagrįsta atitinkamais įrodymais  atsakovo pajamų suma – 56 607 Eur, o atsakovo faktinės patirtos išlaidos mažinamos nuo 264 133 Eur iki 68 403  Eur sumos. Kaip jau minėta, CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas ir iš jo gauta turtinė nauda gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 BBND sumą, Kadangi byloje nėra įrodytos CTKĮ 2 str. 1 d. numatytos sąlygos - atsakovo turėto (suvartoto, perleisto kitiems) turto vertė ir teisėtų pajamų skirtumas neviršija 100 000 Eur,  prokurorės ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl  atmestinas.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų

54.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetęs ieškovės ieškinį visa apimtimi, teismas turi pagrindą spręsti dėl atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš kitos šalies priteisimo.

55.       Iš atsakovo teikto prašymo teismui ( 2025-01-16 DOK -465) matyti, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 5000,00 Eur (2025-01-15 grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr.1207251).  

56.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

57.       Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kadangi šioje sudėtingoje ir didelės apimties byloje buvo reikalinga laiko pasirengti atstovui, taip pat vyko vienas parengiamasis teismo posėdis ir trys teismo posėdžiai dėl šalių, liudytojų apklausų, kuriuose atsakovo atstovas betarpiškai dalyvavo, atvykdamas iš (duomenys neskelbtini) mieste registruotos darbo vietos, laikytina, kad atsakovo 5000,00 Eur (su įskaičiuotu PVM) teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, ir teismas nenustatė pagrindų jas mažinti.

58.       CPK 961 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų.

59.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, taigi jų valdytojas yra generalinis prokuroras, todėl, taikant CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui  visos patirtos 5000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023).

   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

      n u s p r e n d ž i a:

           Ieškinį atmesti.

    Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) atsakovui  V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų  0 centų ) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

                  Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių  apygardos teismą.

Teisėja                                                 Alma Jurgelienė