Civilinė byla Nr. 3K-3-657-248/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00270-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Arijas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio turto investicijos“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl teismo sprendimo res judicata galios bankroto byloje.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „Pajūrio turto investicijos“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

Bankroto administratorė prašė teismo į UAB „Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą įtraukti UAB „Arijas“ su 51 000 Lt (14 770,62 Eur) finansiniu reikalavimu ir patikslinti Artūro Griškevičiaus finansinį reikalavimą dėl bendros 18 000 Lt (5213,16 Eur) sumos. Bankroto administratorė nurodė, kad prašymo pagrindas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi į UAB „Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Arijas“ su 51 000 Lt (14 770,62 Eur) finansiniu reikalavimu ir patikslino Artūro Griškevičiaus finansinį reikalavimą dėl bendros 18 000 Lt (5213,16 Eur) sumos. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartimi, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti bankroto administratorės prašymą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 26 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kreditorės UAB „Arijas“ atskirąjį skundą, 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl 51 000 Lt (14 770,62 Eur) UAB „Arijas“ finansinio reikalavimo BUAB „Pajūrio turto investicijos“ bankroto byloje patvirtinimo teisėtumo. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovo A. Griškevičiaus ieškinį atsakovėms BUAB „Pajūrio turto investicijos“, UAB „Arijas“, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Palangos kredito unijai, AB „Swedbank“, pripažino negaliojančia 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos BUAB „Pajūrio turto investicijos“ ir UAB „Arijas“, dalį dėl ginčo buto pardavimo ir nusprendė įrašyti UAB ,,Arijas“ į BUAB ,,Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą su 51 000 Lt (14 770,62 Eur) kreditoriaus reikalavimu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl UAB ,,Arijas“ įrašymo į BUAB ,,Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalis, kurioje nuspręsta įrašyti UAB ,,Arijas“ į BUAB ,,Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą su 51 000 Lt (14 770,62 Eur) reikalavimu, yra įsiteisėjusi. Įsiteisėjęs teismo sprendimas proceso dalyviams turi res judicata galią. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis), nebegali iš naujo kelti klausimų, dėl kurių teismas jau yra pasisakęs įsiteisėjusiu sprendimu. Teismo klaidų taisymas galimas tik CPK nustatyta tvarka ir formomis, t. y. peržiūrint teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine, o kai yra tam pagrindas – ir kasacine tvarka bei proceso atnaujinimo būdu. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka. Galimybės peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą (revizuoti jo rezoliucinę dalį) kitoje byloje įstatymai nenustato. Teisėjų kolegija nurodė, kad, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria, vadovaujantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, UAB „Arijas“ įrašyta į BUAB „Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą, teisėjų kolegija turi apsiriboti tik patikrindama skundžiamos nutarties, bet ne įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kreditorė UAB „Arijas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl UAB „Arijas“ įtraukimo į BUAB „Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą su 14 770,62 Eur finansiniu reikalavimu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai pažeidė ĮBĮ 35 ir 36 straipsnius, nukrypo nu kasacinio teismo praktikos dėl kreditorių, kurių reikalavimai atsirado po bankroto bylos iškėlimo, tenkinimo tvarkos. Visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai pagal kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą gali būti skirstomi į dvi grupes: 1) kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, šie reikalavimai proporcingai tenkinami įmonės bankroto procese (senieji kreditoriai) ir 2) kreditoriai, kurių reikalavimai atsiranda po bankroto bylos iškėlimo dėl jų santykių su bankrutuojančia įmone, atstovaujama bankroto administratoriaus (naujieji kreditoriai). Toks kreditorių skirstymas lemia skirtingą jų reikalavimo tenkinimo mechanizmą. Pagal kasacinio teismo praktiką kreditoriaus reikalavimas, atsiradęs jau po įmonės bankroto bylos iškėlimo, bankroto procese įsigyjant bankrutuojančios įmonės turtą, laikytinas administravimo išlaidomis ir yra tenkinamas iš administravimo išlaidų. Kasacinis teismas išaiškino, kad  tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis. Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio, inter alia, kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Dėl to bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Otega“ skundą, bylos Nr.  3K-3-112/2011). Kadangi UAB „Arijas“ kreditoriaus reikalavimas atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorei parduodant bankrutuojančios įmonės turtą pagal ĮBĮ 33 straipsnį, šis reikalavimas irgi turėtų būti pripažintas BUAB „Pajūrio turto investicijos“ administravimo išlaidomis bei tenkintinas ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčijamais teismų sprendimais UAB „Arijas“ reikalavimas liko įrašytas bendroje BUAB „Pajūrio turto investicijos“ kreditorių eilėje ir bus tenkinamas ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

              2. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Arijas“ kreditoriaus reikalavimo susidarymo momento ir tenkinimo mechanizmo, todėl negalima teigti, kad šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą BUAB „Pajūrio turto investicijos“ prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

              Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo rezoliucinė dalis – įrašyti UAB „Arijas“ į BUAB „Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą – turi res judicata galią. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu išspręstas ir finansinio reikalavimo tenkinimo tvarkos klausimas, todėl kreditorė nebegali kelti šio klausimo nagrinėjamoje byloje. Teismai, remdamiesi įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, pagrįstai nurodė, kad negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir pagrįstai atmetė kreditorės argumentus dėl to, kad bankroto proceso metu atsiradęs reikalavimas turėtų būti tenkinamas ne bendrąja finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka (ĮBĮ 35 straipsnis), o iš administravimo lėšų (ĮBĮ 36 straipsnis). Kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu padarytos teisės taikymo klaidos taisymas yra galimas tik CPK nustatyta tvarka kreipiantis dėl proceso atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismų sprendimų res judicata reikšmės bankroto bylose

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų.

Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia.

Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. Navickienė, bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Nazarovas v. L. Rakštelienė, bylos Nr. 3K-3-214/2008; kt.).

Res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų. Viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo. Kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma.  

Nagrinėjamu atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas kitoje byloje (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-867-524/2012) sprendė dėl sandorio nuginčijimo. Toje byloje pripažinus sandorį negaliojančiu, taikyta restitucija. Kaip ir nurodoma kasaciniame skunde, teismas, spręsdamas dėl restitucijos, nustatė iš bankrutuojančios įmonės kasatorės naudai išieškotinos sumos dydį, atitinkantį iš jos paimto nekilnojamojo daikto (buto) vertę – 14 770,62 Eur (51 000 Lt); tačiau, be to, teismas rezoliucine sprendimo dalimi patvirtino 14 770,62 Eur (51 000 Lt) kasatorės, kaip bankrutuojančios įmonės, kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje. Taigi teismo sprendimu nustatytas kasatorės reikalavimo dydis ir nuspręsta dėl jo patenkinimo tvarkos – įtraukiant į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Tokie reikalavimai tenkinami, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teismo sprendimas tikrintas instancine (apeliacine ir kasacine) tvarka, sprendimo dalis dėl įrašymo į kreditorių sąrašą palikta nepakeista, kasatorė toje byloje nekėlė klausimo dėl to, kad jos reikalavimas turėtų būti tenkinamas kitaip, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas. Teismo sprendimas, kuriuo kasatorė įrašyta į kreditorių sąrašą su 14 770,62 Eur (51 000 Lt) reikalavimu, yra įsiteisėjęs, taigi, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, yra įgijęs res judicata galią ir tai reiškia, kad kasatorė nebegali iš naujo inicijuoti ginčo teisme dėl šio reikalavimo. Teismui, minėta, taip pat galioja draudimas pakartotinai spręsti dėl to paties reikalavimo. Nors paprastai kreditorių reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą, teismas tvirtina nutartimi, tačiau, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tai padarius teismo sprendimu, pakartotinis to paties reikalavimo tvirtinimo svarstymas ir tvirtinimas teismo nutartimi negalimas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo dar kartą patvirtintas tas pats kreditoriaus reikalavimas kaip ir teismo sprendimu kitoje byloje, naikintinos. Kasatorės prašymas apeliacinės instancijos teismui toks ir buvo – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, priimtą dėl jos reikalavimo, tačiau, minėta, ginčijamus teisinius padarinius jai sukėlė 2012 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-867-524/2012, todėl, galiojant šiam sprendimui, nagrinėjamoje byloje nesvarstytina, iš kokių lėšų ir kokia tvarka tenkintinas kasatorės reikalavimas bankroto byloje. Kasatorė, manydama, kad jos interesai anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje tinkamai neapginti, jų gynimo gali siekti, pasitelkdama dar neišnaudotas peržiūros procedūras byloje, kurioje priimtas nurodytas sprendimas, arba, atsiradus aplinkybėms, su kuriomis įstatymas sieja galimybę tikslinti kreditoriaus reikalavimus, tikslinant kreditoriaus reikalavimus (pvz., kreditorių susirinkimui, pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį turinčiam teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti disponavimo administravimo išlaidomis tvarką, nutarus kasatorės reikalavimą tenkinti iš administravimo išlaidų).   

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 25,93 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gruodžio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kreditorės UAB „Arijas“ kasacinis skundas iš esmės tenkintas, tai nurodytos 25,93 Eur išlaidos priteistinos valstybei iš BUAB „Pajūrio turto investicijos“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria UAB „Arijas“ įtraukta į BUAB „Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą su 51 000 Lt (14 770,62 Eur) finansiniu reikalavimu; kitą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

              Priteisti valstybei iš BUAB „Pajūrio turto investicijos“ (j. a. k. 300547474) 25,93 Eur (dvidešimt penkis Eur 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.             

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas