Civilinė byla Nr. e2A-970-603/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26193-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.;
2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.8.11.1.; 2.6.18.3.;
3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Trumpulienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldasa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių V. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldasa“ dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų,
ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovės V. A. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novus LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Aldasa“ dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų, kurį patikslinusios prašė: 1) pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartis Nr. 21/P11 (toliau – Sutartis) buvo faktiškai sudaryta tarp ieškovės (užsakovės) V. A. ir atsakovės (sutartyje – „Gamintojo“) UAB „Aldasa“; 2) pripažinti 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartį Nr. 21/P11 nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo sutarties įvykdymo), įpareigojant atsakovę savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, o atsakovei to laiku neįvykdžius – suteikti teisę ieškovei atlikti tai atsakovės sąskaita pasitelkus kitus rangovus; 3) priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės sumokėtą 4654 Eur sumą (t. y. 4054 Eur – 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutarties Nr. 21/P11 ir 600 Eur – montavimo pagal 2021 m. kovo 8 d. kvitą LC 19725, kainą); 4) priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją grindė šiomis aplinkybėmis:
1.1. pagal Sutartį faktine užsakove buvo V. A., kuri užsakė ginčo gaminius asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne UAB „Novus LT“, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip buitinio vartotojo ginčas su verslininku. Atsakovė neginčija parengusi, surašiusi ir užpildžiusi tipinę sutartį, žinodama, jog sutartis turėjo būti sudaryta V. A. vardu. Atsakovė netinkamai (galimai nesąžiningai) įrašė sutarties preambulėje užsakove UAB „Novus LT“, todėl nėra pagrindo laikyti, jog Sutartis sudaryta su UAB „Novus LT“. Esant ginčui dėl sutarties šalies (užsakovo), sutarties nuostatos turi būti traktuojamos ieškovės naudai. Todėl ieškovės reiškia bendrus reikalavimus dėl Sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir dėl Sutarties pripažinimo sudaryta faktiškai su V. A.;
1.2. ginčas iš esmės kilo dėl sumontuotų langų montavimo trūkumų (trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų ir kt.) ir netinkamai pagamintų (netinkamų dydžių) bei nesumontuotų langų ir durų. Atsakomybė už netinkamai atliktus matavimus tenka atsakovei, kurios meistrai atliko langų matavimus užsakymo metu. Atsakovės sumontuotų langų ir durų trūkumai užfiksuoti eksperto dr. Dariaus Kalibato 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros akte Nr. A21-0014 „Dėl langų montavimo darbų objekte adresu: (duomenys neskelbtini).“, kuriame nurodyta, kad neišlaikytas atstumas tarp tvirtinimo taškų, trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų bei nustatyti (nesumontuotų) langų ir durų trūkumai: „netinkamas vitrininių langų aukštis, turi būti pagaminti naujai (yra 2,08 m, turi būti 2,03 m); netinkamas durų aukštis 2,08 m, kai tuo tarpų likusių langų 2,03 m. Sudėjus grindis, durys neatsidarys; Akte nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų langai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų bei Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ 5.4.1 punkte pateiktos langų montavimo schemos (nurodant tvirtinimo taškus ir aprašant atstumus tarp jų). Akte nustatyta, kad trūkumų pašalinimo vertė yra 2 279 Eur (tai sudaro 56,21% sutarties kainos (4 054 Eur)). Sumontuotų langų trūkumų pašalinimo vertė 650,33 Eur. Nesumontuotų langų ir durų trūkumų pašalinimo vertė 629,04 Eur. Taigi nesumontuotų langų ir durų trūkumų (netinkami dydžiai) pašalinimo vertė – 1 629,04 Eur. Kadangi dėl nustatytų trūkumų buvo sumontuoti tik atitikusių dydžių langai, o langų ir durų matavimus atliko atsakovė, yra pagrindas Sutartį nutraukti dėl netinkamo jos įvykdymo;
1.3. atsakovė langus perdarė savo sąskaita ir sumontavo, tačiau neatitikusių dydžių langus ir duris atsisakė perdaryti, jie liko nesumontuoti. Atsakovė turi savo sąskaita ir lėšomis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų, išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o to laiku to nepadarius –suteikti teisę tai atlikti ieškovėms atsakovės sąskaita ir kitų rangovų jėgomis. Atsakovė turi grąžinti visą sumokėtą sutarties kainą – 4054 Eur; taip pat atlyginti neturtinius nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Aldasa“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimą grindė šiais argumentais:
2.1. atsakovė netinkamai pamatavo langus ir duris, kadangi ieškovė UAB „Novus LT“ pati pateikė gaminio matmenis (jie nurodyti Sutarties priede Nr. 1) ir įsipareigojo dalyvauti atliekant apmatavimo darbus, priimti sprendimą dėl matuojamų gaminių architektūrinės – konstrukcinės dalies, priimti atliktus darbus ir pasirašyti užsakymo eskizą (Sutarties 1.3 ir 5.2 punktai). Byloje pateiktas Dariaus Kalibato Apžiūros aktas nepatvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kadangi langų montavimas nėra baigtas dėl to, kad ieškovė UAB „Novus LT“ atsisakė leisti atsakovei užbaigti montavimo darbus, o iš dalies atliktų montavimo darbų tinkamumas nevertintinas montavimo tinkamumo prasme. Vitrininiai langai pagaminti tokio aukščio, koks nurodytas Sutarties priede Nr. 1, todėl atsakovė neturėjo pareigos pagaminti kitokio aukščio langų. Atsakovė nepažeidė sutarties, neatliko neteisėtų veiksmų, o nesant civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio;
2.2. Sutartis nelaikytina vartojimo rangos sutartimi, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnyje, todėl šiai Sutarčiai netaikomos CK 6 dalies normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Sutartis sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Novus LT“, o ne ieškovės V. A. su atsakove, todėl ieškovei V. A. nepriklauso reikalavimo teisė pagal pareikštą ieškinį. Tai patvirtina ir Sutarties preambulė, kurioje expresis verbis nurodyta, kad „mes, UAB „Aldasa“, atstovaujama A. B., vadinama gamintoju ir UAB „Novus LT“, atstovaujama V. A., toliau vadinama užsakovu, susitarė..“. Taigi, V. A. S. pasirašė veikdama kaip UAB „Novus LT“ atstovė. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė žinojo, jog sutartis turėjo būti sudaryta V. A. vardu, o atsakovė netinkamai (galimai nesąžiningai) įrašė sutarties preambulėje užsakovu UAB „Novus LT“. Be to, V. A. S. perskaitė, jos turinį suprato ir ją pasirašė kaip UAB „Novus LT“ atstovė, juolab, kad iki ginčo civilinėje byloje ji niekada nereiškė, jog Sutartį sudarė asmeniškai, o ne atstovaudama UAB „Novus LT“;
2.3. į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad elektroniniai laiškai atsakovei buvo siunčiami iš UAB „Novus LT“ elektroninio pašto adreso novus_lt@yahoo.com, laiškų pabaigoje V. A. pasirašant UAB „Novus LT“ personalo projektų vadove. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT, Tarnyba) sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės V. A. skundą, konstatuodama, kad Sutartis sudaryta tarp UAB „Novus LT“ ir UAB „Aldasa“, t. y. tarp juridinių asmenų, šis sprendimas neapskųstas, todėl vertintinas kaip prima facie įrodymas. Taip pat ieškovė V. A. niekada atsakovei nepareiškė, kad ne UAB „Novus LT“, o ji asmeniškai sudarė sutartį, o elektroninių laiškų turinys pagrindžia, jog V. A. savo vardą, pavardę ir asmens kodą nurodė derindama kitos sutarties - Nr. 20p/399 sąlygas (dėl jos šioje byloje nėra ginčo). Ieškovės UAB „Novus LT“ direktorius yra V. A. sutuoktinis, ji pati yra nurodytos bendrovės darbuotoja, taigi šių asmenų ryšiai yra persipynę tiek asmeniniais, tiek dalykiniais saitais, todėl ir atlikti mokėjimai nepažeidžia nei Sutarties, nei įstatymo;
2.4. atsakovei nesuprantamas teiginys, kad 2021 m. gegužės 3 d. sąskaita faktūra Nr. SLC 112158 išrašyta „atbuline tvarka“, nes ši sąskaita buvo išrašyta UAB „Novus LT“ joje nurodytą dieną ir sąskaita skirta įforminti prekių tiekimą pagal Sutartį, ji įtraukta į atsakovės apskaitą. Ši sąskaita taip pat nepatvirtina, kad užsakovė yra V. A.;
2.5. nesutiko, kad netinkamai pagamino ir sumontavo langus ir duris, kadangi pagal Sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo pagaminti, pateikti ir sumontuoti PVC gaminius, nurodytus Sutarties priede Nr. 1, o UAB „Novus LT“ įsipareigojo už juos sumokėti (Sutarties 1.1 punktas). Gaminiai - langai ir durys nurodyti Sutarties priede Nr. 1, kuriame pažymėta, kad UAB „Novus LT“ gaminio matmenis pateikė pati, todėl atsakovė už tai neatsako. Sutartyje atsakovė įsipareigojo nemokamai atlikti matavimo darbus (Sutarties 5.1 punkto „a“ papunktis). Pagal Sutartį UAB „Novus LT“ įsipareigojo: dalyvauti atliekant apmatavimo darbus, priimti sprendimą dėl matuojamų gaminių architektūrinės - konstrukcinės dalies, priimti atliktus darbus, pasirašyti užsakymo eskizą (Sutarties 1.3 ir 5.2 punktai). Taigi, sudarant Sutartį nebuvo susitarta dėl langų ir durų montavimo ir apdailos darbų. Iš Sutarties priedo Nr. 1. matyti, kad UAB „Novus LT“ pareiškė norą sumontuoti langus ir duris tuomet, kai jie jau buvo pristatyti. Nepateikti įrodymai, kad atsakovė netinkamai pamatavo langus ir duris, nes langų ir durų matmenys nurodyti Sutarties priede Nr. 1, kurį UAB „Novus LT“ pasirašė. Dėl nurodyto nepagrįsti ieškinio argumentai, kad atsakovė netinkamai pamatavo langus ir duris;
2.6. nors ieškovė teigia, kad dalis užsakytų langų ir durų pagaminti netinkamų matmenų - 208 cm ilgio, vietoj reikiamo 203 cm ilgio, tačiau Sutarties priedo Nr. 1 antrame lape yra nurodytas langų ir durų aukštis - 2080 mm (208 cm). Tuo tarpu ieškinyje nurodytas 203 cm ilgis nėra nurodytas Sutarties priede, taigi šalys nesitarė dėl 203 cm langų ir durų dydžio gamybos. Taigi, vitrininiai langai pagaminti tokio aukščio, koks nurodytas Sutarties priede Nr. 1, todėl atsakovė neturėjo pareigos pagaminti kitokio aukščio langų. Atsakovė pažymėjo, kad sudarant Sutartį nebuvo susitarta dėl montavimo darbų atlikimo. Iš prie ieškinio pridėto 2021 m. kovo 8 d. pinigų priėmimo kvito galima spręsti, kad dėl montavimo darbų susitarta 2021 m. kovo 8 d., kai atsakovei buvo sumokėta 600 Eur. Sutartimi šalys susitarė, kad lauko durys atsidaro į lauką, tačiau 2021 m. kovo 3 d. atvežus Sutarties priede Nr. 1 nurodytus gaminius, UAB „Novus LT“ atstovas pareiškė, kad durys turi atsidaryti į vidų, o ne į lauką. Nors gaminiai buvo pagaminti tinkamai (pagal Sutartyje nurodytus duomenis), buvo atsižvelgta į tai, kad UAB „Novus LT“ ne pirmą kartą užsako langus ir lauko duris ir nuspręsta savo sąskaita perdaryti duris taip, kad jos atsidarytų į vidų, o ne į lauką. Pagaminus naujas, tokių pačių matmenų (1000 mm x 2080 mm), duris ir 2021 m. kovo 30 d. atvykus jas sumontuoti, objekte dirbę ir neprisistatę asmenys, pradėjo reikšti priekaištus ir atsakovės montuotojai buvo išprašyti iš objekto;
2.7. visi gaminiai buvo perduoti UAB „Novus LT“, todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, jog sumontuoti ir nesumontuoti langai ir durys turi trūkumų. Montavimo darbai nėra užbaigti ir nepasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (Sutarties 5.2 punkto „c“ papunktis), kadangi UAB „Novus LT“ atsisakė leisti darbus atlikti. Trūkumų faktu būtų galima remtis tik tada, jei būtų baigti langų ir durų montavimo darbai ir pastebėti darbų trūkumai (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Susirašinėjimas pagrindžia, kad buvo pareikalauta atsiimti duris ir langus bei grąžinti sumokėtus pinigus, nors pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis);
2.8. reikalavimas priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, kadangi ieškovė V. A. nėra sutarties šalis ir objektyviai negalėjo įgyti reikalavimo teisės;
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir sprendė: 1) pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartis Nr. 21/P11 buvo faktiškai sudaryta tarp ieškovės UAB „Novus LT“ ir atsakovės UAB „Aldasa“; 2) pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartis Nr. 21/P11 nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo sutarties įvykdymo); 3) netenkinti reikalavimo dalyje dėl atsakovės UAB „Aldasa“ įpareigojimo savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Aldasa“ ieškovės UAB „Novus LT“ naudai 2554,90 Eur defektų šalinimo išlaidų; 5) netenkinti ieškinio reikalavimų dėl 4054 Eur sumos iš atsakovės UAB „Aldasa“ priteisimo pagal 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartį Nr. 21/P11 ir 600 Eur sumos priteisimo už montavimą pagal 2021 m. kovo 8 d. kvitą LC 19725; 6) netenkinti ieškovės V. A. reikalavimo dėl 800,00 Eur neturinės žalos priteisimo iš atsakovės UAB „Aldasa“; 7) priteisti iš atsakovės UAB „Aldasa“ ieškovės V. A. naudai 2780 Eur, o iš ieškovės UAB „Novus LT“ atsakovės naudai 2062 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti Sutartį faktiškai sudarytą tarp ieškovės (užsakovės) V. A. ir atsakovės (gamintojo) UAB „Aldasa“ teismas vertino byloje esančias faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad VVTAT pateikė atsakymą ieškovei V. A. į 2021 m. gegužės 5 d. kreipimąsi į minėtą Tarnybą dėl paslaugos (prekių) tiekėjo UAB „Aldasa“ nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų PVC langų pagal Sutartį, nurodydama, jog prašymas atsisakomas nagrinėti, kadangi Sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų UAB „Novus LT“ ir UAB „Aldasa“, dėl ko vartojimo teisiniai santykiai nesusiklostė; ieškovė nurodyto tarnybos sprendimo neskundė. Taip pat nurodė ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimas ir perduota byla nagrinėti iš naujo, konstatuojant, kad ginčo Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – verslininkų (gamintojo – UAB „Aldasa“ ir užsakovo UAB „Novus LT“), o teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo ir taikė vartojimą reglamentuojančias CK normas. Teismas vertino ir byloje pateiktus el. laiškus bei pridėtas fotonuotrauka, kurie patvirtina, jog būtent iš įmonės el. pašto buvo siųstos pretenzijos atsakovei dėl gaminių kokybės ir netinkamai atliktų darbų. Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – verslininkų (gamintojo – UAB „Aldasa“ ir užsakovo UAB „Novus LT“).
5. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.163 straipsnį šalys ikisutartiniuose santykiuose turi elgtis sąžiningai, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalys privalo atskleisti informaciją viena kitai, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, todėl iš šalių tikimasi sąžiningo elgesio, kuris ir lemia Sutarties vykdymą. Išanalizavęs ir įvertinęs Sutartį, jos preambulę, teismas laikė aiškia aplinkybe, jog Sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės UAB „Aldasa“ (gamintojo), atstovaujamos A. B. ir ieškovės UAB „Novus LT“ (užsakovo), atstovaujamos V. A., kuria šalys sulygo dėl jos dalyko, kainos, o Sutartį pasirašė atsakovė ir užsakovo atstovė V. A.. Ieškovės argumentus, jog Sutartį sudarė V. A., kuri ir pasirašė Sutartį, atmetė, pažymėdamas, jog Sutartis yra vientisas dokumentas ir jos tekstas yra aiškinamas sistemiškai, neišimant atskirų jos dalių ir lapų iš konteksto. Teismas laikė, kad ieškovė V. A. savo veiksmais suklaidino atsakovę, kadangi neatskleidė jai esminės informacijos, susijusios su Sutarties šalimis ir jos vykdymu; atsakovė pagrįstai turėjo pagrindą manyti, jog Sutartį sudarė su UAB „Novus LT“ teisėta atstove, kuri save taip įvardijo Sutartyje, todėl ieškovė vertintina kaip nesąžininga civilinių santykių dalyvė (CK 1.137 straipsnio 2 dalis) ir jai tenka rizika, susijusi su Sutarties kvalifikavimu ir jos vykdymu. Laikė, kad mokėjimų atsakovei nevykdymas iš UAB „Novus LT“ sąskaitos per se nepaneigia Sutarties turinio ir jos šalių. Ieškovių teiginį, jog atsakovė turėjo pareigą įsitikinti, ar ieškovė V. A. turi įgaliojimus veikti UAB „Novus LT“ vardu, teismas vertino kaip ieškovių siekį perkelti joms priklausančias pareigas atsakovei. Spręsdamas dėl Sutarties tikrųjų šalių teismas kartu pažymėjo, kad derybų metu ir pasirašant Sutartį bei ją vykdant ieškovė V. A. nereiškė pretenzijų atsakovei dėl sutarties sąlygų, jų pakeitimo ar netikslumo, galimo rašymo apsirikimo, nekėlė ir klausimo dėl savo teisinės padėties, t. y. kad Sutartį atsakovė sudarė su fiziniu asmeniu – vartotoju, o ne su UAB „Novus LT“.
6. Kadangi teismas nenustatė, jog Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“, sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kvalifikuoti teisinius santykius kaip vartojimo. Taip pat teismas nepripažino, jog atsakovė suklaidino ieškovę, juolab kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė V. A. būtų siekusi pakeisti Sutarties sąlygas, kaip tai numato Sutarties 8.2 punktas.
7. Teismo vertinimu, šalių santykiai ir jų sudaryta Sutartimi prisiimti įsipareigojimai atitinka statybos rangos teisinius santykius, todėl Sutartį kvalifikavo kaip statybos rangos sutartį. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, atskiriant statybos rangos sutartis nuo pirkimo – pardavimo sutarčių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-206/2011). Šiuo aspektu pažymėjo, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei pagaminti gaminius pagal prie Sutarties pridėtą individualų ieškovei pritaikytą projektą ir tik po to juos pristatyti bei sumontuoti, t. y. būtent atsakovės darbai, o ne prekių pardavimas, sudarė esminę jos prievolių, kylančių iš Sutarties, dalį, todėl ginčo Sutartį pripažinti ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi nėra pagrindo. Be to, apdailos darbams pagal teisinį reglamentavimą apdailos darbams priskiriami baigiamieji statybos darbai, įskaitant durų blokų montavimą, pertvarų, įrengimą iš plokščių (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo „Statybos darbų sritys“ 1.1.2 punktas).
8. Spręsdamas dėl argumentų, susijusių su Sutarties vykdymu, teismas pažymėjo, kad atsakovė Sutarties 5.1 punktu įsipareigojo atlikti apmatavimo darbus, kadangi ji yra savo srities profesionalė, todėl spendė, jog būtent atsakovė yra atsakinga už gaminių matmenų teisingumą ir jai kilo pareiga įvertinti objekto, kuriame bus montuojami gaminiai, ypatumus. Teismo vertinimu, atsakovė, atlikusi matavimus, priėmė sprendimus, todėl ji turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su gaminių montavimu, tarp jų ir pavėsinėje esantį stogo karnizą, dėl kurio durys negalėjo atsidaryti į vidų. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė yra patyrusi verslininkė, veiklą vykdo 23 metus, todėl ji suvokė ar privalėjo suvokti, kokiomis sąlygomis sudarė Sutartį ir kokias pareigas prisiėmė, ir atsakovei kaip verslininkei yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pažymėjo, kad atsakovei, kaip rangovei, kilo pareiga išsiaiškinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su gaminių matmenimis, jų montavimu; juolab, kad byloje esantis 2021 m. kovo 8 d. Pinigų priėmimo kvitas LC Nr. 19725, kuriuo atsakovei buvo sumokėta 600 Eur, patvirtina, kad prie Sutarties šalys papildomai sutarė, jog atsakovės darbai apima ir Sutartyje nurodytų gaminių sumontavimą, todėl Sutarties priede Nr. 1 nurodyta nuostata, kad tuo atveju, kai klientas gaminio matmenis pateikė pats, gamintojas už tai neatsako, - netaikoma. Teismas pritarė ieškovės teiginiams, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, neįrodė, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių įsitikinti jos pagamintų gaminių atitikimą užsakovės reikalavimams ir tinkamumui naudoti. Remdamasis byloje rašytiniais įrodymais (2023 m. spalio 26 d. teisme gautu Ekspertizės aktu), eksperto paaiškinimais teismo posėdyje teismas sprendė, kad atsakovės sumontuoti langai ir durys turi trūkumų, užfiksuotų 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros akte Nr. A21-0014, kuriame nurodyta, kad sumontuotų gaminių trūkumų pašalinimo vertė sudaro 56,21 proc. Sutarties kainos, ir kuriame nurodyti trūkumai yra analogiški 2023 m. spalio 26 d. teismo ekspertizės akte nurodytiems trūkumams su panašia defektų pašalinimo kaina. Padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, kadangi tiek jos gaminiai, tiek montavimo darbai turėjo defektų ir, kaip patvirtino ekspertas, kad būtų pasiektas tinkamas rezultatas, nepakanka montavimo procese sureguliuoti duris ir langus (kaip teigė atsakovė), o atlikti nurodytus defektų šalinimo darbus, kurių kaina yra 2554,90 Eur.
9. Teismas nurodė, kad rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą nustatyta CK 6.665 straipsnyje, o minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovui sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalinus arba jei trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Vertindamas ieškovės argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės, teismas pažymėjo, kad būtina nustatyti šalių Sutartimi prisiimtas pareigas bei siekiamus tikslus, taip pat įvertinti šalių bendradarbiavimą vykdant Sutartį bei tai, ar atsakovei objektyviai buvo suteikta galimybė įvykdyti Sutartį. Pažymėjo, kad Sutartyje ir jos priede Nr. 1 šalys aiškiai apibrėžė jos dalyką, terminą ir detalizavo šalių pareigas, tačiau atsakovė Sutarties laiku neįvykdė, kadangi ieškovė 2021 m. kovo 10 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog darbai buvo atlikti nelaiku ir nekokybiškai, įmonė vengia bendradarbiauti. Todėl atsižvelgdamas į Sutarties pobūdį, jos dalyką, Sutarties 2.1 punkto reikalavimą, susijusį su sutartinių prievolių įvykdymo terminu, taip pat Sutarties 3 punktą dėl produkcijos kokybės, Sutarties 5.1 punktu atsakovės prisiimtus įsipareigojimus užsakovei atlikti apmatavimo darbus, teismas vertino kaip esmines Sutarties sąlygas, o jų pažeidimą kvalifikavo esminiu pažeidimu. Kartu pažymėjo, kad atsakovė Sutartį įvykdė netinkamai (darbų kokybės pažeidimai konstatuoti rašytiniuose įrodymuose) ir ieškovė iš esmės negavo tai, ko tikėjosi pagal Sutartį (tinkamos kokybės gaminių ir jų sumontavimo), atsakovė per protingą laikotarpį nepašalino visų gaminių ir darbų trūkumų. Laikė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi nutraukti Sutartį.
10. Teismo vertinimu, racionaliausias ir teisingiausias būdas yra pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo, priteisiant ieškovei defektų šalinimo kainą. Pažymėjo, kad svarbi aplinkybė yra tai, jog ieškovė pagal Sutartį sumokėjo atsakovei 4654 Eur, kai tuo tarpu defektų šalinimo kaina pagal ekspertą sudaro 2554,90 Eur, t. y. daugiau nei pusę Sutarties kainos. Nors remdamasis tiek eksperto paaiškinimais, tiek rašytiniu įrodymu – D. Kalibato apžiūros aktu, teismas laikė, kad darbų trūkumai gali būti pašalinti pagal savo pobūdį, tačiau spręsdamas dėl tokių defektų šalinimo darbų teismas pažymėjo negalintis ignoruoti fakto, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai ir ieškovė yra praradusi pasitikėjimą atsakove, juolab, kad ginčas dėl Sutarties vykdymo kilo dar 2021 m., kas taip pat apsunkina bet kokį šalių racionalų bendradarbiavimą vykdant Sutartį. Teismas nurodė, kad nors prioritetas yra teikiamas sutarties vykdymui (favor contractus principas), tačiau bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šioje konkrečioje situacijoje objektyviai neįmanoma sureguliuoti šalių konfliktinių santykių taip, kad būtų pasiektas kompromisas išsaugant Sutartį, o būtent, kad atsakovė šalintų darbų trūkumus. Teismo vertinimu, tokiu gynimo būdu nebūtų sureikšminti vienos šalies interesai, o priešingai toks būdas būtų proporcingas abiejų šalių interesams.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovei buvo sudarytos galimybės pačiai ištaisyti trūkumus. Ieškovė, pastebėjusi darbų trūkumus, kurie buvo esminiai ir neleido gaminių naudoti pagal paskirtį, nedelsiant kreipėsi į rangovę (atsakovę), atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino gavęs du ieškovės el. laiškus, ir vėliau šalys nebendradarbiavo, o ginčas buvo perduotas nagrinėti teismui. Teismas vertino, kad atsakovė, kaip rangovė, kuriai užsakovė buvo sumokėjusi visą sutarties kainą, nebuvo pakankamai aktyvi kaip savo srities profesionalė ir nedėjo pastangų pašalinti per protingą terminą ieškovės nurodytus darbų trūkumus.
12. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta sutartis negali būti išsaugota, todėl priteisė ieškovei UAB „Novus LT“ teismo eksperto S. Šutovo nustatytą defektų šalinimo kainą - 2554,90 Eur. Konstatavus, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir ieškovės UAB „Novus LT“, kad 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SLC112158 atsakovės išrašyta ieškovei – pirkėjai (mokėtojai) UAB „Novus LT“ 4054 Eur sumai už langus ir lauko duris, laikė, kad ieškovė UAB „Novus LT“ turi reikalavimo teisę pagal Sutartį ir jai priteisė iš atsakovės defektų šalinimo išlaidas.
13. Teismas ieškovės reikalavimą pripažinus Sutartį nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo Sutarties įvykdymo), įpareigoti pastarąją savo sąskaita ir lėšomis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų, išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o to nepadarius savalaikiai – suteikti teisę tai atlikti ieškovei bei grąžinti visą sumokėtą Sutarties kainą - 4 054 Eur, vertino kaip neproporcingą ir suteikiantį jai dominuojančią padėtį atsakovės atžvilgiu, įvertinant byloje konstatuotą faktą, kad abi šalys pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nesiekė išsaugoti Sutarties. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, kad negali neįvertinti ir fakto, kad ekspertas savo išvadose nustatė, jog dalis gaminių gali būti naudojami pagal paskirtį ir buvo pagaminti tinkamai bei tai, kad
ekspertizės metu nebuvo galimybės patikrinti matmenų dviejų nesumontuotų nevarstomų langų, kurių Užsakymo atlikimo sutarties 21/P11 priede Nr. 1, H=208 cm, L=152 cm, kadangi ieškovės nesudarė galimybės ekspertui apžiūrėti ginčo gaminių.
14. Kadangi teismas nenustatė vartojimo santykių, netenkino ieškovės V. A. reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
15. Patenkinus ieškovių ieškinį iš dalies, šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas paskirstė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nustatė, kad ieškovės A. A. bylinėjimosi išlaidos sudaro 6618,77 Eur (susideda iš 123 Eur žyminio mokesčio, 450 Eur už vertinimo akto parengimo, 1400 Eur už ekspertizę ir 4645,77 Eur atstovavimo išlaidų (tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose), o atsakovė patyrė 3555,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose ir už eksperto atvykimą į teismo posėdį). Įvertinęs bylos sudėtingumą, jos trukmę - byla antrą kartą perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai, kad byloje buvo reikalingos specialios žinios, į advokatų darbo ir laiko sąnaudas, sprendė, jog šalių prašomos priteisti išlaidos yra protingos, būtinos ir pagrįstos. Laikė, kad ieškinys patenkintas 42 proc., todėl pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškovei V. A. priteisė iš atsakovės 2780 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (58 proc.) priteisė 2062 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Novus LT“.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Ieškovė V. A. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo, prašydama:
i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-352-845/2024 dalyje dėl atmesto reikalavimo pripažinti Sutartį vartojimo, taikyti restituciją bei priteisti neturtinę žalą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
a) pripažinti 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutartį Nr. 21/P11 vartojimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“;
b) taikyti restituciją natūra ir ieškovei V. A. priteisti iš atsakovės UAB „Aldasa“ likusią nepriteistą 2099,10 Eur (4654 - 2554,90 = 2099,10 Eur) sumą, o taip pat įpareigoti atsakovę UAB „Aldasa“ savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų, išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, o atsakovei UAB „Aldasa“ to per nustatytą terminą neįvykdžius - suteikti teisę tą atlikti ieškovei V. A. atsakovės UAB „Aldasa“ lėšomis;
c) priteisti ieškovės V. A. naudai iš atsakovės UAB „Aldasa“ 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
ii) kitoje dalyje 2024 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą;
iii) priteisti UAB „Novus“ ir V. A. bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. teismas pagrįstai vertino, jog atsakovės prisiimti įsipareigojimai ieškovei atlikti apmatavimo darbus vertintini kaip esminės Sutarties sąlygos ir jų pažeidimas kvalifikuotinas esminiu pažeidimu, tačiau pripažinęs užsakovės teisę Sutartį nutraukti dėl esminio rangovo pareigų pažeidimo ir tenkinęs ieškovės reikalavimą nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės, nepaisė CK nuostatų, numatančių sutarties nutraukimo pasekmes, ir nepagrįstai vadovavosi favor contractus principu nutrauktai sutarčiai;
17.2. teismas teisingai nustatė, jog tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas reikalauti nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją, įvertinus rangovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimus ir jų dydį yra proporcingas ir racionalus, tačiau šiuo atveju taikomi Sutarties nutraukimo padariniai - defektų šalinimas - neturi teisinio pagrindo bei iš esmės prieštarauja statybos teisiniam reglamentavimui bei nuosavybės teisę reglamentuojančioms nuostatoms. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl teismas, paneigdamas minėtą taisyklę, faktiškai įpareigoja šalis toliau vykdyti pripažintiną nutraukta Sutartį, t. y. paliekant ginčo objektą name ir priteisiant ieškovei išlaidas, reikalingas defektų pašalinimui. Tokie Sutarties nutraukimo padariniai prieštarauja ir nuosavybės teisės įgijimo pagrindams, kadangi nutraukus Sutartį langų ir durų savininke laikytina atsakovė, o ieškovai nuosavybės teisių į ginčo objektus neįgyja. Nėra teisinio pagrindo ieškovei būti daiktų savininke, o atsakovei priklausantys langai ir durys Sutarties nutraukimo atveju negali likti ieškovei priklausančiame pastate, todėl Sutarties objektas (sumontuoti langai, durys) po Sutarties nutraukimo turi būti grąžinti atsakovei, taikant restituciją natūra;
17.3. pripažinus esminį rangovo pažeidimą ir užsakovės teisę Sutartį nutraukti, tolesnis favor contractus principo taikymas nėra galimas, todėl sprendime padaryta šiurkšti teisės taikymo klaida, dėl kurios nepagrįstai atsisakyta taikyti restituciją natūra, o spręsta priteisti defektų šalinimo išlaidas. Siekiant užtikrinti ieškovės interesus efektyviai, operatyviai ir kokybiškai atlikti jos gyvenamosios vietos langų ir durų montavimo darbus, ieškovei turi būti sudaromos galimybės pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu - Sutarties nutraukimu ir iš to plaukiančiu padariniu – restitucijos taikymu;
17.4. priteisdamas defektų šalinimo išlaidas teismas pakeitė ieškinio dalyką ir priėmė siurprizinį sprendimą. Teismas nusprendė dėl kitokio ieškovės teisių gynimo būdo, nors tokia išimtis nėra nustatyta įstatyme, o nuspręsdamas įpareigoti atsakovę toliau vykdyti sprendimu nutrauktą Sutartį, t. y. priteisti defektų šalinimo išlaidas ieškovės naudai, kurių nebuvo prašoma formuluojant ieškinio dalyką, priėmė siurprizinį sprendimą. Be to, sprendime priteista defektų šalinimo išlaidų suma nėra pakankama ir negrąžina ieškovės į padėtį iki pažeidimo, kadangi 2554,90 Eur išlaidos pagal teismo argumentus yra skirtos padengti trūkumų šalinimo išlaidas, kai tuo tarpu dalis darbų nebuvo atlikta, o ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad defektų šalinimo suma nėra galutinė, kadangi apskaičiuotos defektų šalinimo išlaidos apima vien tik medžiagas ir dėl nebaigtų darbų apskaičiuoti tikslias defektų šalinimo išlaidas kol kas neįmanoma. Todėl teismas turėjo išsiaiškinti, kokia suma dar turi būti investuota tam, kad darbas būtų atliktas iki galo (neatliktų darbų apimtyje, nes dalies langų montavimas net nepradėtas);
17.5. teismas nepagrįstai Sutarties nekvalifikavo vartojimo sutartimi ir netaikė vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės normų:
17.5.1. sprendime nepagrįstai reikšmingu faktu laikytas ieškovės pasirinkimas neskųsti Tarnybos sprendimo atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau - VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje bei 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą Tarnybos sprendimas neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Teisės normos nenumato pareigos skųsti ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimą, todėl ieškovė, gavusi neišsamų, neinformatyvų Tarnybos sprendimą vartotojo (ieškovės) atžvilgiu, kreipėsi dėl ginčo nagrinėjimo teismine tvarka;
17.5.2. ieškovės elektroninio pašto adresas nepagrįstai tapatinamas su ieškovės UAB „Novus LT“ elektroniniu paštu, o išvada, kad su atsakove buvo .komunikuojama iš UAB „Novus LT“ valdomo el. pašto adreso, stokoja pagrindimo. Byloje nėra pateiktų duomenų apie juridinio asmens UAB „Novus LT“ el. pašto duomenis, Juridinių asmenų registre taip pat nėra nurodomas oficialus įmonės elektroninis paštas, UAB „Novus LT“ oficialioje ir viešai prieinamoje internetinėje svetainėje https://novuslt.com/ prie juridinio asmens kontaktų yra nurodomas bendrasis įmonės elektroninis paštas: info@novuslt.com., o el. paštą novus lt@yahoo.com ieškovė naudoja asmeniniams tikslams. Taigi, priešingai nei vertina pirmosios instancijos teismas, ieškovės veiksmuose nėra jokio trečiųjų asmenų klaidinimo (ypač sąmoningo klaidinimo), o pirmosios instancijos teismas, remdamasis ir argumentuodamas byloje neteiktais įrodymais ir nepagrįstai sutapatindamas ieškovės elektroninį paštą su UAB „Novus LT“ elektroniniu paštu, padarė šiurkštų įrodinėjimo ir įrodinėjimo vertinimo taisyklių pažeidimą. Dėl nurodyto kartu su apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas (Priedas Nr. 2), kuriuo pagrindžiamas elektroninių paštų atskirumas;
17.5.3. teismas nepagrįstai kvalifikuodamas Sutartį rėmėsi tariamu nesąžiningu ieškovės elgesiu, kuris, pasak teismo, pasireiškė tariamai ieškovės klaidinančiu elgesiu atsakovės atžvilgiu. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad abejojant dėl Sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, darytina išvada, jog atsakovė yra atsakinga už Sutarties formos sudarymą, sąlygų numatymą bei rekvizitų nurodymą sutartyje, o rizika, kylanti, kai verslo subjektas prieš sudarant sutartį nesurinko pakankamai duomenų apie užsakovą ir nurodė netinkamus duomenis, tenka pačiai UAB „Aldasa“. Atsakovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė, besiskelbianti turinti ilgą 23 metų patirtį langų ir durų mažmeninėje rinkoje, todėl pagal teismų praktikoje nuosekliai nurodomą verslininkui taikomą atidumo ir rūpestingumo standartą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė buvo suklaidinta ieškovės ar juolab, kad suklaidinimas buvo sąmoningas (ar net tyčinis) ieškovės veiksmas. Ieškovė niekada nėra nurodžiusi užsakymą pateikianti įmonės vardu, o priešingai, ieškovė susirašinėjime su atsakove aiškiai nurodė prašanti sutartį sudaryti su ja kaip fiziniu asmeniu. Ieškovė buvo sąžininga ne tik ikisutartiniuose santykiuose, tačiau ir visu Sutarties vykdymo laikotarpiu, tinkamai vykdė savo pareigas, įskaitant tinkamą apmokėjimą už darbus, viso Sutarties vykdymo laikotarpiu sudarė tinkamas sąlygas rangos darbams vykti, aktyviai bendradarbiavo ir komunikavo su atsakove;
17.5.4. teismui kvalifikuojant Sutarties šalių santykius, kaip esminis argumentas nurodomas Sutarties preambulės tekstas, kuriame Sutarties šalimis nurodomi UAB „Aldesa" (gamintojas) bei UAB „Novus LT" (užsakovas). Tačiau ieškovės sudarytos Sutarties turinys akivaizdžiai atskleidžia poreikį Sutartimi sutartus produktus ir paslaugas įgyti ir naudoti asmeniniams poreikiams, t. y. langus ir duris pagaminti ir sumontuoti ieškovei asmeninės nuosavybės priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini); šiame nekilnojamojo turto objekte ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Ieškovė yra namo savininkė, ji sudarė sąlygas ir suteikė savo nuosavybės teise priklausantį objektą (namą) atsakovei kaip rangovei atlikti CK 6 knygoje numatytus veiksmus, o darbų kaina rangovui (atsakovei) buvo sumokėta ne iš UAB „Novus LT“ banko sąskaitos, o būtent iš ieškovės bei jos sutuoktinio banko sąskaitų ir grynųjų pinigų. Taigi, rangos darbai atlikti ieškovės asmeniniams interesams tenkinti, kas pagrindžia tarp šalių susiklosčiusius vartojimo santykius;
17.6. teismas nepasisakė ir nevertino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Sudarydama sutartį su profesionaliai veikiančia įmone (atsakove), ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad prekės bus parduotos bei darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai, tačiau paslauga nėra įvykdyta iki šiol (sumontuoti langai yra su montavimo trūkumais, kiti langai ir durys išvis nėra įstatyti). Dėl to ieškovė patyrė ir dar patirs nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų dėl atsakovės netinkamos kokybės gaminių ir darbų, todėl prašoma priteisti neturtinė žala, kurios dydis nustatytas įvertinus teismų priteistus neturtinės žalos dydžius panašiose bylose.
18. Atsakovė UAB „Aldasa” pateikė atsiliepimą į ieškovės V. A. apeliacinį skundą, kuriame prašo jo netenkinti ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė taip pat yra pateikusi apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo, išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka, patenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti iš ieškovės V. A. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
18.1. apeliacinį skundą pateikė tik ieškovė V. A., nurodydama, kad su sprendimu iš dalies nesutinka, tačiau kita ieškovė UAB „Novus LT“ apeliacinio skundo nepateikė. Apeliantė ir apeliaciniame skunde, ir kituose ieškovų procesiniuose dokumentuose netinkamai nurodo procesinę UAB „Novus LT“ padėtį. Nurodo, kad UAB „Novus LT“ yra trečiasis asmuo, nors byloje ši bendrovė yra ieškovė. Nežiūrint į klaidingą ieškovės UAB „Novus LT“ procesinės padėties byloje nurodymą, šios bendrovės procesinė padėtis lieka nepasikeitusi;
18.2. apeliantė nepagrįstai sureikšmina favor contractus principą. Teismas sprendimu pripažino Sutartį nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo sutarties įvykdymo), todėl sprendime nėra jokių išvadų, susijusių su Sutarties išsaugojimu ir favor contractus principo taikymu, juolab su šiuo principu susijusio sprendimo sutartį išsaugoti ir jos nenutraukti;
18.3. restitucijos taikymo klausimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga. Teismas sprendime motyvavo, kad priteisiant ieškovei defektų šalinimo kainą, tokiu gynimo būdu nebūtų sureikšminti vienos šalies interesai, o priešingai toks būdas būtų proporcingas abiejų šalių interesams. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021 61 punktas);
18.4. teismo sprendimas priteisti ieškovei UAB „Novus LT“ defektų šalinimo išlaidas nėra laikomas siurpriziniu sprendimu. Teismas turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, tam nebūtina ieškovui pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024 34 punktas);
18.5. nesutiktina su ieškovės nuomone dėl Sutarties kvalifikavimo vartojimo rangos sutartimi. Šalių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas yra išnagrinėtas ir išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2396-661/2022 apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą. Jokių naujų įrodymų, kurie teismui sudarytų pagrindą spręsti kitaip, ieškovė nepateikė. Nors ieškovė pridėjo UAB „Novus LT“ internetinio puslapio atvaizdą teigdama, kad šios bendrovės elektroninio pašto adresas yra info@novuslt.com, tačiau nenurodė, kada šis interneto puslapio atvaizdas atsirado internete. Kita vertus, apeliacinio skundo pirmame lape nurodomi byloje jau žinomi kiti abiejų ieškovų sutampantys elektroninio pašto adresai novus_lt@yahoo.com;
18.6. aplinkybės, nurodytos apeliacinio skundo 60-63 punktuose nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
19. Atsakovė UAB „Aldasa“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo ir prašo: 1) skundžiamą sprendimą panaikinti dėl neatskleistos bylos esmės ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) tuo atveju, jeigu pagal byloje pateiktus įrodymus, bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės UAB „Novus LT“ bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Aldasa“ naudai. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais argumentais:
19.1. teismo išvada, jog atsakovės sumontuoti langai ir durys turi trūkumų, nepagrįsta. Atsakovė nėra pabaigusi langų ir durų montavimo darbų, jie nėra perduoti užsakovui pasirašant gaminių ir jų montavimo darbų perdavimo ir priėmimo aktą, todėl spręsti apie darbų rezultato (gaminių ir jų montavimo darbų) kokybę teismui nebuvo teisinio pagrindo. Visi teismo sprendime nurodyti montavimo darbų „trūkumai“, t. y. nebaigti montavimo darbai turi būti pabaigti ir perduoti užsakovui montavimo darbus pabaigus. Taigi, darbų rezultato kokybė yra vertinama perdavimo užsakovui momentu, o ne anksčiau ir spręsdamas dėl nesumontuotų ir nebaigtų montuoti gaminių trūkumų teismas netinkamai taikė CK 6.663 straipsnio 1 dalies, CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatas;
19.2. ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad langų ir durų matmenys atitinka matmenis, pateiktus Sutarties priede Nr. 1, apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad defektų neaprašė ir trūksta dangtelių, kurių nelaikė defektais, todėl nepagrįstai kokybė buvo įvertinta anksčiau nei perdavimo užsakovui momentu. Teismas pagal eksperto išvadas turėjo pareigą spręsti, kad atsakovės langai ir durys pagaminti be defektų ir atitinka Sutartį, kas reiškia, kad rangovo atliekamų darbų kokybė atitinka rangos sutarties sąlygas (CK 6.663 straipsnio 1 dalis);
19.3. teismas sprendime rėmėsi ekspertizės akto išvadomis, kurios yra nenuoseklios ir prieštaringos. Ekspertas akte nurodė ir teismo posėdyje paaiškino nenustatęs gaminių defektų, tačiau teismas sprendime nurodė priešingai, pažymėdamas, kad teismo posėdyje ekspertas patvirtino nustatytus gaminių defektus, kadangi bloko lauko durų ir nevarstomo lango negalima sumontuoti, o langų Nr. 1 ir Nr. 5 permontavimas yra būtinas, kadangi reikia išimti stiklo paketus ir padaryti papildomus tvirtinimo taškus, tik tada galima atlikti sandarinimo darbus. Atsakovė nesutinka ir su teismo išvadomis dėl eksperto išvadų patikimumo, kadangi ekspertizės metu vertinti sumontuoti gaminiai, nors gaminiai turėjo būti eksperto vertinti kaip nesumontuoti arba nebaigti montuoti. Dėl šios priežasties teismo ekspertas apskritai privalėjo atsisakyti vertinti gaminių montavimo darbų kokybę, o teismas ekspertizės išvadas privalėjo vertinti kritiškai. Kadangi byloje nėra jokio statybos darbų užbaigimą patvirtinančio dokumento, o statybų pabaiga įforminama aktu, teismas turėjo kritiškai vertinti ekspertizės akto išvadas ir tuo aspektu, jog ekspertas neturėjo teisinio pagrindo vertinti darbų kaip užbaigtų ir spręsti dėl neatitikimų, taikomų užbaigtiems darbams. Kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą;
19.4. ekspertizės akto išvadų prieštaringumą patvirtina ir tai, kad ekspertizės akte ekspertas vertino didesnį, kaip 70 cm atstumą tarp tvirtinimo taškų kaip montavimo darbų trūkumą, tačiau paaiškino priešingai – t. y., kad atstumai tarp tvirtinimo taškų paliekami didesni ir tai taip pat įvardino kaip montavimo darbų trūkumą. Tuo tarpu teismas pritarė eksperto išvadai dėl neišlaikytų atstumų tarp tvirtinimo elementų, kurie buvo numatyti ir atsakovės taisyklėse, nurodydamas juos kaip akivaizdžius trūkumus. Be to, ekspertizės išvada, kuria vadovavosi ir teismas, nepagrįsta ir tuo aspektu, jog supainiotos sąvokos „atstumai tarp tvirtinimo taškų“ ir „atstumai tarp plokštelių“. Kadangi akivaizdu, jog ekspertizės akto turinys prieštaringas, vienos išvados prieštarauja kitoms išvadoms tame pačiame ekspertizės akte, neatitinka CK 6.663 straipsnio 1 dalies, CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatų, teismui privalėjo atsirasti pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o teismui besąlygiškai sutikus su eksperto išvada ir nevertinus ekspertinės išvados prieštaringumo, spręstina, kad bylos įrodymai įvertinti nevisapusiškai ir neišsamiai, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas;
19.5. nepagrindęs savo išvados, kodėl esant nesumontuotiems ir nebaigtiems montuoti gaminiams, spręsta, kad montavimo darbai turi trūkumų, teismas neįvykdė pareigos tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą bei tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis);
19.6. spręsdamas dėl ekspertinio tyrimo rezultatų teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vertinant eksperto išvadą kaip įrodymų šaltinį;
19.7. teismas sutiko su eksperto taikytomis statybos taisyklėmis ST 2491109.01:2013 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ (toliau - Taisyklės), tačiau jos taikytos nepagrįstai, kadangi: (1) Taisyklių 3.1.4 punkte nustatyta, kad šiomis taisyklėmis leidžiama naudotis tik Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos narėms, o atsakovė nėra Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos narė, todėl atsakovei Taisyklėmis neleidžiama naudotis; (2) Taisyklių 3.1.5 punkte nurodyta, kad šios statybos taisyklės įgauna juridinę galią, kai jos yra nurodomos sutartyse, kaip sutarčių dalis, tačiau Sutartyje Taisyklės nėra nurodytos, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad Taisyklės turi juridinę galią ir jomis galima vadovautis; (3) Statybos įstatymo 8 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad statybos taisyklės taikomos savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad šias taisykles taikyti privaloma. Atsakovė Taisyklių netaikė savanoriškai, statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nenurodyta, kad Taisykles taikyti privaloma; (4) Teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti taikyti Taisykles, kadangi Taisyklės nėra laikomos normatyviniu statybos techniniu dokumentu, be to, joks Statybos įstatymo straipsnis nenustato, kad Taisyklės visuotinai taikytinos sprendžiant apie įprastus statybos reikalavimus ir ilgalaikę statybos praktiką;
19.8. nėra pagrindo sutikti su teismo sprendime nurodytais reikiamais atlikti darbais, kadangi nesant užbaigtam langų montavimui nėra faktinio pagrindo spręsti, kad langai Nr. 6 ir Nr. 7 turi montavimo darbų defektų. Papildomas langų tvirtinimas bus atliktas langų montavimo darbų procese. Teismo sprendime nepagrįstai nurodytas kitas „sumontuotų langų defekto“ pašalinimo darbas - atlikti langų Nr. 1 ir Nr. 5 permontavimą pagal Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ ir UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ reikalavimus, kadangi Taisyklės nagrinėjamame ginče netaikytinos, o langai Nr. 1 ir Nr. 5 nebaigti montuoti, montavimo procese langai bus sureguliuoti tinkamai, OSB plokštė panaudota kaip laikina langą prilaikanti medžiaga montavimo procese. Su teismo nurodytu trečiu „defektu“ ir jo šalinimo būdu (dėl blokų lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm; yra du variantai pažeminti grindų lygį 4-5 cm arba pagaminti naujus lauko duris ir nevarstomus langus H=203 cm) taip pat nėra pagrindo sutikti, kadangi teismas neįvertino aplinkybės, jog gaminiai buvo tinkamai pagaminti, tačiau vykdžiusio darbus objekte asmens pareikalavimu atsakovė sutiko pergaminti duris taip, kad durys atsidarytų į vidų, o ne į lauką, o pergaminus duris nebuvo leista jų sumontuoti. Atsakovės atliktų darbų (pagamintų durų) kokybė atitiko rangos sutarties sąlygas (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė pagal Sutartį neprivalėjo neatlygintinai keisti durų atidarymo krypties, o susitarimas dėl neatlygintino durų varstymo krypties pakeitimo nėra laikomas reglamentuotas Sutartimi ir laikomas Sutarties sudedamąja dalimi;
19.9. teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė yra atsakinga už gaminių matmenų teisingumą ir jai kilo pareiga įvertinti objekto, kuriame bus montuojami gaminiai, ypatumus. Byloje nustatyta, kad visų gaminių matmenys atitinka šalių sudarytą Sutartį, todėl rangovo atliekamų darbų kokybė atitiko rangos sutarties sąlygas. Byloje nenustatyta, kad matavimus atsakovė atliko netinkamai, sprendimus dėl gaminių, jų matmenų, varstymo krypties, kainos ir kitų sutarties sąlygų priėmė ir patvirtino abi ginčo sutarties šalys, o ne vien atsakovė. Atsakovė kaip rangovė pagal Sutartį nėra atsakinga už užsakovo sprendimus dėl grindų dangos pasirinkimo ir įrengimo;
19.10. nesutiktina ir su ekspertizės akto dalimi, kuriame nustatyta defektų šalinimo kaina bei teismo sprendimu šią sumą priteisti iš atsakovės. Atsakovė pagrindė, kad langai yra pagaminti pagal Sutarties sąlygas, ekspertas nurodė, kad langai defektų neturi, todėl teismas privalėjo spręsti, kad langų defektų šalinti nereikia. Langai nėra sumontuoti (nėra užbaigti montavimo darbai), todėl nebuvo pagrindo nesumontuotų langų vertinti kaip sumontuotų langų. Teismo priteista iš atsakovės suma susidėjo ir iš 861,47 Eur sumos už grindų lygio pažeminimo darbus, tačiau atsakovė nėra atsakinga už užsakovo sprendimus dėl grindų dangos pasirinkimo ir įrengimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė privalo kompensuoti ieškovei išlaidas už grindų lygio pažeminimo darbus. Priteista iš atsakovės 1243,89 Eur suma už naujus nevarstomus langus ir lauko duris taip pat nepagrįstai, kadangi atsakovė buvo pagaminusi duris pagal sutarties reikalavimus, atsidarančias į išorę, po to ieškovės reikalavimu savo lėšomis pakeitė durų varstymo kryptį. Nė vienas variantas ieškovei netiko, todėl trečia durų varstymo kryptis neegzistuoja. Eksperto atsakyme į 4 klausimą (ekspertizės akto 48 lapas) nurodyti du variantai pašalinti „defektą“: pažeminti grindų lygį arba pagaminti naujus lauko duris ir nevarstomus langus. Esant alternatyviems eksperto pasiūlymams, teismas galėjo pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų, tačiau sprendime teismas taikė abi alternatyvas ir abiejų alternatyvių sprendimų įgyvendinimo kainą priteisė iš atsakovės;
19.11. atsakovė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo sutarties vykdymo). Teismas turėjo pagrindą atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą visa apimtimi. Sutartis liktų nenutraukta, tai atitiktų atsakovės siekį išsaugoti Sutartį, ir atsakovei išliktų pareiga užbaigti gaminių montavimo darbus, perduoti gaminius ir jų montavimo darbus ieškovui perdavimo – priėmimo aktu.
20. Ieškovė V. A. atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir sprendimą apskųstoje dalyje palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovių naudai. Atsiliepime nurodo, kad:
20.1. atsakovė skunde kelia klausimą tik dėl vieno esminio Sutarties pažeidimo - montavimo darbų, tačiau sąmoningai neužsimena apie kitą itin reikšmingą pažeidimą, kuris buvo atliktas prieš vykdant langų bei durų montavimo darbus, t. y. langų bei durų matavimo veiksmus. Atsakovė, būdama rūpestinga, atidi savo srities profesionalė, veikianti langų bei durų matavimo bei montavimo srityje Sutartimi įsipareigojo tinkamai atlikti matavimo darbus, tam kad vėliau pagaminti langai ir durys galėtų tilpti į jiems skirtas angas ir atitinkamai vėliau tinkamai ir kokybiškai sumontuoti. Atsakovė kaip savo srities profesionalė, atlikusi netinkamai matavimo darbus, nepagrįstai ir nesąžiningai siekia perkelti atsakomybę dėl matavimo darbų netikslumų užsakovei;
20.2. atsakovės sutartiniai pažeidimai pasireiškė ne tik paslaugų kokybės aspektu, tačiau ir kitų itin svarbių įsipareigojimų nesilaikymu. Atsakovė vėlavo atlikti Sutartimi sulygtus darbus, ieškovei darbų eigoje nustačius atliekamų darbų trūkumus, vengė komunikuoti, buvo nesąžininga eikvodama abiejų Sutarties šalių laiko sąnaudas, kol bus pašalinti darbų trūkumai, nors jokių aktyvių veiksmų nebuvo imtasi. Atsakovės atšiaurus ir nesąžiningas elgesys lėmė ieškovės prarastą pasitikėjimą atsakove ir norą nutraukti sutartinius santykius;
20.3. klaidingai dėstoma pozicija, kad langų ir durų kokybė gali būti vertinama ne anksčiau, nei perdavimo užsakovui (ieškovei) momentu. Tokie teiginiai prieštarauja taikytinoms CK normoms, reglamentuojančioms rangos teisinius santykius;
20.4. atsakovė nepagrįstai nurodo, kad esminis pažeidimas negalėjo būti nustatytas remiantis Taisyklių reikalavimais. Statybą reglamentuojantys teisės aktai yra pakankamai abstraktūs ir iki detalių nekonkretizuoja ginčui aktualių langų ir durų kokybės klausimų. Vis dėlto, jei kokybės klausimai nėra viešosios teisės normomis sureglamentuoti, tai tikrai nereiškia, kad darbus galima daryti bet kaip. Mažmeninių langų ir durų rinkoje egzistuoja atitinkami nusistovėję kokybės standartai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės darbai neatitinka vidutinės darbų kokybės reikalavimų. Asociacijos patvirtintos Taisyklės atspindi langų ir durų rinkos standartą, tą savo paaiškinimuose nurodė ir teismo ekspertas, pažymėdamas, kad Taisyklės yra kaip įprasti statybos reikalavimai ir ilgalaikė statybos praktika, kuria įprasta vadovautis langų bei durų gaminimo ir montavimo procese ir kurios yra viešai skelbiamos ir prieinamos. Atsakovės (kuri nėra gamintoja) nurodomos jos paskelbtos montavimo taisyklės nebuvo nei viešai paskelbtos, nei tinkamai įformintos, t. y. pasirašytos nekvalifikuoto ir tokios teisės pasirašyti UAB „Aldasa“ vardu neturinčio asmens - už marketingą atsakingos darbuotojos, todėl jos netaikytinos. Net jei ir būtų vadovaujamasi atsakovės Taisyklėmis, darbų trūkumai yra akivaizdūs, kadangi atstumai tarp tvirtinimo elementų nebuvo išlaikyti, nors būtent tokie atstumai yra numatyti UAB „Aldasa“ taisyklėse (2.1, 2.2 punktuose). Taigi teismas teisingai vertino ir rėmėsi įprastai statybos darbuose taikomais standartais ir nustatė akivaizdžius trūkumus, kurie pagal apimtį ir defektų šalinimo kaštus vertintini kaip esminiai;
20.5. priešingai nei teigia atsakovė, teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei objektyviai įvertino įrodymų visumą. Sprendime teismas aiškiai argumentuoja ir nurodo, kokius įrodymus nagrinėjamoje byloje įvertinęs jis priėmė sprendimą. Teismas analizavo ekspertizės akto turinį, tyrimo eigą, rašytinus įrodymus, eksperto paaiškinimus, šalių paaiškinimus, bylos faktinius duomenis ir remdamasis šiais įrodymais bei savo vidiniu įsitikinimu teismas konstatavo nešališkas išvadas. Teismo pavestos atlikti ekspertizės išvados dera su prieš tai byloje pateiktame D. Kalibato apžiūros akte pateiktomis išvadomis, o siekiant visiškai įsitikinti eksperto išvadų patikimumu, teismo ekspertas davė paaiškinimus teismo posėdyje ir parodė ekspertizės akto išvadų pagrįstumą. Ekspertizę atlikęs ekspertas yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacija nekelia abejonių, todėl teismas pagrįstai nematė pagrindo abejoti atliktos ekspertizės duomenų tikslumu ir tirti tuos pačius pažeidimus trečiąjį kartą, nenustačius jokių nesutapimų išvadose tarp D. Kalibato apžiūros ir S. Šutovo ekspertizės;
20.6. apeliantė nepagrįstai teigia, jog eksperto išvados prieštaringos. Teismo posėdžio metu ekspertas atsakė į užduotus klausimus, patvirtino ekspertizės akto turinį. Atsakovės atstovui, paklausus eksperto, kodėl nesumontuotus langus ekspertas vertino kaip defektą ir ar jie būtų įmanomi naudoti, jeigu būtų sumontuoti, ekspertas atsakė ir keletą kartų akcentavo, kad neįmanoma sumontuoti pagamintų langų į angą ir naudoti, kadangi pagamintų ir dar nesumontuotų langų blokas netelpa į angas. Tai yra akivaizdus defektas, kuris reikalauja arba pažeminti grindų lygį ieškovės name arba pagaminti naujus langus. Taigi teismas pagrįstai nenustatė, kad kurie nors byloje surinkti įrodymai prieštarautų vieni kitiems ir, remdamasis visuma byloje pateiktų duomenų, padarė pagrįstas išvadas pagal savo vidinį įsitikinimą. Teismo ekspertas davė konkrečius ir išsamius paaiškinimus, kuriuos atsakovė iškraipydama argumentuoja kaip prieštaringus ir netikslius;
20.7. nustatyti ir ištirti pažeidimai yra esminiai, o trūkumų šalinimas sudaro didesniąją dalį Sutarties kainos. Dėl šių priežasčių atsakovės atliktų pažeidimų visuma, defektų apimtys ir defektų šalinimo išraiška pinigais pirmosios instancijos teismo teisingai sprendime kvalifikuoti kaip esminiai Sutarties pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai yra esminiai, ieškovė įgijo teisę į Sutarties nutraukimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo išspręstas sutartinių santykių kvalifikavimo klausimas, vertinta, kad gaminių ir montavimo darbų defektai sudaro pagrindą pripažinti Sutarties sąlygų esminį pažeidimą, spręsta nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Byloje pareikšti du apeliaciniai skundai, kuriais ginčijamos skirtingos skundžiamo sprendimo dalys – ieškovė V. A. ginčija sutartinių santykių kvalifikavimą, taikytą restitucijos būdą bei netenkintą neturtinės žalos priteisimo reikalavimą, atsakovė UAB „Aldasa“ nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta atsakovės kaltė dėl langų ir durų defektų ir spręsta nutraukti Sutartį dėl esminių pažeidimų, priteisiant iš atsakovės 2554,90 Eur defektų šalinimo išlaidas. Taigi iš esmės šalys skirtingais aspektais nesutinka su priimtu teismo sprendimu.
Dėl reikalavimo pripažinti 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutartį Nr. 21/P11 vartojimo sutartimi
24. Ieškovė V. A. tiek civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir ginčydama priimtą sprendimą įrodinėja, jog Sutartis yra sudaryta tarp ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“, todėl turėjo būti kvalifikuota vartojimo sutartimi ir taikytos vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus, kuriais įrodinėjamas Sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi, byloje esančius įrodymus, apeliantės argumentams neturi pagrindo pritarti.
25. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog kvalifikuodamas Sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius tarpusavio santykius teismas aptarė ir įvertino byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, šalių elgesį ikisutartiniuose santykiuose prieš pasirašant Sutartį, Sutarties turinį tuo aspektu, kiek tai susiję su ją sudariusiomis šalimis, ir padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad su atsakove sudarytos Sutarties šalimi buvo ieškovė V. A. ir kartu laikyti, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kvalifikuoti teisinius santykius kaip vartojimo.
26. Pirmosios instancijos teismo argumentams apeliantė nepritaria ginčydama selektyviai atrinktas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus. Antai, nustatydamas reikšmingas faktines aplinkybes apylinkės teismas viena iš aplinkybių nurodė tai, kad ieškovė V. A. 2021 m. gegužės 5 d. kreipėsi į VVTAT dėl paslaugos (prekių) tiekėjo UAB „Aldasa“ nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų PVC langų pagal 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartį Nr. 21/P11 – name su pavėsine, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau VVTAT prašymą atsisakė nagrinėti, nurodydama, kad vartojimo teisiniai santykiai nesusiklostė, kadangi Sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, o ieškovė šio sprendimo neskundė. Nors apeliantė nesutinka su tokia teismo nustatyta faktine aplinkybe, tačiau pastebėtina, kad ši faktinė aplinkybė savaime esminės reikšmės neturi, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir kitomis bylos aplinkybėmis, kurių visuma ir sudarė pagrindą spręsti, jog Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, t. y. atsakovės UAB „Aldasa“ ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančio asmens UAB „Novus LT“.
27. Iš tiesų, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nustatytų faktinių aplinkybių visuma turi esminę reikšmę tiek vertinant, kuri iš šalių (ieškovė V. A. ar trečiasis asmuo UAB „Novus LT“) sudarė Sutartį su atsakove, tiek ir kvalifikuojant sutartinius santykius. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2396-661/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir vienu iš tokio procesinio sprendimo aspektų buvo padaryta išvada, jog teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo ir taikė vartojimą reglamentuojančias CK normas. Kartu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – verslininkų – UAB „Aldasa“ ir UAB „Novus LT“ (nutarties 15 punktas). Taigi, vienas iš esminių argumentų, dėl kurių ir buvo grąžintas ginčas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ir buvo neteisingai kvalifikuoti sutartiniai santykiai. Kaip matyti, apeliantė teikdama apeliacinį skundą šią esminę aplinkybę ignoruoja, sąmoningai jos neminėdama ir akcentuodama visiškai kitas faktines aplinkybes, kurių išskyrimas šiuo atveju esminės reikšmės teisinių santykių kvalifikavimui neturi.
28. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2396-661/2022 bei skundžiamo sprendimo argumentų, buvo aptartas ir pačios Sutarties turinys, vertinant Sutartį sudariusias šalis. Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, buvo aptartas Sutarties preambulės tekstas, kuriame Sutarties šalimis nurodomi UAB „Aldasa" (gamintojas) bei UAB „Novus LT“ (užsakovas). Tačiau nepritartina apeliantei, kad esminę reikšmę sudarė vien Sutarties preambulės tekstas. Viena vertus, Sutarties preambulėje nurodytais duomenimis teismas rėmėsi spręsdamas dėl Sutartį sudarančių šalių. Kita vertus, kaip matyti, teismas, spręsdamas dėl to, kuri iš šalių (apeliantė ar trečiasis asmuo) sudarė Sutartį, išsamiai aptarė apeliantės elgesį ikisutartiniuose santykiuose, nurodydama, kad ieškovė V. A. savo veiksmais suklaidino atsakovę, kadangi neatskleidė atsakovei esminės informacijos, susijusios su Sutarties šalimis ir jos vykdymu, sudarydama Sutartį neatskleidė esminės informacijos, o dar daugiau, suteikė klaidinančią informaciją (susirašinėjo iš UAB „Novus LT“ el. pašto ir siuntė iš jo duomenis, pasirašė kaip įmonės projektų vadovė), susijusią su Sutarties šalimi ir jos vykdymu. Iš byloje pateikto tarpusavio susirašinėjimo matyti, jog iki pasirašant Sutartį, buvo kelis kartus koreguojamos atitinkamos Sutarties sąlygos ir apeliantei kelis kartus siunčiama Sutartis, nurodoma peržiūrėti atliktas korekcijas. Nenustatyta, kad apeliantė būtų reiškusi pretenzijas ar pastabas dėl nurodomo Sutartyje užsakovo, nors, kaip pastebėtina, buvo gilinamasi į Sutarties sąlygas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė, gavusi Sutartį, nereiškė pretenzijų atsakovei dėl sutarties sąlygų, jų pakeitimo ar netikslumo, galimo rašymo apsirikimo. Dar daugiau, atsakovė išrašė 2021 m. gegužės 3 d. sąskaitą už langus ir lauko duris 4054,00 Eur sumai pirkėjui (mokėtojui) UAB „Novus LT“, tačiau ieškovė V. A. vėlgi dėl to pretenzijų nereiškė. Aplinkybė, kas šiuo atveju apmokėjo išrašytą sąskaitą, teisinės reikšmės neturi, kadangi materialinės teisės normos nedraudžia atsiskaityti už kitą asmenį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo jog atsakovė buvo suklaidinta ieškovės, kuri neatskleidė esminės informacijos apie Sutartį sudarančią šalį, tokios informacijos nenurodė ir atsakovei vykdant sutartinius santykius, todėl atsakovė pagrįstai turėjo pagrindą manyti, jog Sutartis sudaryta su UAB „Novus LT“, o šiuo atveju ieškovei ir tenka rizika, susijusi su Sutarties kvalifikacija bei jos vykdymu. Kaip teisingai nurodyta, apeliantės pozicija dėl Sutarties šalių teisinio statuso ir Sutarties kvalifikavimo pasikeitė prasidėjus ginčui tarp šalių dėl Sutarties vykdymo.
29. Pastebėtina ir tai, kad apeliantė nepagrįstai atsakomybę dėl to, kad nenurodė esminių duomenų, neišgrynino, ar Sutartį sudaro kaip fizinis asmuo, ar kaip trečiojo asmens atstovė (kaip minėta, susirašinėjimas vyko iš įmonės el. pašto, buvo pasirašoma ieškovės kaip įmonės projektų vadovės) siekia perkelti atsakovei, motyvuodama jos ilgamete patirtimi, verslininkui taikomu atidumo ir rūpestingumo standartu ir teigdama, kad pagal šias savybes atsakovė negali būti suklaidinta. Viena vertus, Sutarties sudarymu buvo suinteresuota ne tik atsakovė, bet ir ieškovė, taigi, duomenis, reikalingus Sutarčiai sudaryti, pareiga pateikti tenka būtent ieškovei. Antra, ieškovė, gavusi kelis kartus pakoreguotą Sutartį, pretenzijų dėl nurodyto užsakovu juridinio asmens, nereiškė. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovė būtų siekusi pakeisti Sutarties sąlygas (Sutarties šalis) kaip tai numatyta Sutarties 8.2 punkte. Trečia, aukščiau aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog apeliantė ikisutartiniuose santykiuose ir Sutarties vykdymo procese sudarė pagrindą atsakovei manyti, jog Sutartis sudaryta su UAB „Novus LT“. Ketvirta, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į apeliantės turimą išsilavinimą, kuris leidžia teigti, jog apeliantė galėjo suprasti ir įvertinti, jog Sutartyje užsakovu nurodytas trečiasis asmuo bei suteikti esminę reikšmę turinčius duomenis atsakovei. Penkta, Sutarties 1.4 punktu užsakovė UAB „Novus LT“ aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad pasirašydamas Sutartį ir jos priedą Nr. 1, pripažįsta, jog jam yra pateikta išsami informacija apie darbus ir gaminius, savybes; taip pat patvirtino, kad pateiktą informaciją jis suprato ir su ja sutiko, kas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė V. A., veikdama kaip užsakovo UAB „Novus LT“ atstovė, akceptavo, jog Sutartis sudaroma tarp juridinių asmenų – atsakovės ir UAB „Novus LT“. Taigi apeliantės argumentai, jog negalėjo suklaidinti atsakovės kaip ilgametę patirtį turinčio juridinio asmens, atmestini kaip nepagrįsti.
30. Apeliantės kiti argumentai, tokie kaip nurodoma, kad ieškovė yra namo savininkė, deklaravusi name gyvenamąją vietą, esminės reikšmės visų aptartų faktinių aplinkybių kontekste neturi ir savaime nesudaro pagrindo pripažinti tarp šalių susiklosčiusius vartojimo teisinius santykius. Kita vertus, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2396-661/2022, kurioje spręsta dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo (nustatyta, kad susiklostė sutartiniai santykiai tarp dviejų juridinių asmenų) ir kuria be kita ko, dėl nepagrįsto santykių kvalifikavimo civilinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo, rangos teisiniuose santykiuose objektai, kuriuose atliekami darbai, nuosavybės teise gali priklausyti visai kitiems asmenims, o ne vien užsakovui.
31. Įvertinus apeliantės argumentus, aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje situacijoje susiklosčiusių santykių nelaikė vartojimo ir spręsdamas ginčą netaikė vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Taigi pritartina apylinkės teismo išvadai ginčo Sutartį kvalifikuoti kaip statybos rangos sutartį. Dėl šio pagrįstai netenkintas ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pritarta, jog sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų juridinių asmenų (šiuo atveju trečiojo asmens ir atsakovės), kas savaime sudaro pagrindą netenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
Dėl 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutarties Nr. 21/P11 (ne)vykdymo
32. Pagal Sutartį šalys susitarė, kad atsakovė pagamins ir sumontuos PVC (langus ir duris) pagal matmenis, nurodytus Sutarties Priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, o užsakovė įsipareigojo atsiskaityti už gaminius ir darbus, sumokant Sutartyje nurodytą 4054 Eur sumą (Sutarties 1.1 punktas, 4 punktas). Pagal Sutarties 5.1 punktą atsakovė įsipareigojo atlikti apmatavimo darbus, suprojektuoti gaminius ir juos pakrauti, taip pat konsultuoti dėl gaminių eksploatavimo, o užsakovė Sutarties 5.2 punktu įsipareigojo dalyvauti pati arba skirti atsakingą asmenį, kuris priimtų sprendimus dėl matuojamų gaminių architektūrinės – konstrukcinės dalies, dalyvautų apmatuojant angas, būtų įgaliotas atsiimti gaminius, priimti atliktus darbus, pasirašyti užsakymo eskizą; taip pat šalys sulygo, kad tuo atveju, kai gaminiai gaminami pagal užsakovo eskizą, t. y. išmatavo ne UAB „Aldasa“ atstovai, ji neatsako už gaminius, pagamintus pagal neteisingus brėžinius. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad klientas gaminio matmenis pateikė pats, todėl gamintojas už tai neatsako. Sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, kad atsakovė rangos sutartį turėjo įvykdyti per 45 darbo dienas nuo avanso sumokėjimo - gaminius pagaminti ir sumontuoti.
33. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovės įrodinėjo, kad atsakovės pagaminti langai ir durys turi gamybos defektų, Sutartis iki šiol nėra įvykdyta, o atsakovė atsisakė pašalinti trūkumus. Tuo tarpu atsakovė neigė ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, teigdama, jog montavimo darbai nėra baigti, kadangi buvo atsisakyta įleisti į objektą užbaigti darbus, todėl nėra pagrindo vertinti, jog langai ir durys turi defektų, o Sutarties terminas nepažeistas, kadangi durys ir langai pristatyti į objektą laikantis Sutartyje sulygto termino.
34. Įvertinęs rašytinius įrodymus (2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros aktą Nr. A21-0014, 2023 m. spalio 26 d. teismo ekspertizės aktą), eksperto Sergejaus Šutovo paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, nes tiek jos gaminiai, tiek montavimo darbai turėjo defektų, o tinkamam rezultatui pasiekti nepakanka montavimo procese sureguliuoti duris ir langus. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad langų ir durų montavimo darbai nėra pabaigti, todėl nėra pagrindo spręsti apie darbų rezultato kokybę, o visi defektai turėtų būti vertinami tada, kai langų ir durų montavimo darbai atlikti.
35. Apeliantė (atsakovė) pirmosios instancijos teismo išvadą dėl gaminių ir montavimo darbų defektų ginčijo kritikuodama įrodymų vertinimą bei teismo ekspertizės akto išvadas, teigdama, kad jos yra nenuoseklios ir prieštaringos, be to, neatsižvelgta į tai, kad ekspertas neturėjo teisinio pagrindo vertinti darbų kaip užbaigtų ir spręsti dėl neatitikimų, taikomų užbaigtiems darbams. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir rėmėsi ekspertizės akto išvadomis.
36. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktas). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
38. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 76 punktas).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tokia įrodinėjimo priemonė buvo gauta, ir jei bent viena iš bylos šalių pageidauja atlikti tokio įrodymo tyrimą žodiniame teismo posėdyje. Priešingas aiškinimas prieštarautų rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principams, taip pat neatitiktų sąžiningo teismo proceso, nepagrįstai suvaržytų vienos iš šalių teisę gintis nuo jai pareikštų reikalavimų ar įrodinėti pareikštų reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 37 punktas).
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atlikta teismo ekspertizė, ją atlikęs teismo ekspertas buvo apklaustas žodiniame teismo posėdyje. Pakartotinės teismo ekspertizės šalys skirti neprašė. Nebuvo keliamas ir eksperto kvalifikacijos klausimas.
41. Išklausius teismo posėdį nustatyta, kad teismo eksperto žodinės apklausos teismo posėdyje metu aiškintasi bylai aktualūs specialių žinių reikalaujantys klausimai, šalys ekspertui uždavė klausimus, tikslinosi dėl ekspertizės išvadų, klausė eksperto nuomonės ir galėjo pateikti savo argumentus. Taigi, šalys galėjo išsiaiškinti tuos aspektus, kurie kėlė abejones, ir, esant poreikiui, kelti papildomos ar pakartotinės ekspertizės klausimą.
42. Byloje ginčo nėra, tai aptarė ir pirmosios instancijos teismas, jog teismo ekspertas Sergejus Šutovas yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turi reikiamą kvalifikaciją (ypatingo statinio projekto dalies vadovas, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovas; ypatingo statinio statybos vadovas ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovas, ypatingo statinio projekto dalies vadovas, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovas) atlikti tokio pobūdžio ekspertizes, o ekspertizės objektai (langai/angos, durys) apžiūrėti natūroje (taikytas vizualinis tyrimo metodas). Teismas pažymėjo, kad eksperto išvada turi tiek mokslinį, tiek profesinį pagrindimą.
43. Taigi, kaip matyti, teismas išsamiai aptarė ir įvertino tiek eksperto kvalifikaciją, tiek ir procesą atliekant ekspertizę. Taip pat teismas vertino ekspertizės metu padarytas išvadas ir nenustatęs jų prieštaravimo kitiems bylos įrodymams, bei įvertinęs, kad atliktos ekspertizės išvados išplaukia iš tyrimo eigos, išvados pateiktos įvertinus visas bylos aplinkybes, išsamiai pagrindė kriterijus, kuriais remiantis ekspertizę laikė patikimesniu įrodymu ir juo rėmėsi spręsdamas dėl atsakovės pagamintų langų ir durų trūkumų (ne)buvimo. Priešingai nei įrodinėja apeliantė, šios aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog vadovaudamasis teismo ekspertizės išvadomis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai didesnį pranašumą suteikdamas atliktai teismo ekspertizei ir eksperto paaiškinimams. Taigi kartu nėra ir pagrindo teigti, jog remdamasis ekspertizės išvadomis teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
44. Pastebėtina ir tai, kad apeliantės įrodinėjamą aplinkybę, jog teismo ekspertizės išvados yra prieštaringos, paneigia ir pačios ieškovės dar su ieškiniu pateiktas D. Kalibato parengtas 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros aktas Nr. A21-0014, iš kurio išvadų taip pat matyti, jog nustatyti iš esmės analogiški trūkumai nurodytiems teismo ekspertizės akte. Taigi ir šis rašytinis įrodymas patvirtina atsakovės langų ir durų defektus.
45. Apylinkės teismo sprendimo išvadoms atsakovė nepritaria ir kritikuodama ekspertizės akte nustatytus langų ir durų defektus bei jų montavimo darbus. Visų pirma apeliantė nesutinka su tuo, kad ekspertas vertino langus ir duris nepabaigus montavimo darbų, teigdama, jog darbai perduodami užsakovui pasirašant gaminių ir jų montavimo darbų perdavimo ir priėmimo aktą, šiuo atveju tokio akto nėra, todėl ir spręsti apie darbų rezultato (gaminių ir jų montavimo darbų) kokybę teismui nebuvo teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas vėlgi nesutinka su apeliante, kadangi, viena vertus, CK 6.658 straipsnyje įtvirtintos užsakovo teisės darbų atlikimo metu apima be kita ko ir teisę užsakovui bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę (CK 6.658 straipsnio 1 dalis), nustatyti rangovui protingą terminą darbų trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas šio reikalavimo per protingą terminą neįvykdo, atsisakyti sutarties (CK 6.658 straipsnio 3 dalis). Taigi, užsakovas šiuo atveju turi teisę ginti savo pažeistas teises bet kuriame darbų atlikimo etape nelaukiant galutinio darbų pridavimo. Kita vertus, kaip matyti, tarp ieškovės ir atsakovės yra kilusi konfliktinė situacija, atsakovė nėra pabaigusi darbų, todėl susiklostytų netoleruotina ir neaiški situacija, jeigu ieškovė, kilus ginčui dėl gaminių trūkumų ir jų montavimo darbų, nesant priėmimo pardavimo akto negalėtų vertinti tiek gaminių, tiek jų montavimo. Trečia, kaip matyti iš ekspertizės akto, vertinti ir sumontuoti, ir nesumontuoti langai ir durys pagal esamą faktinę situaciją (sumontuoti langai vertinti tuo aspektu, kiek darbų padaryta, kokie darbai padaryti ir kokių darbų trūksta galutiniam užsakovo lūkesčius atitinkančiam rezultatui). Taigi, įvertinus šias aplinkybes ir paskaičiuoti išvadoje darbų atlikimo kaštai.
46. Atliktos ekspertizės išvados bei eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu pagrindžia, jog atsakovės gaminiai ir darbai turėjo defektų, kadangi trūksta detalių, tarpai tarp langų ir angokraščių neužsandarinti, neišlaikyti atstumai tarp tvirtinimo elementų, lauko durys ir nevarstomas langas netelpa į angą. Taip pat ekspertas pažymėjo, kad dalis nustatytų trūkumų vertinami kaip darbų dalis, o eksperto išvadoje konstatuota, jog norint pašalinti nustatytus defektus reikia atlikti tokius darbus:
i) atlikti langų Nr. 6 ir Nr. 7 papildomą tvirtinimą pagal UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ reikalavimus;
ii) atlikti langų Nr. 1 ir Nr. 5 permontavimą pagal Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ ir UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ reikalavimus;
iii) dėl blokų lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm; yra du variantai pašalinti šį defektą: pažeminti grindų lygį 4 – 5 cm arba pagaminti naujus lauko duris ir nevarstomos langus H=203 cm.
47. Nors apeliantė nesutinka su šiomis išvadomis, tačiau pastebėtina, kad analogiški trūkumai ir jų pašalinimo būdai nustatyti byloje esančio eksperto dr. Dariaus Kalibato 2021 m. rugpjūčio 2 d. Apžiūros akte Nr. A21-0014. Sutiktina su apeliante (atsakove), jog langai Nr. 6 ir Nr. 7 yra sumontuoti, tačiau kartu nėra pagrindo laikyti, jog šie langai apskritai neturi trūkumų, kadangi pati apeliantė pripažįsta, jog papildomas tvirtinimas bus atliktas langų montavimo procese, taip pat nurodo, jog drenažo ir apkaustų uždengimo dangteliai yra sandėlyje. Vėlgi, analogiškai pasakytina ir apie langus Nr. 1 ir Nr. 5, kurie taip pat sumontuoti su trūkumais, ir pati apeliantė pripažįsta, jog montavimo procese reikalinga pabaigti montavimo darbus ir tinkami sureguliuoti langus. Tuo tarpu ekspertas nurodė, kad reikalinga atlikti šių langų permontavimą, t. y. išimti stiklo paketą ir pakeisti atstumus tarp taškų. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad tuo atveju, jeigu taškai būtų padaryti pagal reikalavimus, stiklo paketų išimti nereikėtų. Taigi, neatsižvelgiant į tai, kaip atsakovė subjektyviai vertina nepabaigtus darbus (nepabaigtą montavimą, trūkumus ar pan.), tačiau bet kuriuo atveju galutinis rezultatas, kuris patenkintų užsakovo lūkesčius, nėra pasiektas. Tai sudaro pagrindą laikyti, kad darbai nėra užbaigti ir gaminiai sumontuoti su trūkumais. Pasisakydama dėl trečiojo nustatyto defekto apeliantė teigia, jog vykdžiusio darbus objekte asmens pareikalavimu atsakovė sutiko pergaminti duris taip, kad durys atsidarytų į vidų, o ne į lauką, o pergaminus duris nebuvo leista jų sumontuoti. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia nustatytų trūkumų, t. y. kad pagamintos lauko durys ir nevarstomas langas netelpa pagal pagamintus matmenis į angą. Kita vertus, nėra aišku, kaip pergaminant duris pakeistas durų varstymas susijęs su tuo, kad durys ir langas apskritai yra kitų matmenų nei kad pati anga. Apibendrinant išdėstytą laikytina, kad apeliantė nepaneigė teismo nustatytų gaminių ir montavimo trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog dalis trūkumų yra darbų dalis, esmės nekeičia, kadangi montavimo darbai nėra atlikti iki galo, taigi, kaip pagrįstai nurodė ekspertas teismo posėdyje, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog atsakovės gaminiai ir darbai neturi trūkumų.
48. Kartu apibendrinant apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo pripažinti teismą, padariusį išvadą, jog gaminiai ir jų montavimas turi trūkumų, neįvykdžius pareigos tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą bei tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai – joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
49. Kaip matyti iš sprendimo turinio, teismas ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus, atliko eksperto apklausą teismo posėdyje ir padarė išvadas, susijusias su gaminiais ir jų montavimo darbais, nurodydamas, kaip vertino konkrečius įrodymus (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Priešingai nei teigia atsakovė, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, susijusius su šalių teisinių santykių kvalifikavimu ir Sutarties vykdymu. Tai, jog byloje esantys įrodymai (tarp jų ir ekspertizės aktas) vertinti ne taip, kaip siekė apeliantė ar išvados padarytos ne tokios, kokių tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taigi atsakovės teiginiai, jog dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir jų pagrindu padarytų išvadų neatskleista bylos esmė, laikytini tik atsakovės subjektyvia nuomone.
50. Atsakovė ir apeliaciniame skunde teigia, jog nėra atsakinga už gaminių matmenų teisingumą, kadangi gaminiai pagaminti pagal užsakovo nurodytus duomenis. Kaip pagrįstai nurodė teismas, Sutarties 5.1 punkte atsakovė įsipareigojo atlikti apmatavimo darbus, taigi atsakovė, besiverčianti PVC langų ir durų gamyba ir montavimu bei būdama savo srities profesionalė (veiklą vykdo 23 metus), neabejotinai turi patirties ir žinių gaminių matavimuose, todėl būtent atsakovei ir tenka atsakomybė už teisingus gaminių matmenis. Kaip teisingai sprendė teismas, atsakovė turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su gaminių montavimu, tame tarpe ir pavėsinėje esantį stogo karnizą, dėl kurio durys negalėjo atsidaryti į vidų. Be to, atsakovė, būdama profesionalė, turėjo ir suvokti Sutarties sudarymo sąlygas bei prisiimtas pareigas, juolab kad atsakovei pagal 2021 m. kovo 8 d. Pinigų priėmimo kvitą LC Nr. 19725 papildomai apmokant 600 Eur už gaminių montavimą, šalys susitarė ir dėl Sutartyje nurodytų gaminių sumontavimo. Pritartina ir teismo argumentui, jog apeliantė nepagrindė, kad būdama savo srities profesionalė neįrodė ėmusis visų reikiamų priemonių įsitikinti, jog jos pagaminti gaminiai atitiks užsakovės reikalavimus ir bus tinkami naudoti. Šios aplinkybės nepagrindė (o taip pat jos ir neįrodinėjo) ir apeliacinės instancijos teisme.
51. Apeliaciniame skunde atsakovė didelį dėmesį skiria ir argumentams, susijusiems su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Taisyklėmis, kelia Taisyklių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo apeliantės interpretavimo Taisyklių (ne)taikymo klausimu, pirma, kaip jau buvo aptarta, nustatyti gaminių ir montavimo trūkumai egzistuoja; antra, apeliantė nenurodė ir nepagrindė, kokiais kokybės standartais vadovaujasi atlikdama darbus; trečia, teismo ekspertas paaiškino, kad Taisyklės yra kaip įprasti statybos reikalavimai ir ilgalaikė statybos praktika, kuria įprasta vadovautis langų ir durų gaminimo ir montavimo procese. Taigi apeliantės argumentai, kuriais įrodinėjama, jog Taisyklės šiuo atveju neturėtų būti taikomos, iš esmės vertintini kaip siekis paneigti eksperto nustatytus gaminių ir montavimo defektus, kuriuos, kaip jau buvo minėta, pagrįstai sprendė esant ir pirmosios instancijos teismas.
Dėl Sutarties pažeidimo pobūdžio ir taikytinų pasekmių
52. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas Sutarties 2.1 punktą (apibrėžtas gaminių pagaminimo ir sumontavimo terminas), Sutarties 3 punktą (įtvirtintas gaminių kokybės reikalavimas) ir Sutarties 5.1 punktą (įtvirtinti atsakovės įsipareigojimai atlikti apmatavimo darbus) laikė esminėmis Sutarties sąlygomis ir nustatęs jų pažeidimus pripažino esminiais, dėl ko sprendė taikyti esminio sutarties pažeidimo pasekmes – pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės. Ieškovė apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada sutinka, atsakovė – priešingai, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, teigdama, jog atliktų darbų (pagamintų durų) kokybė atitiko Sutarties sąlygas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo sutarties vykdymo). Taigi, atsakovė nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms Sutarties nutraukimo klausimu dviem aspektais: 1) nepritaria, jog Sutartis neįvykdyta dėl atsakovės kaltės; 2) nesutinka su Sutarties pažeidimo pobūdžiu.
53. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019 37 punktą).
54. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktą; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktą).
55. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
56. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu nustatyta, jog atsakovės gaminiai ir montavimo darbai turi trūkumų, o užsakovė dėl atsakovės gaminių ir montavimo darbų trūkumų negavo tai, ko tikėjosi pagal Sutartį, kadangi 4 langai yra sumontuoti, tačiau darbai atlikti su trūkumais, durys nevarstomos, o 4 langai apskritai nesumontuoti. Kaip minėta, užsakovė įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais sumokėti gamintojui – atsakovei, t. y. atlikti avansinį mokėjimą, o vėliau ir visą sumą, atsakovė savo ruožtu įsipareigojo pagaminti gaminius ir sumontuoti juos per 45 darbo dienas po avansinio mokėjimo; atsakovė garantavo užsakovui produkcijos kokybę ir pateikė garantiją (Sutarties 5 punktas). Byloje ginčo nekyla, kad pagal Sutartį su atsakove atsiskaityta tiek už gaminius, tiek už montavimą, tačiau Sutartyje nustatytu 45 darbo dienų terminu darbai neatlikti (Sutarties 2.1 punktas). Nors atsakovė nurodo, kad Sutartyje numatytas terminas nepažeistas, kadangi gaminiai pristatyti laikantis Sutartyje nustatyto termino, tačiau matyti, jog Sutarties 2.1 punkte įtvirtintu terminu atsakovė įsipareigojo ne tik pristatyti gaminius į objektą, tačiau juos ir sumontuoti, o gaminiai bei montavimai darbai turėjo būti kokybiški. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl gaminių ir darbų: 1) 2021 m. kovo 10 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad darbai buvo atlikti nelaiku ir nekokybiškai, kad įmonė vengia bendradarbiauti; 2) 2021 m. gegužės 5 d. el. laišku ieškovė vėlgi nurodė atsakovei, jog pažeistas Sutartyje įtvirtintas 45 darbo dienų terminas, darbai atlikti nekokybiškai ir pareikalavo pasiimti gaminius ir grąžinti pinigus, sumokėtus pagal Sutartį, kartu teikė atsakovei nuotraukas (nurodė, kad darbai neatlikti iki galo, netinkamai atlikti išmatavimai, 3,5 cm skylės, durys padarytos taip, kad suklijavus plyteles, jos neatsidarys). Byloje esantys duomenys nepagrindžia, o tokių nenustatė ir apylinkės teismas, kad darbai būtų pabaigti ar kad atsakovė, besiverčianti šia veikla, per protingą laikotarpį būtų pašalinusi visus gaminių ir darbų trūkumus. Kadangi atsakovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o užsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi sudarydama Sutartį, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gaminius ir (ne)atliktus montavimo darbus bei nustatęs trūkumus, pagrįstai pripažino juos esminiais.
57. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
58. Kaip jau buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gaminių ir jų montavimo trūkumus pripažino esminiais. Nustatyta, kad trūkumai per protingą terminą nebuvo pašalinti, tarp šalių kilo konfliktas, ieškovė nurodo, kad yra praradusi pasitikėjimą atsakove, o ginčas tarp šalių tęsiasi nuo 2021 metų. Kaip buvo minėta, ieškovė dar 2021 m. kovo 10 d. kreipėsi į atsakovę el. laišku, nurodydama, kad darbai atlikti nelaiku ir nekokybiškai, pakartotinai buvo kreiptasi į atsakovę 2021 m, gegužės 5 d. Taigi atsakovei buvo sudarytos galimybės pačiai ištaisyti trūkumus, o atsakovė, būdama savo srities profesionalė, nebuvo pakankamai aktyvi ir nedėjo pastangų ieškovės nurodytiems trūkumams pašalinti per protingą terminą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog gaminiai ir (ne)atlikti montavimo darbai (kaip minėta, dalis montavimo darbų atlikti nepilnai, o kita dalis iš viso neatlikta), turi esminių trūkumų, kad atsakovė turėjo galimybę trūkumus pašalinti per protingą terminą, kad tarp šalių tęsiasi konfliktiniai santykiai, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šioje situacijoje objektyviai neįmanoma sureguliuoti šalių konfliktinių santykių taip, kad būtų pasiektas kompromisas išsaugant Sutartį ir atsakovė ištaisytų nustatytus trūkumus. Taigi pritartina apylinkės teismui, jog šioje situacijoje racionaliausias ir teisingiausias būdas yra pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo.
59. Nors apeliantė su apylinkės teismo sprendimu pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta nesutinka, teigia, jog siekia išsaugoti Sutartį ir tokiu atveju atsakovei išliktų pareiga užbaigti gaminių montavimo darbus, perduoti gaminius ir jų montavimo darbus ieškovui perdavimo – priėmimo aktu, tačiau bylos aplinkybės nepatvirtina ne tik kad atsakovės, bet ir ieškovės siekio išsaugoti Sutartį. Byloje nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys sutartiniuose santykiuose tinkamai nebendradarbiavo ir nesiekė išsaugoti Sutarties. Jau aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog tarp šalių kilo konfliktas, kas lėmė konfliktiškus tarpusavio santykius, ieškovė elektroniniame laiške aiškiai išreiškė savo poziciją dėl Sutarties nutraukimo, o tuo tarpu atsakovė, kuriai buvo sumokėta visa Sutartyje sulygta kaina, nedėjo pakankamai pastangų tam, kad būtų pašalinti ieškovės nurodyti darbų trūkumai. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino gavęs du ieškovės el. laiškus ir nurodė, kad vėliau šalys nebendradarbiavo, o ginčas persikėlė į teismą. Taigi aptartos faktinės aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovė siekia išsaugoti sutartinius santykius.
60. Teisėjų kolegija nepritaria ir ieškovei, jog pripažindamas Sutartį vienašališkai nutraukta teismas vadovavosi favor contractus principu, t. y. teikiamas prioritetas sutarties išsaugojimui. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių sudaryta Sutartis negali būti išsaugota, taigi, šio principo netaikė, o apeliantė, siekdama savo reikalavimų patenkinimo, neteisingai interpretuoja apylinkės teismo teiginius. Kita vertus, sprendimo turinyje dėstomi argumentai, kuriais grindžiama išvada dėl vienašalio Sutarties nutraukimo pagrįstumo, todėl iš sprendimo motyvų apskritai nėra pagrindo teigti, jog vadovaujamasi favor contractus principu.
61. Ieškovė nepritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria spręsta priteisti defektų šalinimo išlaidas, o ne taikyti ieškovės reikalaujamą restitucijos būdą. Apeliantė šiuo aspektu teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė jos prašomos restitucijos ir tokiu būdu priėmė siurprizinį sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams.
62. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.145 straipsnio normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
63. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021). Teismas turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, tam nebūtina ieškovui pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024).
64. Kadangi restitucijos klausimas ((ne) taikymas, apimtis, būdas ir pan.) pagal įstatymą priskirtas išimtinei teismo teisei, teismas, nusprendęs dėl defektų šalinimo kainos priteisimo, o ne ieškovių prašomos taikyti restitucijos, nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo. Taigi apeliantės argumentai dėl to, kad spręsdamas atlyginti defektų šalinimo išlaidas teismas priėmė siurprizinį sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti.
65. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė priteisti ieškovei UAB „Novus LT“ ne pagal Sutartį sumokėtus atsakovei 4654 Eur, o paskaičiuotą pagal ekspertizės aktą defektų šalinimo kainą, kuri sudaro 2554,90 Eur. Teismas sprendė priteisti defektų šalinimo kainą įvertinęs tai, kad: 1) Sutarties didžioji dalis nėra įvykdyta tinkamai, tačiau darbų trūkumai, remiantis tiek eksperto paaiškinimais, tiek D. Kalibato apžiūros aktu, pagal savo pobūdį gali būti pašalinti; 2) kad abiems šalims pažeidus bendradarbiavimo pareigą ieškovės reikalavimo patenkinimas priteisti visą sumokėtą sumą būtų neproporcingas ir suteiktų jai dominuojančią padėtį atsakovės atžvilgiu; 3) kad dalis gaminių gali būti naudojama pagal paskirtį ir buvo pagaminti tinkamai, tik nėra atlikti tinkamai montavimo darbai.
66. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, jog teismo parinktam ieškovės teisių gynimo būdui – priteisti ieškovei UAB „Novus LT“ eksperto paskaičiuotą defektų šalinimo sumą nėra pagrindo nepritarti kaip nagrinėjamu atveju labiausiai atitinkančiai teisingumo ir protingumo principus. Visų pirma, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, dalis gaminių (4 langai, t. y. Nr. 1, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7) buvo sumontuoti, tik jų montavimas atliktas su trūkumais, kuriuos galima ištaisyti (reikalingi atlikti darbai nurodyti ekspertizės akte, aptarti 4-uoju klausimu). Taigi atlikus atitinkamus montavimo darbus, šie gaminiai ir toliau gali būti naudojami pagal paskirtį. Antra, nesumontuotų durų blokų H=203 cm L=160 cm, nesumontuotų lauko durų (2 vnt.) H=208 cm L=100 cm ir jų priedų (statinė jungtis (2 vnt.) H=208 cm, B=2 cm), matmenys atitinka matmenis pateiktus Sutarties priede Nr. 1 (gaminiai Nr. 2 ir Nr. 3), jie gali būti sumontuoti angose, kas vėlgi leidžia teigti, kad šie gaminiai gali būti naudojami. Trečia, nepaneigta byloje išvada, jog abi šalys pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Ketvirta, tiek teismo ekspertas patvirtino, tiek ir ieškovės pateiktame D. Kalibato apžiūros akte nurodyta, jog darbų trūkumai gali būti pašalinti, pateikta nustatytų trūkumų pašalinimo kaina. Apeliantė nepaneigė ir nepateikė objektyvių įrodymų, kad montavimo darbų trūkumai negali būti pašalinti, o pagaminti gaminiai panaudoti objekte, juolab kad tiek ekspertizės akte, tiek ir ieškovių pateiktoje D. Kalibato išvadoje pateiktos apskaičiuotos nustatytų trūkumų pašalinimo sąnaudos. Pastebėtina, kad vienas iš užsakovo teisių gynimo būdų gali būti ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas, kas nagrinėjamu atveju ir spręsta, priteisiant defektų šalinimo kainą, todėl vien tai, kad apeliantė siekia susigrąžinti visą sumokėtą pagal Sutartį sulygtą sumą, nesudaro pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismo parinktas teisių gynybos būdas nėra nagrinėjamoje situacijoje teisingas. Taigi apibendrinant nustatytą vertintina, kad racionaliausias ir abiejų šalių atžvilgiu proporcingiausias nagrinėjamu atveju yra paskaičiuotos defektų šalinimo sumos priteisimas, o ne ieškovės reikalavimas taikyti restituciją.
67. Byloje nustatyta ir aptarta, jog už gaminių ir jų montavimo trūkumus (tarp jų ir matmenų teisingumą, montavimo ypatumus dėl karnizo ir pan.) yra atsakinga atsakovė kaip savo srities profesionalė, todėl atsakovės argumentai, jos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė iš atsakovės priteisti defektų šalinimo išlaidas atmestini kaip nepagrįsti.
68. Teismo eksperto S. Šutovo nustatyta defektų šalinimo darbų rinkos kaina - 2554,90 Eur. Ji susideda iš tokių darbų: 1) 449,54 Eur su PVM sumontuotų langų defektų šalinimo darbų rinkos kaina; 2) 861,47 Eur su PVM pavėsinėje grindų lygio pažeminimo darbų rinkos kaina ir 1243,89 Eur su PVM naujų nevarstomų langų H=203 cm L=152 cm ir lauko durų H=203 cm L=100 cm pagaminimo rinkos kaina. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, jog nustatytas defektas dėl blokų lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm gali būti pašalinamas dviem būdais: 1) pažemintas grindų lygis 4 – 5 cm; 2) pagamintos naujos lauko durys ir nevarstomi langai H=203 cm. Taigi šiuo atveju pritartina atsakovės argumentui, jog eksperto nurodomi pastarojo defekto pašalinimo būdai yra alternatyvūs. Todėl įvertinus tai, kad nėra aišku, kuris iš alternatyvių būdų bus pasirinktas siekiant pašalinti trūkumus (pažeminamos grindys ar pagamintos naujos durys su nevarstomais langais), teisėjų kolegija laiko, jog teisingiausia būtų parinkti didesnę defektų pašalinimo kainą, apimančią ir grindų pažeminimo darbų sumą. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovė turės teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių būdų blokų lauko durų + statinės jungties + nevarstomo lango nustatytiems defektams pašalinti. Taigi šioje dalyje pritartina atsakovei, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino alternatyvių defektų šalinimo galimybių ir priteisė defektų šalinimo kainą už abu alternatyvius būdus. Dėl nurodyto teisėjų kolegija šiuo atveju išminusuoja iš 2554,90 Eur su PVM eksperto apskaičiuotos defektų šalinimo kainos 861,47 Eur su PVM grindų lygio pažeminimo darbų rinkos kainą ir laiko, jog priteistina ieškovei UAB „Novus LT“ iš atsakovės defektų šalinimo kaina sudaro 1693,43 Eur su PVM. Taigi šioje dalyje atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
69. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria spręsta priteisti ieškovei UAB „Novus LT“ iš atsakovės 2554,90 Eur defektų šalinimo išlaidas, nustatant, kad priteistina defektų šalinimo išlaidų suma sudaro 1693,43 Eur, o likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
71. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patenkintus/atmestus reikalavimus, nustatė jų procentinę išraišką ir paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, pakeičiant tik defektų šalinimo išlaidų sumą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog patenkintų/atmestų reikalavimų dalies procentinė išraiška iš esmės nesikeičia ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme neperskirsto.
72. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme ieškovė V. A. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 65 Eur žyminį mokestį ir 2962,59 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas viso patyrė 3027,59 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė UAB „Aldasa” patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 58 Eur žyminį mokestį ir 1100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas; viso apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1158 Eur. Apeliantų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir realios, pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai (sąskaitos už teisines paslaugas, detalizacija, mokėjimo dokumentai). Taip pat šalių patirtos išlaidos neviršija ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), įtvirtinto 8.10 ir 8.11 punktuose (už apeliacinį skundą maksimalus – 3 430,94 Eur (2018,2 x 1,7 koef.), už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus – 2623,66 Eur (2018,2 x 1,3 koef.) nustatytų ribų, kilusio ginčo sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus.
73. Apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas netenkintas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl atsakovei atlygintina proporcinga patenkintiems reikalavimams jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dalis. Kaip matyti iš atsakovės detalizacijos, atsakovė patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovei turi būti atlygintinos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 10 proc. bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą bei sumokėtą žyminį mokestį, t. y. 76 Eur (758 Eur x 10 proc.). Viso atsakovei priteistina iš ieškovės V. A. 476 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti ieškovės V. A. apeliacinio skundo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldasa“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldasa“ defektų šalinimo išlaidos ir šią dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės UAB „Aldasa“, j. a. k. 125306956, ieškovės UAB „Novus LT“, j. a. k. 304166937, naudai 1693,43 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 43 euro centus) defektų šalinimo išlaidų.“.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. A. atsakovei UAB „Aldasa“ 476 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Dalia Trumpulienė
Tatjana Žukauskienė