Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-385-498/2015

Teisminio proceso Nr.4-53-3-00929-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. P. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimo L. P. ir G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius (toliau – ir Institucija) 2014-12-11 administracinių teisės pažeidimo protokolus L. P. ir G. P. surašė už tai, kad sutuoktiniai ir žemės sklypo bendrasavininkiai L. P. ir G. P., veikdami bendrai, greta jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinėje žemėje, skirtoje keliui, ir dalyje privačios žemės sklypų, kadastriniai Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), supylė 240 m. ilgio, iki 7 m. pločio ir iki 0,60 m. aukščio sankasą, neturėdami valstybinės žemės patikėtinio ir privačios žemės sklypų savininkų (Ž. T. ir G. K.) sutikimo, taip savavališkai užimdami 0,0334 ha nukentėjusios Ž. T. privačios žemės, 0,0065 ha nukentėjusios G. K. privačios žemės ir 0,1046 ha valstybinės žemės, skirtos keliui, be to, užsodino medžiais 0,04 ha valstybinės žemės, prieinančios prie jų sklypo ribos, pažymėtos sklypo plane 1-2-3, tam taip pat neturėdami valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Tęsdami teisės pažeidimą, po to, kai 2014-10-01 institucijos raštu Nr. 19SD-(14.19.104)-3596 „Dėl prašymo“ buvo informuoti apie teisės pažeidimą (valstybinės ir privačios žemės neteisėtą užėmimą) ir pareikalauti per 1 mėn. jį pašalinti (grąžinti savavališkai užimtą žemę), - pašalinti supiltą gruntą nuo ne jiems priklausančios žemės ir sutvarkyti keliui skirtą valstybinę žemę iki buvusios būklės taip, kad būtų galima suprojektuotu keliu įvažiuoti į besiribojančius žemės sklypus jų savininkų ar naudotojų pageidaujamoje vietoje, vengė tinkamai tai padaryti, - grunto nei nuo neteisėtai užimtos privačios, nei nuo skirtos keliui  valstybinės žemės nepašalino iki pat bylos nagrinėjimo teisme, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte jiems, kaip žemės savininkams ir naudotojams, nustatytas pareigas.

Tokiu būdu L. P. ir G. P. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 2 dalyje.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-02-26 nutarimu:

L. P. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (579 EUR) baudą.

G. P. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (579 EUR) baudą.

L. P. ir G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti  2015-02-26  Vilkaviškio   rajono  apylinkės  teismo  nutarimą  administracinėje byloje ir administracinę bylą nutraukti. Teismui nusprendus, kad pažeidimas yra padarytas, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu nustatytomis taisyklėmis, prašome atsižvelgti į tai, kad gerinant pravažiavimą, nebuvo padaryta jokia žala, o priešingai, pagerintos eismo sąlygos, ir administracinės nuobaudos neskirti.

Skundo juridinį pagrindą ir dalyką L. P. ir G. P. grindžia tokiais argumentais:

-       Teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos analogiškose bylose;

-       Nėra administracinio teisės apžeidimo sudėties;

-       Skirdamas nuobaudą abiems sutuoktiniams, teismas pažeidė dvigubo nebaudžiamumo principą ir iš esmės taikė solidariąją atsakomybę;

-     Teismas pažeidė konstitucinį nekaltumo principą ir bylos dokumentuose esančius netikslumus, abejones vertino ne administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai;

-      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas rėmėsi byloje neesančiais įrodymais, apie kuriose esančius duomenis, jų tikslumą neigė kiti byloje esantys įrodymai. Teismas nevertino byloje esančių teisinančių įrodymų bei įrodymuose esančių prieštaravimų pareiškėjų naudai:

-      Teismas   nepagrįstai   nesivadovavo   oficialiaisiais   rašytiniais   įrodymais,   turinčiais   didesnę įrodomąją galią (prima facie);

-   Teismas,  kvalifikuodamas  pažeidimą pagal  ATPK  45   straipsnio  2  dalį   nevertino  aplinkybių,  kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nebuvo anksčiau bausti pagal LR ATPK 45 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodomi teisiniai argumentai dėl pateis įvykio nebuvimo, kurie grindžiami tokiais motyvais:

iki šiol teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė - bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N575-459/2012). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo
byloje Nr. 2AT-16-2013 spręsdamas klausimą dėl valstybei priklausančios žemės sklypo dalies užėmimo, nustatęs, jog asmuo nenaudojo žemės ūkio reikalams, statiniais jos neužstatė ir neaptvėrė, byloje apklausti asmenys nenurodė, jog jie nebūtų galėję vaikščioti per minėtą valstybinės žemės sklypą, prieiti prie kūdros, sprendė, jog yra akivaizdu, kad valstybinė žemė savavališkai nėra užimta. Taip pat nurodoma, kad LR K. T. 2006-03-28 nutarimu Nr. 33/03 pažymėjo, kad, formuojant vienodą teismų praktiką, bylą nagrinėjantys teismai turi paisyti aukštesnės instancijos teismų ankstesnėse bylose, kuriose buvo sprendžiami analogiški klausimai, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukščiau nurodyta suformuota teismų praktika ir neteisingai kvalifikavo G. P. ir L. P. veiksmus pagal ATPK 45 straipsnį, kadangi veiksmai, kuomet buvo pagerintas pravažiavimas, skirtas patekti prie privačių žemės sklypų, tokiu būtu tik pagerinant jo būklę ir jokiu būdu neužkertant galimybės juo naudotis savininkams ar visiems norintiems (kaip ir valstybinėje žemėje esantys medžiai, apie kuriuos detaliau bus aptarta vėliau) negali būti laikomi savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu.

Skunde teigiama, kad įvykyje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Taip pat skunde teigiama, kad G. P. neatliko jokių veiksmų dėl ginčo kelio gerinimo, o vien ta aplinkybė, kad šeimoje ji su sutuoktiniu apie tai kalbėdavosi ir ji žinojo apie tokią sutuoktinio vykdomą veiklą, neduoda pagrindo teigti, kad šiuos veiksmus jie vykdė bendrai. Nurodoma, kad nors turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, skirta bauda būtų mokama iš bendro šeimos biudžeto, tad patraukus G. P. administracinėn atsakomybėn būtų pažeistas dvigubo nebaudžiamumo principas. Be to, administracinėje teisėje nėra solidariosios atsakomybės, tad tiek surašant protokolą, tiek priimant nutarimą buvo būtina nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ir ką atlikdamas kiekvienas iš šių asmenų pažeidė teisės aktus. Byloje nėra jokių duomenų apie G. P. veiksmus, pažeidžiančius teisė aktus, kadangi pastaroji jokių veiksmų ir neatliko.

Be to skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, t. y. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (pvz. LVAT 2009 m. birželio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-1007/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. N438-1330/2010). Tyčia yra būtinasis ATPK 45 str. numatyto pažeidimo požymis, kurio neesant, byla turi būti nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 - 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje esančių dokumentų matosi, kad buvo atlikti du patikrinimai, dviejuose tikrinimo metu surašytuose aktuose yra skirtinga informacija apie žemės užėmimą:  pirmame konstatuotas tik valstybinės, o antrame jau ir privačios žemės užėmimas. Nurodoma, kad byloje esantys įrodymai tvirtina, kad L. P. vykdė pravažiavimo pagerinimo darbus tik valstybiniame žemės sklype, ir tokiose ribose, kokios jos yra jau keli dešimtmečiai, jų nekeičiant - 6 metrų plotyje: tai, kad kelio pagerinimo darbais kelio plotis nebuvo keičiamas patvirtino byloje liudytoju kviestas B. K.. Skunde teigiama, kad ginčo kelias - neįeina į kaimyninius privačius žemės sklypus, o pagal mastelio duomenis akivaizdu, kad ginčo kelio plotis yra 6 m., o ne 4 m. Nurodyti duomenys, kaip viešojo registro duomenys, yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2009). Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas šiuo įrodymu motyvavo, jog sankasa buvo pilama 2013-2014, o ortofoto situacija praktiškai prieš metus iki nagrinėjamo teisės pažeidimo ir realios situacijos atspindėti negali. Be to skunde rašoma, kad vykdant kelio pagerinimo darbus nebuvo pažeistos privačių sklypų savininkų ribos rodo ir duomenys, kad tyrimas pradėtas pagal Ž. T. skundą prašant patikrinti atliekamų darbų teisėtumą, tačiau jame neteigiama, kad yra užimtas jos žemės sklypas. Skunde nurodoma, kad G. K. teisme paaiškino, jog apie tai, kad kelio pagerinimo darbais buvo galimai įlystą į jos sklypo ribas, pastaroji sužinojo tik iš Vilkaviškio skyriaus darbuotojų, be to, ji paaiškino, kad kaimynams pretenzijų neturi.

Be to skunde nurodoma, kad Vilkaviškio skyrius net nepateikė duomenų, kurių pagrindu jie teigia, kad suprojektuotas yra būtent 4 m. pločio bendro naudojimo kelias.  Skunde teigiama, kad teisės aktas, nustatantis kelių pločius, yra Kelių įstatymas. Kadangi tai turėtų būti vietinės reikšmės vidaus kelias (Kelių įstatymo 3 straipsnis), pagal 11 straipsnį nurodytas kategorijas, mažiausia galima minimali vietinės reikšmės kelių juosta yra 8 metrai. Be to, į bylą buvo pateiktas protokolo surašymo metu galiojęs Vilkaviškio skyriaus vedėjos V. B. 2014-11-26 įsakymu Nr. 19VĮ-(14,19,2)-1794 patvirtintas UAB  „(duomenys neskelbtini)"  parengtas Vilkaviškio rajono  savivaldybės  (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį patvirtinta, kad prie šio žemės sklypo prieinantis kelias (pastaba: tas pats pagerintas kelias) yra ne 4, o 6 metrų. Be kitų įrodymų galiausiai, į bylą buvo pateiktas oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąja galią (prima facie) - kadastrinio žemėlapio ištrauka, kuris tvirtino aplinkybes dėl kelio pločio - 6 metrų, bei dėl atliktų pagerinimo darbų kelio ribose, neįlendant į privačių asmenų sklypus. Skunde daroma išvada, kad nors pareiga dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodinėjimo tenka protokolą surašiusiai institucijai, kuri turi nuneigti administracinių teisės pažeidimų bylose galiojančią nekaltumo prezumpciją, pastaroji nepateikė jokių įrodymų dėl aplinkybių, kad kelio pagerinimo darbai buvo atlikti ne tik valstybiniame, bet ir privačiuose sklypuose. Dėl medžių apeliantai skunde teigia, kad želdinių buvimas planuose yra fiksuojamas dar 2007-03-07 ir jie jau buvo 1,5 m. aukščio ir yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas (ATPK 35 straipsnis).

Apeliantai skunde nesutinka, kad jų veika pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jie nebuvo bausti pagal šio straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad raštas „Dėl įspėjimo" nėra teisės aktas ar veiksmas pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jis pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Taip pat skunde teigiama, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys tyčia, sąmoningai ir savavališkai atliko valstybinės žemės užėmimo veiksmus gerinant pravažiavimą, sodinant medžius, savavališkai tyčia užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnyje, o esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taip pat skunde pažymima, kad Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą teigimu šioje vietoje yra suprojektuotas kelias, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsiradusi pareiga pašalinti padarytus pagerinimus - nukasti supiltą gruntą prieštarautų teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principams, o administracinės nuobaudos skyrimas nepasieks jai keliamus tikslus, įtvirtintus ATPK 20 straipsnyje.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius atsiliepime prašo palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-02-26 nutarimą.

L. P. ir G. P. apeliacinis skundas tenkinamas ir dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apygardos teismas patikrinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, kaip žemės sklypo bendraturtei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį,  kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą tik konstatavo, kad veika padaryta bendrai nuspręstais tarpusavyje derintais tiek vieno (L. P.), tiek ir kito (G. P.) aktyvias veiksmais, tačiau kokiais neteisėtais veiksmais buvo padarytas pažeidimas apylinkės teismas neanalizavo. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvo būtina nustatyti kokiais konkrečiais veiksmais  ir ką atlikdamas kiekvienas iš šių asmenų pažeidė teisės aktus. Pats apylinkės teismas nutarime nurodo, kad G. P. savo paaiškinimuose teigia, kad kelio tvarkymo darbus daugiausiai organizavo ir prižiūrėjo jos sutuoktinis ir jis buvo šito sumanytojas. G. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, teigė, kad vyras su ja dėl darbų nesitarė (t. 1, b.l. 6), L. P. teigė kad darbus vykdė jis (t.1, b.l. 5). L. Ž. T. parodė, kad ji nežino ką L. P. veikdavo, prie kelio jos nematė (t.1, b.l. 6). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra aišku (nebuvo nustatyta) kokia neteisėta veika buvo padarytas G. P. inkriminuojamas administracinės teisės pažeidimas. Tokiu būdu apylinkės teismas išplėtė administracinėn atsakomybės traukiamo asmens, G. P., atsakomybės ribas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės teisingumo principas reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir parenkama individuali administracinės atsakomybės priemonė. Viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių taikant viešojoje teisėje nustatytą atsakomybę yra teisės pažeidėjo asmenybė. Asmens nubudimas gali būti efektyvus tik tuo atveju jeigu jam skiriama sankcija bus individualizuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-50/99). Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nutarties spręsdamas nuobaudos skyrimo klausimą teismas L. P. ir G. P. atsakomybę apibūdinančius kriterijus vertino solidariai, neišskirdamas jų kaip asmenybių ir neindividualizuodamas  atsakomybės.

Taip pat pažymėtina, kad pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje kaip procesinis dokumentas turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant kokiais konkrečiais veiksmais padarytas administracinis teisės pažeidimas. Gintis nuo kaltinimo įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teisme nenustačius kokiais konkrečiais veiksmais  G. P. pažeidė ATPK 45 straipsnio 2 dalies normas, bylos procesas vyko pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens –  G. P. teisę į gynybą.

Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato galimybės nagrinėti bylos bendrininkų grupės atžvilgiu. Tokia galimybė atsiranda taikant baudžiamojo proceso kodekso analogiją, tačiau ir tokiu atveju turi būti individualizuota kokį konkretų teisės pažeidimą padarė kiekvienas atskiras asmuo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neišsamiai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirdamas nuobaudą, jos neindividualizavo, todėl ginčijamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kad bylą grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apygardos teismas nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

L. P. ir G. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d.  nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teisme. 

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                                               Olegas Šibkovas