Administracinė byla Nr. eA-1621-520/2024

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. U. (N. U.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. U. (N. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Monarchas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis N. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą 23S226937 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti jam (pareiškėjui) išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.       Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Atsakovas 2023 m. vasario 27 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760228648, galiojantį iki 2025 m. kovo 2 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu). Tačiau atsakovas, atlikęs patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 20 d. yra įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Monarchas“ (toliau – ir Bendrovė), bet atlyginimas jam nėra mokamas.

2.2.                      Atsakovas dėl šių priežasčių priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.), nuspręsdamas, jog pareiškėjas Bendrovėje nedirba bei nėra susijęs kitais darbo santykiais, todėl kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas negauna jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje bei ilgalaikių ekonominių ryšių ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

2.3.                      Priimant Sprendimą nebuvo pagrindo teigti, kad, prieš siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes jis teikė visus reikiamus ir tikrovę atitinkančius duomenis, inter alia (be kita ko), duomenis apie darbovietę (Bendrovę), darbo užmokestį (apie tuo metu planuojamas gauti lėšas, iš kurių pragyvens Lietuvos Respublikoje), o įvertinęs šiuos duomenis, atsakovas išdavė minėtą leidimą. Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas netrukus sulaukė pasiūlymo dirbti kitoje įmonėje (UAB „Maksi“), kurioje pareiškėjui buvo siūlomas apie 2 000 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), t. y. toks pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingesnis nei toliau dirbti Bendrovėje. Kadangi dar prieš pradėdamas dirbti Bendrovėje pareiškėjas buvo gavęs UAB „Maksi“ pasiūlymą, jis pradėjo rimtai svarstyti darbdavio keitimo galimybę ir domėtis, ar jis apskritai turi galimybę keisti darbdavį. Pareiškėjas 2023 m. birželio 15 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pakeisti darbdavį iš Bendrovės į UAB „Maksi“ ir tikėjosi, kad greitai sulauks palankaus sprendimo ir galės įsidarbinti UAB „Maksi“. Kadangi pareiškėjas ilgą laiką nesulaukė atsakymo, jis ir toliau tęsė darbo santykius su Bendrove.

2.4.                      Atsakovui priėmus Sprendimą, pareiškėjas nustebo pamatęs, jog iš atsakovo 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. liepos 3 d. buvo gauti pranešimai, skirti jam, kuriais atsakovas prašė pareiškėją pateikti papildomus duomenis, susijusius su jo pateiktu prašymu leisti pakeisti darbdavį (duomenis, susijusius su būsimo darbdavio UAB „Maksi“ vykdoma veikla, darbo sutartimis, objektais, planuojama pareiškėjo darbo vieta). Pareiškėjas šiuos pranešimus pastebėjo ir perskaitė tik 2023 m. gruodžio 18 d., o iki tol apie juos nieko nežinojo, todėl ir atitinkamai laiku sureaguoti į juos neturėjo jokių galimybių.

2.5.                      Atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas nereaguoja į jo siųstus pranešimus, privalėjo ieškoti kitų būdų kaip pareiškėją veiksmingai ir laiku informuoti apie prašomą pateikti papildomą informaciją, o ne pasyviai laukti matant, kad asmuo nėra perskaitęs pranešimų. Kita vertus, jei ir būtų laiku pastebėjęs pranešimus, pareiškėjas neturėtų galimybės pateikti pranešimuose nurodomos atsakovo pageidaujamos informacijos, nes tokios informacijos savo žinioje neturi ir negalėtų ja disponuoti, nes tokia informacija yra išimtinai UAB „Maksi“ žinioje ir ją pateikti atsakovui galėtų tik UAB „Maksi“. Iš Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo įdarbinimo pradžios dirba Bendrovėje, o tai akivaizdžiai paneigia atsakovo išvadas, jog pareiškėjas Bendrovėje nedirba ir kad su ja nėra susijęs kitais darbo santykiais.

2.6.                      Teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas buvo nurodęs ketinamą gauti darbo užmokestį 850 Eur ir tai neabejotinai atitiko tikrovę. Tačiau, neplanuotai pasikeitus aplinkybėms ir pradėjus siekti įsidarbinti pelningesnėmis sąlygomis UAB „Maksi“, susiklostė situacija, kai planuotas 850 Eur darbo užmokestis nebuvo mokamas, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjas neturėjo ar neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi atitinkamu laikotarpiu jis gyveno iš savo turimų santaupų. Pareiškėjas banko sąskaitoje turi sukaupęs apie 1 900 Eur santaupų, o šių lėšų pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.       Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Sprendimas yra grindžiamas 2023 m. gruodžio 14 d. atlikto patikrinimo metu surinktais Sodros duomenimis, iš kurių matyti, jog pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. kovo 20 d., tačiau nuo įdarbinimo Bendrovėje pradžios iki Sprendimo priėmimo jis negavo darbo užmokesčio. Atsakovas nei iš pareiškėjo, nei iš Bendrovės negavo duomenų, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Kadangi prašyme dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis, o patikrinimo metu nustatyta, kad nuo įsidarbinimo Bendrovėje pradžios nė vieną mėnesį pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokėtas, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Be to, kadangi prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytos pragyvenimo lėšos – Bendrovės mokamas darbo užmokestis per mėnesį, ir pareiškėjas nustatyto dydžio pragyvenimo lėšų negauna, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

4.2.                      Priimant Sprendimą atsakovas neturėjo atsižvelgti į pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį, nes neapmokamos atostogos neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus, o teisės aktai neįtvirtina atsakovo pareigos vertinti neapmokamų atostogų laikotarpio. Šiuo atveju Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nustatytas faktinių aplinkybių visetas, sudaręs pagrindą priimti Sprendimą, t. y. pagrįstai ir teisėtai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.).

II.

5.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. U. (N. U.) skundą.

6.       Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

6.1.                      Bendrovė 2023 m. sausio 12 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateikė prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas ketina dirbti tinkuotoju Bendrovėje; prašyme nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis Bendrovėje, numatomas darbo užmokestis per mėnesį – 850 Eur. Bendrovė pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kuriame nurodyta, jog prašoma išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams; Bendrovė įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tinkuotoju; pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas – pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas; numatoma pareiškėjo įdarbinimo data – 2023 m. sausio 26 d.; darbo sutartis neterminuota; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoja mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydį eurais – 850 Eur. Bendrovė patvirtino, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

6.2.                      Atsakovas 2023 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. 23S20626 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760228648, galiojantį iki 2025 m. kovo 2 d. (Įstatymo 40 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Vykdydamas užsieniečių kontrolę, atsakovas 2023 m. gruodžio 14 d. patikrino Sodros duomenis ir nustatė, kad pareiškėjui, kuris Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. kovo 20 d., atlyginimas nėra mokamas, nėra sumokėtas nė už vieną mėnesį (kovą, balandį, gegužį, birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį). Tai patvirtina byloje esantis Sodros 2023 m. gruodžio 14 d. išrašas.

6.3.                      Atsakovas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760228648, galiojantį iki 2025 m. kovo 2 d. (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.), nes: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės; 2) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

6.4.                      Sprendime nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ketindamas dirbti Bendrovėje, tačiau joje nedirba bei nėra susijęs kitais darbo santykiais, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 850 Eur, o pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra viena minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA); kadangi pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje.

7.       Teismas, įvertinęs nustatytas ginčo faktines aplinkybes ir Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovę atitinkančius dokumentus. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1. p.); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 p.); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 p.). Teismas taip pat akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur.

8.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Sodros 2023 m. gruodžio 12–14 d. duomenimis pareiškėjui, Bendrovėje įdarbintam 2023 m. kovo 20 d., joks darbo užmokestis visus 2023 metus nebuvo mokamas, sprendė, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas akcentavo, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvoje lėšų šaltinis – darbo užmokestis Bendrovėje, o šiame prašyme ar Bendrovės tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką, negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų, Bendrovės mokamas darbo užmokestis nurodytas kaip vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis Lietuvoje. Teismas akcentavo, jog nors pareiškėjas tvirtina, kad banko sąskaitoje turi 1 900 Eur santaupų ir kaip įrodymą prideda tai patvirtinantį banko išrašą, iš jo negalima suprasti, kiek konkrečiai santaupų pareiškėjas turi, nes šiame išraše nenurodyta jokia suma.

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl laiko, kuris buvo reikalingas pareiškėjui apsispręsti, ar jis nori pakeisti darbdavį ir dirbti ne Bendrovėje, bet UAB „Maksi“, išsiaiškinti procedūras galimam darbdavio keitimui, atlikti veiksmai, susiję su darbdavio keitimu, nesudaro pagrindo kvestionuoti Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką su tikslu įsidarbinti ir dirbti Bendrovėje. Kartu teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, jog atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas nereaguoja į jo siųstus pranešimus, privalėjo ieškoti kitų būdų kaip pareiškėją veiksmingai ir laiku informuoti apie prašomą pateikti papildomą informaciją. Šiuo aspektu teismas konstatavo, jog pareiškėjas MIGRIS sistemoje iš atsakovo gavo 3 pranešimus (2023 m. birželio 20 d., 2023 m. birželio 26 d. ir 2023 m. liepos 3 d.) dėl detalesnės informacijos, susijusios su prašymu leisti pakeisti darbdavį, pateikimo, o Įstatymas neįpareigoja atsakovo ieškoti kitų būdų informuoti pareiškėją, pats pareiškėjas privalo būti atsakingas, rūpestingas ir domėtis savo pateikto prašymo nagrinėjimo procesu.

10.       Teismas padarė išvadą, jog atsakovas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.).

III.

11.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis N. U. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir panaikinti Sprendimą.

12.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas tinkamai nevertino pareiškėjo lėšų (pajamų), kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje klausimo. Pareiškėjas, šalindamas teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi nustatytus trūkumus, susijusius su pareiškėjo turimų lėšų duomenų pateikimu, pateikė banko išrašą, pagrindžiantį faktą, jog pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju teismas netinkamai taikė skundo trūkumų šalinimo institutą ir nepasiūlė pareiškėjui pateikti banko išrašą, kuriame būtų matyti turimų lėšų suma, t. y. pareiškėjui buvo užkirstas kelias bylos duomenimis pagrįsti skundo argumentą dėl turimų lėšų, o siekdamas pagrįsti šias aplinkybes, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui teikia banko išrašą, kuriame aiškiai matyti, jog pareiškėjui pakanka lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

12.2.                      Teismo motyvai dėl to, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra nepagrįsti. Priešingai nei nusprendė teismas, pareiškėjas pateikė visus reikiamus ir tikrovę atitinkančius duomenis apie Bendrovę, darbo užmokestį, jis ir toliau yra įdarbintas Bendrovėje nuo 2023 m. kovo 20 d., darbo sutartis nenutraukta. Neneigtina, jog pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 20 d. iš Bendrovės nėra gavęs jokio darbo užmokesčio, tačiau šiuo aspektu teismas tinkamai neįvertino to, jog pareiškėjas nuo įdarbinimo iki 2023 m. balandžio mėnesio pabaigos buvo išleistas neapmokamų atostogų bei jam vėliau buvo žymimos pravaikštos. Teismas tinkamai neanalizavo to, kad pareiškėjas siekė pakeisti darbdavį ir tai lėmė susiklosčiusią situaciją, jog jam nebuvo mokamas darbo užmokestis.

12.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie atsakovo siųstus pranešimus dėl jo pateikto prašymo, susijusio su darbdavio pakeitimu. Pareiškėjas buvo nurodęs savo kontaktinius duomenis bei apie atsakovo pateiktus pranešimus nieko nežinojo, todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bendruosius teisės principus, pagal kuriuos atsakovas, nustatęs, jog jo siųstos žinutės pareiškėjo nebuvo perskaitytos, turėjo papildomai imtis veiksmų dėl tinkamo pareiškėjo informavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

13.       Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo 23S226937, kuriuo panaikintas pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui N. U. (N. U.) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760228648, galiojantis iki 2025 m. kovo 2 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

14.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nes nustatė, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių tai, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės; pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas priimtas tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, įvertinus ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad netinkamai išnagrinėtas pareiškėjo turimų lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje klausimas; neatsižvelgta į priežastis, dėl kurių Bendrovė jam nemokėjo nurodyto darbo užmokesčio; nenustačius, jog atsakovas tinkamai neinformavo pareiškėjo apie jam siunčiamus pranešimus dėl jo (pareiškėjo) prašymo, susijusio su darbdavio pakeitimu.

16.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).

17.       Byloje ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė panaikinti 2023 m. vasario 27 d. dėl darbo išduotą pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760228648, galiojantį iki 2025 m. kovo 2 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2, 5 p.).

18.       Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

19.       Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte inter alia įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Tos pačios dalies 5 punkte inter alia įtvirtinta, jog kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

20.       Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Monarchas“ (Bendrovė) tinkuotoju, atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme nurodydamas numatomą darbo užmokestį – 850 Eur per mėnesį, o pragyvenimo šaltinį Lietuvoje – darbo užmokestį Bendrovėje (2023 m. sausio 12 d. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2301-LLG-2290). Bendrovė pateiktame tarpininkavimo rašte nurodė, kad darbo sutarties laikotarpiu Bendrovė įsipareigoja pareiškėjui mokėti 850 Eur per mėnesį darbo užmokestį, pareiškėjo atvykimo tikslas – darbas (UAB „Monarchas“ tarpininkavimo raštas Nr. 20230112-007811). Atsakovas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 23S20626 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. kovo 2 d. (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.).

21.       Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjui, kuris buvo įdarbintas Bendrovėje nuo 2023 m. kovo 20 d., atlyginimas nebuvo mokamas nė už vieną mėnesį iki 2023 m. gruodžio 14 d. Atsakovas, atlikęs Sodros duomenų patikrinimą (Sodros 2023 m. gruodžio 14 d. išrašas), priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ketindamas dirbti Bendrovėje, tačiau joje nedirba bei nėra susijęs kitais darbo santykiais, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Sprendime taip pat konstatuota, jog įvertinus tai, kad pareiškėjas šį laikotarpį negavo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytų pajamų (850 Eur per mėnesį darbo užmokesčio), o pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA, darytina išvada, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

22.       Vertinant šias aplinkybes, akcentuotina, jog Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 punkte inter alia įtvirtinta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

23.       Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1. p.); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 p.); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 p.).

24.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur.

25.       Įvertinusi išdėstytas ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinamo gauti darbo užmokesčio Bendrovėje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, tačiau pareiškėjas jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio nenurodė, o iš nurodyto lėšų šaltinio atitinkamų pajamų negavo. Ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; kt.).

26.       Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais pareiškėjas siekia pagrįsti, jog ši situacija susiklostė jam siekus pakeisti darbdavį bei Bendrovei pareiškėją išleidus nemokamų atostogų, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl analogiškų argumentų laikomasi pozicijos, kad, nepaneigiant asmens teisės į nemokamas atostogas, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.).

27.       Todėl nustačius, jog pareiškėjui nuo pareiškėjo įdarbinimo Bendrovėje 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. atsakovo atlikto Sodros duomenų patikrinimo nebuvo mokamas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatymu nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024; kt.).

28.       Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra kvestionuojama atsakovo išvada, su kuria sutiko pirmosios instancijos teismas, kad, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija pažymi, jog iš šioje nutartyje išdėstytų bylos duomenų (visų pirma – Sodros 2023 m. gruodžio 14 d. išrašo), darytina bylos duomenimis nepaneigta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas negavo pajamų, kurios laikytinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p.).

29.       Taigi ginčydamas šią išvadą, pareiškėjas nepateikė ją paneigiančių įrodymų ir nei prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi atsakovui, nei procesiniuose dokumentuose teismui nenurodė kito reguliaraus pajamų šaltinio, sudarančio pagrindą abejoti atsakovo teiginiais apie pareiškėjo turėtas pakankamas pajamas pragyventi Lietuvos Respublikoje.

30.       Kartu pažymėtina tai, jog pareiškėjui apeliaciniame skunde siekiant pagrįsti faktinę aplinkybę, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, jo pateikta mobiliojo telefono ekrano fotokopija, kurioje matyti pareiškėjo banko sąskaitos lėšų likutis, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas atitinkamas lėšas turėjo teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kita vertus, pareiškėjas, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nenurodė šių lėšų atsakovui kaip pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui galbūt turint pakankamai lėšų (santaupų), kurios pripažintinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje, be to, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo išduotas inter alia dėl šių jo galbūt turimų lėšų (santaupų). Todėl šis pareiškėjo įrodymas, iš kurio negalima spręsti apie atitinkamos pinigų sumos kilmę ar šių lėšų gavimo momentą, nepripažintinas reikšmingu sprendžiant dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo proceso pažeidimais, nepasiūlius pareiškėjui pateikti išrašą, kuriame ši suma būtų matoma, nekeičia nurodytos išvados, todėl nėra plačiau analizuotini kaip neturintys reikšmės bylos procesinei baigčiai.

31.       Vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl atsakovo jam siųstų pranešimų, susijusių su jo pateiktu prašymu pakeisti darbdavį, teisėjų kolegija akcentuoja, jog nors pareiškėjas siekia įrodyti, kad atsakovas, papildomai neinformuodamas jo, pažeidė teisės reikalavimus, jis nenurodo šį argumentą pagrindžiančių teisės normų, t. y. nenurodo, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus šiais savo veiksmais atsakovas galbūt pažeidė.

32.       Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų MIGRIS sistemos fotokopijų, pareiškėjas MIGRIS sistemoje iš atsakovo gavo 3 pranešimus (2023 m. birželio 20 d., 2023 m. birželio 26 d. ir 2023 m. liepos 3 d.) dėl detalesnės informacijos, susijusios su prašymu leisti pakeisti darbdavį, pateikimo. Tačiau byloje nėra pagrindo spręsti, jog šie pranešimai, kuriais buvo reaguojama į pareiškėjo 2023 m. birželio 15 d. prašymą pakeisti darbdavį, yra teisiškai susiję su atsakovo 2023 m. gruodžio 14 d. atliktu Sodros duomenų patikrinimu ir atitinkamas patikrinimas nebūtų atliktas bei faktinės aplinkybės nebūtų nustatytos, nepaisant pareiškėjo pateikto prašymo.

33.       Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas pakeisti darbdavį ir sau užtikrinti pakankamą pajamų šaltinį Lietuvos Respublikoje (dėl ko pareiškėjui visų pirma ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), pareiškėjas neabejotinai privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis savo pateikto prašymo nagrinėjimo procesu, o aplinkybė, jog nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. (pareiškėjo pateiktose MIGRIS sistemos fotokopijose nurodyta pranešimų perskaitymo data) pareiškėjas šio prašymo nagrinėjimo procesu nesidomėjo, leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjo siekiu organizuoti savo ekonominį gyvenimą Lietuvos Respublikoje taip, kaip tai buvo įsipareigota daryti pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

34.       Dėl šioje nutartyje aptartų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, jog Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kvestionuojantys skundžiamo sprendimo išvadas, yra nepagrįsti. Dėl to apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. U. (N. U.)  apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

                                                Iveta Pelienė

                                                Dalia Višinskienė