Administracinė byla Nr. eA-844-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – V. T. ir M. Č.) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja T. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 17 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. NCSPR-113 (toliau – ir 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2019 m. spalio 28 d. sprendimą įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) (toliau – ir 2019 m. spalio 21 d. pažyma) pagrindu (toliau – ir 2019 m. spalio 28 d. sprendimas); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu (toliau – ir 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas); 4) panaikinti Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938 (toliau – ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas) pagrindu (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas). Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (toliau – ir Statiniai). Daiktinės teisės į juos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2012 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Pareiškėja 2020 m. tvarkydama dokumentus siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą, sužinojo, kad jai nuosavybės teise priklausantys Statiniai taip pat nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Č. ir V. T., t. y. Registre dvigubai įregistruotos nuosavybės teisės, suteikiant kitus unikalus numerius Statiniams. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą (toliau – ir Centrinis registratorius) dėl dvigubos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre registravimo, teisinės registracijos panaikinimo, tačiau ginčijamu Komisijos sprendimu pareiškėjos prašymas atmestas.
3. Pareiškėjos įsitikinimu, Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, pareiškėja akcentavo, kad Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą.
4. Pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai) 100 punkte, 101.2 ir 111.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindas buvo Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1993 m. spalio 13 d. pažymėjimas Nr. 002746 ir pirkimo-pardavimo sutartis, 1993 m. spalio 12 d. patvirtinta Vilniaus rajono Lavoriškių apyl. viršaičio (reg. Nr. 88). Taigi buvo pakankamas teisinis pagrindas atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu (NTRĮ 29 str. 8 p., Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 14 str. 3 p.).
5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenys patvirtino, jog žemės sklypas po pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiais statiniais nesuformuotas ir Registre neįregistruotas. Statiniai 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos pagrindu, o pirminės Statinių savininkės J. K. nuosavybės teisės į Statinius Registre 2019 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos pagrindu. V. T. ir M. Č. bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. J. K., o taip pat V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo metu pareiškėjai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) nebuvo nustatyta ir Statiniams nebuvo suteiktas adresas. Aplinkybė, kad Statiniai yra tie patys nekilnojamojo turto objektai, paaiškėjo tik 2020 m. spalio 27 d. atlikus pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus. Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti dokumentai buvo pagrindas registruoti nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre.
7. Remdamasis NTRĮ nuostatomis, VĮ Registrų centras akcentavo, jog prašymas dėl kito asmens nuosavybės teisių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja Registro tvarkytojui pateiktų dokumentus, kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu. Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą. Kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į joms priklausančius statinius pasibaigimą, 2019 m. spalio 21 d. pažymos, Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimą ar Statinių žuvimą, Komisija netenkino pareiškėjos prašymo (skundo).
8. Atsakovo įsitikinimu, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad Registro tvarkytojas turėjo atsisakyti įregistruoti Statinius ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į juos, kadangi 2019 m. spalio 21 d. pažymoje ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyti Statinių duomenys visiškai atitiko šių nekilnojamųjų daiktų duomenis, įrašytus į nekilnojamojo turto kadastrą, ir pastatai buvo pažymėti kadastro žemėlapyje, nes šių statinių kadastro duomenų nustatymo metu (2019 m. rugsėjo 18 d.) buvo nustatytos jų centro taško koordinatės. Pareiškėjai priklausančių statinių koordinatės buvo nustatytos vėliau – 2020 m. spalio 27 d. atlikus pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius tikslią šių statinių buvimo vietą.
9. Tretieji suinteresuoti asmenys V. T. ir M. Č. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad jų bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Statiniai 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, o pirminės Statinių savininkės, suinteresuotų trečiųjų asmenų motinos J. K. nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruota 2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu.
11. Tretieji suinteresuoti asmenys pastebėjo, kad kaip pareiškėjos nuosavybės teisės į pastatus, Nekilnojamojo turto registro išraše aprašytus 2.1–2.7 punktuose, įregistravimo pagrindas be kita ko nurodytas 2012 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-10433, tačiau, kiek žinoma tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jų motinos J. K. su pareiškėja nesiejo jokie giminystės ryšiai, kad būtų galima daryti prielaidą, jog pareiškėja galėjo paveldėti Statinius iš J. K.. Tik tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiktų dokumentus, kurie patvirtina, kad Statinius B. Š. įsigijo iš J. K., išnyktų pagrindas abejonėms, ar gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas.
12. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėja nuo pat 1993 m. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta ir Statiniams būtų suteiktas adresas, t. y. su savo nuosavybe elgėsi kaip su svetimu jai daiktu, o tretieji suinteresuoti asmenys su jiems įregistruotu daiktu elgėsi kaip su savu, t. y. ėmėsi veiksmų, kad ne tik būtų nustatyta jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta ir Statiniams būtų suteiktas adresas, bet ir įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį po jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais. Todėl jeigu teismas nuspręstų panaikinti Teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo ir teisingumo principų.
13. Proceso šalys po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
15. Teismas nurodė, kad Teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti J. K. nuosavybės teises į Statinius, V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Statinius, nes dokumentai, kurių pagrindu tokios nuosavybės teisės įregistruotos, buvo galiojantys ir nenuginčyti. Pagal bylos duomenis pareiškėjos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki prašymo dėl kadastrinių matavimų atlikimo nebuvo suteiktas adresas, todėl Registro tvarkytojas, registruodamas V. T. ir M. Č. nuosavybės teises į Statinius, neturėjo galimybės nustatyti, kad prašoma registruoti nuosavybės teises į tą patį nekilnojamojo turto objektą.
III.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Centriniam registratoriui nagrinėjant bylą buvo neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad tie patys nekilnojamojo turto objektai (kuriems suteikti skirtingi unikalūs numeriai) yra registruoti skirtingų asmenų vardu, išviešinant vienu metu skirtingų asmenų nuosavybės teises į tuos pačius nekilnojamuosius daiktus. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių ir besikeičiančio teisinio reguliavimo, dėl kurių susidarė minėta faktinė situacija. Taip pat teismas nevertino Teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumo, buvusio jų priėmimo metu, bei Centrinio registratoriaus sprendimo teisėtumo, nustačius naujas faktines aplinkybes. Teismas nevertino Centrinio registratoriaus argumentų dėl to, ar šis subjektas galėjo panaikinti tos pačios institucijos sprendimą (šiuo atveju – Teritorinio registratoriaus sprendimą), ir tvirtinimo, kad negali būti paneigtos trečiųjų asmenų įgytos teisės. Nepasisakyta, ar Teritoriniam registratoriui įrašant dvigubą nuosavybę ir priimant administracinį sprendimą (darant įrašą Registre) nebuvo paneigtos pareiškėjos įgytos teisės. Teismas nepasisakė dėl Komisijos kompetencijos, įtvirtintos NTRĮ 32 straipsnio 4 dalyje, nevertino ar Centrinis registratorius priėmė teisėtą sprendimą palikti galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą nustatęs, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl dvigubo nuosavybės teisių registravimo į tuos pačius nekilnojamojo turto objektus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Centrinio registratoriaus galimybės taisyti susidariusią faktinę padėtį, priimant administracinį sprendimą.
IV.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. NCSPR-113 ir įpareigojo pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 185,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. Teismas nustatė, kad:
19.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio pastatai (malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (t. y. Statiniai). Daiktinės teisės į Statinius įregistruotos Registre 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-8386 ir 2012 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-10433 pagrindu.
19.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu, o pirminės šių statinių savininkės J. K. nuosavybės teisės Registre 2019 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu. V. T. ir M. Č. bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938, pagrindu.
19.3. Pareiškėja VĮ Registrų centrui pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymą „Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės išsiaiškinimo“ ir 2020 m. spalio 30 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 25023626) išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą (įrašo Nr. 10/61144). Pareiškėja prašė išsiaiškinti, kaip jos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., buvo suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašė sustabdyti visus veiksmus, susijusius su šiuo turtu.
19.4. VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 16 d. rašte Nr. NS-22851 (14.1 E), atsakydamas pareiškėjai, nurodė J. K. ir jos paveldėtojų – V. T. ir M. Č. nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., įregistravimo aplinkybes ir teisinius pagrindus. Taip pat informavo pareiškėją, kad jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kadastro duomenys buvo surinkti 1991 m. rugsėjo 20 d., t. y. iki dabar galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo tvarką, kuriais vadovaujantis atliekant kadastrinius matavimus nustatomos pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 duomenų apie pastato geografinę padėtį ir faktinę jo buvimo vietą nėra bei minėtam statiniui teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas.
19.5. Pareiškėjos įgaliotas asmuo VĮ Registrų centrui pateikė 2020 m. spalio 21 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 25225552) atlikti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastro duomenų bylą. VĮ Registrų centro matininkė 2020 m. spalio 27 d. atliko pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus, 2020 m. gruodžio 2 d. šie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę (įrašo Nr. 10/61144). Registro duomenų bazės išrašo 11 punkte įrašyta pastaba: „Gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pirtis 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir pirtis 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., yra tie patys nekilnojamojo turto objektai“.
19.6. Atsakydamas į pareiškėjos 2020 m. spalio 16 d. prašymą, kuriame taip pat buvo keliamas klausimas dėl kito unikalaus numerio suteikimo pareiškėjos gyvenamajam namui ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo M. Č. vardu, VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. NS-28132 (13.1 E) informavo pareiškėją, kad VĮ Registrų centro matininkai 2020 m. spalio 27 d. patikrinę gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis vietoje, nustatė, kad gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., archyvinės bylos inventorinis Nr. 41/12270, ir gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kadastrinių matavimų byloje (bylos reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas.
19.7. Pareiškėja su 2019 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo suformuotas ir įregistruotas naujas daiktas – pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., taip pat sprendimą, kuriuo buvo įregistruotos trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Taip pat pareiškėja prašė atlikti įrašą Registre dėl dvigubos teisinės registracijos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą, išduoti pažymas apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., savininkų asmens kodus ir gyvenamąsias vietas.
19.8. Komisija skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi, pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių V. T. ir M. Č. nuosavybės teisių į joms priklausančius statinius pasibaigimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos ir 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938, nuginčijimą ar Statinių žuvimą.
19.9. Pareiškėjos daiktinės teisės į Statinius Registre įregistruotos 1993 m. spalio 15 d., J. K. – 2019 m. lapkričio 4 d., trečiųjų suinteresuotų asmenų – 2019 m. lapkričio 14 d.
20. Teismas nurodė, kad pagal 2000 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytiems duomenims prilyginami tie nekilnojamojo turto objektų duomenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos NTRĮ nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai priklausančių Statinių kadastro duomenys nustatyti 1993 m., įrašas apie jai nuosavybės teise priklausančius Statinius ir nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus galioja nuo 2012 m.
21. Įvertinęs NTRĮ 2, 4 straipsniuose, 5 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, teismas pažymėjo, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą. Aplinkybė, kad įrašas apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius Statinius buvo padarytas ir išviešintas anksčiau nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims, suponuoja teisę panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis. Atsakovas privalėjo vadovautis viešo registro duomenimis. Tai, kad, kaip teigia atsakovas, formaliai vertinant J. K. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotos jų nuosavybės teisės į Statinius, jie atitiko tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus (NTRĮ 23 str.), nėra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, nes nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai nulėmė situaciją, kad buvo įregistruota žyma apie naujo daikto suformavimą ir jam suteikti unikalūs numeriai, nors daiktas jau buvo suformuotas ir jam jau anksčiau buvo suteikti kiti unikalūs numeriai. Pagal NTRĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, numeris, kuris suteikiamas statiniui, nekinta. Už unikalaus numerio suteikimą yra atsakingas Kadastro tvarkytojas. Taigi, nors atsakovas remiasi tuo, kad pareiškėjai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta nebuvo nustatyta ir statiniams nebuvo suteiktas adresas, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis įstatymo reikalavimų dėl statiniui suteikto numerio nekintamumo.
22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytos aplinkybės taip pat nepateisina atsakovo vėlesnio neveikimo teisėtumo, t. y., kai jis, sužinojęs apie dvigubą Statinių registraciją, nesiėmė jokių veiksmų situacijai išspręsti, kad registrų duomenys atitiktų įstatymo reikalavimus.
23. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog apie susiklosčiusią situaciją sužinojo 2020 m. spalio 27 d., tačiau iš 2020 m. spalio 1 d. NTR išrašo ir 1993 m. spalio 13 d. pastatų teisinės registracijos išvados matyti, kad pareiškėjai priklausantys Statiniai jau buvo pažymėti plane. Nors, atsakovo teigimu, statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 duomenų apie pastato geografinę padėtį ir faktinę jo buvimo vietą nėra, nes pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos bei objektui nebuvo suteiktas adresas, tačiau atsakovas nenurodė, ar statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 nebuvo kitų duomenų ar grafinių dokumentų, kurių pagrindu buvo galima identifikuoti pastato faktinę buvimo vietą, nes žymėjimas plane buvo nustatytas. Nėra aišku, ar buvo vertinta archyvinė byla, kurioje galėjo būti ir papildomos informacijos (pvz., grafinės), kuri galėjo padėti atsakovui įgyvendinti pareigą užtikrinti duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą.
24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju į Registrą įrašius duomenis apie trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, į kurį jau buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės, buvo pažeistos NTRĮ įtvirtintos pareiškėjos teisės.
25. Įvertinęs NTRĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas Centrinio registratoriaus teises, teismas nurodė, kad Komisija skundo nagrinėjimo metu turėjo diskreciją panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad Centriniam registratoriui skundo nagrinėjimo metu buvo žinoma situacija dėl dvigubos nuosavybės registracijos, Komisijos sprendimas, kuriuo susidariusi situacija nebuvo sprendžiama, laikytinas neteisėtu.
V.
26. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.
27. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Ginčo statinių tapatumo faktas konstatuotas 2020 m. spalio 27 d. Po vienerių metų nuo pareiškėjos skundžiamų Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojų sprendimų priėmimo konstatuotas ginčo statinių tapatumo faktas negali turėti įtakos vertinant šių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei nesuteikia Komisijai teisės šį faktą taikyti anksčiau priimtų sprendimų atžvilgiu.
27.2. Pareiškėjai priklausančių Statinių tiksli buvimo vieta 1991 m. rugsėjo 20 d. atliekant šių statinių matavimus negalėjo būti nustatyta, nes tokie reikalavimai tuo metu negaliojo, žemės sklypas po šiais statiniais nesuformuotas, adresas nesuteiktas, todėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas skundžiamų sprendimų priėmimo metu neturėjo jokios realios galimybės nustatyti ginčo statinių dubliavimosi faktą. Teismo paminėtas statinių pažymėjimas plane yra ne unikalus, o bendro pobūdžio duomuo, sutinkamas kiekvienoje kaimo vietovėje esančio statinio kadastro duomenų byloje ir apibūdinantis statinio aukštingumą, eilės numerį plane, paskirtį, sienų medžiagą.
27.3. Nesutiktina su teismo motyvu dėl atsakovo neveikimo sužinojus apie dvigubą ginčo statinių registraciją, nes į Registrą įrašytiems duomenims taikoma teisingumo prezumpcija bei jie turi oficialumo statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato atsakovo teisės išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos remiantis jų įrašymo į Registrą pirmumo principu. Teismo motyvai dėl negalimumo suteikti vienam daiktui kelis unikalius numerius yra susiję tiek su trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinių teisių į ginčo statinius, tiek su pačių ginčo statinių išregistravimu, kuris tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisę į tuos nekilnojamuosius daiktus patvirtinančių dokumentų nuginčijimu. Nors teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo statinius, lieka neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas galėtų panaikinti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į ginčo statinius įregistravimą esant nenuginčytiems ir galiojantiems įstatymų numatytiems teisiniams pagrindams.
27.4. Registre įrašyti duomenys atitinka tiek pareiškėjos, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų turimus dokumentus, o Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismui šioje byloje nevertinus trečiųjų suinteresuotų asmenų dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo, netiesiogiai sprendžiama, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų dokumentai ir kiti įrašai turi būti pašalinti Komisijos sprendimu nesilaikant teisės aktų nustatytos į Registrą įrašytų duomenų nuginčijimo tvarkos, nesprendžiant, dėl kokių priežasčių jie atsirado, kurie dokumentai ir kokia apimtimi turi būti panaikinti, todėl toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
27.5. Teismo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes nurodytoje byloje buvo sprendžiamas atskiros pastate esančios patalpos dvigubo įregistravimo panaikinimo klausimas, ką objektyviai Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turėjo galimybę nustatyti. Šioje byloje nagrinėjamas kaimo vietovėje, nesuformuotame žemės sklype esančių atskirų statinių, kuriems nesuteiktas adresas ir nenustatyta jų geografinė padėtis, tapatumo nustatymo klausimas, kurio atsakovas jokiais būdais nustatyti negalėjo.
27.6. Teismams panaikinus skundžiamus atsakovo sprendimus, tačiau neišsprendus ginčo esmės – neišnagrinėjus nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų atsiradimo aplinkybių ir jų panaikinimo klausimo, Registre neliktų objektyvios informacijos apie pareiškėjai priklausančių Statinių teisinį statusą, kitų asmenų turimus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus į šiuos Statinius ir susidarytų tik teisingų ir išsamių Registro duomenų iliuzija, kuri neatitiktų realybės, sudarytų prielaidas naujų ginčų kilimui (pvz. pareiškėjai perleidus statinius tretiesiems asmenims, nežinantiems apie šioje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų turimas nuosavybės teises į atskirus pastatus), todėl toks ginčo išsprendimo būdas būtų neteisėtas.
28. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėja nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovas padarytų klaidų taisymą perkelia pareiškėjai, taip jai užkraudamas neproporcingą naštą.
30. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, remdamiesi šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Tretieji suinteresuoti asmenys iki pat jų motinos mirties nežinojo apie 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2-8386 sudarymą. Jie neturėjo jokių prielaidų manyti, kad jų nuosavybės teisės į Statinius negalėjo ar negalėtų būti registruotos, todėl jie laikytini sąžiningais ir teisėtais nuosavybės teisių į Statinius įgijėjais, kol jų nuosavybės teisės į Statinius nėra nuginčytos įstatymuose nustatyta tvarka.
30.2. Iš 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 4988) matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis buvo paliktas J. K. testamentu (notarinio registro Nr. NJ-1121), kuris buvo patvirtintas 2008 m. kovo 12 d. Abejotina, ar notarė būtų patvirtinusi tokį testamentą, kuriame įrašytas testatorei nuosavybės teise nepriklausantis turtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo, Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Pareiškėja Komisijai padavė skundą dėl Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus sprendimų.
33. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. NCSPR-113 nusprendė: palikti galioti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą įregistruoti Statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu; palikti galioti Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti J. K. nuosavybės teises į Statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu; palikti galioti 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į Statinius 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938, pagrindu.
34. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nustatė, kad Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio straipsnio 2 dalis (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) numatė, jog Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
35. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikoma ir skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
37. Taigi nagrinėjamo ginčo dalykas yra ne Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas, bet pareiškėjos ginčijami Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimai.
38. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.) Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).
39. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vertino tik ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos prašomų panaikinti Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. bei 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neišnagrinėjo ginčo iš esmės.
40. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys