Administracinė byla Nr. A-3836-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02636-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1, 55), prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus apskrities VPK) 2015 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 10-TE-289 „Dėl komisaro inspektoriaus T. K. atleidimo iš Vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas);

2) grąžinti pareiškėją T. K. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. penktojo PK VPS PP) vyresniojo tyrėjo pareigas bei įpareigoti sumokėti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas, kurį atlikus buvo siūloma pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos, atliktas šališkai ir neatsižvelgiant į daugybę aplinkybių, be to, aplinkybės išaiškintos ne iš esmės, remtasi prielaidomis, neapklausti liudytojai, t. y. patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių pareigūno vardo pažeminimo faktą. Įsakymas neteisėtas, kadangi nėra pagrįstas tinkamais įrodymais dėl administracinio teisės pažeidimo, kuris taip pat atsakovo vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimo požymiai, padarymo.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimais į pareiškėjo skundus (b. l. 11–14, 70) prašė juos atmesti.

Pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esme sutiko ir tai patvirtino parašu. Taip pat sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimu. Tačiau jau atliekamo tyrimo metu pareiškėjo nurodytos alkoholio vartojimo aplinkybės bei išgertas kiekis (po eismo įvykio) pareigūnams sukėlė abejonių, nes apie tai pareiškėjas eismo įvykį forminusiems policijos pareigūnams neužsiminė. Atitinkamai patikrinimo metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo vertinamos kritiškai, tik kaip pasirinkta gynybinė taktika.

Pabrėžė, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo tolygus automobilio vairavimui neblaiviam ir laikomas šiurkščiu KET pažeidimu. Apibendrindami nurodė, kad pareiškėjas savo kaltais, tyčiniais, priešingais teisei veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl už tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo nuspręsta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu (b. l. 126-130) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad eismo įvykis, kuris buvo pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrindas, tiesiogiai įvardintas 2015 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-63 (toliau – ir Išvada, b. l. 16–19). Joje nurodyta, kad 2015 m. kovo 29 d. apie 13.39 val., Vilniuje, Gulbinėlių g. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. penktojo PK VPS PP vyresnysis tyrėjas T. K. ne tarnybos metu, neuniformuotas ir būdamas neblaivus (1,36 prom.), vairuodamas automobilį „Hondą Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje nepasirinko saugaus greičio, slysdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadinti du automobiliai. Pareiškėjas tyrimo metu komentuodamas eismo įvykį nurodė, kad tą dieną su draugu F. S. vyko į žvejybą jam priklausančiu automobiliu „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuodamas buvo blaivus. Važiuojant posūkyje automobilis išslydo į priešingą eismo juostą, o bandant suvaldyti automobilį ir grįžtant į savo eismo juostą, pareiškėjo automobilis susidūrė su „Škoda Yeti“ automobiliu. Pareiškėjas, pamatęs eismo įvykį ir apgadintus automobilius, pagalvojo, kad galėjo nukentėti kiti žmonės, todėl nubėgo prie kito automobilio. Tolimesnius įvykius prisiminė tik fragmentiškai ir nenuosekliai. Vėliau pareiškėjas sėdėjo ant žemės ir nesuvokė, kas darosi. Jautė, kad jį purto F. S. bei duoda kažko išgerti iš plastmasinio butelio, girdėjo, kad prašo nusiraminti. Vėliau F. S. padavė puodelį ir liepė atsigerti. Pareiškėjas išgėrė kelis gurkšnius, tačiau, kad tai būtų alkoholis, nesuprato. Atvykus policijos pareigūnams buvo patikrintas pareiškėjo girtumas ir buvo nustatyta 1,36 prom. girtumo. Patikrinimo išvada buvo nutarta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl alkoholio vartojimo buvo neįtikinamos ir vertintos tik kaip gynybinė taktika, todėl buvo pasiūlyta pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Vilniaus apskrities VPK viršininkas Įsakymu, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgdamas į Išvadą, nusprendė pareiškėją nuo 2015 m. balandžio 16 d. atleisti iš vidaus tarnybos.

Teismas pabrėžė, jog dėl to, kad eismo įvykis įvyko bei, kad į eismo įvykį atvykus policijos pareigūnams pareiškėjui buvo konstatuotas lengvas girtumo laipsnis (1,36 prom.), ginčo byloje nėra. Tačiau atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą pareiškėjas iš esmės sieja su, jo teigimu, tam tikrų esminę reikšmę galėsiančių turėti (dar nebuvusių nustatytų Įsakymo priėmimo metu) aplinkybių nenustatymu. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismui dar neišnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5319-851/2015 pagal administracinio teisės pažeidimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjo teigimu, nutarimas, priimtas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, iš esmės įrodytų arba paneigtų aplinkybes, kurių pagrindu priimtas Įsakymas.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10 punktu, pažymėjo, kad, jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų. Pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo sudėties ir pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens administracinės atsakomybės, o yra sprendžiama tik dėl atliktų pareigūno vardą žeminančių veiksmų Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo teiginius, kad Įsakymas buvo priimtas neišnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5319-851/2015, kurioje priimtas nutarimas galimai įrodytų ar paneigtų aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas, teismas laikė nagrinėjamo ginčo kontekste nereikšmingais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindas siejamas būtent su pareiškėjo veiksmais, kuriais, atsakovo vertinimu, pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl, šie Išvadoje aptarti pareiškėjo veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, šias aplinkybes, be kita ko, akcentavo ir atsakovas, policijos pareigūnams 2015 m. kovo 29 d. atvykus į eismo įvykio vietą ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 27), pareiškėjas jokių aplinkybių, susijusių su alkoholio vartojimu, nenurodė, protokole pasirašė, kas atitinkamai reiškia, kad su jame fiksuotais duomenimis apie tai, kad pareiškėjas automobilį vairavo būdamas neblaivus, sutiko. Pareiškėjas jokių aplinkybių, kad galimai alkoholinio gėrimo davė išgerti draugas jau po įvykio, nenurodė ir iš karto po įvykio pateiktame 2015 m. kovo 29 d. paaiškinime (b. l. 35). Pareiškėjas taip pat parašu patvirtino, jog sutiko su alkoholio matuoklio fiksuotais duomenimis (b. l. 33). Atsakovas vertino, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra tolygus automobilio vairavimui neblaiviam (KET 126 str. 4 d.), taip pat vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.3 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad pareigūno transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų yra tolygu pareigūno vardo pažeminimui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje taip pat yra konstatavęs, jog pareigūno vairavimo neblaiviam faktas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme vertinamas (kvalifikuojamas) kaip pareigūno vardo pažeminimas (2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012), ir toks policijos pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1107/2010). Taigi atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas įvykį forminusiems pareigūnams aplinkybių, kurios buvo išdėstytos 2015 m. balandžio 3 d. paaiškinime (b. l. 43) iš karto nenurodė ir apie jas neužsiminė, todėl atsakovas pagrįstai turėjo pagrindą tik vėliau nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimą vertinti, kaip keliančias abejonių jų tikrumu, o pareiškėjo, kaip pareigūno, veiksmus (konstatuotas neblaivumas) prilyginti pareigūno vardo pažeminimui.

Teismas konstatavo, jog, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, bei remdamasis teismų praktikoje suformuotu Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, kad jokios pareiškėjo vėliau nurodytos alkoholio vartojimo aplinkybės negali įtakoti šios teisės nuostatos taikymo. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog būtent eismo įvykio forminimo metu pareiškėjui buvo konstatuotas lengvas girtumo laipsnis (1,36 prom.), o tai reiškia, kad pareiškėjas, būdamas ne tarnybos metu, savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje atsakovas privalėjo taikyti.

Teismas pridūrė, jog Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 14 punktas reglamentuoja pareigūno elgesio normas ne tarnybos metu, t. y. pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 p.); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 p.). Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-1545-806/2016 pareiškėjo veiksmai, kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, buvo perkvalifikuoti į ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį (atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), šio nagrinėjamo ginčo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) kontekste esminės reikšmės neturi. Alkoholio vartojimas net ir po eismo įvykio, pareiškėjo, kaip pareigūno, kaltės niekaip nepaneigia, be to, kaip nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime (išanalizavus medicininius dokumentus apie pareiškėjo psichikos būsenos aprašymą iš karto po 2015 m. kovo 29 d. eismo įvykio), nors po autoįvykio pareiškėjui ir prasidėjo ūminė reakcija į stresą (pareiškėjo teigimu, ūminės reakcijos į stresą metu pareiškėjas nejautė, kad geria alkoholį), tačiau pareiškėjas galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi, toks pareiškėjo elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktuose reglamentuotų elgesio reikalavimų pareigūnui (net ir tuo atveju, jei pareiškėjas alkoholį vartojo po eismo įvykio), pagrįstai atsakovo buvo įvertintas kaip žeminantis policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą ir prieštaraujantis įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (b. l. 45), apie pareiškėjo veiksmus buvo pranešta per visuomenės informavimo priemones, todėl šie veiksmai taip pat turėjo atgarsį visuomenėje. Todėl vertinant tai, jog, kaip minėta, pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje, padaryta išvada, kad atsakovas nustatė visas būtinas sąlygas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui ir pareiškėjo veiksmus teisėtai įvertino kaip žeminančius pareigūno vardą.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistas teisės aktų nuostatas, Išvadoje aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Įsakymas atsakovo valia atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl jį naikinti skunduose ir teismo posėdžiuose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus skundžiamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu bei atmetus pareiškėjo reikalavimą jį panaikinti, atmesti ir išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas vidaus tarnyboje bei įpareigoti atsakovą sumokėti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

III.

Pareiškėjas T. K. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą (taip pat žr., b. l. 133-137), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nesant pareigūno vardo pažeminimo fakto (autoįvykio sukėlimas, vairuojant neblaiviam, ATPK 127 str. 3 d.), kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-1545-806/2016, 2016 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo T. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skyrė 28 Eur dydžio baudą, o už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skyrė 579 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas paskirtas nuobaudas subendrino ir pareiškėjui skyrė 579 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. T. y. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, kad 2015 m. kovo 29 d. apie 13.39 val., Vilniuje, Gulbinėlių g. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. penktojo PK VPS PP vyresnysis tyrėjas T. K. ne tarnybos metu, neuniformuotas ir būdamas neblaivus (1,36 prom.), vairuodamas automobili sukėlė eismo įvyki, t. y. jam nebuvo skirta nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir nėra jokių faktinių duomenų, kad T. K. pažemino pareigūno vardą, padaręs administracinio teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis atleistas iš vidaus tarnybos. Taigi, ir tarnybinis patikrinimas atliktas tiktai dėl vairavimo išgėrus fakto, kuris nepasitvirtino. Tačiau dėl to, ar pareiškėjas T. K. pažemino pareigūno vardą kitu būdu (pvz., sąmoningai pavartojęs alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ATPK 126 str. 4 d.), jokio tarnybinio tyrimo nebuvo.
2. Teismų praktika tokiose bylose yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-481/2005, kurioje konstatuota, kad nustatytų reikšmingų tarnybiniams santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai dėl anksčiau laiko prasme vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti – atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atleistas iš tarnybos dėl to, kad 2015 m. kovo 29 d. apie 13.39 val., padarė administracinį teisės pažeidimą: būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 1,36 prom. girtumo laipsnis) ne tarnybos metu sukėlė eismo įvykį. Vėlesnių įvykių teisinis vertinimas teisiškai nebereikšmingas.
3. Administracinio teisės pažeidimo faktas (vairavimas apsvaigus) administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjo nuginčytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad eismo įvykis įvyko, pareiškėjui vairuojant transporto priemonę ir esant blaiviam. Teismo taip pat konstatuota (ir tai paremta medicininiais dokumentais), kad po autoįvykio pareiškėjas patyrė potrauminio streso sindromą, ką patvirtinta teismo medicinos ekspertizė administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1545-806/2016. Nors pareiškėjas teisme paaiškino, kad po eismo įvykio dėl streso ribotai suprato aplinką ir vykstančius įvykius, ką patvirtino ir teismo metu apklausti liudytojai, teismo ekspertizė nurodė, kad nėra objektyvių duomenų tam, kad būtų galima pripažinti pareiškėją bent ribotai pakaltinamu. Šios aplinkybės nebuvo tirtos ir tarnybiniame patikrinime nebuvo atspindėtos, o tai reiškia, kad sprendimas dėl atleidimo iš tarnybos buvo priimtas, netinkamai įvertinus įvykio aplinkybes. Taigi, šiuo atveju aplinkybės, kuriomis pareiškėjas neva pažemino pareigūno vardą, apskritai netirtos, tačiau jam pritaikyta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.
4. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų. Atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1dalies 7 punktą gali būti pripažintas pagrįstu tik nustačius šių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A11-129/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, 2005, p. 62-66). Taigi, pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-453/2010; 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2737/2012; 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1561/2008). Šiuo aspektu vertinant pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas ir jo atžvilgiu priimtą sprendimą – atleidimą iš tarnybos, akivaizdu, kad procedūrinis pažeidimas – veikos neištyrimas (netyrimas) tarnybinio patikrinimo metu nelaikytinas formaliu pažeidimu. Tai iš esmės pažeidė pareiškėjo teises.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., b. l. 142-145), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiška veika. Pareiškėjo veiksmų teisėtumo vertinimas pareigūno vardo pažeminimo aspektu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę ar baudžiamąją teisę, nes iš esmės vertinamos tos pačios veikos kitokio pobūdžio pasekmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-395/2013). Baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo aspektu, vertinama, ar buvo kėsinamasi į viešąją tvarką, visuomenės saugumą, tuo tarpu, vertinant aptariamus pareigūno veiksmus tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu, vertinama, kokios pasekmės kilo policijos įstaigos autoritetui bei policijos pareigūnų įvaizdžiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodo, kad „vien tai, kad bylos yra tarp savęs susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p. nuostatą, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą” (nutartys bylose Nr. A444-2159/2011; AS602-81/2012; AS-1085-492/2015). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Išvadoje įvertinti pareiškėjo veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, sprendimai pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje nėra įsiteisėję ir paties pareiškėjo apskųsti, todėl nesukuria jokių prejudicinių faktų.
2. Pagrindiniu apeliacinio skundo motyvu nurodomi paties T. K. ir jo draugo parodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje pareiškėjas sprendimą skundžia ir kvestionuoja. Tad tokie motyvai nelaikytini tinkamais poziciją grindžiančiais įrodymais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąją įrodymų vertinimo taisyklę – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Pagal byloje esamus faktinius duomenis pareiškėjas kaip įrodymus traktuoja savo ir savo draugo pateiktus parodymus ir visiškai eliminuoja kitų asmenų parodymus apie faktines įvykio aplinkybes. Kadangi tiek T. K., tiek F. S. parodymai yra suinteresuotų asmenų parodymai, priešingai nei kitų įvykio liudininkų, todėl jų patikimumas akivaizdžiai yra menkas, o įvertinus tą faktą, kad įvykio metu atlikto girtumo patikrinimo ir girtumo fakto T. K. neneigė, jokių alternatyvių vairavimui išgėrus versijų nepateikė, o parodymai pateikti vėliau kelia didelių abejonių dėl jų tikrumo ir patikimumo. Išvadoje iškart buvo suabejota T. K. pateiktos versijos tikrumu, o šios abejonės nebuvo paneigtos jokiais objektyviais duomenimis apart paties T. K. žodžiais. Be to, T. K. versija prieštarauja L. K. bei jo žmonos parodymams ir faktinėms įvykio aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos faktus ir konstatavo, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimu. Pagal suformuotą praktiką vėlesnė T. K. versija, suderinta su draugu, tikrai negali būti laikoma objektyvią tikrovę atspindinčia tiesa, o tik gynybine versija, kuri leistų pagal nustatytus faktinius duomenis išvengti atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą. Šioje situacijoje reikia įvertinti vertybių pusiausvyrą, kur iš vienos pusės yra asmens, padariusio šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, bei pažeminusio pareigūno vardą patraukimas atsakomybėn, o taip pat kilusi grėsmė eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir saugumui, ką patvirtina eismo įvykis ir T. K. vairavimą apsvaigus bei padarytą eismo įvykį ir T. K. siekį išvengti atleidimo iš tarnybos iš kitos pusės. Taigi, vertinant šią situaciją, reikėtų įvertinti, kokios vertybės yra esminės, ar visuomenės ir atskirų jos narių gyvybė, sveikata, saugumas bei statutinės tarnybos drausmės užtikrinimas, ar asmens siekis išvengti atsakomybės už šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, kuriuo buvo pažemintas pareigūno vardas.
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo nenustatytos ir neįvertinos T. K. keliamos versijos, todėl jis atleistas netinkamu pagrindu. Šie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, nes priešingai, nei teigia pareiškėjas, Išvadoje nurodyta, kad „Tikrinimo metu jo nurodytos alkoholio vartojimo aplinkybės bei išgertas kiekis (po eismo įvykio išgėrė kelis gurkšnius) kelia abejonių, nes apie tai eismo įvykį forminusiems policijos pareigūnams jis neužsiminė, todėl yra vertintinos kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė taktika. Pažymėtina, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo tolygus automobilio vairavimui neblaiviam (ATPK 126 str. 4 d.) ir laikomas šiurkščiu KET pažeidimu”. Taigi, įvertinta ir paties pareiškėjo iškelta versija, jos patikimumas bei įtaka atsakomybės taikymui.
4. Pažymėtina, kad panašioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad „Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, vertinant pareigūnų veiksmus, kaip diskredituojančius pareigūno vardą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-247/2004, 2005 07-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-l1-803/2005, paskelbta Administracinių teismų praktikos 9 numeryje). Paminėtose bylose buvo vertinama kaip ir šioje byloje, ta pati aplinkybė- šiurkštus administracinės teisės pažeidimas. Nors paminėtose bylose konstatuota, kad pareigūnai vairavo neblaivūs, o šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas sukėlęs autoįvykį, po autoįvykio vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau abejais atvejais vertinamas šiurkštus administracinės teisės pažeidimas. Alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (eismo įvykio metu galiojančios ATPK 126 str. 3 d. redakcija), užtraukė administracinę atsakomybę kaip ir už vairavimą esant sunkiame neblaivumo laipsnyje. Taigi įstatymo leidėjas šį nusižengimą priskyrė prie sunkių administracinės teisės pažeidimų.” Be to LVAT pažymėjo, kad „alkoholio vartojimas, nenustačius jo aplinkybių, yra tyčinė neteisėta, nesuderinama su muitinės pareigūno statusu, veikla.” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A63-915/2008). Taigi, kaip tinkamai įvertinta Išvadoje ir pirmosios instancijos sprendime, net T. K. gynybinė versija iš esmės nekeičia kylančių pasekmių ir bet kuriuo atveju būtų laikoma pareigūno vardo pažeminimu.
5. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniu gynybinės versijos elementu buvo siekis medicininės ekspertizės pagalba eliminuoti T. K. gebėjimą suvokti įvykio aplinkybes, tačiau medicininiai dokumentai liudija, kad T. K. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Todėl nėra jokių kliūčių pareigūno vardo pažeminimo taikymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nenustačius pareigūno vardo pažeminimo fakto, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tiktai dėl vairavimo išgėrus fakto, kuris nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme nepasitvirtino.

Remiantis 2015 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-63 (b. l. 16–19), byloje nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. penktojo PK VPS PP vyresniojo tyrėjo pareigas, ne tarnybos metu, neuniformuotas 2015 m. kovo 29 d. apie 13.39 val., Vilniuje, Gulbinėlių g. būdamas neblaivus (1,36 prom.), vairuodamas automobilį „Hondą Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje nepasirinko saugaus greičio, slysdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Nurodyto pažeidimo pagrindu pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 10-TE-289 „Dėl komisaro inspektoriaus T. K. atleidimo iš Vidaus tarnybos“ buvo atleistas iš vidaus tarnybos (b. l. 6).

Pareiškėjo padaryta veika dėl padaryto Kelių eismo taisyklių 14, 127 punkto pažeidimo buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016 m. kovo 29 d. nutarimu pareiškėjui inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavo į ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, ir į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kaip alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir paskyrė padarytų pažeidimų sankcijose numatytas nuobaudas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1545-806/2016).

Pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.).

Atleidimas šios teisės normos pagrindu vertinamas kaip savarankiškas pareigūno atleidimas iš pareigų, kadangi pagal Statuto 26 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) šis atleidimo pagrindas nėra tarnybinė nuobauda, dėl kurios asmuo atleidžiamas iš pareigų, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros sustabdymas dėl iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos galėjo būti netaikomas ir neprivaloma atlikti tarnybinį patikrinimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tokio patikrinimo būtinumą nusistato atsakinga institucija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).

Šio ginčo atveju atsakovas atliko tarnybinį patikrinimą ir joje neteisingai kvalifikavo pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą, iš kurio kilo tarnybinė atsakomybė, pripažindamas, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus, nors vėliau teismas šią veiką perkvalifikavo ir pripažino, kad pareiškėjas alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymas yra reikšminga tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui, kadangi ne kiekvienu administraciniu teisės pažeidimu gali būti pažemintas pareigūno vardas. Šio ginčo atveju pareiškėjo veika buvo perkvalifikuota į tokios pat rūšies pažeidimą, kurio padarymas taip pat vertintinas kaip žeminantis pareigūno vardą, dėl ko pažeidimo teisinio vertinimo pokytis nelaikytinas esminiu, keičiančiu tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą bei sudarančiu pagrindą naikinti ar keisti ginčijamą įsakymą.

Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, privalėjo savo elgesiu būti nepriekaištingas ir pavyzdžiu kitiems asmenims (Policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p.). Remiantis šiomis nuostatomis, alkoholio vartojimas betarpiškai po paties padaryto eismo įvykio vertintinas kaip atitinkantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) numatytą pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, kadangi toks elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoją.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė