Civilinė byla Nr. e2A-1936-880/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00291-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.;

2.1.2.4.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Dalios Trumpulienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo ir pagal atsakovės (apeliantės) Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo ir 2022 m. gegužės 27 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“ ieškinį atsakovei Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Auto ekspertas“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ su ieškove UAB „Auto ekspertas“ 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytos sutarties Nr. 206.1. punktą, numatantį, kad „Šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešusios prieš 2 mėnesius“, niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento); 2) pripažinti atsakovės vienašališką su ieškove 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytos sutarties Nr. 20 nutraukimą ir atsakovės 2022 m. sausio 7 d. pranešimą „Apie vienašališką 2010 m. lapkričio 2 d. sutarties Nr. 20 nutraukimą“ neteisėtais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) bei juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę vykdyti su ieškove 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytą sutartį Nr. 20; 3) pakeisti ieškovės ir atsakovės 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytą sutartį Nr. 20 (toliau – Sutartis): a) iš atlygintinos į neatlygintiną, numatant, kad nurodytos Sutarties kaina, vietoj Sutarties 2 skyriuje, apimančiame 2.1.–2.2. punktus, numatytos, yra lygi 0 Eur, o mokėjimų tvarka, numatyta Sutarties 3 skyriuje, apimančiame 3.1.–3.3. punktus, netaikoma, kadangi Sutartis – neatlygintinė (Sutarties kaina 0 Eur); arba b) numatant, kad už ieškovės UAB „Auto ekspertas“ teikiamus techninės ekspertizės duomenis, atliekamą techninių ekspertizių duomenų į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę surašymą ir transporto priemonių nuotraukų sukėlimą, kaip tas yra numatyta Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515, atsakovė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ moka ieškovei UAB „Auto ekspertas“ kainą, atitinkančią (lygią) ieškovės atsakovei mokėtiną, už prieigos ieškovei prie Techninės apžiūros informacinės sistemos bei Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės suteikimą ir sąlygų surašyti techninės ekspertizės duomenis bei sukelti transporto priemonės nuotraukos į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę ieškovei sudarymą (leidimą ieškovei teikti duomenis į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę apie atliktas kelių transporto priemonių ekspertizes), prisijungus prie Techninės apžiūros informacinės sistemos, taip pat leidimą ieškovės pateiktus duomenis peržiūrėti; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:

1.1.       vykdo techninių ekspertizių veiklą. Ji 2010 m. lapkričio 2 d. buvo priversta pasirašyti su atsakove Sutartį, kuria atsakovė už jos nustatytą atlygį įsipareigojo suteikti ieškovei prieigą prie Techninės apžiūros informacinės sistemos (toliau – TAIS) bei Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės (toliau - CTADB), leisti ieškovei teikti duomenis į CTADB apie atliktas kelių transporto priemonių ekspertizes (toliau – duomenis) prisijungus prie TAIS ir peržiūrėti joje esančius ieškovės pateiktus duomenis (Sutarties 1.1. p.). Pagal Sutartį ieškovė privalo mokėti atsakovei: 1) 2 904 Lt (2 400 Lt + 21% PVM) metinį mokestį už prieigą prie TAIS ir CTADB bei naudojimąsi jais (Sutarties 2.1.1. p.); 2) 2,42 Lt (2 Lt + 21% PVM) mokestį už kiekvieną transporto priemonę, kurios duomenis talpina TAIS ir CTADB (Sutarties 2.1.2. p.). 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė ieškovę informavo, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. atsakovė nusprendė vienašališkai padidinti Sutarties kainą kelis kartus. Ieškovei paprašius nurodyti, koks teisės aktas reglamentuoja šį mokestį ir jo dydį, 2021 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad teisės akto reglamentuojančio prieigos prie CTADB įkainių įvertinant visas sąnaudas ir išlaidas nustatymo nėra. Iš esmės analogiški atsakymai buvo gauti ir iš Lietuvos transporto saugos administracijos bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Ieškovei tapo aišku, kad atsakovė nepagrįstai apmokestina ieškovę už jos duomenų į CTADB teikimą. Ieškovė 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Sutartį iš atlygintinos į neatlygintiną. 2021 m. lapkričio 9 d. raštu atsakovė atsisakė tą daryti, o 2021 m. gruodžio 15 d. raštu informavo ieškovę, kad jeigu ieškovė iki 2021 m. gruodžio 21 d. neatsiųs pasirašytos atnaujintos sutarties, atsakovė inicijuos Sutarties nutraukimą ir Sutartį nutrauks. 2021 m. gruodžio 20 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad ji kategoriškai nesutinka su Sutarties vienašališku nutraukimu. Atsakovė 2022 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovei 2022 m. sausio 7 d. pranešimą „Apie vienašališką 2010 m. lapkričio 2 d. sutarties Nr. 20 nutraukimą“, kuriuo informavo, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 5 dalimi bei Sutarties 6.1. punktu, vienašališkai nutraukia Sutartį ir nutraukimas įsigalioja 2022 m. kovo 14 d.

1.2.       Sutarties 6.1. punktas, įtvirtinantis sąlygą, jog „Šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešusios prieš 2 mėnesius“, teismo turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio, CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantis imperatyviai įstatymo nuostatai – CK 6.721 straipsnio 2 daliai, kuri numato jog paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Sutarties 6.1. punktas taip pat turėtų būti teismo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio CK 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ši nuostata nepagrįstai suteikia atsakovei perdėtą pranašumą. Ieškovės veikla tiesiogiai priklauso nuo teisės teikti duomenis į CTADB turėjimo. Tokia teisė suteikiama tik sudarius sutartį su atsakove dėl naudojimosi CTADB. Naudojimosi CTADB sąlygos, įskaitant atlygio klausimą – teisės aktais nereglamentuotos. Tuo tarpu ieškovės prievolė teikti duomenis į CTADB – numatyta Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (toliau - Tvarkos aprašas). Tai rodo, kad techninės ekspertizės duomenų teikimas į CTADB ir tuo tikslu sudaryta naudojimosi CTADB sutartis su CTADB tvarkytoju – atsakove, yra privaloma ieškovės vykdomos techninių ekspertizių veiklos sąlyga, dėl to vienašališkas Sutarties nutraukimas, atsakovės nuožiūra, nepagrįstai suteikia atsakovei perdėtą pranašumą, kadangi atsakovė, remdamasi šia Sutarties nuostata (Sutarties 6.1. punktu), gali daryti ieškovei spaudimą, keisti Sutarties sąlygas ieškovei nepalankiu ir nepriimtinu būdu. Atsisakyti būti (likti) sutartiniuose santykiuose su techninių ekspertizių įmonėmis, įskaitant ieškovę, privalomai teikiančiomis duomenis į atsakovės tvarkomą CTADB, atsakovė turi turėti teisę tik esant rimtiems pagrindams – svarbioms priežastims. Todėl ir vienašalis Sutarties nutraukimas gali būti numatytas Sutartyje, tik esant esminiams Sutarties pažeidimams ar svarbioms priežastims. 

1.3.       Be to, Sutarties 6.1. punkto nuostata – prieštaringa. Joje nurodoma, kad abi Sutarties šalys, o ne viena iš jų, gali nutraukti Sutartį. Sutarties sąlygas parengė ir pateikė ieškovei pasirašymui atsakovė. Tuo tarpu ieškovė, siekdama vykdyti techninių ekspertizių veiklą, privalėjo pasirašyti atsakovės parengtą ir jai pasirašyti pateiktą Sutartį, kitaip negautų prieigos prie CTADB, tokiu būdu užkertant kelią vykdyti techninių ekspertizių veiklą. Visa tai rodo, kad kyla pagrįstų abejonių, ar Sutarties 6.1. punktas apskritai suteikia teisę atsakovei nutraukti Sutartį vienašališkai.

1.4.       Ieškovės nesutikimas su Sutarties kainos didinimu nelaikytinas svarbia Sutarties vienašališko nutraukimo priežastimi. Atsakovė galėjo kreiptis į teismą prašydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas), CK 6.204 straipsnio pagrindu, o ne vienašališkai nutraukti dėl to Sutartį. Ypatingai, situaciją vertinant tame kontekste, kad atsakovė yra CTADB tvarkytojas, kurio rankose – monopolija, t. y. galimybės teikti duomenis į CTADB kitu, nei sudarius sutartį su atsakove, būdu, nėra. Visa tai rodo, kad Sutartis atsakovės buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai nesant tam svarbių priežasčių, tuo padarant neproporcingai didelę žalą ieškovės teisėtiems interesams. Sutarties 8.5. punkte yra aiškiai nurodyta, kad visi dėl šios sutarties sąlygų vykdymo kilę klausimai sprendžiami abipusių derybų būdu, o šalims nesusitariant – teisme. Sutartis ne teismo keliu gali būti nutraukta tik esant abiejų Sutarties šalių valiai (sutikimui / susitarimui) / svarbioms priežastims / esminiam Sutarties pažeidimui.

1.5.       Ieškovės apmokestinimui už jos duomenų teikimą į CTADB nėra jokio teisinio pagrindo, nes: 1) ieškovė privalomai teikia duomenis į CTADB, jokios naudos iš to negaudama; 2) teisės aktuose nėra įtvirtinta teisė atsakovei imti mokestį už naudojimąsi ir (ar) duomenų teikimą į CTADB; 3) techninės ekspertizės duomenų teikimas į CTADB negali būti grindžiamas ekonominiais ar kitais ūkio subjektų abipusės naudos pagrindais (Susiekimo ministerijos atsakymas). Dėl to, atsakovei nesutinkant geranoriškai pakeisti Sutartį iš atlygintinos į neatlygintiną, tas darytina teisminio proceso keliu.

1.6.       Jeigu teismas visgi spręstų, kad atsakovė patiria išlaidas, kurių dalį ieškovė turi kompensuoti, tokiu atveju atsakovė taip pat turėtų kompensuoti bent dalį ieškovės veiklos išlaidų, susijusių su duomenų į CTADB teikimu. Atsakovės ieškovei kompensuotina suma už privalomą ieškovės duomenų į CTADB teikimą turėtų būti ne mažesnė, nei atsakovės iš ieškovės gautina.

2.       Atsakovė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad:

2.1.        yra paskirta CTADB tvarkytoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) pagrindu. CTADB išlaikoma tik iš atsakovės gaunamų lėšų, teikiant CTADB paslaugas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 2B-81 „Dėl centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti CTADB nuostatai. Remiantis CTADB nuostatų 8 p., 8.1.-8.5 p. nustato konkretų sąrašą asmenų, kurie gali neatlygintinai gauti CTADB duomenis. Iš to seka išvada, kad asmenys (ieškovas ir kiti ūkio subjektai), kurie nepatenka į CTADB nuostatų 8 p., 8.1.-8.5 p. nurodytą sąrašą, negali ir neturi jokios teisės naudotis CTADB neatlygintinai. Pagal CTADB nuostatų 9 punktą, visiems kitiems asmenims CTADB duomenys teikiami atlygintinai, o atlyginimo už CTADB duomenų teikimą dydis nustatomas sutarčių pagrindu. Asociacijos „Transeksta“ įstatų (toliau - atsakovės įstatai) 15.3. p. nustatyta, kad asociacija turi teisę nustatyti parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų bei kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytus atvejus. Atsakovės įstatų 15.4. p. nurodyta, kad asociacija turi teisę sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus. Atsakovės įstatų 73 p. įtvirtinta, kad asociacija turi teisę įgyti ir turėti lėšas, reikalingas veiklai vykdyti, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Pagal atsakovės įstatų 74.6. p. bei 74.8. p. asociacija turi teisę gauti pajamas iš teikiamų paslaugų, komercinės ūkinės veiklos. Taigi atsakovė tiek minėtų normų pagrindu, tiek savo įstatu pagrindu galėjo ir turi teisę su juridiniais asmenimis sudaryti atlygintines sutartis.

2.2.       Tvarkos aprašo 100 p. nustatyta: įmonė, kuriai suteikta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šios teisės suteikimo privalo pasirašyti sutartį dėl naudojimosi CTADB ir pateikti ją Inspekcijai. Dėl to atsakovė su techninių ekspertizių įmonėmis, kurios nėra įtrauktos į CTADB nuostatų 8 p. nurodytą sąrašą, sudaro atlygintinų paslaugų sutartis dėl naudojimosi CTADB. Visoms techninių ekspertizių įmonėms taikomi vienodi naudojimosi CTADB įkainiai be išimčių. Būtent šiais pagrindais, ieškovei ir buvo pasiūlyta sudaryti atnaujintą sutartį su atsakove, su pakitusiais įkainiais, kurie taikytini vienodai visoms įmonėms atliekančioms transporto priemonių techninę ekspertizę. Ieškovės ieškinio tenkinimas reikštų išskirtinių sąlygų jai suteikimą, kas reikštų diskriminaciją atsakovės bei visų kitų įmonių atliekančių transporto priemonių techninę ekspertizes atžvilgiu. Šiuo atvej, ieškovės ieškinio reikalavimai nesuderinami su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Atsakovė pagal Tvarkos aprašo 74 p. bei 100 p. nuostatas gali su ieškove sudaryti tik atlygintiną sutartį dėl naudojimosi ir duomenų teikimo į CTADB.

2.3.       Ieškovė (kaip užsakovė) laisva valia ir nieko neverčiama su atsakove sudarė Sutartį. Ieškovė yra įmonė, kuriai suteikta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Taigi ieškovė nėra verčiama sudaryti sutartį su atsakove. Ieškovė tą gali atlikti, jei pageidauja verstis šia veikla teisėtai. Vadinasi ieškovei prievolė mokėti už paslaugas atsakovei atsirado teisėtai ir pagrįstai, o būtent iš sandorio (CK 6.2 str., 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). 

2.4.       Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, atsakovė su ieškove mėgino ieškoti sutarimo ir aiškumo. Tačiau nepaisant to ieškovė atsisakė sudaryti naują sutartį, dėl to atsakovė priėmė sprendimą nutraukti Sutartį joje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu siekia paneigti CK 6.217 bei 6.218 straipsnių pagrindu atsakovei suteiktas teises, t. y. teises nutraukti sutartį. Ieškovė siekia iškreipti sandorio šalių pusiausvyrą ir nepagrįstai suvaržyti atsakovės teises. Todėl ieškinys objektyviai negali būti tenkinamas. Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė būtų nepagrįstai įpareigota toliau vykdyti Sutartį atsakovei nepalankiomis sąlygomis.

2.5.       Ieškovės teiginiai, pagrindžiantys jos 1 ir 2 ieškinio reikalavimus, yra absoliučiai nepagrįsti, nelogiški ir teisiškai ydingi, prieštarauja CK 6.217 straipsniui. Ieškovė Sutarties punktą 6.1. prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyviai įstatymo nuostatai. Tačiau tai nelogiška ir neteisinga, kadangi būtent CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, esant tokioms sutartinėms nuostatoms (Sutarties punktas 6.1.), teismas net neturi pagrindo vertinti, ar yra kokių nors esminių sutarties pažeidimų ar ne.

2.6.       Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ieškovės prašoma tvarka (į neatlygintiną ieškovei arba atlygintiną atsakovei) - yra neteisėtas, nepagrįstas ir dėl to atmestinas. Teisingumo funkciją vykdanti institucija, teismas, negali kištis ir neturi teisės keisti juridinių asmenų sutartyse nustatytų, nustatomų paslaugų kainų ar įkainių, nes tai nepatenka į teismo kompetenciją. Atsakovė, kaip savarankiškai veiklą vykdantis juridinis asmuo, turi teisę pasirinkti su kuo bendradarbiauti, kokią veiklą vykdyti, kokias kainas nustatyti. Be to, atsakovė jau yra teisėtai ir pagrįstai, Sutarties nustatyta tvarka, nutraukusi Sutartį su ieškove. Todėl atsakovė negali būti priversta teikti paslaugas ieškovei neatlygintinai ar verčiama mokėti atitinkamas sumas ieškovei.

2.7.       Atsakovė nesutinka su ieškinio motyvais, kad remiantis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais, atsakovė neva gali teikti paslaugas ieškovei nemokamai/neatlygintinai.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Auto ekspertas“ ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas pripažino atsakovės su ieškove 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytos sutarties Nr. 20 6.1. punktą, numatantį, kad „Šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešusios prieš 2 (du) mėnesius“, niekiniu ir negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento; pripažino, kad vienašališkas atsakovės su ieškove 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytos sutarties Nr. 20 nutraukimas ir atsakovės 2022 m. sausio 7 d. pranešimas „Apie vienašališką 2010 m. lapkričio 2 d. sutarties Nr. 20 nutraukimą“ yra neteisėtas ir negaliojantis nuo sudarymo momento; pakeitė 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytos sutarties Nr. 20 buvusią 6.1 punkto sąlygą į tokią - „Užsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavęs apie tai vykdytoją.“; atsakovė įpareigotina vykdyti su ieškove 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytą sutartį Nr. 20; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2033,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovės naudai 1680,83 Eur. Kitoje dalyje teismas ieškinio netenkino. 2022 m. gegužės 27 d. papildomu sprendimu teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad:

3.1.       Atsakovė yra ne tik paslaugos davėja, bet ir stiprioji sutarties šalis, nes be atsakovės ieškovė negali vykdyti savo veiklos - ekspertizių perdavimo pagal įstatymą atsakovei, kad jos įgautų teisinę ir praktinę vertę. Atsakovė yra paskirta CTADB tvarkytoja SEAKĮ pagrindu. CTADB išlaikoma tik iš atsakovės gaunamų lėšų, teikiant CTADB paslaugas. Techninės ekspertizės duomenų teikimas į CTADB ir tuo tikslu sudaryta naudojimosi CTADB sutartis su CTADB tvarkytoju – atsakove, yra privaloma ieškovės vykdomos techninių ekspertizių veiklos sąlyga, dėl to vienašališkas Sutarties nutraukimas, atsakovės nuožiūra, nepagrįstai suteikia atsakovei perdėtą pranašumą, kadangi atsakovė, remdamasi šia Sutarties nuostata (Sutarties 6.1. punktu), gali daryti ieškovei spaudimą, keisti Sutarties sąlygas ieškovei nepalankiu ir nepriimtinu būdu. Ieškovė yra ne vienintelė rinkoje, kuri atlieka ekspertizes pagal susitarimą su atsakove, todėl sutarties nutraukimas neturės didelės žalos atsakovei, o turės didelę žalą ieškovei ir tokia situacija yra perdėto pranašumo pavyzdys.

3.2.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovė nuo jos priklausoma, atsižvelgiant į sutarties tikslus, kurių pagrindinis yra ieškovo galimybė vykdyti veiklą tik per atsakovę, todėl yra pagrindas ieškovei atsisakyti 6.1 sutarties punkto sąlygos dėl atsakovės galimybės vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus užsakovą prieš du mėnesius, kaip lemiamos esmine šalių nelygybe (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.228 straipsnio 2 dalimi teismas mano, kad teisinga ir sąžininga būtų pakeisti sutarties 6.1 punkto sąlygą (redakciją), kuri turėtų būti sekanti: „Užsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavęs apie tai vykdytoją.“

3.3.       Teismas, pasisakydamas, kad 2010 m. lapkričio 2 d. sutartis Nr. 20 buvo atlygintinė, padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sutartas metinis mokestis už ieškovo prieigą prie CTADB duomenų bazės, kadangi duomenų išlaikymas ir suteikimas kitoms šalims ja naudotis pagal įstatymą reikalauja materialinių resursų. Taip pat ieškovė vykdo ekspertizių turinio kontrolę, kurią atlieka fiziniai asmenys - atsakovės darbuotojai. Tai nepaneigtina. CTADB nuostatų 8 p., 8.1. – 8.5 punktuose yra nustatytas ir teisiškai įtvirtintas konkretus sąrašas asmenų, kurie gali neatlygintinai gauti CTADB duomenis. Taigi asmenys (tarp jų ir ieškovė), kurie nepatenka į CTADB nuostatų 8 p., 8.1.-8.5 p. nurodytą sąrašą, gali ir turi teisę naudotis CTADB neatlygintinai tik esant šalių susitarimui. Tačiau nuostatuose nekalbama apie gaunamų duomenų į CTADB apmokestinimą. Tokią sąlygą ieškovė ir atsakovė sutarė rašytine sutartimi, kuri galiojo daugiau kaip 10 metų. Nors ieškovė yra priversta naudotis CTADB dėl to, kad savo atliekamų ekspertizių duomenis suveda į atsakovės administruojamą duomenų bazę (sprendimo 7-8 punktai), bet iš esmės būtent ji dėl to ir gauna naudą, nes vykdydami bendrai kiekviena savo funkcijas, ieškovė ir atsakovė už tai gauną atlygį, kuris yra nemažas ypač ieškovei, ir taip pat yra naudos gavimo dalis atsakovei (ką rodė abi šalys byloje apie viena kitos veiklą ir gaunamas pajamas). Todėl ieškovė neįrodė pagrindų, kad būtų pakeista atlygintinė sutartis į neatlygintinę, dėl to šioje dalyje ieškinio teismas netenkino.

3.4.       Ieškovės prašomos pakeisti sutarties atlygintinės sąlygos yra logiškai nesuvokiamos siūloma apimtimi. Toks reikalavimas atsakovei mokėti ieškovei pagal naują sutarties sąlygą, tiek kiek ieškovė sumoka atsakovei už įkeltą ekspertizę su priedais, yra neprotingas, nepagrįstas ir negali būti vertinamas, kaip teisingas, ir dėl to neturi būti keičiamos sutarties sąlygos. Todėl šioje dalyje teismas ieškinio netenkino.

3.5.       Ieškinį tenkinus 2/3 reikalavimų apimties, ieškovei teismas priteisė 2033,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 1680,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93 straipsniai).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė ieškinio dalyje netenkinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai bei atsižvelgiant į tai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pakeisti Sutartį iš atlygintinos į neatlygintiną. Atsakovė neturi teisės imti užmokesčio už tai, kad ieškovė privalomai teikia techninių ekspertizių duomenis į atsakovės tvarkomą CTADB. Tokia teisė atsakovei nėra numatyta jokiame teisės akte. Be to, ieškovė tik teikia duomenis į CTADB, kuriuos atsakovė perduoda tretiesiems asmenims, o ne juos gauna. Tai reiškia, kad jokios naudos iš duomenų teikimo į CTADB ieškovė negauna. Priešingai, pati dėl to patiria išlaidų. CTADB visiškai gali būti išlaikoma iš pajamų, kurias atsakovė gauna, teikdama CTADB duomenis tretiesiems asmenims, iš kurių gali gauti atlygį, t. y., kurie nepatenka į CTADB nuostatų 8 p., ir kurie gauna bei naudoja savo veikloje CTADB duomenis. Be to, labai svarbu, kad dalies pajamų iš CTADB duomenų teikimo atsakovė pati atsisako, tai darydama savo narių (steigėjų) naudai. Tokiu būdu, atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes užkrauna jos tvarkomos CTADB išlaikymo naštą ant tų asmenų pečių, kuriems nepriklauso ją nešti (ieškovės), ir tuo pačiu, nuima nuo tų, kurie turėtų tą daryti – atsakovės narių, t. y. techninių apžiūrų įmonių.

4.2.       Nors 2010 m. ieškovė pasirašė Sutartį, tai nepaneigia pagrindo ją keisti ieškovės prašomu būdu. Sutartis buvo pasirašyta ieškovei turint neatidėliotinų poreikių - vykdyti techninių ekspertizių veiklą, ir esant visiškai priklausomai nuo atsakovės – atsakovei nesudarant su ieškove naudojimosi CTADB sutarties ir tokiu būdu nesudarant galimybės teikti techninių ekspertizių duomenų į CTADB, ieškovė nebūtų galėjusi vykdyti techninių ekspertizių veiklos. Ieškovės veikla buvo 100 proc. priklausoma nuo atsakovės ir jos padiktuotų sąlygų, su kuriomis ieškovė, objektyviai vertinant, neturėjo jokios galimybės nesutikti. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad Sutarties sąlyga dėl kainos visą laiką tenkino ieškovę. Ieškovė paprasčiausiai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik siekiant vykdyti techninių ekspertizių veiklą pasirašyti atsakovės parengtą, suredaguotą bei tik pasirašymui pateiktą Sutartį.

4.3.       CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį. Ieškovė visiškai pagrįstai pasirinko ne atsisakyti nuo Sutarties (nes duomenų teikimas į CTADB – privaloma ieškovės veiklos sąlyga), bet Sutartį pakeisti, iš atlygintinos į neatlygintiną. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs teisinio pagrindo imti atsakovei atlygį iš ieškovės, neturėjo pagrindo atsisakyti keisti Sutartį iš atlygintinos į neatlygintiną.

4.4.       Ieškovė nesutinka, kad atsakovės išlaidas dėl duomenų saugojimo privalo padengti tas, kas duoda duomenis, kurių reikia kitiems. Tokias išlaidas, remiantis elementaria logika, turėtų dengti tas, kam reikia duomenų, dėl kurių susidaro šios išlaidos, ir kas juos gauna, o ne tas, kas duoda tam, kam reikia. Dėl to dengti CTADB išlaikymo išlaidas turi ne ieškovė, t. y. duomenų į CTADB teikėja, bet tie, kas juos per atsakovę gauna ir kam jų reikia.

4.5.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Tai ypatingai aktualu tuo atveju, kai kalbama apie išskirtines sąlygas rinkoje turinčius subjektus, kaip yra ir šiuo atveju. Tokio pobūdžio bylose, kuriose monopolines teises tam tikrame rinkos segmente turintis subjektas, paprastai vykdantis jam pavestą viešąją funkciją – nagrinėjamu atveju CTADB tvarkymo funkciją, privalo ne tik laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir užtikrinti, kad jo veikimas atitiktų teisėtumo principo reikalavimus. Teisėtumo principo laikymosi taip pat reikalaujama ir CK 6.228 straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinta, kad viešosios sutarties požymių turinčios sutarties šalis neturi teisės nesąžiningai pasinaudoti tuo, jog kita šalis nuo jos priklauso, t. y., kad kita šalis neturi galimybės kitaip pasiekti sutartimi siekiamo tikslo, kaip tik sudaryti sutartį jai pasiūlytomis sąlygomis. Esant tokiai situacijai, kuomet atsakovė ieškovės atžvilgiu elgėsi ypatingai nesąžiningai, neprotingai ir neteisingai, tą darant tiek ikisutartiniuose šalių santykiuose, tiek ir Sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu, palikti nepakeistą nepagrįstai ieškovei primestą Sutarties dalį dėl jos kainos, negana to – pilna apimtimi, būtų ne tik kad nepagrįsta, bet dar ir labai neteisinga bei neprotinga. Kadangi tas sudarytų sąlygas monopolį savo rankose turinčiai atsakovei ir toliau lobti iš į padėtį be išeities patekusio asmens – ieškovės, sąskaita.

4.6.       Apeliacinės instancijos teismui nesutikus su ieškove, kad Sutartis turi būti keičiama iš atlygintinos į neatlygintą, numatant, kad Sutarties kaina, vietoje Sutarties 2 skyriuje, apimančiame 2.1.–2.2. punktus, numatytos, yra lygi 0 Eur, o Mokėjimų tvarka, numatyta Sutarties 3 skyriuje, apimančiame 3.1.–3.3. punktus, netaikoma, kadangi Sutartis – neatlygintinė (Sutarties kaina 0 Eur), ieškinys Sutarties pakeitimo dalyje turėtų būti tenkinamas iš dalies, numatant, kad Sutarties kaina, vietoj Sutarties 2 skyriuje, apimančiame 2.1.–2.2. punktus, numatytos, yra lygi 695,09 Eur (2400,00 Lt) ir 21 proc. PVM, t. y., iš viso 841,06 Eur (2904,00 Lt) per metus, o Mokėjimų tvarka, numatyta Sutarties 3 skyriuje, apimančiame 3.1.–3.3. punktus, taikoma tik toje dalyje, kurioje numatytas metinio mokesčio mokėjimas, ir netaikoma toje, kurioje numatytas mokesčio už kiekvieną transporto priemonę, kurios duomenis talpina TAIS ir CTADB, apmokėjimas.

4.7.       Prašydama taikyti abipusio apmokestinimo principą, ieškovė pažymėjo, kad veiklos sąnaudų patiria visi ūkio subjektai, įskaitant – ieškovę. Duomenų teikimas į CTADB ieškovei taip pat kainuoja (darbo jėga, patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, elektra, įranga, jos atnaujinimas bei kt.). Todėl jeigu teismas visgi spręstų, kad atsakovė patiria išlaidas, kurių dalį ieškovė turi kompensuoti, nors jokios naudos iš duomenų teikimo į CTADB ieškovė negauna, tokiu atveju atsakovė taip pat turėtų kompensuoti bent dalį ieškovės veiklos išlaidų, susijusių su duomenų į CTADB teikimu. Juk joks teisės aktas nereglamentuoja, kad ieškovė privalo teikti duomenis į CTADB / atsakovė turi teisę gauti duomenis iš ieškovės, neatlygintinai.

4.8.       Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą turi būti priteisiamos visos ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

5.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą toje dalyje, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės UAB „Auto ekspertas“ ieškinys ir ieškovės ieškinį visiškai atmesti. Atsakovė taip pat prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

5.1.       Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisingai, o proceso metu ne kartą pažeidė atsakovės, kaip proceso šalies teises. Pirmiausia, teismas ieškovei pateikus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo, nesuteikęs galimybės atsakovei pateikti atsiliepimus. Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės prašymą dėl baudos taikymo. Trečia, vėliau, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė atsakovės 2022 m. balandžio 4 d. prašymą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, rezoliucijoje nurodant: „Priimti. Išspręsti sprendimu“. Tačiau iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad šis prašymas nebuvo nei nagrinėtas, nei išspręstas priimant 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą (CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimas). Be to, teismas nagrinėdamas bylą, iš esmės priėmė visus ieškovės prašymus, o apeliantės prašymų netenkino, tuo apribojant rungimosi principą ir šalių procesinį lygiateisiškumą.

5.2.       Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodė, kad atsakovė nesąžiningai sudarė ginčo sutartį su ieškove, kad atsakovė kažkokiu būdu pasinaudojo ieškove, kad ieškovė turi ekonominiu? sunkumu?, neatidėliotinų? poreikiu?, yra ekonomiškai silpna, kad ieškovė iki 2010 m. lapkričio mėn. nebuvo tinkamai informuota ir/ar nesupažindinta su Sutarties esme ir sąlygomis, kad ieškovė tiek iki ginčo sutarties sudarymo, tiek per 10 metų terminą po sutarties sudarymo negalėjo derėtis su atsakove, kad ieškovė buvo nepatyręs asmuo, kad neturėjo derybų patirties, kad ieškovė negalėjo pasinaudoti teisinėmis paslaugomis sudarant Sutartį ir pan. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė šio ginčo atveju laikytina silpnesniąja šalimi, jog atsakovė yra dominuojančioje padėtyje.

5.3.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu akivaizdžiai įtvirtino perdėtą pranašumą ieškovei dėl teisės nutraukti sutartį, kadangi, pakeitęs Sutarties 6.1 p. sąlygą, visiškai atėmė teisę atsakovei nutraukti sutartį vienašališkai. Kas rodo, jog pirmosios instancijos teismas išimtinę teisę, įtvirtintą CK 6.228 straipsnio 2 dalyje, panaudojo nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo pakeisti Sutarties 6.1 punkto sąlygą į „Užsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavęs apie tai vykdytoją.“ Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui laikantis pozicijos, kad ieškovė yra vartotoja, pakeičiant ir performuluojant Sutarties 6.1 punktą be ieškovės reikalavimo/prašymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas.

5.4.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio išvados apie tai, kad atsakovė sutartį sudarė savo naudai, siekdama ir gaudama papildomą naudą (sprendimo 27 p.) – nepagrįstos ir neteisingos. Abonentinis mokestis pagal Sutarties 2.1.1. punktą apima: reikiamos informacijos suteikimas užsakovui dirbant su TAIS ir CTADB, mokymai; reikiamų programų instaliavimas užsakovo kompiuteriuose; prieigos prie TAIS ir CTADB suteikimas; dviejų TAIS vartotojų sukūrimas; vartotojų vardų ir pradinių slaptažodžių suteikimas; galimybė įrašyti techninių ekspertizių duomenis, įkelti nuotraukas ir dokumentus į CTADB apie atliktas kelių transporto priemonių technines ekspertizes prisijungus prie TAIS; bei nenutrūkstamos prieigos veikimo nuolatinį užtikrinimą (kas reiškia, kad užsakovas gali jungtis nuolatos prie TAIS ir CTADB). Tuo tarpu mokestis pagal Sutarties 2.1.2. punktą už kiekvieną transporto priemonę, kurios duomenis talpinami TAIS ir CTADB apima: jau faktiškai įkeliamų/įkeltų įrašų duomenų saugojimą CTADB; duomenų saugą; duomenų archyvavimą; kitų su duomenų tvarkymu susijusių veiksmų atlikimą (t.y. kiekvienos ieškovės pateiktos transporto priemonės ekspertizės duomenys yra peržiūrimi, analizuojami, patikrinant ar duomenys suvesti teisingai, ar ekspertizėje teisingai nurodyta transporto priemonė; jei duomenys pateikti tinkamai, tik tuomet jie teikiami archyvavimui ir yra saugomi (išlaikomi) atsakovės tvarkomose ir prižiūrimose sistemose; taip pat atliekami ir kiti veiksmai, pvz. tvarkymo veiksmai, jei užsakovas (ieškovė) įkelia neteisingus/klaidingus duomenis (arba paaiškėja, kad įkelti duomenys yra neteisingi), kuriuos reikia tvarkyti, arba yra šalinamos klaidos suinteresuotų asmenų nurodytu pagrindu ir kt.); duomenų pateikimą subjektams, kurie turi teisę duomenis gauti. Taigi kuo didesnį skaičių transporto priemonių techninių ekspertizių atlieka ieškovė ir kuo daugiau įkelia įrašų, tuo daugiau atsiranda su tuo susijusių aptarnavimo sąnaudų atsakovei. 

5.5.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 35, 36 ir 38 punktuose neteisingai taikė ir aiškino CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio ir 6.721 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Priešingai nei nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas atsakovė pagal Sutartį neteikė paslaugų, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip paslaugos CK 6.716 straipsnio 3 dalies prasme ir CK 6.721 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovė negali sudaryti sutarčių su bet kokiais užsakovais. Pagal Tvarkos aprašo 100 punktą, atsakovė turi sudaryti sutartis tik su įmonėmis, kurioms suteikta teise? atlikti transporto priemoniu? technines ekspertizes (t. y. tokiomis kaip ieškovė). O pagal Tvarkos aprašo 100 punktą įmone?, kuriai suteikta teise? atlikti transporto priemoniu? technine? ekspertize?, ne ve?liau kaip per 15 darbo dienu? nuo s?ios teise?s suteikimo privalo pasiras?yti sutarti? de?l naudojimosi CTADB ir pateikti ja? Inspekcijai. Pagal Tvarkos aprašo 74 bei 100 punktų nuostatas, atsakovė gali su ieškove sudaryti tik atlygintiną sutartį dėl naudojimosi ir duomenų teikimo į CTADB. Sutarties 6.1 punkto sąlyga neprieštarauja jokiai imperatyviai įstatymo normai, viešajai tvarkai ar gerai moralei. O tai reiškia, kad remiantis šia sąlyga atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį su ieškove. 

5.6.       Nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu? keliais įstatymo normos, nei CTADB nuostatų normos, nei Tvarkos aprašo reikalavimai nedraudžia atsakovei sutartimi susitarti dėl sutarties nutraukimo vienašališkai sutartyje nustatytais pagrindais. Šiuo atveju šalys savo nuožiūra ir laisva valia Sutarties 6.1. punkte aiškiai susitarė, kad „Šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešus prieš 2 (du) mėnesius“. Tai reiškia, jog atsakovė ginčo Sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai (pagal Sutarties 6.1. punktą bei vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi).

5.7.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes visa įrodinėjimo pareiga buvo perkelta išskirtinai atsakovei, nors būtent ieškovė turėjo įrodyti savo ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą sprendė, kad atsakovė tiesiog neįrodė savo atsikirtimų, o ieškovei įrodinėjimo pareigos, praktiškai iš viso nekėlė bei 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą grindė savo argumentais. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės baigiamojoje kalboje išsakytais teiginiais, kurių ieškovė nebuvo pateikusi bylos nagrinėjimo metu.

5.8.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesiderėjo su ieškove, nebendradarbiavo ir kad nepateikė realaus ekonominio ir teisinio pagrindimo keisti sudarytą sutartį. Byloje esantys šalių susirašinėjimo laiškai įrodo, kad derybas dėl sutarties kainų pakeitimo inicijavo būtent atsakovė, kuri pateikė ieškovei paaiškinimus ir priežastis, dėl ko objektyviai negali Sutarties atlygintinų sąlygų pakeisti į neatlygintinas. Be to, pati ieškovė neteikė jai išsiųstos peržiūrėti sutarties korekcijų/pataisymų. Vietoje to ji tik teikė prašymus ir savo pozicijas nemokėti už naudojimąsi CTADB. 2022 m. balandžio 6 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama sudaryti laikiną (terminuotą) sutartį dėl naudojimosi TAIS ir CTADB. Atsakovė vėl derėjosi su ieškove ir 2022 m. balandžio 8 d. sudarė terminuotą sutartį Nr. 22_17 dėl naudojimosi TAIS ir CTADB, kuri atitiko šalių valią ir buvo sudaryta šalių bendru susitarimu. Atsakovė nevertė ir neįpareigojo ieškovės sudaryti terminuotos sutarties Nr. 22_17, kol teisme vyksta ginčo nagrinėjimas. Kas įrodo būtent tinkamą atsakovės bendradarbiavimą.

5.9.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir netinkamai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas neteisingai sprendime nurodė, kad atsakovė naudojosi vien tik advokato padėjėjo pagalba. Iš pateiktų atsiliepimų į atskiruosius skundus, akivaizdžiai matyti, kad byloje atsakovė naudojosi ir advokato pagalba. Ieškovės teikti atskirieji skundai nebuvo patenkinti, atsižvelgiant į atsakovės atsiliepimų motyvus. Sprendimo motyvai, kad atsakovė neturi teisės prašyti dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes teismas neprašė surašyti tam tikrų procesinių dokumentų – nepagrįsti ir paprasčiausiai neteisingi.

6.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 27 d. papildomą sprendimą ir priteisti atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovė nurodo, kad po sprendimo priėmimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 27 d. civilinėje byloje Nr. e2-2097-723/2022 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės papildomai 254,67 Eur žyminio mokesčio. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu. Nagrinėtinu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą šioje byloje taisė 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo trūkumus, tačiau šiai dienai pats sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas yra pateiktas peržiūrėti apeliacinės instancijos teismui. Dėl 2022 m. gegužės 27 d. papildomo sprendimo negali būti išduotas vykdomasis raštas, kadangi pats 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas yra apskųstas, o ieškovė nėra ir negali būti materialiuoju teisiniu požiūriu laikoma laimėjusia bylą. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo; apeliacinės instancijos teismui priėmus atitinkamą procesinį sprendimą gali iš esmės pasikeisti visa ginčo tarp ieškovės ir atsakovės baigtis, o tai turės įtaką 2022 m. gegužės 27 d. papildomo sprendimo pagrįstumui.

7.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Atsakovė 2021 m. rugpjūčio mėn. ne pasiūlė ieškovei sudaryti atnaujintą sutartį su daugiau nei keturis kartus padidintais įkainiais, kaip tai nurodoma apeliacinio skundo 1.3 p., bet 2021 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu pranešė ieškovei, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. yra keičiamos Sutarties sąlygos, Sutartį papildant atskirais punktais dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, taip pat keičiant įkainius. Taigi, atsakovė vienašališkai nusprendė padidinti Sutarties kainą ir tai buvo ne atsakovės pasiūlymas ieškovei, bet fakto konstatavimas, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. įkainiai bus pakeisti nurodytu būdu ir kad ieškovė privalo dėl to pasirašyti atnaujintą sutartį. Jokių objektyvių duomenų, kurie būtų leidę spręsti dėl naujai primetamų įkainių dydžio pagrįstumo, atsakovė ieškovei nepateikė.

7.2.       Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neleidęs pateikti atsiliepimo pažeidė atsakovės teises. Ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės teismo nebuvo taikytos, tad net ir teoriškai svarstant, atsakovės teisės ir interesai tokiu būdu, objektyviai vertinant, nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. 

7.3.       Teismui išnagrinėjus bylą ir patenkinus 2/3 ieškinio, visiškai pagrįstai jokia bauda Sprendimu ieškovei nebuvo taikyta. Tuo labiau kad ieškinio atmetimas per se piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis taip pat nereiškia. Be to, vienintelis atsakovės realus argumentas, kodėl pagal ją ieškovei turėjo būti taikoma bauda – ieškinio, kurį atsakovė labai tikėjosi, kad teismas atmes – pateikimas teismui.

7.4.       Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, kad pirmosios instancijos teismas neva grindė klaidingai nurodydamas šalių argumentus, netiksliai nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, kas turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui. Atsakovė be pagrindo apeliaciniame skunde apsiriboja ribotos apimties ištraukų, išimtų iš Sprendimo 35, 36 ir 38 p. ir ištrauktų iš konteksto citavimu, nurodant, kad būtent šių trijų punktų, o tiksliau – dalies jų ištraukų pagrindu teismas darė atitinkamas išvadas. Tačiau teismas išvadą apie Sutarties nutraukimo ir Sutarties 6.1 punkto neteisėtumą darė remiantis ženkliai didesnės apimties motyvais, kurie yra išsamūs, detalūs ir vieni kitus papildantys bei sudarantys daugiau nei pakankamą pagrindą spręsti, kad teismas pagrįstai padarė išvadą tiek dėl Sutarties 6.1 p. pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, tiek ir dėl atsakovės atlikto vienašalio Sutarties nutraukimo ir to pranešimo negaliojančiu. Sutarties 6.1 punktą teismas pripažino negaliojančiu remiantis ne tik CK 1.80 straipsnio ir 6.721 straipsnio 2 dalies pagrindu, bet ir CK 1.81 straipsnio, 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atsakovės atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu ir negaliojančiu ne tik dėl to, kad pripažino niekiniu ir negaliojančiu Sutarties 6.1 punktą, bet dar ir dėl to, kad atsakovė, nutraukdama Sutartį, pažeidė favor contractus, sąžiningumo ir bendradarbiavimo sutartiniuose santykiuose principus, viešą tvarką ir gerą moralę bei elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Tokios teismo išvados yra pagrįstos ir motyvuotos, teismui detaliai paaiškinant, kodėl ir kuo remiantis jos yra daromos. Todėl atsakovės kritika – atmestina, kaip deklaratyvi, subjektyvi ir absoliučiai niekuo nepagrįsta.

7.5.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji gali su ieškove sudaryti tik atlygintiną sutartį dėl naudojimosi ir duomenų teikimo į CTADB – nei Tvarkos aprašo 74 punktas, nei 100 punktas, priešingai nei tą nurodo apeliacinio skundo 2.173 punkte, to nenumato. Atsakovės įstatai, kurie šiuo atveju apskritai nėra nei teisės aktais, nei turi didesnės reikšmės, to taip pat nenumato. CTADB nuostatai to taip pat nereglamentuoja.

7.6.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į ieškovą dėl sutarties įkainių peržiūrėjimo ir minimalaus padidinimo, atsižvelgiant į tai, kad nuo Sutarties sudarymo momento praėjo daugiau, kaip dešimt metų. Teisė kreiptis dėl sutarties pakeitimo sutarties šaliai nekvestionuojama. Tačiau sutikti su siūlomais sutarties pakeitimais yra pasiūlymą gavusios sutarties šalies teisė, o ne prievolė. Todėl šiuo atveju aktualus yra visiškai kitas klausimas – ne ar atsakovė turėjo teisę kreiptis į ieškovę dėl Sutarties pakeitimo, bet ar atsakovė, kitai sutarties šaliai nesutikus su Sutarties pakeitimu, tuo pagrindu turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį? Atsakymas akivaizdus – esamoje situacijoje, kuomet ieškovės veikla priklausoma nuo atsakovės – CTADB tvarkytojo monopolisto, atsakovė, norėdama didinti Sutarties kainą, ieškovei su tuo nesutikus, turėjo kreiptis į teismą dėl Sutarties kainos pakeitimo, o ne demonstruoti savo galią ir nutraukti Sutartį, tokiu būdu užkertant kelią ieškovės veiklai ir priverčiant ieškovę paklusti atsakovės vienašališkai diktuojamoms sąlygoms. Tad toks atsakovės elgesys, t. y. vienašalis Sutarties nutraukimas, kaip teisingai sprendė teismas buvo akivaizdžiai nesąžiningas. Sutartis buvo nutraukta atsakovei piktnaudžiaujant Sutarties 6.1 punktu. Atsakovei numatyta teise, ja naudojantis esant vien tik formaliam pagrindui. Tuo labiau, kad jokio realaus ekonominio ir teisinio pagrindimo keisti sudarytą sutartį atsakovė ieškovei taip pat nepateikė. Atsakovė parengė ir primetė ieškovės pasirašymui tokią Sutarties nuostatą (6.1 p.), kuri prieštaravo imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 6.721 str. 2 d.), suteikė atsakovei perdėtą pranašumą ieškovės atžvilgiu bei esamoje situacijoje, kuomet teisinis santykis yra specifinis, nes ieškovės veikla 100 proc. yra priklausoma nuo atsakovės, neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei prieštaravo viešai tvarkai ir gerai moralei.

7.7.       Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reglamentavimą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Visgi, atsakovė net neketino išsaugoti Sutarties ir neturėjo tam jokio intereso. Vienintelis atsakovės interesas buvo naudojantis esama situacija ir priversti ieškovę pasirašyti atnaujintą sutartį, su ženkliai didesniais įkainiais. Be to, nepagrįstas atsakovės teiginys, kad buvo siūloma pasirašyti atnaujintą sutartį su neženkliai padidėjusiais įkainiais. Įkainiai buvo didinami daugiau nei keturis kartus, t. y. už kiekvieną transporto priemonę, kurios duomenis talpina CTADB nuo 0,58 Eur (2,00 Lt) plius 21 proc. PVM iki 2,50 Eur plius PVM, kas sudaro 4,31 karto daugiau (2,50/0,58). Todėl ieškovė dėl to kreipėsi su užklausomis tiek į pačią atsakovę, tiek ir į Susisiekimo ministeriją. Iš atsakymų į užklausas ieškovei paaiškėjo, kad atsakovė apskritai neturi teisės imti užmokesčio iš ieškovės, už tai, kad ieškovė duomenis į CTADB tik teikia, o ne juos iš CTADB gauna, kaip tą daro kiti asmenys, CTADB nuostatų pagrindu.

7.8.       Atsakovė, prisidengdama CTADB išlaikymo išlaidomis, reikalauja atlygio iš to, iš ko neturi teisės reikalauti (duomenų į CTADB teikėjų – ieškovės), bet neima iš to, iš ko turi teisę, ir netgi – pareigą, imti, CTADB nuostatų 9 punkto pagrindu – CTADB duomenų gavėjų (techninių apžiūrų įmonių – Atsakovės narių, steigėjų). Tokiu būdu, akivaizdu, kad pati atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes užkrauna jos tvarkomos CTADB išlaikymo naštą ant tų asmenų pečių, kuriems nepriklauso ją nešti (ieškovės), ir tuo pačiu, nuima nuo tų, kurie turėtų tą daryti – atsakovės narių, t. y., techninių apžiūrų įmonių. Tai rodo, kad ne ieškovės neapmokestinimas (daugiau ar mažiau) iškreiptų konkurenciją, bet pati atsakovė savo veiksmais tą daro, proteguodama ieškovės konkurentes, mažinant jų išlaidas, ir taip didindama jų potencialą konkuruoti techninių ekspertizių rinkoje (minėta, techninių apžiūrų įmonės vykdo ne tik technines apžiūras, bet ir ieškovės veiklai tapačią veiklą – techninės ekspertizes).

7.9.       Ieškovė buvo ne tik kad 100 proc. priklausoma nuo atsakovės ir turėjo neatidėliotinų poreikių – vykdyti techninių ekspertizių veiklą, ieškovė dargi buvo ir ženkliai ekonomiškai silpnesnė, lyginant su atsakove. Be to, ieškovė buvo visiškai nepatyrusi ir neturėjo jokios derybų patirties, teisinio išprusimo. Atsakovė, neabejotinai, tuo pasinaudojo. Taigi, nurodytos aplinkybės rodo, kad teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad Sutarties 6.1 punktas nepagrįstai suteikia atsakovei perdėtą pranašumą ir dėl to lemia šalių esminę nelygybę.

7.10.       Ieškovė priklauso nuo atsakovės, nes atsakovė yra CTADB tvarkymo srityje monopolistė. Jokiu kitu būdu naudotis CTADB – kas yra būtina, siekiant vykdyti techninių ekspertizių veiklą, ieškovė negali. Todėl atsakovė neturi ir negali turėti tokios laisvės nutraukti Sutartį su ieškove, kokią turi ir gali turėti ieškovė. Kadangi Tvarkos aprašu ieškovės veikla padaryta priklausoma nuo teisinio santykio su atsakove. Priešingai nei ieškovė atsakovė gali sėkmingai toliau tvarkyti CTADB duomenis ir be ieškovės (kitų asmenų, juos teikiančių į CTADB atžvilgiu). Tad ir lygybė, tokia, kokią ją įsivaizduoja atsakovė, šiuo konkrečiu atveju, negalima. Nes ne kas kitas, kaip tokia „lygybė“, šiuo konkrečiu atveju ir lemia esminę nelygybę, nes suteikia atsakovei nepagrįstai perdėtą pranašumą ieškovės atžvilgiu. Siekiant išvengti esminės šalių nelygybės, įstatymų leidėjas ne be pagrindo yra įtvirtinęs nuostatas, kurios leidžia nutraukti paslaugos teikėjui vienašališkai sutartį su klientu tik esant svarbioms to priežastims, tuo tarpu klientui leidžiama tą padaryti bet kada ir nesant jokių svarbių to priežasčių.

7.11.       Ieškovė nesutinka, kad teismas neturėjo teisės peržengti ieškinio ribas. Teisinių santykių sritis, kurioje kilo ginčas, yra susijusi su viešuoju interesu, o pati Sutartis yra viešoji sutartis. O ten, kur yra viešasis interesas ir (ar) viešosios sutartys, teismas, net ir nesant šalies prašymo, gali peržengti ieškinio ribas, jeigu mato, kad tas yra būtina, siekiant užtikrinti teisingumą, teisėtumą ir visų, tame tarpe nuo monopolisto priklausomų, asmenų interesų apsaugą. Matydamas atsakovės veiksmų nesąžiningumą ir jos, kaip monopolininkės, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, teismas, visiškai pagrįstai išsprendė kilusį ginčą iš esmės ir ne tik panaikino esminę šalių nelygybę sukūrusią Sutarties sąlygą, bet dar ir įtvirtino vietoj jos tokią, kuri atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei kuri neleistų atsakovei ir toliau piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.

7.12.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo ne tik metinio ir papildomo mokesčio už kiekvieną transporto priemonę kvalifikavimą, bet ir tai, kodėl mano, kad atsakovė yra stiprioji Sutarties šalis. Todėl sutikti su atsakove, kad ši dalis teismo Sprendimo – nemotyvuota, nėra jokio pagrindo. Ji paprasčiausiai atsakovei nepatinka, dėl to yra reiškiamas atsakovės nepasitenkinimas teismo motyvais.

7.13.       Ieškovė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Tiek viena, tiek kita ginčo šalis neribotai teikė įrodymus, motyvus bei paaiškinimus. Niekas nieko neribojo. Tai, kad teismas padarė atsakovei nepalankias išvadas, remiantis byloje surinktais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, nereiškia, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų.

7.14.       Atsakovės prašymas (dėl baudos ieškovei skyrimo dar ir apeliacinėje instancijoje) yra tik dar viena, toliau besitęsiančio spaudimo ieškovei priemonė, siekiant apriboti ieškovės galimybę ginti jos pažeistas teises ne tik pirmos, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Tai rodo akivaizdų atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

8.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o jos apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu siekia ne patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kuria buvo atmesti jos ieškinio reikalavimai, o siekia ir mėgina iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, remiantis taip pačiais argumentais bei klaidinimais, kuriuos ieškovė jau pateikė ir nurodė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

8.2.       Ieškovė nuolatos formaliai teigia, kad atsakovė, kaip asociacija, neturi teisės gauti atlygio pagal Sutartį, o Sutartis turi būti neatlygintinė arba jos pagrindu turi būti taikytinas abipusis šalių apmokestinimas. Tačiau tokius teiginius ieškovė grindžia tik savo subjektyvia nuomone. Ieškovė apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo nei vienos teisės normos, nepateikia jokių teismų praktikos išaiškinimų, kurių pagrindų tokie jos reikalavimai turėtų būti patenkinti. Šiuo atveju atsakovė negali su ieškove sudaryti neatlygintino sandorio dėl duomenų teikimo ir duomenų peržiūrėjimo TAIS ir CTADB, ar sandorio dėl duomenų teikimo ir duomenų peržiūrėjimo TAIS ir CTADB taikant abipusį sandorio šalių apmokestinimą ieškovės nurodoma tvarka. Atsakovė negali būti priversta / ar įpareigota tą atlikti ir teismo procesiniu sprendimu. Kadangi tai būtų akivaizdžiai neprotinga ir prieštarautų: atsakovės, kaip specifinės teisinės formos juridinio asmens tikslams, teisėms, teisėtiems lūkesčiams; Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintoms normoms; atsakovės įstatų 15.3. ir 73 punktams, taip pat CTADB nuostatų 8, 8.1. – 8.5 ir 9 punktams bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio 1 dalies, 6 dalies nuostatoms, kitų teisės aktų nuostatoms ir viešajai tvarkai, gerai moralei, verslo papročiams.

8.3.       Šiuo atveju ieškovė, būdama verslininke, savo laisva valia ir nieko neverčiama nusprendė užsiiminėti veikla, kuriai yra taikytini tam tikri specifiniai ir atitinkami reikalavimai. Ieškovei su atsakove sudarant Sutartį, ieškovės išorinis valios išreiškimas atitiko vidinį –tikrąjį jo valios turinį. Todėl ieškovė pasirinkusi tokią veiklą už kurią naudojantis TAIS ir CTADB (teikiant ir peržiūrint duomenis) reikalinga patirti minimalias išlaidas, negali teigti, kad atsakovė veikia neteisėtai ar nepagrįstai, prašydama minimalaus atlygio už pareigas, kurias vykdo ir kurių pagrindu ieškovė generuoja pelną sau. Ieškovė vykdydama veiklą gauna pelną ir patiria išlaidų, ir tai yra normalu. Tad, ieškovės motyvai, kad ji neva buvo priversta pasirašyti sutartį su atsakove be jokių išimčių, kad neturėjo patirties, kad atsakovė, nepagrįstai ima atlygį pagal sutartį – neturi teisinės reikšmės.

8.4.       Ieškovės teiginiai, kad atsakovė neturi teisės gauti užmokesčio ginčo sutarties pagrindu – paprasčiausiai neįrodyti, klaidingi ir neteisingi. Sutarties 1.1. punkte buvo aiškiai įtvirtinta, kad užsakovas (t. y. ieškovė) užsako, o vykdytojas (atsakovė) įsipareigoja suteikti prieigą prie TAIS ir CTADB, vykdytojas įsipareigoja leisti užsakovui teikti duomenis į CTADB apie atliktas kelių transporto priemonių? ekspertizes, prisijungus prie TAIS, taip pat vykdytojas įsipareigoja leisti peržiūrėti joje esančius duomenis. Pagal Sutarties 1.3 punkto sąlygas vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo teikti reikiamą informaciją, atlikti mokymus prisijungti prie TAIS ir CTADB bei jais naudotis, instaliuoti reikiamas programas ieškovės kompiuteriuose, sukurti du TAIS vartotojus, suteikti vartotojų vardus ir slaptažodžius, pravesti įžanginius mokymus su TAIS ir CTADB, užtikrinti nenutrūkstamos prieigos prie TAIS ir CTADB veikimo nuolatinį užtikrinimą, pastoviai užtikrinti užsakovui (ieškovei) galimybę atlikti šios sutarties 1.1. punkte nurodytus veiksmus. Pagal Sutarties 4.1.1. punkto sąlygą atsakovė įsipareigojo ne tik užtikrinti ieškovei galimybę teikti duomenis į CTADB, bet ir įsipareigojo užtikrinti ir suteikti ieškovei galimybę pateiktus duomenis peržiūrėti. Todėl akivaizdu, kad daugiau pareigų teko būtent atsakovei ir ieškovė įsipareigojo sutartimi mokėti atitinkamą atlygį atsakovei ne tik už duomenų teikimą, bet ir peržiūrėjimą. Be to, nagrinėtinu atveju joks teisės aktas (nei CTDAB nuostatai, nei Tvarkos aprašas, nei kiti) nedraudžia atsakovei gauti atlygį pagal Sutarties sąlygas. Ieškovė puikiai supranta, jog sudarius sutartį mokamas metinis mokestis, o po to mokamas 2,50 Eur mokestis plius PVM už transporto priemonę, kurios duomenis talpinami TAIS ir CTADB. 2,50 Eur plius PVM mokestis – nėra didelis mokestis. Priešingas aiškinimas būtų nelogiškas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal viešai skelbiamus ir visiems prieinamus duomenis Lietuvos Respublikoje vartotojų kainų pokytis 2021 m. gruodžio mėn. palyginti su 2010 m. lapkričio mėn. buvo net: 31,4 %.

8.5.       Sutarties pagrindu atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Be to, atsakovė nutraukė Sutartį prieš tai įspėjusi ieškovę prieš protingą terminą, turint omenyje, kad ieškovė nerodė jokio noro protingai bendradarbiauti su atsakove. Sutartis su ieškove buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą - būtų akivaizdžiai iškreipta sutartinių prievolių pusiausvyra tarp sutarties šalių.

8.6.       CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos tik, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Sutarties šalies reikalavimas vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismo gali būti patenkintas ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą; tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą). Ieškovė neįrodė ir jokiais leistinais įrodymais byloje nepagrindė kad atsakovas neva nesąžiningai sudarė ginčo sutartį su ieškovu, kad atsakovas kažkokiu tai būdu pasinaudojo ieškovu, kad ieškovas turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpnas, kad ieškovas iki 2010 m. lapkričio mėn. nebuvo tinkamai informuotas ir/ar nesupažindintas su Sutarties Nr. 20 esme ir sąlygomis, kad ieškovas tiek iki ginčo sutarties sudarymo, tiek per 10 metų terminą po sutarties sudarymo negalėjo derėtis su atsakovu, kad ieškovas buvo nepatyręs asmuo, kad neturėjo derybų patirties, kad ieškovas negalėjo pasinaudoti teisinėmis paslaugomis sudarant Sutartį Nr.20 ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir sutarties pripažinimo neatlygintine.

Dėl papildomų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

12.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė su ieškove 2022 m. balandžio 8 d. sudarytą terminuotą sutartį Nr. 22_17 ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismui jos pateikti negalėjo, nes dėl šios terminuotos sutarties sudarymo ieškovė kreipėsi jau po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir išėjo surašyti bei paskelbti sprendimo. Šiai dienai ieškovė gali vykdyti veiklą, nors ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tokių galimybių jai nėra ir pan. Šio įrodymo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes terminuotos sutarties Nr. 22_17 turinys žinomas proceso šalims.

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

15.       Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

16.       Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės teikiamas įrodymas neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir atsakovės pateiktą 2022 m. balandžio 8 d. terminuotą sutartį Nr. 22_17 atsisakytina pridėti prie bylos.

Dėl nustatytų aplinkybių

17.       Ieškovė vykdo techninių ekspertizių veiklą. Norint vykdyti šią veiką, remiantis Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 100 punktu įmonė, kuriai suteikta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šios teisės suteikimo privalo pasirašyti sutartį dėl naudojimosi CTADB ir pateikti ją Inspekcijai. Be to, Tvarkos aprašo 74 punkte nurodyta: atlikus techninę ekspertizę, nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo techninės ekspertizės atlikimo, į CTADB surašomi techninės ekspertizės duomenys ir sukeliamos transporto priemonės nuotraukos, užsakovui išduodami techninės ekspertizės dokumentai. Taigi, ieškovei norint vykdyti veiklą reikėjo turėti prisijungimą prie CTADB.

18.       CTADB nuostatų 3 punkte įtvirtina, kad CTADB duomenis tvarko Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija (atsakovė), o techninę apžiūrą atliekančios įmonės teikia informaciją per CTADB. CTADB nuostatų 8 p., 8.1. – 8.5 p. numatyta, kad CTADB duomenys neatlygintinai teikiami: Valstybinei kelių transporto inspekcijai – pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį; VĮ „Regitra“ – pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį; Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį; Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui – pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį; kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. Nuostatų 9 punkte numatyta, kad kitiems gavėjams CTADB duomenys teikiami atlygintinai. Atlyginimo už CTADB duomenų teikimą dydis nustatomas sutarčių pagrindu.

19.       Atsižvelgiant į tai, ieškovė privalėjo su atsakove sudaryti sutartį ir 2010 m. lapkričio 2 d. su atsakove pasirašė Sutartį Nr. 20, kuria atsakovė už atlygį įsipareigojo suteikti ieškovei prieigą prie TAIS bei CTADB, leisti ieškovei teikti duomenis į CTADB apie atliktas kelių transporto priemonių ekspertizes prisijungus prie TAIS ir peržiūrėti joje esančius ieškovės pateiktus duomenis (Sutarties 1.1. p.). Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei mokėti 2 904 Lt (arba 841,06 Eur) metinį mokestį už prieigą prie TAIS ir CTADB bei naudojimąsi jais (Sutarties 2.1.1. p.) taip pat po 2,42 Lt (arba 0,70 Eur) mokestį už kiekvieną transporto priemonę, kurios duomenis talpina TAIS ir CTADB (Sutarties 2.1.2. p.).

20.       2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. yra keičiamos Sutarties sąlygos, Sutartį papildant atskirais punktais dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, taip pat keičiant įkainius, kuriuos sudarys: 1) 960,00 Eur metinis mokestis be PVM už prieigą prie TAIS ir CTADB bei naudojimąsi jais; 2) 2,50 Eur mokestis be PVM už kiekvieną transporto priemonę, kurios duomenys talpinami į TAIS ir CTADB.

21.       2021 m. spalio 19 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Sutartį iš atlygintinos į neatlygintiną, o 2021 m. lapkričio 9 d. raštu atsakovė atsisakė tai daryti, t. y., keisti Sutartį iš atlygintinos į neatlygintiną.

22.       2021 m. gruodžio 15 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, kad jeigu ieškovė iki 2021 m. gruodžio 21 d. neatsiųs pasirašytos atnaujintos sutarties, kuria, minėta, įkainiai didinami net kelis kartus, atsakovė inicijuos Sutarties nutraukimą ir Sutartį nutrauks. 2021 m. gruodžio 20 d. ieškovė informavo atsakovę, kad ji kategoriškai nesutinka su Sutarties vienašališku nutraukimu.

23.       2022 m. sausio 7 d. atsakovė elektroniniu laišku atsiuntė ieškovei 2022 m. sausio 7 d. pranešimą „Apie vienašališką 2010 m. lapkričio 2 d. sutarties Nr. 20 nutraukimą“, kuriuo informavo, jog vadovaudamasi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi bei Sutarties 6.1. punktu, pagal kurį „šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešusios prieš 2 (du) mėnesius“, vienašališkai nutraukia Sutartį ir nutraukimas įsigalioja 2022 m. kovo 14 d.

24.       Gavusi šį pranešimą ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovės ir atsakovės Sutarties 6.1 punkto pripažinimo negaliojančiu ab initio ir sutarties punktų, kuriuose numatytas paslaugų atlygintinumas, modifikavimo.

25.       Skundžiamu 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino Sutarties Nr. 20 6.1. punktą, numatantį, kad „Šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį, apie tai raštu pranešusios prieš 2 (du) mėnesius“, niekiniu ir negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento; 2) pripažino vienašališką Sutarties Nr. 20 nutraukimą ir atsakovės 2022 m. sausio 7 d. pranešimą „Apie vienašališką Sutarties Nr. 20 nutraukimą“ neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; 3) pakeitė Sutarties Nr. 20 buvusią 6.1 punkto sąlygą į tokią - „ Užsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavęs apie tai vykdytoją.“; 4) įpareigojo atsakovę vykdyti su ieškove Sutartį Nr. 20; 5) likusioje dalyje ieškinį atmetė.

26.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta ir ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas ir ieškinį visiškai atmesti.

Dėl šalių Sutarties kvalifikavimo ir atsakovės teisės ją vienašališkai nutraukti

27.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių Sutartį kvalifikavo kaip paslaugų sutartį, o ieškovė teigia, kad šalis siejo būtent paslaugų sutartis.

28.       Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi, paslaugų sutartimi įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), tačiau paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą.

29.       Šalys Sutarties 1.1. punkte susitarė, jog užsakovas (ieškovė) užsako, o vykdytojas (atsakovė) įsipareigoja suteikti prieigą prie TAIS ir CTADB, leisti užsakovui teikti duomenis į CTADB apie atliktas kelių transporto priemonių ekspertizes prisijungus prie TAIS ir peržiūrėti joje esančius užsakovo duomenis. Sutarties 1.3. punkte atsakovė įsipareigojo suteikti reikiamą informaciją ir atlikti mokymus, reikalingus vartotojams prisijungti prie TAIS ir CTADB, bei jais naudotis: instaliuoti ieškovės kompiuteriuose reikiamas programas, sukurti du TAIS vartotojus, suteikti vartotojų vardus ir pradinius slaptažodžius, pravesti įžanginį darbo su TAIS ir CTADB mokymą bei užtikrinti nenutrūkstamą prieigą prie TAIS ir CTADB ir galimybę atlikti Sutarties 1.1. punkte nurodytus veiksmus. Ieškovė sutarties 2 ir 3 punktuose įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsakovei sumokėti per 20 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo už suteiktas paslaugas.

30.       Atsižvelgiant į šalių Sutarties objektą, įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sutartį kvalifikavo kaip paslaugų, nes šalys susitarė dėl paslaugų teikimo, o ne tam tikro materialaus objekto sukūrimo.

31.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Sutartį su ieškove atsakovė vienašališkai nutraukė vadovaudamasi Sutarties 6.1. punktu, pagal kurį „šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešusios prieš 2 (du) mėnesius“. Ieškovė prašo sutarties nutraukimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), nes sutartis buvo nutraukta nesant svarbių priežasčių, o tik dėl to, kad ieškovė nesutiko pakeisti sutarties nuostatų, įtvirtinančių padidėjusią paslaugų kainą.

32.       CK 6.189 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutarties privalomumo principą – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai lemia, kad sutartis gali būti nutraukta tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais. Prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais (CK 6.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš paslaugų sutarties ypatumų yra galimybė nutraukti šią sutartį nesant jos pažeidimo. Tokia šalių teisė įtvirtinta CK 6.721 straipsnyje. Ji nelaikytina sutarties šalių pažeistų teisių gynimo būdu, nes nėra siejama su sutarties pažeidimu (neįvykdymu). Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas ją pradėjo vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurių paslaugos teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). CK 6.721 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta paslaugų teikėjo teisė nesant sutarties pažeidimo nutraukti sutartį varžoma tam tikrų sąlygų – paslaugos teikėjas turi teisę nutraukti sutartį tik esant svarbioms priežastims.

33.       Sutartis (ar jos sąlyga) gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Šiuo atveju CK 6.721 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma laikytina imperatyvia. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartes 6.1. punkte numatyta sąlyga, jog „šalys gali vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai raštu pranešusios prieš 2 (du) mėnesius“ leidžia atsakovei, kaip paslaugos teikėjui, nutraukti Sutartį ir nesant svarbių priežasčių, t. y. prieštarauja įstatymo imperatyviai normai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši Sutarties sąlyga pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) (CK 1.80 str.).

35.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutarties 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą pripažino niekine remiantis CK 1.81 straipsnio pagrindu, t. y. kaip prieštaraujančią viešąjai tvarkai ir gerai moraliai. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

36.       Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovė nutraukdama Sutartį siekė pažeisti viešąją tvarką ar gerą moralę ir vien tai, kad atsakovė nesutiko derėtis su ieškove ar užima dominuojančią padėtį nesudaro pagrindo jos veiksmus nutraukiant sutartį vertinti kaip prieštaraujančius viešąjai tvarkai ir gerai moralei. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutarties 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą pripažino niekine remiantis CK 1.81 straipsnio pagrindu, tačiau tai neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, nes ši Sutarties sąlyga pagrįstai pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

37.       Pripažinęs Sutarties 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais ir pranešimą dėl sutarties nutraukimo bei Sutarties nutraukimą.

38.       Paminėtina, kad sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai vykdyti. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, šalims nerandant bendro sutarimo dėl Sutarties naujos kainos, atsakovė turėjo ne vienašališkai nutraukti sutartį, o kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo teismo sprendimu.

Dėl naujos Sutarties sąlygos įtraukimo teismo iniciatyva

39.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad teismas mano, jog vadovaujantis CK 6.228 straipsnio 2 dalimi, teisinga ir sąžininga būtų pakeisti sutarties 6.1 punkto sąlygą (redakciją), kuri turėtų būti sekanti: „Užsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavęs apie tai vykdytoją.“ ir įtraukė šią sąlygą į šalių Sutartį.

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, nes ieškovė prašymo pakeisti sutarties Sąlygą dėl sutarties nutraukimo ieškinyje neprašė. Be to, teismas ėmėsi aktyvių veiksmų rūpintis išskirtinai ieškovės, kuri yra verslininkė profesionalė, interesais, visiškai ignoruojant teisėtus ir pagrįstus atsakovės interesus.

41.       CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

42.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė prašymo CK 6.228 straipsnio pagrindu pakeisti Sutarties 6.1 punkto sąlygą į sąlygą numatančią tik ieškovei teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavus apie tai atsakovę, todėl teismas, nors ir esant esminiai šalių nelygybei, neturėjo pagrindo savo iniciatyva keisti Sutarties sąlygas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tą daryti netikslinga, nes teisę nutraukti paslaugų sutartį vienašališkai, net ir nesant svarbių priežasčių, užsakovui (ieškovei) įtvirtina įstatymas – jau minėta CK 6.721 straipsnio 1 dalies norma.

43.       Atsižvelgiant į tai, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta pakeisti Sutarties Nr. 20 buvusią 6.1 punkto sąlygą į sąlygą - „Užsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavęs apie tai vykdytoją.“.

Dėl ieškovės reikalavimo Sutartį pakeisti į neatlygintiną

44.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinio reikalavimus dėl Sutarties pripažinimo neatlygintina.

45.       Pirmiausia, 2010 m. lapkričio 2 d. sudarydamos Sutartį Nr. 20 šalys sutarė, kad ji bus atlygintinė, t. y. susitarė tiek dėl metinio mokesčio, tiek dėl mokesčio už kiekvieną duomenų įkėlimą į CTADB ir šią sutartį šalys vykdė daugiau kaip dešimt metų. Ieškovė sutartį sudarė laisva valia ir nuo pat pradžių pripažino, kad atsakovės teikiamos paslaugos yra atlygintinos. Nors ieškovė nurodo, kad dėl patirties stokos ir finansinių galimybių neturėjo galimybės anksčiau ginčyti sutarties, kurią buvo priversta sudaryti norėdama pradėti veiklą, šiuos argumentus teismas vertina kaip neįrodytus. Kaip jau minėta, sutartį ieškovė vykdo daugiau kaip 10 metų, gauna pakankamai dideles pajamas, todėl jeigu manė, kad jos teisės yra pažeidžiamos, galėjo jas ginti ženkliai anksčiau. Juolab kad derybos, prašymai kitai sutarties šaliai sumažinti sutarties kainą tikrai nieko nekainuoja.

46.       Antra, atsakovės veikla nėra finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl atsakovė savo veiklą turi finansuoti iš savo veiklos pajamų, kurias sudaro pagal paslaugos sutartis gaunamos pajamos. Kitaip tariant, CTADB nėra registras ar valstybės informacinė sistema, ji tvarkoma atsakovės lėšomis, kurias gauna iš užsakovų.

47.       Trečia, CTADB nuostatų 8 p., 8.1. – 8.5 punktuose numatyta, kad: CTADB duomenys neatlygintinai teikiami tik: Valstybinei kelių transporto inspekcijai – pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį; VĮ „Regitra“ – pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį; Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį; Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui – pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį; kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi CTADB nuostatų 8 p., 8.1. – 8.5 punktuose yra nustatytas ir teisiškai įtvirtintas konkretus sąrašas asmenų, kurie gali neatlygintinai gauti CTADB duomenis. CTADB nuostatų 9 punkte įtvirtina: kitiems gavėjams CTADB duomenys teikiami atlygintinai. Atlyginimo už CTADB duomenų teikimą dydis nustatomas sutarčių pagrindu. Taigi asmenys (tarp jų - ir ieškovė bei kiti ūkio subjektai), kurie nepatenka į CTADB nuostatų 8 p., 8.1.-8.5 p. nurodytą sąrašą, gali ir turi teisę naudotis CTADB atlygintinai pagal sutartyse nustatytą kainą.

48.       Ketvirta, šalių Sutarties 1.1. punkte numatyta, kad užsakovas (t. y. ieškovė) užsako, o vykdytojas (atsakovė) įsipareigoja suteikti prieigą prie TAIS ir CTADB, vykdytojas įsipareigoja leisti užsakovui teikti duomenis į CTADB apie atliktas kelių transporto priemonių? ekspertizes, prisijungus prie TAIS, taip pat vykdytojas įsipareigoja leisti peržiūrėti joje esančius duomenis. Sutarties 1.3 punkte vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo teikti reikiamą informaciją, atlikti mokymus prisijungti prie TAIS ir CTADB bei jais naudotis, instaliuoti reikiamas programas ieškovės kompiuteriuose, sukurti du TAIS vartotojus, suteikti vartotojų vardus ir slaptažodžius, pravesti įžanginius mokymus su TAIS ir CTADB, užtikrinti nenutrūkstamos prieigos prie TAIS ir CTADB veikimo nuolatinį užtikrinimą, pastoviai užtikrinti užsakovui (ieškovei) galimybę atlikti Sutarties 1.1. p. nurodytus veiksmus. Sutarties Nr. 20 4.1.1. punkte atsakovas įsipareigojo ne tik užtikrinti ieškovei (užsakovui) galimybę teikti duomenis į CTADB, bet ir įsipareigojo užtikrinti ir suteikti ieškovei galimybę pateiktus duomenis peržiūrėti. Įvertinus atsakovės Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus akivaizdu, kad už tai atsakovei turi būti sumokėta, nes jų įgyvendinimui atsakovė patiria išlaidas, kurias sudaro laikmenų įsigijimas, duomenų bazės aptarnavimas, elektros sąnaudos, darbuotojų atlyginimai ir t.t.

49.       Penkta, mokestis pagal Sutarties 2.1.2. punktą už kiekvieną transporto priemonę, kurios duomenis talpinami TAIS ir CTADB apima faktiškai įkeliamų įrašų duomenų saugojimą CTADB; duomenų saugą; duomenų archyvavimą; kitų su duomenų tvarkymu susijusių veiksmų atlikimą, t.y. atsakovė kiekvienos ieškovo pateiktos transporto priemonės ekspertizės duomenis peržiūri, išanalizuoja, patikrina ar duomenys suvesti teisingai, ar ekspertizėje teisingai nurodyta transporto priemonė; jei duomenys pateikti tinkamai, tik tuomet jie teikiami archyvavimui ir yra saugomi (išlaikomi) atsakovės tvarkomose ir prižiūrimose sistemose, o tai sąlygoja papildomus atsakovės veiksmus ir išlaidas, atsižvelgiant į tai, kiek duomenų ieškovė įkelia, todėl Sutartyje pagrįstai numatytas mokestis už kiekvieną įkėlimą į sistemą ir dėl to negali būti tenkinamas ieškovės prašymas numatyti tik metinį Sutarties mokestį.

50.       Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl Sutarties pakeitimo į neatlygintiną.

51.       Atsižvelgiant į 49 punkte nurodytus motyvus, laikytinos nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo sprendimo 27 punkte padarytos išvados, kad mokestis už duomenų įkėlimą atsakovei generuoja papildomas pajamas ir teikia finansinę naudą, t. y. kuo daugiau ekspertizių atliks ieškovė, tuo daugiau ji sumokės atsakovei, o tai reiškia, kad atsakovė sudarydama sutartį, suderėjo sau papildomą naudą, kurios pagal sutartį galėtų negauti, ieškovei nevykdant veiklos. O taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad šis mokestis nesusijęs su duomenų išlaikymu, o yra susijęs su papildomų pajamų gavimu iš sutartį sudarančios šalies - ieškovės ar kitų subjektų, formaliai susiejant tai su CTADB naudojimusi, kai realiai ekspertizė tik įkeliama į CTADB, o faktiškai jos duomenimis naudojasi kiti subjektai, ne ieškovė. Kaip jau minėta, mokestis pagal Sutarties 2.1.2. punktą už kiekvieną transporto priemonę, kurios duomenys talpinami TAIS ir CTADB apima faktiškai įkeliamų/įkeltų įrašų duomenų saugojimą CTADB; duomenų saugą; duomenų archyvavimą; kitų su duomenų tvarkymu susijusių veiksmų atlikimą; duomenų pateikimą subjektams, kurie turi teisę šiuos duomenis gauti. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad kuo didesnį skaičių transporto priemonių techninių ekspertizių atlieka ieškovė ir kuo daugiau įkelia įrašų, tuo daugiau atsiranda su tuo susijusių aptarnavimo sąnaudų atsakovei. 

52.       Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir ieškovės argumentai, jog dalies pajamų iš CTADB duomenų teikimo atsakovė pati atsisako savo narių (steigėjų) naudai neimdama iš jų jokio mokesčio. Kaip jau minėta, 47 šios nutarties punkte CTADB nuostatai numato subjektų ratą, kam duomenys teikiami nemokamai. Be to, ir patys steigėjai remia asociacijos veiklą.

53.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą pakeisti Sutarties atlyginimo sąlygas. Ieškovė siūlo, kad teismas pakeistų Sutarties sąlygas taip, kad atsakovė ieškovei mokėtų kainą, atitinkančią (lygią) ieškovės atsakovei mokėtiną, už prieigos ieškovei prie Techninės apžiūros informacinės sistemos bei Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės suteikimą ir sąlygų surašyti techninės ekspertizės duomenis bei sukelti transporto priemonės nuotraukos į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę ieškovei sudarymą. Tokiu atveju tai reikštų ne ką kita, kaip Sutarties neatlygintinumą, o dėl jo negalimumo apeliacinės instancijos teismas pasisakė aukščiau.

54.       Kaip jau minėta šios nutarties 38 punkte, šalys nesutarę dėl sutarties tolimesnio vykdymo, gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, todėl jeigu ieškovė mano, jog sutarties kaina yra per didelė, ji gali kreiptis į teismą dėl sutarties kainos sumažinimo.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

55.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nurodo, kad pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą skirti ieškovei baudą, o teismas ant prašymo uždėjo rezoliuciją „Priimti. Spręsti sprendimu“, tačiau galutiniame sprendime šio klausimo taip ir neišsprendė.

56.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti atsakovės pateiktą prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo, tačiau vien šio atsakovės prašymo neišsprendimas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

57.       CPK 95

58.       Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, įgyvendino savo procesinę teisę į kreiptis į teismą ir teisę į apeliaciją, kuri yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar piktnaudžiavo savo teisėmis. Juolab, kad ieškovės ieškinys 2/3 buvo patenkintas, o apeliacinį skundą teikė ir pati atsakovė. Atsižvelgiant į tai atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

60.       Tuo pačiu paminėtina, kad nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą atsakovės nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, neleisdamas teikti atsiliepimus, nenagrinėdamas atsakovės prašymų skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pažeidė atsakovės procesines teises ir galimybę apsiginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė plačiai naudojosi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikė atsiliepimus, paaiškinimus, įrodymus, dalyvavo baigiamosiose kalbose. O tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovės prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo ir neprašė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nedaro teismo sprendimo neteisėtu. Klausimą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šiuo atveju išsprendė apeliacinės instancijos teismas, o atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo būtinas ir tai nepažeidė atsakovės teisių, nes ieškovės prašymas buvo netenkintas.

Dėl procesinės bylos baigties.

61.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

62.       Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

63.       Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl naujos Sutarties sąlygos įtraukimo, o likusioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas. Taip pat atmetamas atsakovės skundas dėl papildomo sprendimo pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys patenkintas 2/3 reikalavimų apimties, todėl ieškovei priteisė 2033,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 1680,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93 straipsniai).

66.       Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tik panaikino teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pakeisti Sutarties Nr. 20 buvusią 6.1 punkto sąlygą į sąlygą - „Užsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavęs apie tai vykdytoją.“. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė ir šalys dėl to byloje nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

67.       Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 188 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis) bei 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo dėl 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo parengimą. Tuo tarpu atsakovė patyrė 188 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis), bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 2178 Eur už apeliacinio skundo dėl 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo parengimą, 423,50 Eur už apeliacinio skundo dėl 2022 m. gegužės 27 d. papildomo sprendimo parengimą bei 2420 Eur už atsiliepimo į UAB „Auto ekspertas“ apeliacinį skundą parengimą.

68.       Išnagrinėjus bylą, apeliacinės instancijos teisme ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas visiškai, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

69.       Tuo tarpu atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta pakeisti Sutarties Nr. 20 buvusią 6.1 punkto sąlygą į sąlygą - „Užsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavęs apie tai vykdytoją.“. Atsižvelgus į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė reiškė keturis reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 25 procentais. Atitinkamai, atsakovei iš ieškovės priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis – 1302,38 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

70.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, netinkamai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį apeliantės atžvilgiu.

71.       Atsakovė teikė teismui įrodymus, jog patyrė iš viso 6382,75 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog visos atsakovės išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra susijusios su realia advokato pagalba byloje, o yra papildomų savo pareigų, kurias atstovas sukūrė byloje (pvz. atsiliepimų, kurių teismas neprašė surašymas), rodymas kaip realių ir pagrįstų teismo išlaidų, ir teismo įpareigojimų vykdymas, kas nėra paslauga klientui ir todėl bylinėjimosi išlaidos mažinamos.

72.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl keisti sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė taip pat naudojosi profesionalių teisininkų – advokatų paslaugomis bylos nagrinėjimo metu, tačiau jos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo gerokai mažesnės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo atmesti.

Atsakovės (apeliantės) Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo tenkinti iš dalies, o apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 27 d. papildomo sprendimo atmesti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria pakeista 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytos sutarties Nr. 20 buvusi 6.1 punkto sąlyga į tokią - „Užsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį prieš du mėnesius informavęs apie tai vykdytoją.“.

Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto ekspertas“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš ieškovės UAB „Auto ekspertas“ (juridinio asmens kodas 302501283) atsakovės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“( juridinio asmens kodas 122776032 ) naudai 1302,38 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus du eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Kristina Lysionok

        Dalia Trumpulienė

        Linas Zinkevičius