Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-823-498/2014
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00236-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 41.4.; 79.1
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str., – 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda už tai, kad jis 2014-04-08, būdamas 0,0754 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Dumsių sen., Jonavos r., savininku, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4.7 punktą, t. y. savavališkai užėmė dalį gretimos V. Š. nuosavybės teise valdomos žemės (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nes jo žemės sklypo ribos pagal faktinį naudojimą neatitinka sklypo riboms, suformuotoms atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo savininkas V. G. yra savavališkai užėmęs ir aptvėręs metaline tvora apie 17 m2 privačios žemės plotą.
V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo, kuris jam inkriminuotas, nepadarė. 1996-09-05 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš valstybės pirko žemės sklypą Nr. 45, 864 kv. m. ploto, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Dumsių sen., Jonavos r. Greta jo sklypo tuo pat metu, tokio pat 864 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 40 nusipirko V. Š.. Nupirktą žemės sklypą 1996-09-05 įregistravo Nekilnojamojo turto registro centriniame banke, registro Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. Po žemės sklypo pirkimo sklypas buvo atmatuotas, nustatytos jo ribos, kurios buvo paženklintos metaliniais riboženkliais. V. Š. vietoje buvusio 2 m. pločio tako įsirengė 3 m. pločio įvažiavimo kelią tarp savo sklypo Nr. 40 ir sklypo Nr. 39, jo įrengimui panaudojo dalį savo žemės sklypo. 2003 - 2004 m., datos tiksliai neprisimena, V. Š. atsivedė tos pačios sodų bendrijos narį J. K., kuris yra geodezininkas. J. K. rankiniu būdu, sieksniu išmatavo jo ir V. Š. žemės sklypus, parodė naujas sklypo ribas, pagal kurias jo sklypas sumažėjo 1,2 aro, o V. Š. žemės sklypas liko 0,0864 ha ploto. Jis su parodytomis ribomis nesutiko, tačiau V. Š. savavališkai perkėlė riboženklius, juos įsmeigė dalyje jo sklypo.
2010 m. apeliantas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėją, buvo atvykę matininkai matuoti žemės sklypą. Kai jie matavo jo žemės sklypą, pranešė, jog V. Š. yra neteisėtai užvaldęs apie 1,2 aro jo žemės sklypo. Jie į jo pastabas nereagavo, jo ir V. Š. sklypus matavo pagal riboženklius, kuriuos buvo įkalęs V. Š.. Maždaug po 3 mėnesių buvo iškviestas į Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių, kur jam pateikė pasirašyti sklypų matavimo dokumentus, pareikalavo apmokėti už matininkų darbą. Jis dokumentus pasirašė jų neperskaitęs, nes neturėjo akinių. 2014 m. pavasarį, siekdamas apginti savo teises į žemės sklypo dalį, apie 1,2 aro, kurį neteisėtai nusavino V. Š., jis perkėlė riboženklius tarp jo žemės sklypo Nr. 45 ir V. Š. sklypo Nr. 40 į tą padėtį, kuri buvo nustatyta matuojant jo žemės sklypą po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo 1996-09-05.
Dėl aukščiau išdėstyto laiko, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant jį ATPK 45 str. 1 d. pažeidimu, jam surašytas neteisėtai ir dėl šios priežasties apklausiamas teismo posėdyje kaltu neprisipažino. Jo veiksmai perkeliant riboženklius neįrodo, kad jis tyčia, sąmoningai, savavališkai, aiškiai suprasdamas, kas yra žemės savininkas, užvaldė kitam asmeniui priklausančią žemę, kaip yra nurodyta Žemės naudojimo patikrinimo akte bei administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas neaptarė ir visiškai nevertino jo paaiškinimo teisme, nevertino jo pateikto sklypų Nr. 45 (V. G.) ir 40 (V. Š.) geodezinių matavimų, atliktų 2014 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rezultatų, kuriais nustatoma, kad pagal atliktą šių žemės sklypų geodezinių bei preliminarių matavimų analizę, nustatytas konfliktinis plotas tarp sklypų Nr. 45 ir 40, padaryta išvada, kad visam kvartalui reikia atlikti kadastrinius matavimus iš naujo. Taip pat teismo posėdyje nebuvo apklaustas V. Š., pagal kurio prašymus, pateiktus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prašo V. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 nutarimą. Savo poziciją grindžia tuo, kad V. G. buvo žinoma apie suformuotą žemės sklypą bei tikslias jo ribas, o savo kaltės nepripažinimas tėra gynybinė pozicija.
V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį klausimas. V. G. neigia savo kaltę ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visus jo teisminio nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą dėl ATPK 45 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėties buvimo jo veiksmuose.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra teisinio pagrindo.
Administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 str. 1 d. atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, apeliantas buvo kaltinamas tik už savavališką privačios žemės (nuosavybės teise priklausančios V. Š.) užėmimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 45 str. 1 d. klausimą turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. 1996-09-06 įsigijo nekilnojamojo turto – žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Dumsių sen., Jonavos r. Minėto žemės sklypo ribos 2010-07-27 buvo pažymėtos ir suderintos su gretimų žemės sklypų savininkais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek matavimai, tiek sklypų projektavimai reikalauja specialiųjų žinių ir juos atlieka tik kompetentingi asmenys bei kontroliuoja atsakingos institucijos. Nagrinėjamu atveju kadastrinius matavimus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė, t. y. kvalifikuota specialistė, turinti reikiamų žinių bei įgūdžių. Po šių matavimų apelianto žemės sklypas sumažėjo nuo 0,0864 ha iki 0,0754 ha, o kaimyno V. Š. sklypo dydis, apelianto teigimu, išliko toks pats. Tai ir sukėlė V. G. pasipiktinimą.
Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantui apie jo sklypo išmatavimo pokyčius buvo žinoma. Jis su jais sutiko pasirašydamas ir jų neginčijo civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismo posėdyje V. G. pripažino, kad po kadastrinių matavimų rezultatais pasirašė su dokumentais nesusipažinęs, t. y. jų neperskaitęs, nes neturėjo su savimi akinių. Sutiko, kad tai buvo jo klaida, savo parašo neginčijo. Byloje nėra duomenų, kad V. G. būtų verčiamas prieš savo valią sutikti su naujais išmatavimais ar tretieji asmenys jam būtų darę neleistiną spaudimą. Apeliantas savanoriškai išreiškė savo valią, kurios vėliau teisinėmis priemonėmis nebandė keisti.
Ginčytinos žemės sklypo ribos, kurios nėra aiškios ir kurių negalima nustatyti iš esamų dokumentų, faktiškai valdomo sklypo ribų, kitų įrodymų, nustatomos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (LVAT nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08). Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sklypų plotų keitimo anksčiau būtų priimtas ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuriuo būtų išspręstas šis turtinis ginčas. Taip pat nėra duomenų, kad šiuo metu vyktų teisminis procesas dėl minėto turtinio ginčo. Todėl aukštesnės instancijos teismas vadovaujasi tik tais su nekilnojamuoju turtu susijusiais duomenimis, kurie, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsniu įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, nes tik tokie duomenys laikomi teisingais bei išsamiais. 2013-07-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Dumsių sen., Jonavos r. sav., sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančio V. G., plotas yra 0,0754 ha.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus atstovo S. V. paaiškinimo matyti, kad pirmasis registras (t. y. kai žemės sklypas buvo nusipirktas iš valstybės) buvo atliktas pagal preliminarius, apytikslius matavimus, pagal kuriuos vyko privatizavimas, t. y. pardavimas. Tuo metu naudoti prietaisai – matavimo juosta, dvimetris, šiuo metu nėra naudojami. Tikslūs žemės sklypų matmenys nustatomi prisijungiant per palydovą, tokiu būdu nustatant riboženklių vietas valstybinėje koordinačių sistemoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats apeliantas 2010 m. savo iniciatyva užsisakė tiksliuosius geodezinius matavimus, po kurių atlikimo sklypas sumažėjo ir V. G. su tuo sutiko pasirašydamas Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte. Todėl atmestinas V. G. teiginys, kad matavimai buvo atlikti pagal V. Š. neva neteisėtai įkaltus riboženklius.
Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažintini atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Analizuojamu atveju V. G., žinodamas ir suprasdamas, kur yra sklypo naujosios, tikslios ribos, savavališkai perkėlė riboženklius ir tokiu būdu užėmė V. Š. nuosavybės teise priklausančios žemės dalį. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad V. G. suvokė daromo pažeidimo pobūdį ir norėjo taip elgtis, leisdamas kilti įstatyme numatytiems padariniams. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus specialistai buvo įspėję apeliantą tiek žodžiu, tiek raštu, kad atsitrauktų nuo savavališkai užimtos žemės, tačiau V. G. į perspėjimus nereagavo ir toliau tęsė savavaliavimą – įbetonavo tvoros stulpus ir sujungė juos įtempimo viela.
Apylinkės teismas, spręsdamas apelianto administracinės atsakomybės klausimą, rėmėsi pačio V. G. parodymais, posėdyje dalyvavusio Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus specialisto paaiškinimais bei objektyviais bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, žemės naudojimo patikrinimo aktu, fotonuotraukų kopijomis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, neatitikimų planu, kadastro žemėlapiais, ir įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, nepažeidė. Tai, jog dėl garbaus amžiaus į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas V. Š., procesinio sprendimo priėmimui neturi jokios reikšmės, nes pažeidimo padarymo aplinkybės yra pakankamai aiškiai nustatytos ir teismui rimtų abejonių nekelia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei, nustatęs ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, pagrįstai pripažino V. G. kaltu padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą ir, įvertinus pažeidėjo amžių, asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, vadovaudamasis ATPK 301 str., skyrė švelnesnę nuobaudą nei ATPK 45 str. 1 d. numatyta minimali bauda. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Olegas Šibkovas