Nuorašas

Administracinė byla Nr. eAN2-513-209/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02306-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovo advokato A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas J. K. skundas dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 40 Eur dydžio bauda, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1.       2018 m. liepos 3 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas S. S. J. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 p. nuo 2018 m. birželio 28 d. 12.13 val. iki 2018 m. birželio 28 d. 12.42 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė jį taip, kad jis trukdė išvažiuoti S. G. iš bendro naudojimo kiemo, teritorijos. J. K. administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti 15 eurų dydžio baudą.

2.       Administracinis nurodymas per nustatytą laikotarpį įvykdytas nebuvo ir 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Š. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24351-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK 18088247814 J. K. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl minėto KET pažeidimo nubausta 40 Eur dydžio bauda.

3.       2018 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjos skundą. Apylinkės teismas nurodė, kad keliems bendrasavininkiams, tarp jų ir pareiškėjai J. K., priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esantis faktinis vidinis įvažiavimas, šiuo atveju laikytinas vietinės reikšmės vidaus keliu, todėl užstatydama pravažiavimą juo pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl administracinėn atsakomybėn yra patraukta pagrįstai.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu pareiškėjos J. K. atstovas advokatas A. V. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde teigia, kad privačioje valdoje (duomenys neskelbtini)., joks kelias ar kelio servitutas nėra registruotas. Nurodytas pastatas bei žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkiams. Kadangi tarp bendraturčių dažnai kyla konfliktai dėl naudojimosi sklypu tvarkos, visi bendraturčiai palieka transporto priemones prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų.

5.       Atstovas pažymi, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis tik teisingumo ir protingumo kriterijais konstatavo, kad J. K. pažeidė KET 150.10 p. reikalavimus ir padarė ANK 417 str. 2 d. numatytą pažeidimą, o sklype esantį įvažiavimą laikė vietinės reikšmės vidaus keliu. Su tokiomis išvadomis sutikti negalima, nes teismas nenurodė, vadovaujantis kokiu teisės aktu, jis daro išvadą, kad privačiame sklype esantis įvažiavimas priskirtinas prie vietinės reikšmės vidaus kelių.

6.       Advokatas taip pat akcentuoja, kad tariamas nusižengimas nebuvo pavojingas, realiai eismas nebuvo sutrikdytas.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Apeliaciniame skunde ginčijama J. K. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog ji savo automobiliu užstatė, užtvėrė pravažiavimą iš bendrojo naudojimo kiemo. Apygardos teismas vertina, jog J. K. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, nors su tuo ir nesutinka. Esminiai pareiškėjos atstovo skundo argumentai yra susiję su kelio, kurį užstatė J. K., paskirtimi ir statusu, bei su tuo, kad nusižengimas, jeigu ir buvo padarytas, nebuvo pavojingas. Su abejomis šiomis pozicijomis apygardos teisėjas nesutinka.

8.       Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde advokatas argumentuoja, jog Kelių eismo taisyklės nereglamentuoja eismo privačiuose sklypuose, o šiuo atveju, jo vertinimu, veiksmas vyko privačiame kieme, dėl to ir KET pažeidimo nustatyti nėra teisinių sąlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatas apeliaciniame skunde akcentuoja tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir apylinkės teismo posėdyje. Apylinkės teismas dėl jų išsamiai pasisakė. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Kelių eismo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnyje keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai toliau savo ruožtu skirstomi į viešuosius kelius, t.y. kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, kurie nepriskirti valstybinės reikšmės keliams ir vidaus kelius, kuriems priskiriami fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Remdamasis šiomis įstatymo nuostatomis apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai ir kitiems bendrasavininkiams priklausantis kelias laikytinas vietinės reikšmės vidaus keliu. Advokato pozicija, kad šis kelias negali būti laikomas keliu įstatymo prasme yra nelogiška, nes pati pareiškėja (kaip ir kiti bendrasavininkiai) savo veiksmais parodė, jog supranta ir pripažįsta, kad šiuo keliu naudojasi ir kiti asmenys. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad KET galiojimas šioje konkrečioje, kad ir privačioje teritorijoje, nekvestionuotinas. Be kita ko svarbu atsižvelgti į pareiškėjos poziciją ir parodymus apylinkės teisme, kur ji nurodė, kad buvo palikusi savo telefono numerį ir asmenys, kuriems reikėjo pravažiuoti, galėjo jai paskambinti ir pan. Taigi, pati pareiškėja aiškiai suprato, kad užstato kelią, kuriuo naudojasi kiti asmenys, suprato savo veiksmų neteisingumą, nes kitu atveju jai nebūtų buvę tikslo palikti savo kontaktinį telefoną.

9.       Apeliaciniame skunde advokatas remiasi ir KET XVII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis transporto priemonių sustojimą ir stovėjimą. Šių nuostatų išsamesnis nagrinėjimas, apygardos teismo vertinimu, netikslingas, nes byloje nekyla ginčo dėl to, kad J. K. užtvėrė kelią, o konkretaus kelio individualios savybės, jog tariamai neįmanoma kitaip palikti automobilio kelio neblokuojant, neturi esminės reikšmės šioje byloje, nes eismo dalyvis (pareiškėja) turi savo teisėmis naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų interesų. Apylinkės teismo išaiškinimas dėl kelio pobūdžio ir su juo susijusio reglamentavimo yra pagrįstas ir išsamus, jo plėtoti ar pildyti, keisti nėra objektyvaus pagrindo.

10.       Kita apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su padaryto nusižengimo pavojingumo vertinimu. Tokia skundo loginė seka kelia abejonių apygardos teismui, nes, viena vertus, apeliantai tvirtina, kad nebuvo padarytas nusižengimas, tačiau kita vertus teigia, kad jis lyg ir buvo padarytas, tačiau yra nepavojingas. Nepaisant to apygardos teisėjas negali sutikti su šia argumentacija. Administraciniai nusižengimai nepavojingais ar mažareikšmiais gali būti pripažįstami tada, kai savo esme formaliai atitinka ANK įtvirtinto nusižengimo sudėtį, tačiau realiai nesukelia jokių padarinių ar nėra pažeidžiamas joks įstatymo saugomas teisinis gėris. Šiuo gi atveju pareiškėja užstatė pravažiavimą, dėl ko buvo sutrikdyta normali kelių eismo tvarka. Ji savo veiksmais patvirtino, jog supranta savo veiksmų neteisingumą ir tai, kad gali trukdyti kitiems, nes paliko savo telefono numerį. Be to, apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad įvykio metu būdama namuose girdėjo automobilio garsinį signalą, tačiau nekreipė į tai dėmesio, nes niekas jai neskambino. Vien tai, kad ji nesitikėjo, kad „panašioje situacijoje bus keliama tokia problema“, nesudaro sąlygų konstatuoti, jog nusižengimas yra nepavojingas. Be kita ko, administracinio nusižengimo pavojingumo vertinimas turi būti atsietas nuo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pavojingumo vertinimo sistemos ir kriterijų, nes administracinės atsakomybės viena iš ypatybių ir yra ta, kad baudžiama už tokius nusižengimus, kurie yra nors ir ne tokie pavojingi, kaip nusikalstamos veikos, tačiau vis dėlto pažeidžia įstatymų reikalavimus.

11.       Taigi, J. K. žinojo ir suprato, kad pastatydama automobilį toje konkrečioje vietoje trukdys kitų automobilių eismui, tačiau vis tiek nusprendė elgtis neteisėtai. Gynybos argumentai dėl to, kad užstatytas kelias yra privatus ir jame negalioja Kelių eismo taisyklės, yra nelogiškas ir neteisingas, todėl atmetamas. J. K. veiksmai paliekant savo telefono numerį, kuriuo neva galima susisiekti su ja, nepanaikina jos veiksmų neteisėtumo ir nedaro jų mažiau pavojingais. Tokiu atveju darytina išvada, kad ji administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai ir naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

J. K. atstovo advokato A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                (parašas)                        Stasys Lemežis

Nuorašas tikras

Teisėjas                                         Stasys Lemežis