Civilinė byla Nr. e3K-3-89-701/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00072-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2. 3.2.4.8.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovėms Lietuvos ir Norvegijos uždarajai akcinei bendrovei „Norvelita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl žalos aplinkai atlyginimo bei atsakovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ priešieškinį ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl žalos aplinkai apskaičiavimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinių faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už aplinkai padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė iš atsakovių solidariai priteisti 83 384,50 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki 2012 m. spalio 2 d. atsakovė Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ (toliau – UAB „Norvelita“) perdavė bendrovėje susidarančias žuvies perdirbimo gamybos atliekas neturinčiai teisės tvarkyti žuvies perdirbimo atliekų atsakovei UAB „Raseinių vandenys“, o ši perduotas atliekas neteisėtai šalino Raseinių rajone, Palovaičio kaime, UAB „Raseinių žuvininkystės“ teritorijoje esančioje duobėje, į gamtinę aplinką, dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Atlikus apskaičiavimus pagal metodiką, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), buvo nustatyta 83 384,50 Eur žala aplinkai. Atsakovių darbuotojai buvo nubausti administracine tvarka už padarytą žalą aplinkai.
3. Atsakovė UAB „Norvelita“ priešieškiniu prašė panaikinti ieškovo 2013 m. sausio 23 d. žalos aplinkai apskaičiavimą (toliau – žalos apskaičiavimas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
5. Teismas sprendė, kad ieškovo specialisto atliktas žalos apskaičiavimas yra nepagrįstas, juo remtis nėra teisinio pagrindo, nes jis grindžiamas prielaidomis.
6. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-309/2015, analizuodamas iš esmės tas pačias aplinkybes bei įrodymus, kuriais remiasi ieškovas, 2015 m. lapkričio 26 d. išteisinamajame buvusio UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus R. V. nuosprendyje konstatavo, kad: duobė Palovaičio kaime buvo iškasta laikinam žuvies skerdimo atliekų ir riebalų saugojimui, turint tikslą vėliau juos parduoti, o ne laikyti neribotą laiką, iki pateks į gruntą ir bus galima ten juos palaidoti; vėliau žuvies skerdimo atliekos ir riebalai buvo parduoti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“; neįrodyta, jog aplinkai buvo padaryta didelė žala; galimai padaryta aplinkai žala buvo apskaičiuota taip, kad visas kiekis – 440 kub. m (418 t) žuvies skerdimo atliekų ir riebalų, išpiltų į duobę, pateko į gruntinius vandenis (to faktiškai neįvyko), o tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja specialistų išvadoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi pritarė šioms nuosprendžio išvadoms (baudžiamoji byla Nr. 1A-259-197/2016).
7. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsniu ir teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu išspręsto ginčo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl žalos fakto ir dydžio aplinkai. Be to, byloje nepaneigti atsakovių argumentai, kad ieškovo atliktas žalos apskaičiavimas yra nepagrįstas, o aplinkos būklė buvo visiškai atkurta ir žala aplinkai nepadaryta.

8. Teismas pažymėjo, kad žalos aplinkai faktą paneigė ir pats ieškovas, 2012 m. lapkričio 20 d. bei 23 d. atsakymuose atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ nurodydamas, jog cheminių medžiagų koncentracija neviršija ribinių verčių, todėl jis (ieškovas) neprieštarauja, kad duobė Raseinių r., Palovaičio k., būtų užpilta gruntu ir dumblu. Žalos aplinkai faktą paneigia ir VĮ Aplinkos vadybos ir audito instituto (AVAI) 2015 m. rugsėjo 2 d. konsultacinė išvada (toliau – ir Konsultacinė išvada), kurioje nurodyta, kad žuvies perdirbimo atliekos ir riebalai, supilti į Palovaičio k. iškastą duobę, nedarė jokio neigiamo poveikio aplinkai, t. y. paviršiniam ir požeminiam vandeniui bei žemės gelmėms. Aplinkos sutvarkymo minėtoje duobės vietoje faktą patvirtina ir antstolės E. R. 2014 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad Raseinių r., Palovaičio k. esančiame žemės sklype nesimato, jog buvo iškasta duobė ar buvusios duobės ribos, nurodytoje vietoje ir žemės sklype auga žolė, lauko gėlės.
9. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad atsakovių darbuotojų patraukimas administracinėn atsakomybėn už aplinkosaugos taisyklių pažeidimus patvirtina žalą aplinkai, yra nepagrįsti, nes ieškovas neįrodė žalos aplinkai fakto ir dydžio.
10. Pažymėjęs, kad pasisakė dėl žalos apskaičiavimo nepagrįstumo, teismas nurodė, jog papildomai naikinti žalos apskaičiavimą nėra teisinio pagrindo, todėl priešieškinis atmestinas.

11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. liepos 13 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovių solidariai 40 000 Eur valstybei, pervedant šias lėšas į ieškovo Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surenkamąją sąskaitą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Kolegija pažymėjo, kad atsakovių veiksmai tvarkant žuvies perdirbimo atliekas buvo neteisėti –UAB „Norvelita“ neturėjo teisės perduoti tvarkyti žuvies perdirbimo atliekas UAB „Raseinių vandenys“, o ši bendrovė neturėjo teisės jas šalinti UAB „Raseinių žuvininkystė“ teritorijoje. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2014 m. vasario 27 d. nutarime, kuriuo nutraukta dalis baudžiamosios bylos Nr. 07-1-313-12, pateiktų pokalbių telefonu turinio vienareikšmiškai matyti, kad atsakovių darbuotojai derino tarpusavio veiksmus būtent dėl atliekų išvežimo į Raseinių r., Palovaičio k. iškastą duobę ir suprato, kad elgiasi neteisėtai.
13. Kolegija nesutiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra pakankamas pagrindas konstatuoti faktą, jog žala nepadaryta ar nepriteistina, nes, anot kolegijos, dalis jų neteisingi iš esmės, kita dalis nėra tiesiogiai susijusi su žalos fakto nustatymui reikšmingomis aplinkybėmis ir yra parinkta tik selektyviai, nevertinant kitų byloje esančių duomenų visumos.
14. Kolegija pabrėžė, kad jei žala padaryta, tai ieškinys negali būti atmetamas. Pagal bendrąją taisyklę tais atvejais, kai nuostolių dydžio šalis negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pateikė neteisingą žalos apskaičiavimą, jis turėjo galimybę šį apskaičiavimą koreguoti, o ne atmesti ieškinį. Iš priešieškinio turinio matyti, kad jame įrodinėjama aplinkybė, jog žala aplinkai nebuvo padaryta, t. y. priešieškinyje faktiškai dėstomi atsikirtimai į ieškinį, o ne reiškiamas savarankiškas materialus reikalavimas ieškovui.
15. Kolegija nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog žalos nepadarymo faktą patvirtina Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-309/2015 padarytos išvados. Joje buvo sprendžiamas fizinio asmens – UAB „Raseinių vandenys“ vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnis) ir jo veiksmai vertinti šio BK straipsnio dispozicijos kontekste. Iš toje byloje padarytų teismų išvadų matyti, kad byloje nebuvo pagrindo konstatuoti vieną iš paminėtame BK straipsnyje nurodytų būtinųjų sąlygų – „didelė žala“, tačiau teismai neteigė, kad jokia žala aplinkai apskritai nebuvo padaryta. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiama dėl vertinamojo „didelės žalos“ kriterijaus, kaip būtino nusikaltimo sudėties elemento, (ne)egzistavimo, o ne dėl žalos padarymo apskritai.
16. Kolegija nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konsultacine išvada, kurioje nurodyta, jog atliekos nedarė jokio neigiamo poveikio aplinkai, tačiau Konsultacinė išvada nėra vienintelė byloje esanti specialistų nuomonė, o byloje esančių kitų nepriklausomų specialistų nuomonių ir duomenų vertinimo pirmosios instancijos teismas nepateikė. Kiti skundžiamame sprendime nurodyti motyvai (leista užkasti duobę nustačius, kad cheminių medžiagų koncentracija neviršija ribinių verčių, sutvarkyta aplinka) savaime nepaneigia žalos, kaip ją apibrėžia teisės aktai ir teismų praktika, padarymo fakto. Bet koks tiek tiesioginis, tiek netiesioginis neigiamas poveikis aplinkai lemia išvadą apie žalos padarymo faktą (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 32 straipsnio 1 dalis).
17. Byloje pateikta ne viena specialistų išvada apie atliekų laikymo aptariamame objekte pasekmes. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros 2013 m. rugsėjo 5 d. išvadoje teigiama, kad iš pateiktų požeminio vandens tyrimų duomenų matyti, jog viename iš gręžinių gruntinis vanduo yra smarkiai užterštas pagal ChDS rodiklį, fosfatus ir kalį. Tai rodo, kad teršalai jau plinta į gretimas teritorijas ir požeminio vandens kokybė jau yra pablogėjusi, o užterštos teritorijos, kuri laikui bėgant vis didės, ekologinis potencialas sumažėjęs. Didžiausia žala padaryta požeminiams vandenims, tačiau palaipsniui teršalai plis ne tik į gilesnius žemės sluoksnius, bet ir į gretimą tvenkinį. Į klausimą, ar atsirado neigiamų aplinkos ar jos elementų pokyčių arba jų funkcijų pablogėjimų, atsakyta, kad jau dabar užfiksuotas požeminio vandens kokybės pablogėjimas. Migruojant teršiančioms medžiagoms pažeidimų mastas palaipsniui plėsis.
18. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto 2013 m. spalio 3 d. išvadoje atsakant į klausimą, ar atsirado neigiamų aplinkos ar jos elementų pokyčių ar jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai bei žmonėms, pablogėjimų, nurodyta, kad atsirado lokalus organinės (gyvūninės kilmės medžiagų irimas) ir neorganinės (galimai gamybos procese naudojamos druskos) taršos židinys. Remiantis atliktais preliminariais ekogeologiniais tyrimais, ši tarša turėjo įtakos gruntiniams vandenims arti taršos šaltinio, bet dėl vietovės gruntų sunkios granuliometrinės sudėties ji dar nėra išplitusi toliau. Toliau skaidantis ir mineralizuojantis organinei medžiagai tikėtina lokalaus masto nitratinė, nitritinė, fosfatinė paviršinių ir gruntinių vandenų tarša. Tai gali sukelti vandenų ir dirvožemio eutrofikaciją, padidės azotamėgių augalų biomasė, tai lems lokalų biologinės įvairovės sumažėjimą. Chloridų koncentracijos padidėjimas gali sukelti trumpalaikius dirvožemio ir vandens organizmų bendrijų pokyčius (sumažės druskingam substratui netolerantiškų rūšių), tačiau dėl didelio šių medžiagų judrumo ir greito išplovimo tikėtinas tik trumpalaikis jų poveikis.
19. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu sudaryta komisija, atsakydama į klausimą, ar buvo (ar galėjo būti) padaryta didelė žala paviršinio ar požeminio vandens ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui, nurodė, kad neteisėtas nuotekų deponavimas iškastoje duobėje padarė žalą požeminio vandens cheminei būklei, nes jame aptiktos chlorido koncentracijos viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose nurodytą ribinę vertę. Didžiausią leistiną koncentraciją, nurodytą 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente, kai kuriuose gamtinės aplinkos tyrimo taškuose viršijo amonis ir riebalai.
20. Apie labai aukštą gruntinio vandens užterštumo laipsnį būtent žuvų perdirbimo atliekų sukrovimo vietoje (V2), kai kitose vietose gruntinio vandens užterštumas buvo žemas ar vidutinis, nurodoma ir bendrovės „VentEko“ preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje.
21. Įvertinusi, kad specialistų išvados dėl neigiamo poveikio gruntinio vandens užterštumo aspektu iš esmės sutampa, jų faktiškai nepaneigia ir Konsultacinės išvados teiginiai, kolegija sprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovių veiksmų neigiamas poveikis buvo, žala aplinkai buvo padaryta. Kolegija pažymėjo, kad iš esmės tokia pat išvada buvo padaryta ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-309/2015: Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje toje byloje nurodė, kad „... galima daryti patikimą išvadą, kad padaryta žala gamtai buvo išskirtinai lokalaus pobūdžio...“, t. y. žalos faktas, priešingai nei remdamasis šia baudžiamąja byla teigė teismas nagrinėjamoje byloje, yra konstatuojamas, tik jos pobūdis apibūdinamas kaip lokalus. Kolegijos vertinimu, išvados dėl žalos fakto nepaneigia aplinkybės, kad duobę, išvežus iš jos iškastus teršalus, buvo leista užpilti, sutvarkyta aplinka, nes akivaizdu, jog buvusi iki neteisėtų veiksmų atlikimo gruntinių vandenų kokybė tokiais veiksmais negali būti atkurta.

22. Byloje esantys duomenys, kolegijos nuomone, leidžia sutikti su atsakovių nurodomais argumentais dėl labai abejotino išvežtų teršalų kiekio, kuris ieškovo yra taikomas apskaičiuojant žalos dydį pagal Metodikos 19, 31 punktus. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad į duobę Raseinių r., Palovaičio k., nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. spalio 2 d. buvo išpilta 440 kub. m (418 t) žuvies skerdimo atliekų ir riebalų. Toks išpiltų žuvies skerdimo atliekų ir riebalų kiekis buvo nustatytas remiantis UAB „Raseinių vandenys“ pateiktais transporto priemonių kelionės lapų duomenimis. Byloje nėra ginčo, kad duobės tūris buvo vos ne perpus mažesnis – 250 kub. m (237,5 t). Išvežtų teršalų kiekis buvo nustatytas pagal transporto priemonių kelionės lapų duomenis (po 5 kub. m), nors dėl nurodyto iškasos tūrio neatmestina, kad būtent kelionės lape nurodytas kiekis galėjo būti realiai išvežamas ne visais atvejais, o iš 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-309/2015 nurodytų liudytojų parodymų matyti, kad riebalai sudarydavo apie trečdalį automobilio cisternos turinio. Net ir neatmetant galimo teršalų dalies susigėrimo į žemę, atsižvelgiant į iškastų šlaitų ir dugno žemės struktūrą – molingą gruntą (dėl to byloje nėra ginčo), menkai tikėtina, kad tokia didelė teršalų dalis būtų susigėrusi į gruntą. Iš esmės tokią išvadą galima daryti ir iš daugumos pirmiau nurodytų specialistų išvadų. Kolegija, remdamasi šiais motyvais ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad ieškovo apskaičiuotas žalos aplinkai dydis mažintinas iki 40 000 Eur.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovai buvo nubausti taikant civilinę atsakomybę. Kai civilinės atsakomybės apimtis neviršija patirtos žalos dydžio, ji atlieka kompensacinę funkciją, tačiau kai viršija – civilinė atsakomybė pradeda atlikti baudinę funkciją. Dėl padarytos žalos Lietuvoje leidžiamas tik kompensacinių nuostolių priteisimas, o baudiniai nuostoliai (angl. punitive damages) atitinkamai draudžiami. Civilinė atsakomybė už žalą aplinkai šiuo požiūriu taip pat nėra išskirtinė. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir nacionaliniai aplinkos apsaugos srities teisės aktai patvirtina, kad žalos aplinkai atlyginimas gali būti tik kompensacinis. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (toliau – ir Direktyva 2004/35) preambulės 11, 13 ir 18 punktuose nurodyta, kad šios direktyvos tikslas – išvengti žalos aplinkai ir atlyginti ją, tačiau, norint veiksmingai taikyti atsakomybės mechanizmą, turi būti nustatytas vienas arba keli teršėjai, žala turėtų būti konkreti ir apskaičiuojama, ir turėtų būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir nustatyto teršėjo arba teršėjų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas) pažymi, kad kompetentinga institucija turi nustatyti vieno ar kelių subjektų, kuriuos galima identifikuoti, veiklos ir konkrečios bei apskaičiuojamos žalos aplinkai arba tokios žalos neišvengiamo pavojaus priežastinį ryšį (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo Fipa Group ir kt., bylos Nr. C-534/13, EU:C:2015:140, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje žalos aplinkai atlyginimo bylose taip pat akcentuojama, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismui nenustačius žalos dydžio, o tik faktą, netinkamai pritaikius Metodiką (arba išvis jos nepritaikius), iš atsakovių reikalaujama mokėti pinigų sumas, viršijančias padarytos žalos (kuri apskritai yra mažareikšmė) dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė konkretaus žalos dydžio, taigi netaikė konkretaus nuostolių apskaičiavimo metodo. Teismas, nustatydamas priteistiną sumą, nesivadovavo ir Metodika, todėl netaikė ir abstraktaus nuostolių apskaičiavimo metodo. Be to, priteista suma (40 000 Eur) daugiau nei keturis kartus viršija didelės žalos (9500 Eur) požymį, nors tas pats Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje konstatavo, kad didelė žala aplinkai nepadaryta.

23.2. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo pinigais atlyginti žalą, kuri jau buvo atlyginta natūra. CK 6.281 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Metodikos, kuria vadovavosi ieškovas, surašydamas žalos apskaičiavimo aktą, 20 punktas nustato, kad jei pažeidėjas savo objektui patvirtintuose galimų avarijų likvidavimo planuose numatytais teršalų arba atliekų surinkimo būdais, priemonėmis ir terminais arba kitaip suderinęs su aplinkos apsaugos institucija surenka išmestus teršalus arba atliekas, visiškai ar iš dalies atkuria pažeistą aplinkos kokybę, žalos atlyginimo suma mažinama surinktų teršalų arba atliekų kiekį (Qn2) atitinkančiu žalos dydžiu. Šioje byloje žalos atlyginimo natūra aplinkybes įrodo ieškovo 2013 m. sausio 23 d. žalos apskaičiavimo aktas, ieškovo 2012 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. (TBRS)-D2-2729, 2012 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. RS 2-417 ir 2012 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. RS 2-425, antstolės E. R. 2014 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-309/2015 ir bendrovės „VentEko“ preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaita.

23.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė konstitucinius teisinės atsakomybės taikymo reikalavimus. Konstitucinis imperatyvas, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – teismo baigiamajame akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam teismo aktui pagrįsti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Teismas aiškiai nemotyvavo savo sprendimo nustatyti konkretų civilinės atsakomybės dydį. Teismas sutiko su atsakovių atsikirtimais dėl abejotino žalos dydžio, tačiau, vien tik nurodęs faktines aplinkybes, be konkrečių teisinių motyvų tenkino pusę ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistiną sumą, nenurodė jokios įstatymo normos ir jokio teisinio kriterijaus, kuriuo remdamasis apskaičiavo tokio dydžio privačią sankciją (nuostolių priteisimą), tai lieka neaišku, kodėl teismas priteisė 40 000 Eur, o ne 38 000 Eur ar 42 000 Eur arba 27 000 Eur.

23.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo normas, netinkamai įvertino įrodymus. Byloje nepaneigti atsakovių argumentai, kad ieškovo atliktas žalos apskaičiavimas yra nepagrįstas, o aplinkos būklė buvo visiškai atkurta ir žala aplinkai nepadaryta. Žalos aplinkai faktą paneigė ir ieškovas 2012 m. lapkričio 20 d. bei 2012 m. lapkričio 23 d. atsakymuose atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ nurodydamas, kad cheminių medžiagų koncentracija neviršija ribinių verčių, todėl ieškovas neprieštarauja, jog duobė Raseinių r., Palovaičio k., būtų užpilta gruntu ir dumblu. Žalos aplinkai faktą taip pat paneigia Konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad atliekos, supiltos į Raseinių r., Palovaičio k. iškastą duobę, nedarė jokio neigiamo poveikio aplinkai, t. y. paviršiniam ir požeminiam vandeniui bei žemės gelmėms. Aplinkos sutvarkymo minėtoje duobės vietoje faktą patvirtina antstolės E. R. 2014 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad Raseinių r., Palovaičio k. žemės sklype nesimato, jog buvo iškasta duobė ar buvusios duobės ribos, nurodytoje vietoje ir žemės sklype auga žolė, lauko gėlės. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad yra pagrindas daryti išvadą apie neigiamą atsakovių atliktų veiksmų poveikį gruntiniams vandenims, rėmėsi Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros 2013 m. rugsėjo 5 d. išvada, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto 2013 m. spalio 3 d. išvada, Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu sudarytos komisijos išvada ir bendrovės „VentEko“ preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaita. Kategoriškiausias VDU tyrimas remiasi prielaida, kad nors pradėjus ikiteisminį tyrimą iš duobės buvo pašalinta 258 t teršalų, 160 t teršalų jau buvo susigėrę į požeminius žemės sluoksnius ir vyksta nesulaikoma šių teršalų migracija į aplinkines teritorijas, jais užteršiamas požeminis vanduo ir žemės gelmės. Dėl žalos dydžio pagrindimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia sutikti su atsakovių nurodomais argumentais dėl labai abejotino išvežtų teršalų kiekio, kuris ieškovo yra taikomas apskaičiuojant žalos dydį pagal Metodikos 19, 31 punktus. Net ir neatmetant galimo teršalų dalies susigėrimo į žemę, atsižvelgiant į iškasos šlaitų ir dugno žemės struktūrą (molingas gruntas), menkai tikėtina, kad tokia didelė teršalų dalis būtų susigėrusi į gruntą. Pažymėtina, kad joje taip pat nurodoma, jog pats taršos pobūdis nėra labai reikšmingas, nes pagrindinės taršos medžiagos nėra priskiriamos prioritetinėms, remiantis atliktais preliminariais ekogeologiniais tyrimais, ši tarša turėjo įtakos gruntiniams vandenims arti taršos šaltinio, bet dėl vietovės gruntų sunkios granuliometrinės sudėties ji dar nėra išplitusi, toliau skaidantis ir mineralizuojantis organinei medžiagai tikėtina lokalaus masto nitratinė, nitritinė, fosfatinė paviršiniu ir gruntiniu vandenų tarša. Apeliacinės instancijos teismas padarė logikos klaidų vertindamas žalos susidarymo mechanizmą, be to, rėmėsi VDU išvada, kurios pagrindą pats paneigė.

23.5. Apeliacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje nesivadovavo prejudiciniais faktais, nustatytais Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-309/2015. Šioje baudžiamojoje byloje teismas, analizuodamas iš esmės tas pačias aplinkybes bei įrodymus, kuriais šioje byloje remiasi ieškovas, 2015 m. lapkričio 26 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad minėtoje duobėje piltos atliekos (laikinai saugoti), neįrodyta, kad aplinkai buvo padaryta didelė žala, kadangi atliekos buvo pašalintos, sutvarkyta aplinka. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi pritarė šioms nuosprendžio išvadoms (baudžiamoji byla Nr. 1A-259-197/2016). Didelė žala BK 224 straipsnyje yra apibrėžiama kaip viršijanti 250 MGL, t. y. daugiau nei 9500 Eur (250 x 38 = 9500). Tai reiškia, kad Šiaulių apygardos teismas konstatavo ir tai turi res judicata galią, jog žala buvo ne didesnė nei 9500 Eur. Nors Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje pritarė šioms pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, tačiau civilinėje byloje jas paneigė ir priteisė 40 000 Eur, t. y. daugiau nei keturis kartus didesnį žalos atlyginimą.

24. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Žalos faktą įrodo byloje pateikti administracinių teisės pažeidimų protokolai, nutarimai, teismų sprendimai, kuriais atsakingas UAB „Norvelita“ darbuotojas vyr. inžinierius technologas A. J., UAB „Raseinių vandenys“ atsakingi darbuotojai vyr. inžinierius technologas P. V., nuotekų tarnybos vadovas A. J. bei vairuotojai K. K., V. P. nubausti administracinėmis nuobaudomis už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, taip pat įrodo PVM sąskaitos faktūros, įvykdytų darbų (paslaugų) pažymos, transporto priemonių kelionės lapai, pamainos užduotys ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Neteisėtais šių darbuotojų veiksmais neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu išpylus į aplinką 440 kub. m žuvies skerdimo atliekų ir riebalų buvo padaryta žala aplinkai. Atsakovių padaryta žala apskaičiuota pagal Metodikos 31 punktą.
2. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ vykdė aplinkos atkūrimą: surinkdama atliekas ir užpildama duobę gruntu, iš dalies atlygino žalą natūra. Tai turėjo reikšmės nustatant galutinį žalos dydį. Kadangi UAB „Raseinių vandenys“ surinko 258,05 t atliekų, tai, vadovaujantis Metodikos 19 ir 31 punktais, žala aplinkai buvo skaičiuojama tik pagal tą dalį neteisėtai išpiltų atliekų, kurios nebuvo surinktos iš natūralios gamtinės aplinkos, t. y. už 159,95 tonos.
3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo prejudiciniais susijusios baudžiamosios bylos faktais. Vien tas faktas, kad atsakovės nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu, dar savaime nereiškia, kad buvo pažeistos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės ar teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Atsakovės byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad visos neteisėtai išpiltos atliekos buvo surinktos, kad jų veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai, nebuvo pastebėtas neigiamas poveikis gruntiniams vandenims.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo, baudžiamojoje byloje nustatytų faktų reikšmės civilinei bylai

25. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje nesivadovavo prejudiciniais faktais, nustatytais Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-309/2015, kurioje 2015 m. lapkričio 26 d. išteisinamajame nuosprendyje teismas konstatavo, jog: duobėje piltos atliekos (laikinai saugoti); neįrodyta, kad aplinkai buvo padaryta didelė žala, kadangi atliekos buvo pašalintos, sutvarkyta aplinka. Anot atsakovių, tai reiškia, kad teismo nuosprendžiu konstatuota ir tai turi res judicata galią, jog žala buvo ne didesnė nei 9500 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu tai paneigė ir priteisė 40 000 Eur, t. y. daugiau nei keturis kartus didesnį žalos atlyginimą.

26. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-309/2015, šioje baudžiamojoje byloje R. V., buvęs UAB „Raseinių vandenys“ direktorius, buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį. Jis, be kita ko, buvo kaltinamas tuo, kad davė neteisėtus nurodymus pavaldiems asmenims organizuoti gamybinių atliekų su gamybinėmis nuotekomis išvežimą iš UAB „Norvelita“ ir išpylimą į gamtinę aplinką, esančią bendrovei UAB „Raseinių žuvininkystė“ priklausančioje teritorijoje Raseinių r., Palovaičio k., dėl to į gamtinę aplinką buvo išpilta 440 kub. m žuvies gamybos atliekų su gamybinėmis nuotekomis, taigi neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu išpylus į aplinką 440 kub. m (418 t) žuvies skerdimo atliekų ir riebalų Raseinių r., Palovaičio k., aplinkai buvo padaryta 752 400 Lt žala. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu R. V. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o vadovaujantis BK 37 straipsniu, R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Teismas nuosprendyje, be kita ko, konstatavo, kad: Raseinių r., Palovaičio k., UAB „Raseinių žuvininkystė“ teritorijoje neteisėtai iškasus duobę, į ją pylus UAB „Norvelita“ gamybos nuotekas – žuvies skerdimo atliekas ir riebalus (laikinai saugoti), vėliau juos pašalinus, sutvarkius aplinką, visiškai atkūrus iki tol buvusią aplinkos būklę, neįrodyta, jog aplinkai buvo padaryta didelė žala; galimai padaryta aplinkai žala buvo apskaičiuota taip, kad visas kiekis, t. y. 440 kub. m (418 t), žuvies skerdimo atliekų ir riebalų, išpiltų į duobę, pateko į gruntinius vandenis (to faktiškai neįvyko), o tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja specialistų išvadoms. Nuosprendyje, be kita ko, pažymėta, kad: teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013); draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013, 2K-529/2013, 2K-96/2014). Šis nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

27. Iš nurodyto nuosprendžio taip pat matyti, kad minėtoje baudžiamojoje byloje baudžiamosios atsakomybės taikymo UAB „Norvelita“ ir UAB „Raseinių vandenys“ klausimai nebuvo nagrinėjami; UAB „Raseinių vandenys“ dalyvavo kaip civilinė ieškovė, jos ieškinys paliktas nenagrinėtas; UAB „Norvelita“ nebuvo proceso dalyvė; nebuvo sprendžiami civilinės atsakomybės šiems juridiniams asmenims už žalos aplinkai padarymą taikymo klausimai.

28. Atsakovės kasaciniame skunde teigia, kad šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės nustatyti kitokių faktinių bylos aplinkybių dėl žalos fakto ir dydžio, nei jos buvo nustatytos nurodytu išteisinamuoju nuosprendžiu. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

29. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 15 punktas).
30. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Civiliniame procese, lyginant su baudžiamuoju, įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

31. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
32. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017 27 punktą).
33. Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas).

34. Pagal kasacinio teismo praktiką išteisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2001). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Remiantis kasacinio teismo praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).
35. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. išteisinamajame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-309/2015 konstatuota aplinkybė, jog „visiškai atkūrus iki tol buvusią aplinkos būklę, neįrodyta, kad aplinkai buvo padaryta didelė žala, yra tiesiogiai susijusi su R. V. nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme. Ji konstatuota ne dėl šios civilinės bylos atsakovių, sprendžiant jų civilinės atsakomybės taikymo klausimą; ji konstatuota taikant būtent baudžiamojo proceso, o ne civilinio proceso įrodinėjimo specifiką bei civilinio proceso įstatymų reikalavimus. Dėl to spręstina, kad nurodyta išteisinamajame nuosprendyje konstatuota aplinkybė neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas aptariamą išteisinamąjį nuosprendį pagrįstai vertino kaip rašytinį įrodymą ir, taip darydamas, civilinio proceso įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB taikymo nagrinėjamoje byloje

36. 2004 m. balandžio 21 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), kurios tikslas – sukurti atsakomybės už aplinkos apsaugą mechanizmą pagal principą „teršėjas moka“, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (1 straipsnis).
37. Direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje „žala aplinkai“ apibrėžiama kaip <...> b) žala vandeniui, kuri daro reikšmingą neigiamą poveikį tų vandenų ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui (pajėgumui), apibrėžtam Direktyvoje 2000/60/EB, išskyrus neigiamą poveikį tada, kai taikoma minėtos direktyvos 4 straipsnio 7 dalis; c) žala žemei, kuri yra bet koks žemės užteršimas, kuris kelia didelį pavojų, kad žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti medžiagų, preparatų, organizmų arba mikroorganizmų tiesioginis arba netiesioginis naudojimas žemėje, ant jos arba po ja.
38. Taigi, kalbant apie šiai bylai aktualias žalos aplinkai rūšis, tam, kad atitinkama ieškovo nurodoma padaryta žala patektų į minėtos direktyvos taikymo sritį, žalos žemei atveju reikia nustatyti „didelio pavojaus žmonių sveikatai <...>“ kriterijų, o žalos vandeniui atveju turi būti nustatytas „reikšmingas neigiamas poveikis <...>“. Tačiau šioje byloje ieškovo nurodoma padaryta žala neatitinka tokių Direktyvoje 2004/35 įtvirtintų kriterijų, todėl ši direktyva nagrinėjamoje byloje nėra aktuali ir netaikytina sprendžiant bylą.
39. Pažymėtina, kad Direktyvos 2004/35 16 straipsnyje įtvirtinta galimybė valstybėms narėms išsaugoti arba priimti griežtesnes nuostatas, susijusias su žalos aplinkai prevencija ir ištaisymu. AAĮ 2 straipsnis įtvirtina, kad šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimui užtikrinti. Vienas iš AAĮ įstatymo priede nurodytų įgyvendinamųjų ES teisės aktų – Direktyva 2004/35. Pagal nacionalinę teisę – AAĮ 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis atitinkamiems aplinkos elementams. Taigi nacionalinė Lietuvos Respublikos teisė nustato griežtesnį reglamentavimą nei išplaukiantis iš minėtos direktyvos nuostatų, o žalos aplinkai padarymas pagal nacionalinę teisę pripažįstamas, jei yra pagrindas konstatuoti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį atitinkamiems aplinkos elementams.
40. Kasaciniame skunde atsakovės nurodo, kad jos buvo nubaustos taikant civilinę atsakomybę, nors, anot atsakovių, leidžiamas tik kompensacinių nuostolių priteisimas, o baudinių nuostolių atlyginimas yra draudžiamas. Taigi atsakovės tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš jų priteisė nepagrįstai didelį žalos atlyginimą. Grįsdamos šiuos teiginius, atsakovės remiasi Direktyva 2004/35/EB. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų Direktyvos nuostatų, Lietuvos Respublikos teisė žalos aplinkai srityje Europos Sąjungos teisei neprieštarauja, kadangi nacionalinė teisė gali nustatyti griežtesnį reglamentavimą, nei jis yra nustatytas minėtoje Direktyvoje. Žalos, padarytos gamtai, atlyginimo dydžio klausimas paliktas spręsti nacionaliniu lygmeniu. Remiantis vien tik Europos Sąjungos teisės aktais negalima daryti išvados, kokio dydžio nuostoliai už padarytą žalą konkrečiu atveju turėtų būti atlyginti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau, nagrinėdama kasacinio skundo argumentus, pasisako apie tai, ar nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė žalos padarymo faktą ir iš atsakovių priteistiną jos atlyginimo dydį.

Dėl civilinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą nagrinėjamoje byloje

41. AAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas.
42. AAĮ 32 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: <...> 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); <...> (straipsnio 1 dalis). Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę (straipsnio 2 dalis). Aplinkos būklė atkuriama atgaivinant pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas. Padarius žalą žemei (jos paviršiui ar gelmėms), kaip aplinkos elementams, būtina pašalinti bet kokį neigiamo poveikio žmonių sveikatai pavojų (straipsnio 3 dalis). Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (straipsnio 4 dalis).
43. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 28 d.) buvo nustatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Šios teisės normos 2012 m. balandžio 19 įstatymo Nr. XI-1981 redakcijoje, galiojusioje nuo 2012 m. balandžio 28 d., nustatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats; komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. ATĮ 8 straipsnio 1, 2 dalyse (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai; atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

44. Pagal bendrąją taisyklę, tais atvejais, kai nuostolių dydžio šalis negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
45. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Metodikos (2008 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-65 redakcija) 1 punkte reglamentuojama, kad ši Metodika nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus; padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, išskyrus taršą, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis.
46. Metodikoje nustatyta, kad: faktinis išmestų (išleistų) į aplinką teršalų arba atliekų kiekis nustatomas, vadovaujantis turima informacija apie pradinius (prieš išmetimą/patekimą į aplinką) ir likutinius teršalų arba atliekų kiekius, tiesioginių teršalų arba atliekų išmetimo matavimų arba skaičiavimų rezultatais, aplinkos būklės pokyčio matavimais (pradinė aplinkos būklė vertinama pagal faktinius duomenis (matavimus) arba, kai tokių duomenų nėra, – pagal teisės aktuose patvirtintus foninės būklės rodiklius), kitokių tyrimų, ekspertinio vertinimo, vizualinio vertinimo rezultatais (19 punktas); jei pažeidėjas savo objektui patvirtintuose galimų avarijų likvidavimo planuose numatytais teršalų arba atliekų surinkimo būdais, priemonėmis ir terminais arba kitaip suderinęs su aplinkos apsaugos institucija surenka išmestus teršalus arba atliekas, visiškai ar iš dalies atkuria pažeistą aplinkos kokybę, žalos atlyginimo suma mažinama surinktų teršalų arba atliekų kiekį atitinkančiu žalos dydžiu (20 punktas); jei žala padaryta aplinkos komponentams, teršiant atliekomis, atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formulę: Žn=Tn * Qn, kur Žn – žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Lt; Tn – atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentus), tarifas, pateiktas 4 lentelėje, Lt/t; Qn – išmestų atliekų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; n – atliekų rūšis (31 punktas).
47. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

48. Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad AAĮ 32 straipsnio taikymas turi būti derinamas kartu su CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę, buvusią iki užteršimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
50. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. AAĮ 1 straipsnio 19 punkte nurodoma, kad aplinkos atkūrimo priemonės yra bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir jų funkcijoms alternatyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016, 19 punktas).
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad UAB „Norvelita“ žuvies perdirbimo atliekas 2012 m. balandžio 6 d. – 2012 m. spalio 2 d. laikotarpiu neteisėtai perdavė neturinčiai teisės tvarkyti tokias atliekas atsakovei UAB „Raseinių vandenys“, o ši neteisėtai jas šalino Raseinių rajone, Palovaičio kaime, UAB „Raseinių žuvininkystė“ teritorijoje esančioje duobėje, ir tokiais atsakovių veiksmais buvo padarytas neigiamas poveikis gruntiniams vandenims bei žala aplinkai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad atsakovių veiksmais padarytos žalos aplinkai padariniai nėra visiškai pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad duobę, išvežus iš jos iškastus teršalus, buvo leista užpilti, buvo sutvarkyta aplinka, nepaneigia žalos aplinkai egzistavimo fakto, nes akivaizdu, kad buvusi iki neteisėtų veiksmų atlikimo gruntinių vandenų kokybė tokiais veiksmais negali būti atkurta.

52. Atsakovės kasaciniu skundu ginčija tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl žalos fakto nustatymo, teigia, kad jos padarytos pažeidus įrodymų vertinimo normas, netinkamai įvertinus įrodymus. Atsakovės skunde nurodo, kad: žalos aplinkai faktą paneigia ieškovo 2012 m. lapkričio 20 d., 2012 m. lapkričio 23 d. raštai atsakovei UAB „Raseinių vandenys“, Konsultacinė išvada; aplinkos sutvarkymo duobės vietoje faktą patvirtina antstolės E. R. 2014 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; apeliacinės instancijos teismas padarė logikos klaidų vertinant žalos susidarymo mechanizmą, be to, rėmėsi VDU išvada, kurios pagrindą pats paneigė.

53. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
54. Spręstina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumą. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos analizavo, sprendime nurodė padarytas išvadas pagrindžiančius argumentus bei argumentus, dėl kurių atmetė atitinkamus įrodymus. Byloje surinktų įrodymų visuma, tarp jų Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros 2013 m. rugsėjo 5 d. išvada, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto 2013 m. spalio 3 d. išvada, Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu sudarytos komisijos išvada, bendrovės „VentEko“ preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaita, juos įvertinus pagal civilinio proceso įrodymų vertinimo taisykles, teikė pagrindą apeliacinės instancijos teismui nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo reikalavimą, buvimą, kad atsakovių veiksmais buvo padarytas neigiamas poveikis gruntiniams vandenims bei žala aplinkai, atsakovių veiksmais padarytos žalos aplinkai padariniai nėra visiškai pašalinti.

55. Atsakovių kasaciniame skunde nurodyti ieškovo 2012 m. lapkričio 20 d., 2012 m. lapkričio 23 d. raštai atsakovei UAB „Raseinių vandenys“, Konsultacinė išvada, antstolės E. R. 2014 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste apeliacinės instancijos teismo įvertinti pagrįstai, kaip neteikiantys pagrindo konstatuoti žalos aplinkai nepadarymo ar jos padarinių pašalinimo fakto buvimą.

56. Atsakovės, nesutikdamos su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžia teiginio, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo normas, netinkamai įvertino įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdamos, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas nagrinėja teisės, o ne fakto klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl, atsakovėms kasaciniame skunde nepagrindžiant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimų ar netinkamo jų aiškinimo bei taikymo klausimų, argumentai dėl kitokio konkrečių įrodymų vertinimo neduoda pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos aplinkai fakto (ne)buvimo, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šio teismo padarytos išvados įrodymų visetą atitinka, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
57. Šioje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovėms dėl žalos aplinkai atlyginimo, žalos atlyginimo dydį apskaičiavo atsižvelgdamas, be kita ko, į Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2012 m. lapkričio 26 raštu patikslintą teršalų kiekį (440 kub. m) ir į 2013 m. sausio 17 d. raštu pateiktus dokumentus (įvykdytų darbų (paslaugų) pažymos, transporto priemonių kelionės lapai ir kt.). Ieškovas teigė, kad išmestų į aplinką atliekų kiekis buvo 418 t, atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ iš užterštos teritorijos išvežė 258,05 t atliekų, o nesurinktų atliekų kiekis – 159,95 t, ir būtent pagal tokį nesurinktų atliekų kiekį, remdamasis Metodikos 31 punktu, ieškovas apskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį – 83 384,50 Eur. Taigi, ieškovas, apskaičiuodamas žalos atlyginimo dydį, rėmėsi Metodikos 19, 20, 31 punktais.
58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, sutiko su atsakovių nurodomais argumentais dėl labai abejotino išvežtų (išmestų į aplinką) teršalų (atliekų) kiekio, kuris ieškovo yra taikomas apskaičiuojant žalos atlyginimo dydį pagal Metodikos 19, 31 punktus. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, kad žalos apskaičiavimo metodikos naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas, teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008), apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo apskaičiuotas žalos aplinkai atlyginimo dydis mažintinas iki 40 000 Eur.
59. Atsakovės kasaciniame skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl priteistino žalos aplinkai atlyginimo dydžio nustatymo, teigia, kad teismas aiškiai nemotyvavo savo sprendimo nustatyti konkretų civilinės atsakomybės dydį, be konkrečių teisinių motyvų tenkino pusę ieškinio reikalavimo, teismui nenustačius žalos dydžio, o tik faktą, netinkamai pritaikius Metodiką (arba išvis jos nepritaikius), iš jų (atsakovių) reikalaujama mokėti pinigų sumas, viršijančias padarytos žalos (kuri apskritai yra mažareikšmė) dydį, taigi jos (atsakovės) buvo nubaustos taikant civilinę atsakomybę, tuo tarpu dėl padarytos žalos Lietuvoje leidžiamas tik kompensacinių nuostolių priteisimas, o baudiniai nuostoliai (angl. punitive damages) atitinkamai draudžiami.
60. Įvertinus skundžiamo sprendimo dalies dėl priteistino žalos aplinkai atlyginimo dydžio nustatymo motyvus, iš dalies sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad ši sprendimo dalis nėra išsamiai motyvuota, nes joje nėra nurodyta, kaip ir kokiais konkrečiai duomenimis remdamasis apeliacinės instancijos teismas nustatė 40 000 Eur žalos aplinkai atlyginimo dydį. Kita vertus, sprendimo motyvai, kuriais nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, sutiko su atsakovių nurodomais argumentais dėl labai abejotino išvežtų (išmestų į aplinką) teršalų (atliekų) kiekio, atskleidžia, jog kitokį, nei ieškovas reikalavo priteisti, žalos atlyginimo dydį apeliacinės instancijos teismas nustatė, nes laikė, jog faktiniais bylos duomenimis nėra patikimai įrodyta, kad išmestų į aplinką ir nesurinktų atliekų kiekiai buvo atitinkamai 418 t ir 159,95 t. Apeliacinės instancijos teismas kitų Metodikos 31 punkte nurodytos formulės dedamųjų, kuriomis ieškovas rėmėsi apskaičiuodamas žalos atlyginimo dydį ir reikšdamas atsakovėms reikalavimą, išskyrus atliekų kiekį, skaitinės išraiškos nekvestionavo. Iš skundžiamo sprendimo motyvų, kurie nors ir nėra išsamūs, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas priteistiną žalos aplinkai atlyginimo dydį nustatė taikydamas Metodikos nuostatas ir laikydamas, kad nesurinktų atliekų kiekis yra 76,73 t. Vertintina, kad faktiniai bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui nesuponavo pagrindo nustatyti dar mažesnį nesurinktų atliekų kiekį (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Esant 76,73 t nesurinktų atliekų kiekiui 40 000 Eur žalos aplinkai atlyginimo dydis pagal Metodikos 19, 20, 31 punktus apeliacinės instancijos teismo nustatytas tinkamai. Dėl to nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Metodiką arba išvis jos netaikė, iš atsakovių reikalaujama mokėti padarytos žalos dydį viršijančias pinigų sumas, atsakovės buvo nubaustos taikant civilinę atsakomybę.

61. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nereikšmingi vienodos teismų praktikos formavimui ir neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
62. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
64. Netenkinant atsakovių kasacinio skundo jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
65. Duomenų apie kasaciniame teisme patirtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Andžej Maciejevski

              Antanas Simniškis

              Vincas Verseckas