Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1448-123/2015
Teisėja V. Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-11681-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija:
124.2.2; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ieškinį atsakovui E. P., tretiesiems asmenims R. Š., UAB „Viliurta“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo,
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinius atsakovui E. P., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. Š., UAB „Viliurta“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo, 2013-02-22 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinius tenkino – priteisė iš atsakovo E. P. ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, iš viso 14 839,74 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 344,63 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 495,11 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-28 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-22 sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas E. P. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-141-642/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 5 punkte numatytais pagrindais. Nurodo, kad 2015-03-26 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-556/13 dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikto prašymo, nagrinėjant civilinę bylą „BTA Insurance Company SE v UAB „Litaksa“, kuriuo nusprendė, kad 1990-05-14 Trečiosios Tarybos direktyvos 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeistos 2005-05-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, 2 straipsnis turi būti išaiškinamas, taip, kad „vienkartinės įmokos“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį, neatitinka draudimo įmoka, kurios dydis priklauso nuo to, ar apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik valstybės narės, kurioje yra jos įprastinė buvimo vieta, teritorijoje, ar visoje Europos sąjungos teritorijoje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-03 nutartimi pareiškėjo E. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-141-642/2013 atmetė. Teismas nustatė, kad prejudicinis sprendimas buvo priimtas 2015-03-26, todėl akivaizdu, jog ši aplinkybė nebuvo ir neegzistavo tuo metu, kai civilinė byla Nr. 2-141-642/2013 buvo nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neatitinka visų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių – jos nebuvo bylą nagrinėjant teisme ir priimant sprendimą.
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-141-642/2013. Nurodo, kad nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą neginčytinai egzistavo 1990-05-14 Trečiosios Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeista 2005-05-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2015-03-26 tik išaiškino jos taikymą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015-03-26 prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-556/13 nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015-03-26 prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-556/13 pareiškėjui tapo žinomas jau įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-141-642/2013. Mano, kad jeigu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015-03-26 prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-556/13, kuriuo išaiškinta 1990-05-14 Trečiosios Tarybos direktyvos 90/232/EEB su vėlesniu pakeitimu, taikymas būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Mano, kad yra visi pagrindai, numatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes šios aplinkybės nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Aplinkybė, kad po teismo sprendimo teismų praktikoje pasikeitė kai kurių įstatymų nuostatų interpretavimas, nesudaro pagrindo anksčiau išnagrinėtoje byloje atnaujinti procesą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kai, apelianto manymu, paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
CPK 365 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas Lietuvos Respublikos CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinius atsakovui E. P., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. Š., UAB „Viliurta“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo, 2013-02-22 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinius tenkino – priteisė iš atsakovo E. P. ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, iš viso 14 839,74 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 344,63 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1495,11 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą neginčytinai egzistavo 1990-05-14 Trečiosios Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeista 2005-05-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2015-03-26 tik išaiškino jos taikymą. Mano, kad jeigu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015-03-26 prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-556/13, kuriuo išaiškinta 1990-05-14 Trečiosios Tarybos direktyvos 90/232/EEB su vėlesniu pakeitimu, taikymas būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.
Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).
Pareiškėjos nurodomas 2015-03-26 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-556/13 negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neatitinka visų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių – jos nebuvo bylą nagrinėjant teisme ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui priimant 2013-02-22 sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismui priimant 2013-06-28 nutartį, kuria 2013-02-22 teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad apelianto nurodytos aplinkybės (2015-03-26 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-556/13) neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės, todėl pareiškėjui E. P. civilinės bylos Nr. 2-141-642/2013 nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie 2015-03-26 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Nr. C-556/13 ne dėl to, kad trukdė tam tikros priežastys, bet tokios aplinkybės iš viso neegzistavo ir negalėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu. Neegzistuojančios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu negalėjo žinoti taip pat ir kita bylos šalis bei bylą nagrinėjęs teismas. Įsiteisėjusiam ir vykdomam teismo sprendimui negali turėti įtakos aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurios dar neegzistavo bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu, nes byloje išsprendžiami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, atsiradę iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, nustatytų 2015-03-26 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje Nr. C-556/13, negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, ir tokios aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti procesą byloje. Pažymėtina, kad naujų įrodymų, atsiradusių po bylos išnagrinėjimo iš esmės, pateikimas teismui ar pasikeitęs įstatymų nuostatų interpretavimas negali būti pagrindu atnaujinti procesą, nes tai paneigtų teisinio apibrėžtumo ir teismo sprendimo privalomumo principus.
Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl šiuo pagrindu įstatymas numato galimybę prašyti atnaujinti procesą tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė