Civilinė byla Nr. e2A-1084-852/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39478-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. V., D. V., dėl administracinių aktų panaikinimo dalyje, sandorio pripažinimo negaliojančio dalyje bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ir ieškovė), gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) Pripažinti negaliojančia 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1-8947) dalį dėl 0,0325 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo; 2) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 30­2600 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius, nustatant, kad žemės sklypo plotas sudaro 969 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 325 kv. m sklypą ir jį prijungti prie 600 kv. m privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-432 „Dėl žemės sklypų, greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisių į šiuos žemės sklypus įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ dalį dėl 325 kv. m ploto žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo bei NŽT patikėjimo teisės į jį įregistravimo; 4) Panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo „Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pardavimo A. V.“ dalį, kuria buvo nuspręsta parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Taikyti restituciją natūra tokia tvarka: pirkėjai A. V. ir D. V. grąžina Lietuvos Respublikai 0,0325 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu prijungtas prie kito žemės sklypo (esamas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, grąžina pirkėjams sumokėtą už įgyjamą žemės sklypą sumą, kuri sudaro 12 158,71 Eur. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. gavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareiškimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, neteisėtai suformuojant kaip įsiterpusį 325 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį privatizuojant ne aukciono tvarka. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą, o 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas (redakcija, galiojusi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo metu) (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 692) numatė, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodoma, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas teisės normas, yra išaiškinęs, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016 ir kt.). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aiškiai matoma, kad ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, iš vienos pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kitų trijų pusių su laisvos valstybinės žemės plotu. Todėl ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir privalo būti panaikintas remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad su ginčo žemės sklypo besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas sudaro apie 2690 kv. m plotą (įskaitant ir ginčo žemės sklypą), todėl tokio dydžio ir ploto žemėje galėtų būti formuojami kiti žemės sklypai, žemę naudojant nuosavybės teisių atkūrimui. Atkreipė dėmesį, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu „Dėl žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, visi nurodyti žemės sklypai buvo sujungti į vieną, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl siekiant restitucijos būdu šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėtais pripažintų sandorių sudarymo, naikintinos ir atitinkamos administracinių sprendimų, leidusių sudaryti sandorį, dalys. 

2.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ne aukciono tvarka parduotas ginčo žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų, išdėstytų Vyriausybės nutarime Nr. 692, todėl šis laisvos valstybinės žemės plotas negalėjo būti formuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas ir parduodamas ne aukciono tvarka atsakovams A. V. ir D. V.. Pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostata siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, nustatyti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011). Taip pat nurodė, kad ginčo žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusį (duomenys neskelbtini) kaimą, todėl šioje teritorijoje galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo preambulėje yra įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra prioritetas prieš kitus šio turto kompensavimo būdus – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimą). Vadinasi, nagrinėjamu atveju valstybinės žemės ploto pripažinimas įsiterpusiu žemės sklypu galėjo pažeisti ir asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, teises. Akcentavo, kad ieškovas prašo taikyti restituciją natūra, įpareigojant Lietuvos Respubliką, atstovaujamą NŽT, grąžinti pirkėjams A. V. ir D. V. 12 158,71 Eur sumą, tačiau vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.10 punktu, lėšos už parduotus naujus žemės sklypus (įskaitant aukciono dalyvio pradinį įnašą), atskaičius parduoto žemės sklypo kainos dalį, kurią sudaro žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo, taip pat aukciono organizavimo išlaidos, paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą; 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduodamas žemės sklypas, biudžetą, į atskirą sąskaitą, atidarytą lėšoms, gautoms už parduotus valstybinės žemės sklypus, kaupti. Todėl reikalavimas dėl pirkėjų sumokėtos sumos priteisimo turėtų būti nukreiptas ne tik atsakovės NŽT, bet ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atžvilgiu.

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą arba, netenkinus pirmojo prašymo, ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 30-2600 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalį panaikinti kaip išvestinį iš pagrindinių ieškovės reikalavimų ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nurodė, kad remiantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostata, sprendimą dėl sklypo pardavimo ar nepardavimo kaip įsiterpusio priima NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, (toliau – Aprašas) 17.2 punkte nustatyta, kad jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Šios bylos kontekste akcentavo aplinkybę, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-329 „Dėl plano rengimo“ išreiškė sutikimą, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 42 kv. m. iš šiaurės rytinės bei apie 335 kv. m. ploto iš pietvakarinės žemės sklypo pusės, laisvoje valstybinėje žemėje. Vadovaujantis minėtu NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimu ir buvo leista pradėti rengti apie 977 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinis aktas nebūtų priimtas, jeigu NŽT nebūtų davusi sutikimo. Todėl ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 30-2600 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius, nustatant, kad žemės sklypo plotas sudaro 969 kv. m. įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 325 kv. m. sklypą ir jį prijungti prie 600 kv. m. privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas išvestiniu ir neatsiejamai susijęs su NŽT priimtais sprendimais. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindžia aplinkybės ir nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalų atskirą sklypą, kad yra pretendentų, siekiančių, jog jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą ir pan. Tai, ar yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, lemia daugelis veiksnių – aplinkoje esama urbanistinė situacija, reljefo ypatumai, esami inžineriniai tinklai ir jų apsaugos zonos, įvažiavimo/išvažiavimo keliai į/iš sklypą (-o) bei galimybė juos įrengti, sąlyga, kad nebūtų pablogintos gretimų sklypų sąlygos ir kt. Taip pat svarbi aplinkybė – siekimas išlaikyti želdynų normas. Pagrindinis kriterijus (sąlyga), pagal kurį žemės plotas laikomas įsiterpusiu, tai galimybė (tikslingumas) tokiame plote formuoti atskirą žemės sklypą, kuriame gali būti vykdoma savarankiška veikla. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju suprojektuotas 325 kv. m. ploto ginčo žemės sklypas atitinka Vyriausybės nutarime Nr. 692 įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui taikytinas sąlygas. Pirmiausia, neviršija maksimalaus nustatyto dydžio teritorijai, kurioje galima gyvenamųjų namų statyba – 0,0400 ha. Ginčo sklypo pietinėje pusėje yra išvažinėtas kelias, įsiremiantis į (duomenys neskelbtini) g. Suprojektuotas kaip įsiterpęs 325 kv. m. ploto ginčo sklypas yra įsiterpęs tarp atskiro suformuoto žemės sklypo bei tarp kelio. Minėto kelio raudonosios linijos Vilniaus miesto skaitmeniniame žemėlapyje pažymėtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis. Į šias raudonąsias linijas atsižvelgiama rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, formuojant sklypus bei išduodant statybą leidžiančius dokumentus. Pagal minėtą teisės aktą susiekimo tinklą sudaro motorizuoto eismo gatvės ir keliai (A, B. C ir D kategorijos) bei nemotorizuoto eismo gatvės (E ir F kategorijos). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietų pusėje esamas pėsčiųjų ir dviračių takas atitinka nemotorizuoto eismo pagalbinio (F kategorijos) pėsčiųjų ir dviračių eismo tako parametrus, kurioje minimalūs atstumai tarp raudonųjų linijų yra 5 metrai, statusą ir paskirtį bei pėsčiųjų zonos paskirtį, kadangi juo yra prieinama (privažiuojama dviračiais) prie bendrojo naudojimo objektų – valstybinės reikšmės miško ir Neries upės pakrantės. Šie dviračių takai ir pėsčiųjų zonos buvo numatyti norint pagerinti eismo saugumą, atskiriant intensyviausią pėsčiųjų ir dviračių eismą nuo motorizuoto transporto eismo, bei diegiant kitas saugaus eismo gerinimo priemones. Nors formaliai sklypas ir yra racionalių ribų, tačiau jo dydis nesiekia minimalaus ploto, kuriame gali būti formuojamas naujas gyvenamajai statybai skirtas sklypas. Šiame plote išsidėstę esami komunaliniai (magistraliniai) inžineriniai tinklai, kurių buvimas žemės plote riboja bet kokios veiklos vykdymą: per suformuotą 0,0325 ha ploto sklypą nutiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, kurių apsaugos zonos dydis 0,0174 ha bei ryšių linija, kurios apsaugos zonos plotas yra 0,0070 ha; šalia suformuoto sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zona matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų yra 20 m pločio, o jos plotas – 0,0230 ha (oro linijų apsaugos zona apima ir patį suformuotą sklypą). Akcentavo, kad formuojant ginčo sklypą, jį parduodant kaip tik buvo siekiama užtikrinti viešąjį interesą, t. y., kad laisva valstybinė žemė būtų efektyviai ir racionaliai panaudota, tvarkoma ir prižiūrima. Prijungus ginčo sklypą prie atsakovų A. V. ir D. V. turėto sklypo, gautos lėšos į valstybės ir savivaldybės biudžetus iš šio žemės sklypo pardavimo, kasmet gaunamos lėšos iš žemės savininkų mokamo kasmetinio žemės mokesčio, be to ir pati žemė yra prižiūrima, tvarkoma ir naudojama. Taigi, būtent ieškinio patenkinimas pažeistų racionalios žemėnaudos, efektyvumo, galiausiai ir teisingumo principus, o tai savo ruožtu reikštų ir viešo intereso – kad valstybės ir savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės objektas, būtų naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus – pažeidimą.

4.       Atsakovai A. V. ir D. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jie dar 2014 metais teisėtai ir su valstybės įgaliotų atstovų bei savivaldybės atstovų – valstybės tarnautojų, oficialiu patvirtinimu nuosavybės teise įsigijo ginčo valstybės žemės dalį, veikė sąžiningai, todėl negali atsakyti už galimas klaidas ar valstybės tarnautojų netinkamų pareigų vykdymą. Nurodė, kad žemės sklypų formavimo procedūros truko beveik du metus, po ko 2014 m. birželio 30 d. sutartimi jie iš valstybės, teisės aktų nustatyta tvarka, įsigijo du laisvus valstybinės žemės sklypus: 44 kv. m. iš šiaurės rytų pusės ir 325 kv. m. iš pietvakarinės pusės (ginčo žemės sklypas). Įsigiję žemės sklypo dalį, jį prisijungė prie turėto sklypo, ir naudojo jį augalininkystei, žemės ūkio produkcijai savo reikmėms auginti, apsitvėrė tvora visą teritoriją. Toje vietoje šiltojo sezono metu įrengiamas šiltnamis, įrengtas daržas, auga vaismedžiai, uogos, gėlės. Ginčo valstybinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ir visas procedūras prižiūrėjo bei patvirtino NŽT Vilniaus miesto skyrius, todėl keista ir neteisinga, kai ta pati valstybės institucija, kuri, atstovaudama Lietuvos valstybę, perleido jiems ginčo žemės sklypą, kreipėsi į prokurorą, prašydama ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo. Tokia situacija ir toks valstybės įgaliotų institucijų veikimas yra neteisingas ir nesąžiningas, paneigiantis jų teisėtus lūkesčius ir nuosavybės teises, kurias jie įgijo teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad tiek ginčo sklypo įgijimo metu, tiek ir dabar ta 325 kv. m. ploto sklypo dalis atitinka įsiterpusio sklypo, kuris gali būti įgyjamas be aukciono, sampratą. Iš ortofoto matyti, kad pietinė sklypo dalis ribojasi su keliu – pravažiavimu/praėjimu, kuris atsiremia į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taip pat matyti, kad per tą sklypo dalį nutiesti inžineriniai tinklai – vamzdynai (miesto nuotiekynės kanalizacija), eina 110 Kv oro elektros linijos. Per visą tą teritoriją eina elektros linijų apsaugos zona. Prokurorė nurodo, kad visas tas laisvas valstybės žemės plotas, įskaitant ir atsakovų įsigytą, gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir grąžinamas piliečiams, atkūrus nuosavybės teises į valdytą žemę. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti. Ta sklypo dalis, kurią ieškovė prašo grąžinti valstybės nuosavybėn, negalėtų būti suformuota kaip atskiras žemės sklypas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 46 punkte įtvirtinta, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas; šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai minėtiems statiniams prižiūrėti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti neformuojami, jei nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje ši teritorija, kuri yra laisva valstybinė žemė, į kurią pateko ir jų įsigytas žemės sklypas, nėra įtraukta į planuojamą atkurti piliečių nuosavybės teises teritoriją. Tai, kad laisvos valstybinės žemės teritorija galimai pateko į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusį (duomenys neskelbtini) kaimą, neįrodo, jog šis plotas realiai ir faktiškai bus (galėtų būti) formuojamas į atskirus žemės sklypus ir bus ar jau yra galimybė ją grąžinti piliečiams, ar yra pretendentų dėl žemės grąžinimo šioje teritorijoje. Ieškinys grindžiamas formaliais pagrindais ir samprotavimais. Įsigijus sklypą, jis buvo sujungtas su turėtu sklypu, pasididinta nuosavybė, sklypas sutvarkytas, aptvertas, į jį investuotos lėšos. Taigi valstybė, grąžindama padėtį į pradinę, tikėtina, patirtų nuostolių (turėtų ne tik atlyginti turto sutvarkymo ir išlaikymo išlaidas, bet ir padengti naujo žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo išlaidas, kadangi prašoma grąžinti buvusios valstybinės žemės dalis šiai dienai jau yra jiems priklausiusio sklypo dalis, dėl ko bus būtina rengti naują sklypo planą ir atidalinti. Be to, lieka pagrįstų abejonių, kad sugrąžinus valstybei tą sklypo dalį, realiai būtų galimas naujo sklypo ar sklypų formavimas (esant ne vienai apsaugos zonai) ir piliečių teisių toje teritorijoje atkūrimas. Prokurorės pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas yra neekonomiškas, neproporcingas, sukeliantis privataus ir viešojo intereso bei privačios šalies teisėtų lūkesčių konkurenciją, be jokios akivaizdžios naudos valstybei. Jei teismas ir pripažintų, kad buvo padarytos klaidos ar kiti pažeidimai, toks turtas negalėtų būti išreikalautas iš sąžiningų atsakovų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jei teismas manytų, kad minėta įstatymo norma netaikoma ir turi būti taikomos restitucijos taisyklės, įtvirtintos CK 6.145 – 6.153 straipsniuose, tai restitucija šiuo atveju neturėtų būti taikoma, nes dėl to atsakovų teisės ir teisėti interesai, lūkesčiai iš esmės būtų pažeisti, atsakovų padėtis pablogėtų, jų žemės sklypo vertė didele dalimi sumažėtų. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Įgijėjo sąžiningumas yra vienas iš aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją apskritai ir ar vykdyti ją natūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovams A. V. ir D. V. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą (šalių žodinius paaiškinimus, rašytinius įrodymus), vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese, byloje galima daryti pakankamo tikėtinumo išvadą, kad ginčo žemės sklypas atitiko visumą sąlygų, leidžiančių teigti, jog žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą dėl šių motyvų: iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo valstybės žemės plotas iš šiaurės pusės ribojosi su atsakovams A. V. ir D. V. priklausančiu sklypu, pietinė sklypo dalis ribojasi su keliu – pravažiavimu/praėjimu, kuris atsiremia į (duomenys neskelbtini) gatvę, per ginčo valstybės žemės ploto dalį nutiesti inžineriniai tinklai – vamzdynai (miesto nuotiekynės kanalizacija), eina 110 Kv oro elektros linijos, per visą tą teritoriją eina elektros linijų apsaugos zona. Taigi nustatyta, jog buvusi laisva valstybinė žemė, kuri buvo priskirta atsakovams, ribojosi su jiems priklausiančiu žemės sklypu. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo sklypo pietinėje pusėje yra išvažinėtas kelias, įsiremiantis į (duomenys neskelbtini) gatvę. Suprojektuotas kaip įsiterpęs 325 kv. m. ploto ginčo sklypas yra įsiterpęs tarp atskiro suformuoto žemės sklypo bei tarp kelio. Minėto kelio raudonosios linijos Vilniaus miesto skaitmeniniame žemėlapyje pažymėtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis. Į šias raudonąsias linijas atsižvelgiama rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, formuojant sklypus bei išduodant statybą leidžiančius dokumentus. Pagal minėtą teisės aktą susiekimo tinklą sudaro motorizuoto eismo gatvės ir keliai (A, B. C ir D kategorijos) bei nemotorizuoto eismo gatvės (E ir F kategorijos). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietų pusėje esamas pėsčiųjų ir dviračių takas atitinka nemotorizuoto eismo pagalbinio (F kategorijos) pėsčiųjų ir dviračių eismo tako parametrus, kurioje minimalūs atstumai tarp raudonųjų linijų yra 5 metrai, statusą ir paskirtį bei pėsčiųjų zonos paskirtį, kadangi juo yra prieinama (privažiuojama dviračiais) prie bendrojo naudojimo objektų – valstybinės reikšmės miško ir Neries upės pakrantės. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuluotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų išsidėstymą, infrastruktūrą, jų patrauklumą, galimybę jį parduoti už maksimaliai valstybei naudingą kainą aukciono būdu ir pan. Pasisakydamas dėl argumento, kad ginčo valstybinės žemės ploto pripažinimas įsiterpusiu žemės sklypu galėjo pažeisti ir asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, teises, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (grąžinimas į pirmesnę padėtį), bet ribotą restituciją; įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį); įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimus); naujų sąlygų, kurios taikomos atkuriant nuosavybės teises, nustatymas taip pat yra įstatymų leidėjo kompetencija (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. spalio 27 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimus); reguliuodamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įstatymų leidėjas turi atsižvelgti tiek į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus, tiek į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtina apsaugoti ir kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, inter alia (be kita ko), atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės siekį, užtikrinti, kad atkuriant vienų asmenų – savininkų nuosavybės teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimus); atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimus); įstatymu nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas taip pat yra saistomas kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų bei principų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimus). Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė bei atsakovė NŽT, palaikanti ieškovės ieškinį, iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvius samprotavimus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinimas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir svarbiausia – racionaliai panaudotas. Be to, šalia ginčo sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zona plotas – 0,0010 ha (oro linijų apsaugos zona apima ir patį suformuotą sklypą) (Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt ir regionų geoinformacinės aplinkos portalo www.regia.lt duomenys). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 18 punktą, elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų; elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą: 110 kV – po 20 metrų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, laikė, kad ieškovės nurodomi argumentai dėl suformuoto 0,0325 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitikimo įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokai yra visiškai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad, kaip jau minėjo, yra būtina įvertinti ar yra galimybė ginčo žemės sklypo plotą suformuoti kaip atskirą žemės sklypą ir racionaliai panaudoti, tačiau ir šiuo aspektu nei ieškovė, nei ieškinį palaikanti atsakovė NŽT, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti suformuotas ir racionaliai panaudotas. Priešingai, įvertinęs žemės sklypo plotą, teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas), vietinės reikšmės kelio apsaugos zonas (į abi puses nuo kelio briaunų) – 10 metrų, kuriuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 3-7 punktai), bei nesant jokių objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas tiek iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, tiek ir po jų priėmimo, buvo numatytas visuomenės poreikių tenkinimui, galėjo būti parduodamas aukcione, būtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į priskirtą žemės sklypą, sprendė, kad aptariamos valstybinės žemės ploto išsidėstymas sąlygojo, jog jame formuoti savarankišką, galimą racionaliai naudoti žemės sklypą, nebuvo nei galimybės, nei poreikio, juo labiau, kad už teritorijų planavimą atsakinga institucija – savivaldybė (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis), nurodė, jog kitoks žemės sklypo panaudojimas būtų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu savivaldybės įgaliota atstovė paaiškino, kad atsižvelgiant į teritorijos urbanistinį kontekstą, sprendinius, susisiekimo sistemą, inžinierinę infrastruktūrą bei daugybę kriterijų, priimtas sprendimas, kad valstybinėje žemėje tarp visų sklypų yra galimybė suformuoti atskirus sklypus ir padidinti esamus nevykdant urbanizacijos. Ši teritorija patenka į mažaaukščių namų statybą, bet jai galioja daugybė statybos reglamentų reikalavimų, kriterijų, kad sklypas su būsimu pastatu galėtų tinkamai savarankiškai funkcionuoti. Šioje teritorijoje nebuvo galimybės suformuoti gyvenamųjų mažaaukščių namų statybai atskirus sklypus; buvo priimtas sprendimas padidinti esamus sklypus, siekiant racionalaus valstybinės žemės panaudojimo, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą, atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą. Vienas iš planavimo kriterijų yra ir esamos gyvenamosios aplinkos gerinimas. Taigi, šis kriterijus buvo įvertintas, Lazdynų seniūnijoje (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvėse esantis kvartalas buvo įgyvendintas pilnai su visa infrastruktūra ir naujų urbanistinių vienetų kūrimas, įspraudžiant juos tarp susisiekimo elementų, inžinierinių tinklų, koridorių elementų, būtų neracionalus, nelogiškas, neatitiktų teritorijų planavimo normų. Nurodė, kad įrodymų, kad galėjo būti suformuotas atskiras sklypas, paneigiančių atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotos atstovės paaiškinimus, ar kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė. Pažymėjo, kad hipotetiniai pasvarstymai, kad galėtų būti suformuotas atskiras sklypas ar sklypai, jie parduodami pasibaigus žemės reformai aukciono būdu, nėra įrodymas. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė NŽT argumentui, kad ginčo sklypas galėtų būti sugrąžintas asmenims, pretenduojantiems į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, pagrįsti, pateikė tik atsakovės NŽT sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pretendentams: H. Č., K. Š. ir K. R., kurie buvo priimti gerokai vėliau nei ginčo administraciniai aktai bei sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Nustačius, jog ginčo žemės sklypas buvo įsiterpęs bei atsakovams A. V. ir D. V. parduotas teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo teigti, jog yra pažeidžiamos aukščiau minėtų asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra dėl sprendimų, kuriais buvo pradėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinto įsiterpusiu žemės sklypu pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą apibrėžimą, pardavimo be aukciono procedūros ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo dalyje bei restitucijos taikymo, bet ne dėl asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Todėl, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes bei argumentus, sprendė, kad ieškovė ir jos poziciją palaikanti atsakovė NŽT neįrodė, jog ginčo valstybiniame žemės sklype galima nustatyta tvarka suformuoti racionaliam naudojimui atskirą žemės sklypą, galintį savarankiškai ir tinkamai funkcionuoti.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įsigyti valstybinės žemės lengvatinėmis sąlygomis, turi būti teisiniai ir faktiniai pagrindai; kad sudarant sandorius dėl valstybei priklausančio turto disponavimo turi būti laikomasi viešosios teisės principo, kuris suponuoja turtą perleisti tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011, 2014­ m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentuojančias teisės normas yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Taigi asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: o būtent, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą; šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre; sudaroma pirkimo-pradavimo sutartis ir kt. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos aiškiai matoma, kad ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, tik iš vienos pusės ribojosi su privačiu atsakovams A. V. ir D. V. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kitų trijų pusių jo gretimybes sudarė laisva valstybinė žemė. Tai reiškia, kad tiek jo formavimo metu, tiek ir šiuo metu ginčo žemės sklypas iš trijų pusių ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, ir faktiškai buvo didesnio vientiso atskiru sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto dalis. Ir būtent visas, greta privataus žemės sklypo esantis laisvos valstybinės žemės plotas, o ne jo dalis ties atsakovams priklausančiu žemės sklypu (su gyvenamuoju namu) turėjo teismo būti vertinama kaip atitinkanti ar neatitinkanti įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nustatytą Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti grafinė medžiaga: 2013 m. vasario 26 d. ginčo žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinys M 1:500. Šis žemės sklypo planas, o taip pat VĮ Registrų centras grafinė medžiaga – kadastro žemėlapio ištrauka įrodo, jog greta esanti laisva valstybinė žemė sudaro ne mažiau kaip 40 arų (skaičiuota plane esanti laisvos valstybinės žemės kraštinė ties gyvenamaisiais namais ir kraštinė nuo gyvenamųjų namų sklypų iki miško, kartu su žeme, esančia po elektros perdavimo linija, nes šis žemės plotas nėra suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas). Ginčo žemės sklypą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kaip atitinkantį siauros juostos sąvoką. Šiuo metu galiojanti Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija nustato, kad siaura juosta tai ne platesnė nei 10 metrų juosta. Tokio aiškaus teisinio reglamentavimo, formuojant ginčo žemės sklypą, nebuvo, tačiau praktikoje vertinant, ar formuojami žemės sklypai atitinka siauros juostos sąlygą, paprastai buvo laikomasi to paties 10 metrų kriterijaus. Visas greta ginčo žemės sklypo (įskaitant ir jį) laisvos valstybinės žemės plotas sudaro apie 40 arų, todėl jame galėtų būti formuojami ne mažiau nei 10 vienetų 4 arų ploto žemės sklypų (neįskaičiuojant infrastruktūrai reikalingo žemė ploto). Kylant abejonių kokie kriterijai galiojo siaurai juostai, būtina atsižvelgti ir į tokio pobūdžio bylose formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. A-643-552/2015, Nr. A-511-556/2016, Nr. A552- 616/2014. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kaime, remiantis atsakovės NŽT pateiktais duomenimis, yra trys pretendentai atkurti nuosavybės teises natūra. Iš atsakovės NŽT 2018 m. kovo 2  d. procesiniu dokumentu pateiktų duomenų matyti, jog pretendentai pageidauja nuosavybės teises į žemę atkurti natūra. Jų prašymai, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti tik neseniai, buvo pateikti gerokai anksčiau nei sudaryta ginčijama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl pirmiausia turėjo būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ir tik po to, kai lieka laisvos valstybinės žemės, ji parduodama aukcione, o aukciono tvarka žemės nepardavus, ją galima formuoti pardavimui lengvatine tvarka.. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs, nes jo negalima formuoti kaip gyvenamųjų namų statybai skirto žemės sklypo. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentų lentelėje (taikytina ginčo teritorijai) nurodomais duomenimis, mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosiose teritorijose galima formuoti įvairios paskirties žemės sklypus: žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos. Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais pritarta atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicijai, jog nagrinėjamoje vietoje negali vykti naujų urbanistinių vienetų kūrimas. Pažymėjo, jog sprendžiant dėl suformuoto žemės sklypo atitikimo teisės aktuose įtvirtintai įsiterpusių žemės sklypų sąvokai neturi būti sprendžiama, kokios paskirties sklypas nurodytoje vietoje gali būti formuojamas. Šios aplinkybės nagrinėjamame ginče nėra aktualios, nes Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas nustato, jog formuojant atskirą žemės sklypą kaip įsiterpusį, aplinkybė, ar yra galimybė suformuoti savarankišką žemės sklypą (nedetalizuojant jo paskirties), vertinama tik tuomet, jei sklypas neviršija 4 arų, taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo tik preliminariai įsitikinti ar visas apie 40 arų laisvos valstybinės žemės plotas (o ne maža jo dalis – ginčo žemės sklypas) gali būti formuojamas kaip savarankiškas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą taip pat grindė tuo, jog ginčo žemės sklypas ribojasi su keliu, todėl laikytinas įsiterpusiu. Byloje esanti ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų M 1:1000, žemės sklypo planas M 1:2000, kuriame nurodomas ginčo žemės sklypas ir greta jo esanti laisva valstybinė žemė bei rekomenduojamos gatvių raudonosios linijos įrodo, jog šios gatvių raudonosios linijos, kurias atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kaip sudarančius pagrindą ginčo žemės sklypą laikyti įsiterpusiu, iš tiesų jokiu galiojančiu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu nėra suplanuota. Priešingai, ši Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų ištrauka patvirtina, jog gatvės nurodytoje vietoje nėra. Byloje esančios nuotraukos įrodo, kad net pėsčiųjų/dviračių tako ties ginčo žemės sklypu nėra, o yra pėsčiųjų pramintas lauko keliukas ir krūmais apaugusi teritorija. Aplinkybė, kad kada nors neapibrėžtoje ateityje čia planuojama įrengti gatvę (pėsčiųjų taką) nesudaro pagrindo nei valstybės institucijoms, nei teismui teisės aktų nuostatas (dėl kriterijų kada sklypas laikomas įsiterpusiu) aiškinti plečiamai.

8.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su ieškovės išvada, jog esant šiai situacijai, kai ginčo žemės sklypą formavimo metu iš trijų pusių supo valstybinės žemės plotas, būtina vertinti visą, greta privataus žemės sklypo esantį laisvos valstybinės žemės plotą, o ne jo dalį. Tokia vertinimo taisyklė yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, t. y. 2018 m. sausio 31d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018. Atkreipė dėmesį, kad tokio dydžio žemės sklypas vienareikšmiškai galėtų būti grąžintas pretendentams laukiantiems nuosavybės teisių atkūrimo, kurie išreiškė valią gauti žemės sklypą natūra. Atsakovų, kuriems neteisėtai buvo parduotas ginčo žemė sklypas, interesai negali būti prioritetiškai ginami prieš asmenų, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, interesus. Juolab, kad asmenys dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus natūra (duomenys neskelbtini) kaime yra pateikę anksčiau nei buvo formuojamas ginčo žemės sklypas. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Vilniaus miesto detaliuoju planu, nėra numatyta, kad, ginčo žemės sklypas yra valstybės išperkama žemė, t. y. neatitinka nei vienos iš Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymo 12 straipsnio sąlygų, todėl ši aplinkybe dar kartą patvirtina, kad nėra atsisakymo atkurti natūra pagrindų, o ji pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nebuvo įvertinta. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad ginčo sklypo negalima naudoti pagal paskirtį ir būdą, pvz.: pastačius jame tik itin mažo ploto gyvenamąjį namą/būstą, pavėsinę, sandėliuką ar kitokius laikinus statinius – sklypo naudojimo racionalumas nėra teisiškai reikšmingas nuosavybės teisių atkūrimo kontekste. Sprendžiant ar ryšių, elektros, vandentiekio linijų apsaugos zonų nustatymas tiek suvaržys teises, kad sklypo suformavimas nebeatitiks racionalios žemėnaudos principų, buvo padaryta esminė faktų vertinimo klaida, nes buvo neatsižvelgta į visą esantį laisvos valstybinės žemės plotą. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame sprendime konstatuotas faktas, jog pagrindinis kriterijus (sąlyga), pagal kurį žemės plotas laikomas įsiterpusiu, tai galimybė (tikslingumas) tokiame plote formuoti atskirą žemės sklypą, kuriame gali būti vykdoma savarankiška veikla, laikytinas nepagrįstu, o teismo rėmimasis hipotetiniais atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentais turėtų būti vertinamas kritiškai.

9.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad pagrindinis teritorijų planavimo kriterijus ir viso šio proceso esmė – racionalus laisvos valstybinės žemės panaudojimas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis numato savarankiškąsias Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas) savivaldybių funkcijas, kurių viena yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 punktas). Nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypų didinimas, prijungiant įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus, tiesiogiai susijęs su teritorijų planavimu ir esamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimu, taip pat dėl to, kad sprendimai dėl papildomo valstybinės žemės ploto atitikimo įsiterpusios valstybinės žemės ploto sąvokai priėmimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus, o ne prokuratūros kompetencija. Teisės aktuose nėra apibrėžta, kas laikoma racionaliu naudojimu, todėl, manytina, kad diskrecijos teisė spręsti, ar įmanoma konkrečiame sklype suformuoti racionalių ribų, racionalaus panaudojimo žemės sklypą, suteikiama teritorijų planavimo specialistams. Vilniaus miesto savivaldybės administracija sklypo pripažinimo įsiterpusiu ir tokio sklypo pardavimo procese dalyvauja kaip už teritorijų planavimą atsakinga institucija ir kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdama į atskiro, racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į tokį valstybinės žemės plotą bei į žemės sklype esančias apsaugos zonas nustato ar konkretus žemės sklypas gali būti suformuotas kaip atskiras (savarankiškas) nuosavybės teisės objektas. Formuojant ginčo sklypą bei jį parduodant buvo siekiama, kad laisva valstybinė žemė būtų efektyviai ir racionaliai panaudota, tvarkoma ir prižiūrima. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypą prijungus prie atsakovų A. V. ir D. V. valdomos žemės, gautos lėšos į valstybės ir savivaldybės biudžetus iš šio žemės sklypo pardavimo, kasmet gaunamos lėšos iš žemės savininkų mokamo kasmetinio žemės mokesčio, be to ir pati žemė yra prižiūrima, tvarkoma ir naudojama užtikrintų efektyviausią ir racionaliausią konkrečios laisvos valstybinės žemės panaudojimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, neturėjo teisinio pagrindo nesutikti su jos padarytomis teisinėmis išvadomis. Akcentavo, kad per suformuotą 0,0325 ha ploto sklypą nutiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, kurių apsaugos zonos dydis 0,0174 ha bei ryšių linija, kurios apsaugos zonos plotas yra 0,0070 ha; šalia suformuoto sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zona matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų yra 20 metrų pločio, o jos plotas – 0,0230 ha (oro linijų apsaugos zona apima ir patį suformuotą sklypą). Elektros tinklų apsaugos taisyklių 5 punkte teigiama, kad apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamą elektros tinklų apsaugą ir saugų jų eksploatavimą, kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šių taisyklių 16 – 16.5 punktuose nurodoma, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško elektros tinklų eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras ir pan. Tų pačių taisyklių 19 – 19.11 punktuose nurodomos veiklos, kurios apskritai negalimos elektros tinklų apsaugos zonose, t. y. statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras ir pan. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” 1 punkte, nurodyta, kad ryšių linijų apsaugos zonoje (žemės juostoje, kurios plotis po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą) be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama: kasti žemę giliau kaip 0,3 metro (1.1 punktas); vykdyti statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbus (1.2 punktas); lyginti gruntą buldozeriais ar kita technika (1.3 punktas); sodinti medžius, sandėliuoti medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, kurti laužus (1.4 punktas); įrengti transporto priemonių ir mechanizmų stovėjimo aikšteles (1.5 punktas) ir pan. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir tuo, jog minimas ginčo žemės plotas yra mažo užstatymo intensyvumo, turi būti atmetami kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kuriais teigiama, kad ginčo žemės sklype gali būti suformuota ne mažiau negu 10 vienetų 4 arų dydžio žemės sklypų, taip pat žemė gali būti panaudota formuojant įvairios kitos paskirties žemės sklypus antai tokius kaip: žemės ūkio paskirties, komercinės paskirties, gyvenamosios teritorijos, inžinerinės infrastruktūros ir pan. Pažymėjo, jog šie teiginiai nėra pagrįsti jokias atliktais skaičiavimais, matavimais, ignoruojant už teritorijų planavimą atsakingos institucijos esminius teiginius dėl teritorijų planavimo ginčo žemės plote, be kita ko, neatsižvelgiant į tokių žemės sklypų suformavimo galimybes bei jų reikalingumą apskritai. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad ginčo žemės plote nėra galimybės suformuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypo, dėl po juo esančių išsidėsčiusių komunalinių (magistralinių) inžinerinių tinklų, vamzdynų (miesto nuotiekynės kanalizacijos) bei virš jo nusidrėkusios 110 kV oro elektros linijos, dėl kurios per visą teritoriją eina elektros linijų apsaugos zona, todėl dar labiau neįsivaizduojami ieškovės nurodomų kitos paskirties sklypų formavimas. Įvertinus ginčo sklypo dydį, užstatymo galimybes, minėtų inžinerinių bei elektros tinklų taikomus apribojimus žemės sklypui, neracionalūs ir sunkiai įsivaizduojami pasiūlymai nekomercinėje vietoje ginčo žemės sklypą formuoti kaip komercinės paskirties, kuriam būtų reikalinga papildoma infrastruktūra, kuri dėl ginčo žemės vietos ir minėtų ypatumų negalėtų būti įrengta. Akivaizdu, kad ieškovės siūlymai yra pagrįsti formaliu situacijos vertinimu, analizuojant tik teorinę minėtų sklypų formavimo galimybę, visiškai nevertinant kitų reikšmingų, minėtų sklypų formavimui reikšmingų aplinkybių. Ieškovė nurodo, kad su ginčo žemės sklypu besiribojantis pėsčiųjų/dviračių takas nesudaro pagrindo tiek atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tiek byla nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ginčo žemės sklypą laikyti įsiterpusiu. Tačiau vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis galima daryti išvadą, kad žemės ginčo sklypo pietų pusėje esamas pėsčiųjų ir dviračių takas atitinka nemotorizuotos eismo pagalbinės (F kategorijos) pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės parametrus. Tokia išvada darytina todėl, kad šia gatve yra pasiekiami netoli esantys bendrojo naudojimo objektai t. y. tiek valstybinės reikšmės miškai, tiek Neries upės pakrantė. Kaip pažymi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto ginčijamo teisinio reguliavimo taikymo klausimai, kaip antai: ar konkretus objektas yra kelias (gatvė), kurie privatūs žemės sklypai (taip pat ir tais atvejais, kai juose yra ne valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių vidaus kelių) laikytini besiribojančiais su įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais, kokios yra šių sklypų sujungimo galimybės ir pan., priklauso teismų, sprendžiančių konkretų ginčą, ir kitų teisę taikančių institucijų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimą). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas ar atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai naudojosi suteikta diskrecijos teise spręsti dėl kelio – pravažiavimo/praėjimo reikšmės ir svarbos nurodant sklypą kaip įsiterpusį konkrečiu nagrinėjamu atveju. Atskirai pažymėjo, kad įtaką tokiai išvadai turėjo ne vien ši aplinkybė, bet ir ginčo sklypo vietoje esama urbanistinė situacija, reljefo ypatumai, esami inžineriniai tinklai bei jų apsaugos zonos ir galimybė ginčo žemės sklypo vietoje suformuoti racionalių ribų, kitos paskirties žemės sklypą t. y. kompleksinis visų byloje esančių įrodymų vertinimas leido padaryti pagrįstą išvadą kad ginčo valstybės žemės plotui iš šiaurės pusės ribojantis su atsakovams A. V. ir D. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o pietinei sklypo daliai ribojantis su keliu – pravažiavimu/praėjimu, kuris atsiremia į (duomenys neskelbtini) gatve, suprojektuotas 325 kv. m. ploto ginčo sklypas yra įsiterpęs tarp atskiro suformuoto žemės sklypo bei tarp kelio. Ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek apeliaciniame skunde nepateikia įrodymų patvirtinančių faktą, kad ginčo valstybinės žemės pardavimas už rinkos kainą buvo nesuderinamas su viešuoju interesu. Nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro imperatyvių teisės normų, reguliuojančių valstybinės žemės pardavimo teisinius santykius, laikymasis, tuo tarpu partikuliarius konstituciškai pagrįstus interesus – asmens nuosavybės teisių apsauga, sąžiningo įgijėjo teisėtų lūkesčių apsauga. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju turi būti ieškoma šių interesų balanso. Ieškovė klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) kaime, remiantis byloje pateiktais įrodymais, yra atsiradę pretendentų atkurti nuosavybės teisę į ginčijamą žemės sklypą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime analizavo šią aplinkybę ir laikėsi nuomonės, jog šiuo atveju negali būti ignoruojamas faktas, kad ginčo valstybinės žemės plotą atsakovai įsigijo teisėtai, dar daugiau teisinėje valstybėje negali egzistuoti situacija, kai vienų asmenų teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą priešpastatomos kitų asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamai teisei į nuosavybę. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme absoliuti restitucija nėra įtvirtinta. Nuosavybės teisės atkuriamos atsižvelgiant į įstatyme nustatytus ribojimus, kurie iš esmės yra nulemti tos aplinkybės, kad per ilgą laiką, praėjusį nuo turto nusavinimo iki nuosavybės teisių į jį atkūrimą numatančio įstatymo įsigaliojimo, jau susiklostė tam tikri žemėnaudos santykiai, įsikišimas į kuriuos nebūtų pateisinamas, nes taip būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tokie ribojimai pretendentui kompensuojami garantuojant teisingą atlyginimą įstatyme numatytais būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011).

10.       Atsakovai A. V. ir D. V. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti jiems iš Lietuvos valstybės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijami sprendimai ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo priimti prieš įsigaliojant Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai, kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Kadangi tuo metu, kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis būdavo vertinamas individualiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamus administracinius aktus tuo pagrindu, kad ginčo valstybinės žemės plotas neva tai neatitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 692 sąlygų. Pagal šiuo metu aktualią teismų praktiką analogiškose bylose teismas išaiškino, jog vien remiantis žemės sklypo pločio argumentu negalima konstatuoti, kad sklypas nepatenka į siauros juostos sampratą, jei iki 2014 m. sausio 1 d. buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Šio ginčo atveju buvo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi su prašymu išduoti planavimo sąlygas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnį, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Grunto stabilumo, žemės sandaros ypatumai yra nustatomi atliekant geodezinius tyrimus, nesant į bylą pateiktos geodezinių tyrimų pagrindu parengtos išvados dėl sklypo panaudojimo galimybės kitoms reikmėms (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-887- 803/2018). Pastarojoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas prokuroro ieškinys. Nors toje civilinėje byloje sklypo plotis buvo daugiau nei 13 metrų (t. y. plotis didesnis nei nurodyta poįstatyminiame teisės akte), tačiau teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad bet kokie ginčai, ypatingai tarp valstybės institucijų, dėl to, kokio ploto sklypas gali būti parduodamas kaip įsiterpęs ar kas yra įsiterpęs žemės sklypas, esant teisės akte formuluotei „gali būti“, nagrinėjamoje byloje turi būti aiškinami žmogaus teisių apsaugos kontekste. Tai teisės normos dispozicija, suteikianti galimybę pasirinkti. Įstatymo leidėjas suteikė teisę spręsti, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriais, tame tarpe, rengiami detaliojo plano sprendiniai, turint tikslą parduoti valstybei priklausančią žemę, pasirinkdamas dispozityvų reguliavimo metodą, jog pasikeitęs teisinis reguliavimas nepažeistų teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-887-803/2018). Todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad ginčo žemės sklypas neatitinka siauros juostos sąvokos vien dėl to, kad yra didesnis negu 10 metrų pločio. Be to, priešingai negu nurodo apeliantas, pirmos instancijos teismas ginčo žemės sklypo nelaikė esant vien siaura juosta, bet nurodė esant jį įsiterpusiu dėl keleto priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, pagal kurį ieškovė ginčijo įvykdytą valstybinio žemės sklypo pardavimą ne aukciono tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, atsižvelgia į nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 

15.1.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A51-30534(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ (I t., e. b. l. 51) prašė NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, duoti sutikimą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, nes pareiškėjo A. V. nurodyti apie 42 kv. m. ir 335 kv. m. ploto sklypai visiškai atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 692 suformuluotą įsiterpusio ploto sąvoką, kadangi yra įsiterpęs tarp suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo, gatvės ir praėjimo tako;

15.2.       NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-329 „Dėl plano rengimo“ (I t., e. b. l. 50) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 42 kv. m. iš šiaurės rytinės ir apie 335 kv. m. ploto iš pietvakarinės žemės sklypo pusės, laisvoje valstybinėje žemėje;

15.3.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A30-2869 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (I t., e. b. l. 47) leista pradėti rengti apie 977 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui;

15.4.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 30-2600 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (I t., e. b. l. 43-44) buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius, nustatant, kad žemės sklypo plotas sudaro 969 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusius 44 kv. m. ir 325 kv. m. sklypus prie 600 kv. m privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

15.5.       NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-432 „Dėl žemės sklypų, greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisių į šiuos žemės sklypus įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (I t., e. b. l. 41-42) buvo suformuotas 44 kv. m ploto žemės sklypas ir 325 kv. m ploto žemės sklypas, patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys bei įregistruotos NŽT patikėjimo teisės į juos;

15.6.       Atsakovas A. V. 2014 m. gegužės 21 d. pateikė NŽT prašymą (I t., e. b. l. 37) parduoti jam įsiterpusius laisvos valstybinės žemės sklypus, esančius prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

15.7.       NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 49VĮ-(14.48.2)-616 „Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pardavimo A. V.“ (I t., e. b. l. 148-149) nuspręsta parduoti kaip įsiterpusius 44 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 325 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. V.;

15.8.       Tarp pardavėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir pirkėjų A. V. ir D. V. 2014 m. birželio 30 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1-8220) (I t., e. b. l. 31-34), kuria 44 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 10 200 Lt (papildomai išskaičiuojant iš šios sumos 91,60 Lt už sklypo dokumentų parengimą) arba 2 954,12 Eur ir 325 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 42 300 Lt (papildomai išskaičiuojant iš šios sumos 318,40 Lt už sklypo dokumentų parengimą) arba 12 250,92 Eur;

15.9.       Atsakovai A. V. ir D. V. 2014 m. liepos 29 d. pateikė NŽT prašymą (I t., e. b. l. 30) sujungti 44 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 325 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su 600 kv. m. žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

15.10.       NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1441 „Dėl žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m.        sav. Vilniaus m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (I t., e. b. l. 29), visi nurodyti žemės sklypai buvo sujungti į vieną, nustatant kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini);

15.11.       NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 49SJN-2285-(14.49.104.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ (I t., e. b. l. 7-11) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą, nes sprendimai susiję su buvusio įsiterpusio 325 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, suformavimu, prijungimu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pardavimu ne aukciono tvarka, priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Dėl ginčo žemės sklypo pardavimo be aukciono teisėtumo

16.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. liepos 30 d.) nustato, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. liepos 30 d.) valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. liepos 30 d.)). Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

17.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byla Nr. A438-322/2014, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018). Visos trys Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. Tai reiškia, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka gali būti parduodami tik tie laisvos valstybinės žemės plotai, kurie atitinka visas tris aptariamas sąlygas, o jų neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų reikštų, kad tokie laisvos valstybinės žemės plotai negalėtų būti pripažinti turinčiais įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, dėl ko jie negalėtų būti suformuoti ir parduoti be aukciono (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-268-261/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018 ir kt.). 

18.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas iš šiaurės pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o pietinė jo ploto dalis – su keliu (pravažiavimu/praėjimu), kuris atsiremia į (duomenys neskelbtini). 

19.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pirma, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) nuostatomis nurodė, kad ginčo žemės sklypo pietų pusėje esantis kelias yra F kategorijos nemotorizuoto eismo gatvė. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (redakcijoje galiojusioje laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.) apibrėžta, kad gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą, o kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.)). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) įtvirtinta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.)). Iš byloje esančių nuotraukų (I t., e. b. l. 91; III t., e. b. l. 36-37) matyti, kad ginčo žemės sklypo pietinėje pusėje nėra kelio ar jo ruožo, kuris būtų sumontuotas atliekant statybos darbus, o yra tik išmindžiotas ir/ar išvažinėtas takelis, kuris pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, negalėjo būti laikomas gatve. Pažymėtina, kad minėtos teisės aktų nuostatos vėliau keitėsi nežymiai, todėl ir šiuo metu minėtas takelis nebūtų laikomas gatve. Antra, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė VĮ Registrų centras 2020 m. kovo 4 d. atsakymą į jos užklausimą (IV t., e. b. l. 133), kuriame nurodyta, kad VĮ Registrų centras neturi duomenų, jog Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypo pietinėje pusėje būtų įregistruota gatvė, kelias ar pan. Taip pat ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė atsakovės NŽT atsakymą į jos užklausimą (IV t., e. b. l. 133), kuriame nurodyta, kad visos valstybinės žemės plotas siekia apie 4,3868 ha. Iš prie šio atsakymo pridėto kadastro žemėlapio ištraukos M 1:2000 matyti, kad vakarinėje, pietinėje ir rytinėje ginčo žemės sklypo pusėse yra laisvi valstybinės žemės plotai.

20.       Pagal teismų praktiką, išdėstytą šio sprendimo 17 punkte, sąlyga, kad žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, yra netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tam, jog laisvos valstybinės žemės plotas pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusį reglamentavimą atitiktų „siauros juostos“ sąlygą, jis turėjo būti iki 10 metrų pločio arba jį nežymiai viršyti, o jo ilgis turėjo kelis kartus viršyti jo plotį, kad sudarytų ilgą ir siaurą juostą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020).

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypo ilgis yra: 17,51 metras šiaurinėje pusėje; 17,38 metras pietinėje pusėje, o plotis yra: 17,91 metras vakarinėje pusėje; 19,36 metras rytinėje pusėje, t. y. ginčo žemės sklypo ribų ilgis ir plotis sudaro beveik kvadratą (I t., e. b. l. 35, 45). Iki ginčo žemės sklypo suformavimo ir jo pardavimo jis buvo didesnio „Y“ formos laisvos valstybinės žemės ploto sudėtine dalimi, kurio plotis, kaip matyti iš situacijos schemos M 1:800 (I t., e. b. l. 97) ir kadastro žemėlapio ištraukos M 1:2000 (IV t., e. b. l. 133), žymiai viršija 10 metrų. Todėl ginčo žemės sklypas neatitinka „siauros juostos“ sąlygos.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo vienos iš sąlygų pripažinti ginčo žemės sklypą įsiterpusiu, konstatuoja, kad 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1-8947) dalis dėl 0,0325 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl yra pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), o NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo „Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pardavimo A. V.“ dalis, kuria buvo nuspręsta parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisėms aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl restitucijos taikymo

24.       Restitucija – civilinių teisių gynimo būdas, kurio paskirtis yra atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Šio pagrindinio restitucijos būdo esmė – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas ir atitinkamai sandorio šalys nebūtų atlikusios veiksmų, sudarančių sandorio dalyką. Restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems veiksmams, susijusiems su sandorio objektu, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį. Kita vertus, restitucijos taikymas, inter alia (be kita ko), suponuoja valstybės įsikišimą į subjektinės nuosavybės teisės sferą, todėl CK šeštosios knygos X skyriaus nuostatos turi būti sistemiškai taikomos su teisės normomis, garantuojančiomis teisę į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą. Nuosavybės teisė gali būti apribota (įskaitant ir kraštutinį jos ribojimo būdą, t. y. nuosavybės teisės objekto paėmimą), tačiau šios teisės ribojimams pagrįsti yra būtina trijų sąlygų visuma: 1) pats ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatymu; 2) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant užtikrinti visuotinai svarbius (viešuosius) tikslus; 3) turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra (proporcingumas) tarp ginamo (viešojo) ir ribojamo (asmeninio) interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019).

25.       Vadovaujanti šio sprendimo 23 punkte padarytomis išvadomis laikytina, kad restitucijos pirminė, būtinoji ir pagrindinė taikymo sąlyga – sandorio negaliojimas dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms – nustatyta. Vadinasi, restitucijos taikymas ad hoc (šiuo atveju) atitinka pirmąją ribojimo sąlygą – yra teisėtas (įstatyme nustatytas) nuosavybės teisės ribojimo pagrindas.

26.       Pasisakant dėl antrosios ribojimo sąlygos, t. y. restitucijos taikymo būtinumo siekiant užtikrinti viešuosius tikslus, nurodytina, jog ginčo sandorio objektas – valstybinė žemė, o šis sandoris prieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės pardavimo teisinius santykius.

27.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

28.       Įvertinus pirmiau išdėstytas nuostatas, konstatuotina, kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybės turtą, inter alia (be kita ko), žemę, būtų įgyvendinama, griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą. Todėl restitucijos taikymas, siekiant eliminuoti sandorio, sudaryto pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, teisinius padarinius ir grąžinti žemės sklypą valstybei, kad ši per savo institucijas įgyvendintų nuosavybės teisę į žemės sklypą taip, kad būtų užtikrintas pirmiau nurodytų, įstatymo leidėjo expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardytų tikslų įgyvendinimas, atitinka būtinumo kriterijų, kaip antrąją nuosavybės teisės ribojimo restitucijos taikymu sąlygą.

29.       Trečiosios ribojimo sąlygos, t. y. restitucijos taikymo proporcingumo, vertinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme sietinas su patikrinimu, ar asmeniui, kurio nuosavybės teisę siekiama apriboti, neteks pernelyg didelė asmeninė našta. „Pernelyg didelė našta“ yra vertinamojo pobūdžio kategorija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar restitucijos taikymas nereikš pernelyg didelės naštos asmeniui priskyrimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

30.       Klausimas dėl restitucijos taikymo, kai pagrindas ją taikyti atsiranda dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, priklausomai nuo restitucijos objekto pobūdžio, padaryto pažeidimo, dėl kurio siekiama apriboti asmens nuosavybės teisę, pobūdžio ir reikšmingumo, restitucijos taikymu siekiamo apginti viešojo intereso pobūdžio ir reikšmingumo, klaidingai sukurtų teisėtų lūkesčių egzistavimo trukmės, klaidos identifikavimo ir priemonių ją ištaisyti ėmimosi spartos ir kitų teisiškai reikšmingų kriterijų, gali būti sprendžiamas taip: 1) taikant restituciją natūra; 2) taikant restituciją alternatyviuoju būdu – sumokant ekvivalentą pinigais; 3) netaikant restitucijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015).

31.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pirmąją dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Šie objektai yra išimti iš civilinės apyvartos ir jokiais atvejais negali būti privačios nuosavybės objektai (CK 4.7 straipsnio 1–2 dalys), todėl restitucija natūra taikoma visais tokių objektų neteisėto perleidimo privačion nuosavybėn atvejais, nepriklausomai nuo kitų pirmiau išskirtų kriterijų. Be to, valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taip, kad būtų užtikrintas, inter alia (be kita ko), visuomeninės naudos ir efektyvumo principų įgyvendinimas. Restitucijos natūra taikymo galimybė egzistuoja tais atvejais, jeigu neteisėtai perleista žemė yra būtina konkretiems reikšmingiems visuomenės interesams tenkinti (viešasis interesas turi būti toks reikšmingas, kad nusvertų privačius interesus, susijusius su nuosavybės, teisėtų lūkesčių apsauga). Valstybė savo ruožtu privalo pagrįsti, kokiems konkretiems visuomenės interesams tenkinti yra būtina siekiama susigrąžinti žemė, be to, turi įrodyti ir ketinimų panaudoti žemę tokiais (viešaisiais) tikslais realumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

32.       Ieškovė pateikė duomenis, kad ginčo žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusį (duomenys neskelbtini) kaimą (I t. e. b. l. 100). Atsakovė NŽT pateikė duomenis, kad yra 3 pretendentai – H. Č., K. Š. ir K. R. – į buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime esančią žemę, kuriems dar turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, grąžinant 13,4242 ha buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės (III t., e. b. l. 63-71).

33.       Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.  Byloje nėra pateikta duomenų, kad laisvos valstybinės žemės plotas, siekiantis apie 4,3868 ha, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, bei nėra duomenų, kad pretendentai į buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime esančią žemę jos susigrąžinti nepageidauja.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nuo 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1-8947) sudarymo momento, kada atsakovai A. V. ir D. V. įgijo teisėtą lūkestį, kad jų nuosavybės teisė bus gerbiama ir saugoma nuo kitų asmenų intervencijos, iki 2017 m. spalio 27 d., kada ieškovė pareiškė ieškinį teisme, praėjo 3 metų ir 4 mėnesių laikotarpis, kurio trukmė nelaikytina tokia, dėl kurios valstybės institucijų klaidos nebegalėtų būti taisomos taikant restituciją natūra.

35.       Be to, vertinant atsakovų A. V. ir D. V. asmeninę ir socialinę padėtį, byloje nebuvo duomenų, leidžiančių spręsti, jog kuriam nors iš jų yra nustatytas neįgalumas, jų finansinė padėtis sunki, o ginčo žemės, pavyzdžiui, naudojamas pagal ūkinę paskirtį, auginant jame atitinkamas kultūras, skirtas pardavimui, iš kurių gaunamos papildomos piniginės lėšos pragyvenimui. Priešingai, atsakovai nurodė, kad jį naudoja augalininkystei, žemės ūkio produkcijai savo reikmėms auginti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs klaidingai sukurtų teisėtų lūkesčių egzistavimo trukmę bei atsakovų asmeninę ir socialinę padėtį, konstatuoja, kad siekiant apginti viešąjį interesą ir visuomenei sukurti maksimalią naudą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatose, ginčo žemės sklypas turi būti perleidžiamas konkretiems visuomenės interesams tenkinti – atkurti nuosavybės teises – nusveriantiems privačius interesus, susijusius su nuosavybės, teisėtų lūkesčių apsauga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesant galimybės panaudoti ginčo žemės sklypo dalies minėtiems visuomenės poreikiams tenkinti, atsakovams A. V. ir D. V. neturėtų būti užkirstas kelias įsigyti valstybinės žemės sklypą laikantis Vyriausybės nutarime Nr. 692 įtvirtintų procedūrų.

36.       Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai A. V. ir D. V., pagal pripažintą negaliojančia ab initio (nuo jo sudarymo momento) 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-8947) sumokėjo išankstiniu pavedimu į ginčo žemės sklypo kainą įeinančią 91,93 Eur (317,40 Lt) sumą už ginčo žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir 12 159 Eur (41 982,60 Lt) likusią valstybės žemės sklypo kainą (2013 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 457698), iš viso – 12 250,93 Eur (42 300 Lt), kaip buvo nustatyta NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 2 d. sprendime Nr. 49VĮ-(14.48.2)-616 „Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pardavimo A. V.“.

37.       Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, atsakovai A. V. ir D. V. įpareigotini grąžinti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai atsakovės NŽT, be teisėto pagrindo įgytą ginčo žemės sklypą, o Lietuvos Respublika, atstovaujama atsakovės NŽT, – grąžinti atsakovams A. V. ir D. V. 12 250,93 Eur.

38.       Nusprendus taikyti restituciją natūra, naikintina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 30-2600 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalis, kuria buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius, nustatant, kad žemės sklypo plotas sudaro 969 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 325 kv. m sklypą, ir jį prijungti prie 600 kv. m privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-432 „Dėl žemės sklypų, greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisių į šiuos žemės sklypus įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ dalis dėl 325 kv. m ploto žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į jį įregistravimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39.       Atsakovų A. V. ir D. V. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jų naudai. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40.       Vilniaus apygardos teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,49 Eur ir yra priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, A. V. ir D. V. (CPK 92 straipsnis; Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:

1)       Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 30-2600 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius, nustatant, kad žemės sklypo plotas sudaro 969 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 325 kv. m sklypą, ir jį prijungti prie 600 kv. m privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2)       Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-432 „Dėl žemės sklypų, greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisių į šiuos žemės sklypus įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ dalį dėl 325 kv. m ploto žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į jį įregistravimo;

3)       Panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo „Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pardavimo A. V.“ dalį, kuria buvo nuspręsta parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

4)       Pripažinti negaliojančia 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1-8947) dalį dėl 0,0325 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo;

5)       Taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, be teisėto pagrindo įgytą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respubliką, atstovaujamą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, – grąžinti atsakovams A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 250,93 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt eurų ir 93 ct).

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,49 Eur (aštuonių eurų ir 49 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.