Civilinė byla Nr. e3K-3-118-684/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01216-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „ERGO Insurance SE“, veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „ERGO Insurance SE“, veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bretalita“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bendrovė ,,Helvetia Assurances SA“, uždaroji akcinė bendrovė „Integre Trans“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudėjo (nukentėjusio asmens) teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Bretalita“ 44 500 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas „ERGO Insurance SE“, veikiantis per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, nurodė, kad su draudėja UAB ,,Integre Trans“ sudarė Ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-934-1036, kuria pagal Ekspedijavimo draudimo taisykles Nr. 038 apdraudė draudėjos atsakomybę krovinių ekspedijavimo metu, kylančią iš ekspedijavimo sutarčių, apimančių logistikos procesą. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymu Nr. 92019120027 (toliau – ir Užsakymas) draudėja UAB ,,Integre Trans“ susitarė su atsakove, kad pastaroji perveš krovinį (televizorius) iš Lenkijos į Prancūziją. Pagal sudarytą Užsakymą, krovinys turėjo būti pristatytas į Prancūziją 2019 m. gruodžio 10 d., tačiau pervežant krovinys buvo prarastas. Vadovaujantis Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) Nr. 710-934-1035 Ypatingųjų sąlygų 3.1.2 punktu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo draudėjai 44 500,66 Eur draudimo išmoką: 39 500,66 Eur dydžio draudimo išmoka išmokėta 2021 m. rugpjūčio 17 d., papildoma 5000 Eur dydžio draudimo išmoka išmokėta 2021 m. gruodžio 23 d. Ieškovas atlygino draudėjos patirtą žalą, todėl, įgyvendindamas savo subrogacijos teisę, reikalauja išmokėtos sumos iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodė, jog 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymu Nr. 92019120027, iš kurio kildinamas reikalavimas, draudėja UAB ,,Integre Trans“ pavedė atsakovei pervežti ginčo krovinį. Tačiau iš šio dokumento matyti, kad 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr. 92019120027 sudarė kita bendrovė – ,,Integre Trans France SARL“ ir atsakovė UAB ,,Bretalita“. 2021 m. birželio 2 d. pretenziją dėl 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymo Nr. 92019120027 atsakovei taip pat pasirašė įmonė ,,Integre Trans France SARL“. Trečiasis asmuo UAB ,,Integre Trans“, teikdamas papildomą informaciją byloje, paaiškino, kad pervežimo užsakymas Nr. 92019120027 su UAB ,,Bretalita“ buvo sudarytas 2019 m. gruodžio 5 d. ir užsakymą sudarė Prancūzijoje registruotos įmonės ,,Integre Trans“ darbuotojas M. L. (M. L.), t. y. sudarė sutartį su UAB ,,Bretalita“ darbuotoju. Atsakovės į bylą pateiktas el. susirašinėjimas patvirtina, kad po įvykio dėl jo aplinkybių atsakovės atstovas susirašinėjo su įmonės ,,Integre Trans France SARL“ darbuotoju M. L.. Ieškovo pateiktame survejerio dokumentiniame tyrime dėl 2019 m. gruodžio 6 d. netikro vežėjo įvykdytos televizorių vagystės iš sunkvežimio su priekaba nurodoma, kad krovinio siuntėjas buvo ,,TCL Operations Polska S.z.o.o“, vežėjas (ekspeditorius) – ,,Integre Trans Fance“, vežėjas – ,,Tadetrans s.r.o“, netikras vežėjas – ,,K. K.“. Survejerio tyrime nei atsakovė UAB ,,Bretalita“, nei UAB ,,Integre Trans“ nėra minimos ir jų veiksmai ar dalyvavimas vežant krovinį nenustatyti. Atsakovei tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose nuosekliai keliant klausimą dėl ieškovo, veikiančio subrogacijos būdu perėmus reikalavimą iš UAB ,,Integre Trans“, reikalavimo teisės atsakovei, ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, paaiškinimų ar atsikirtimų, kurie galėtų susieti vykdytą ginčo vežimą su UAB ,,Integre Trans“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Byloje proceso metu pateikti du atskiri įgaliojimai S. B. (S. B.) atstovauti UAB ,,Integre Tans“ ir ,,Integre Trans France SARL“ taip pat patvirtina, kad tai yra du atskiri bei savarankiški juridiniai asmenys. Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų buvusius sutartinius vežimo santykius tarp UAB ,,Integre Trans“ ir atsakovės UAB ,,Bretalita“. Ieškinyje bei ieškovo atstovo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad vežimas atliktas pagal draudėjos UAB ,,Integre Trans“ Užsakymą, neatitinka realybės, nes užsakymą pateikė ir vežant krovinį dalyvavo įmonė ,,Integre Trans France SARL“. Pateiktų įrodymų kontekste aplinkybė, kad galimai UAB ,,Integre Tans“ ir įmonė ,,Integre Trans France SARL“ yra susijusios, vienai grupei priklausančios įmonės, nepaneigia to, jog sutartiniai santykiai siejo atsakovę su įmone ,,Integre Trans France SARL“, bet ne su UAB ,,Integre Trans“.
6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovei grindė priedu Nr. 1 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-934-1036, kuriuo buvo susitarta, kad kaip apdraustieji pagal nurodytą draudimo liudijimą, pasirašytą ieškovo ir draudėjos UAB ,,Integre Trans“, įtraukiami: draudėja UAB ,,Integre Trans“ ir apdraustosios įmonės ,,Integre Trans GmbH“, ,,Integre Trans France SARL“. Teismo vertinimu, šis dokumentas nepagrindžia ieškovo reikalavimo teisės pagal ginčo vežimą, nes iš priedo Nr. 1 II punkto matyti, kad buvo susitarta, jog draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai yra vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai ir pervežimus vykdo draudėjo arba apdraustų įmonių darbuotojai. Taigi, draudimo apsaugai galioti priede Nr. 1 buvo nustatytos dvi sąlygos: 1) vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai; 2) pervežimus vykdo draudėjos UAB ,,Integre Trans“ arba apdraustų įmonių ,,Integre Trans GmbH“, ,,Integre Trans France SARL“ darbuotojai. Tekste šios sąlygos siejamos jungtuku ,,ir“, o tai, lingvistiškai aiškinant, leidžia suprasti, kad draudimo apsaugai galioti reikalingos abi šios sąlygos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas plačiau šių priedo Nr. 1 nuostatų aiškinimo pakomentuoti negalėjo, dėl jų turinio procesiniuose dokumentuose nepasisakė, nors atsakovė šiuo argumentu rėmėsi. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ginčo pervežimo Užsakymas buvo UAB ,,Integre Trans“. Priešingai, aptarti dokumentai leidžia nustatyti, kad šis Užsakymas buvo kitos įmonės – ,,Integre Trans France SARL“.
7. Teismas nusprendė, kad, bylos duomenimis, ginčo vežimo Užsakymą atsakovė sudarė su Prancūzijos įmone ,,Integre Trans France SARL“, todėl reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo galėtų reikšti ši įmonė ar jos reikalavimą perėmęs asmuo. Ieškovas nepateikė duomenų, jog būtų perėmęs reikalavimus iš šios Prancūzijos įmonės ar apdraudęs jos atsakomybę.
8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo „ERGO Insurance SE“, veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9. Kolegija nurodė, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.
10. Kolegija nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, paaiškinimų ar atsikirtimų, kurie galėtų susieti vykdytą ginčo vežimą su UAB ,,Integre Trans“. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB ,,Integre Trans“ ir įmonė ,,Integre Trans France“ SARL“ yra du atskiri ir savarankiškai veikiantys juridiniai asmenys. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ginčo vežimo sutartiniai santykiai susiklostė būtent tarp UAB ,,Integre Trans“ ir UAB ,,Bretalita“. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apeliaciniame skunde nepaneigta aplinkybė, kad ginčo Užsakymą pateikė ir vežant krovinį dalyvavo įmonė ,,Integre Trans France SARL“. Vien faktinė aplinkybė, kad UAB ,,Integre Trans“ ir įmonė ,,Integre Trans France SARL“ gali būti susijusios ir (arba) yra vienai grupei priklausančios įmonės, nepaneigia to, jog sutartiniai santykiai siejo atsakovę su įmone ,,Integre Trans France SARL“, bet ne su UAB ,,Integre Trans“.
11. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad draudimo apsaugai galioti priede Nr. 1 buvo nustatytos dvi sąlygos: 1) vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai; 2) pervežimus vykdo draudėjos UAB ,,Integre Trans“ arba apdraustų įmonių ,,Integre Trans GmbH“, ,,Integre Trans France SARL“ darbuotojai. Pagrįsta yra manyti, kad draudimo apsaugai galioti reikalingos abi šios sąlygos. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB ,,Integre Trans“ perėmė reikalavimo teisę iš įmonės ,,Integre Trans France SARL“ reikšti pretenzijas atsakovei dėl žalos atlyginimo.
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, kuria rėmėsi ieškovas, nusprendė, kad nurodyta nutartis nelaikytina teismo precedentu nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami klausimai dėl to, ar pagrįstai ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį, kad ieškovo teiktuose procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose įrodymuose yra nemažai nenuoseklumo, klaidų, prieštaravimų, tačiau netyrė ir nenurodė, jog ieškovas įvykį nepagrįstai pripažino draudžiamuoju. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę ir kokios pareigos bei teisės dėl subrogacijos jam perėjo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu ieškovas „ERGO Insurance SE“, veikiantis per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 nurodė, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kvestionavo draudimo išmokos pagrįstumą, taip savo iniciatyva nepagrįstai išplėsdami nagrinėjamos bylos ribas.
13.2. Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Draudimo sutartyje įtvirtinta, kad draudimo apsauga galioja, kai pervežimus vykdo draudėjos UAB „Integre Trans“ arba apdraustų įmonių „Integre Trans GmbH“, „Integre Trans France SARL“ darbuotojai. Šiuo atveju pirmoji vežėja buvo įmonė „Integre Trans France SARL“, todėl pagal draudimo sutarties sąlygas toks krovinys buvo apdraustas.
13.3. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir laikė būtina įvertinti, ar byloje įvykęs įvykis gali būti pripažįstamas draudžiamuoju, vis dėlto nepasisakė dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
14. Atsakovė UAB „Bretalita“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiąją teisę bei neperžengė civilinės bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovo nurodomoje kasacinio teismo nutartyje buvo nagrinėjama netapati faktinė situacija, todėl ši nutartis negali būti laikoma precedentu nagrinėjamoje byloje. Be to, ieškovas nepateikia viso Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 pateikto išaiškinimo.
14.2. Ieškovas subrogacijos atveju turi įrodyti ne tik deliktinės atsakomybės sąlygas, bet atitinkamai ir savo reikalavimo teisę į atsakovą, tai kartu sudaro ieškinio nagrinėjimo teisme ribas. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė klausimo, ar krovinio praradimas yra draudžiamasis įvykis ir ar ieškovas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką. Byloje nėra ginčo, kad užsakymą pervežti krovinį pateikė ne UAB ,,Integre Trans“, o įmonė „Integre Trans France SARL“. Atitinkamai ieškovas, kaip UAB „Integre Trans“ draudikas, net ir išmokėjęs draudimo išmoką, negalėjo subrogacijos tvarka perimti reikalavimo teisės, nes reikalavimo teisę į atsakovę turėjo tik įmonė „Integre Trans France SARL“.
14.3. Ieškovas privalėjo įrodyti visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas dėl krovinio siuntėjui padarytos turtinės žalos, tačiau nagrinėjant civilinę bylą nė vienos iš jų neįrodė.
15. Trečiasis asmuo „Helvetia Assurances SA“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį. Atsiliepime nurodo, kad palaiko atsakovės UAB „Bretalita“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl reikalavimo teisės perėjimo draudikui
16. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).
17. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018, 23 punktas).
19. Subrogacinė prievolė nėra nauja prievolė; draudikui perėmus draudėjo reikalavimo teisę žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę (ar sutartinę) atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 26 d. ekspeditoriaus atsakomybės draudimo sutartimi apdraudė UAB „Integre Trans“ atsakomybę, kylančią iš ekspedijavimo sutarčių, apimančių logistikos procesą. Teismai taip pat nustatė, kad Priedu Nr. 1 prie draudimo sutarties buvo susitarta, jog apdraustosios pagal draudimo liudijimą yra ir įmonės ,,Integre Trans GmbH“, ,,Integre Trans France SARL“, tačiau tik tuomet, kai yra vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai ir pervežimus vykdo draudėjo arba apdraustų įmonių darbuotojai (Priedo II punktas). Nagrinėjamoje byloje reikšminga teismų nustatyta faktinė aplinkybė, kad įmonė „Integre Trans France SARL“ vežimo nevykdė, o pagal jos užsakymą krovinio pervežimą vykdė UAB „Bretalita“, taigi būtent šią įmonę -„Integre Trans France SARL“ siejo sutartiniai pervežimo santykiai su atsakove UAB „Bretalita“. Įvertinę šias aplinkybes teismai nusprendė, kad reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo galėtų reikšti įmonė „Integre Trans France SARL“ ar jos reikalavimą perėmęs asmuo, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų perėmęs reikalavimą iš šios įmonės ar kad draudimo apsauga galiojo ir šiai įmonei.
21. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023. Ieškovas pažymi, kad teismai nusprendė, jog įvykis nebuvo draudžiamasis, ir tuo pagrindu atmetė ieškinį, nors pagal kasacinio teismo praktiką šis faktas yra reikšmingas tik sprendžiant draudėjo ir draudiko ginčą, o ne vertinant draudiko reikalavimo už žalą atsakingam asmeniui pagrįstumą.
22. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016), kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006).
23. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 nebuvo ginčo dėl to, ar subrogacija įvyko, t. y. ar draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė draudėjo (nukentėjusio asmens) teisę į žalos atlyginimą. Šiuo aspektu kasacinio teismo kolegija išaiškinimų nurodytoje byloje nepateikė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje iš esmės sprendžiamas ieškovo tinkamumo (CPK 45 straipsnis) klausimas, t. y. ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką UAB „Integre Trans“, perėmė šio subjekto reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo į atsakovę. Teismams nustačius, kad UAB „Integre Trans“ nebuvo vežimo, iš kurio kildinama atsakovės padaryta žala, teisinių santykių dalyvė bei nenustačius, kad Užsakymą atsakovei pervežti krovinį atlikusiai įmonei „Integre Trans France SARL“ būtų galiojusi draudimo apsauga, nes ji nebuvo krovinio vežėja, kaip numatyta Priede Nr. 1 prie draudimo sutarties, pagrįstai nuspręsta, kad neįvyko subrogacija ir ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, iš esmės yra susiję ne su draudimo teisiniais santykiais, bet su vežimo, iš kurio kildinama žala, teisiniais santykiais, t. y. atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad UAB „Integre Trans“, kuriai ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nėra subjektas, turintis reikalavimo teisę į atsakovę, nes jis vežant krovinį nedalyvavo.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 sprendžiami skirtingo pobūdžio teisės klausimai, be to, iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos ir kasacinės bylos, ieškovo nurodytos kaip precedentinės, faktinės aplinkybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 šioje byloje nelaikytina teismo precedentu, yra pagrįsta.
25. Ieškovas kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Ieškovas pažymi, kad draudimo sutartyje buvo nurodyta, jog apdraustosiomis pagal draudimo sutartį laikomos ir įmonės „Integre Trans GmbH“, „Integre Trans France SARL“. Vis dėlto šiuo aspektu ieškovas tik nurodo, kad pirmoji vežėja buvo įmonė „Integre Trans France SARL“, tačiau nepaaiškina ir nepagrindžia draudimo apsaugai galioti būtinosios sąlygos, t. y. to, kad, pagal šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, apdraustiesiems draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai yra vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai ir pervežimus vykdo draudėjo arba apdraustų įmonių darbuotojai. Tokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, jog įmonė „Integre Trans France SARL“ šiame ginče nėra laikytina apdraustąja, t. y. ieškovas iš šio asmens neperėmė reikalavimo teisės į žalos atlyginimą CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje taip pat nebuvo nustatytas reikalavimo teisės perėjimas ieškovui kitais pagrindais.
26. Papildomai pažymėtina, kad teismai nagrinėjamoje byloje pagrįstai nusprendė, jog ta faktinė aplinkybė, kad UAB ,,Integre Tans“ ir įmonė ,,Integre Trans France SARL“ gali būti susijusios ir (ar) yra vienai grupei priklausančios įmonės, nepaneigia to, jog sutartiniai vežimo santykiai siejo atsakovę su įmone ,,Integre Trans France SARL“, bet ne su UAB ,,Integre Trans“. Kadangi UAB „Integre Trans“, kuriai ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nėra sutartinių vežimo santykių, iš kurių kildinama atsakovės padaryta žala, dalyvė, ieškovas negalėjo perimti (ir neperėmė) šio asmens reikalavimo teisės į atsakovę. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta bendroji draudiko pareiga elgtis apdairiai ir rūpestingai, nurodyta, kad siekdamas išvengti nuostolių draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 32 punktą). Konstatuotina, kad į šios pareigos turinį įeina ir draudiko pareiga įsitikinti, jog draudimo išmoka išmokama tinkamam subjektui, turinčiam reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos reikalavimo teisei pereiti (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
27. Galiausiai, kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas), todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę, turėjo teisę likusių apeliacinio skundo argumentų dėl bylos esmės nenagrinėti, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos baigčiai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Remdamasi nutartyje pateiktais išaiškinimais bei argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perėjimą draudikui, o kasaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Ieškovas bylą pralaimėjo, todėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo. Atsakovė nurodė, kad byloje patyrė 4889,61 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Atsakovės atstovas pateikė pažymą, kad bylinėjimosi išlaidos yra apmokėtos atlikus įskaitymą su atsakovės UAB „Bretalita“ draudiko atliktais mokėjimais. Atsakovės UAB „Bretalita“ patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamos iki maksimalios 3588 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos sumos.
31. Trečiasis asmuo „Helvetia Assurances SA“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens atsiliepime iš esmės nebuvo jokių naujų teisinių argumentų, nurodoma tik tai, kad palaikoma atsakovės pozicija, taigi iš esmės atsiliepimo pateikimas buvo techninio pobūdžio veiksmas, spręstina, kad trečiajam asmeniui atlygintina pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos – 300 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bretalita“ (j. a. k. 110725724) 3588 (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo iš ieškovo „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje vykdančio veiklą per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288).
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Helvetia Assurances SA“ (j. a. k. 339489379) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo iš ieškovo „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje vykdančio veiklą per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė