Administracinė byla Nr. I1-3562-402/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00534-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.5; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

  Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2020-03-27 skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 7).

Pareiškėjas skunde (b. l. 7) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 2020-01-09 iki 2020-02-07 atliko bausmę Alytaus PN kamerose Nr. 15, 16. Kamerose buvo drėgna, šalta, kaupėsi pelėsis, lovos surūdijusios, sulaužytos, lango stiklas suskilęs. Dienos metu buvo atimamas čiužinys, antklodė, pagalvė, todėl tekdavo sėdėti ant surūdijusių lovų. Kameroje tualetas buvo tupimas, tualeto durys sugadintos, neužsidarydavo. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 10 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.

Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą (b. l. 12-14) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose nustatytas plotas buvo užtikrintas. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad sanitarinis mazgas įrengtas taip, kaip numato teisės aktai. Nurodė, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nurodė, kad kamerų tipo patalpų ventiliacija atitinka higienos normas. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Patalpų atitikimas higienos normoms periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidimų nenustatyta. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o jų nenustačius ir neįrodžius, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenys (b. l. 17) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose kamerų tipo patalpose Nr. 15, 16 laikotarpiu nuo 2020-01-09 iki 2020-02-27.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerų tipo patalpose, kuriose jis atliko bausmę, jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.2 punkte (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 13, 17, 18), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-01-09 – 2020-02-13 bausmę atliko 15 kameroje, kurios plotas 11,64 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko ploto 3,88 kv. m; nuo 2020-02-13 – 2020-02-27 bausmę atliko 16 kameroje, kurios plotas 12,39 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko ploto 4,13 kv. m. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad byloje vertinamu laikotarpiu pareiškėjui gyvenant 15, 16 kameroje Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte reglamentuota gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m) nebuvo pažeista.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose dienos metu patalynė buvo paimama ir grąžinama tik vakare, todėl tekdavo sėdėti ant surūdijusių lovų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudą, todėl jam patalynę buvo leidžiama turėti tik miego metu. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad iš jo nuo 6.00 val. ryto buvo paimama patalynė ir grąžinama tik 22.00 val., dėl ko tokiu būdu buvo atimta galimybė minkštai atsisėsti, vertintini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kokia žala jam dėl šių nusiskundimų buvo padaryta.

Pareiškėjas nurodė, kad kameros sanitariniame mazge klozetas tupimas, todėl jam kilo sunkumų atliekant gamtinius reikalus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte numatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo sanitariniame mazge turi būti klozetas, kuris gali būti ir tupimas, praustuvė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl kameros sanitarinio mazgo neatitikties teisės aktų reikalavimams atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis negalėjo naudotis tupiamu unitazu.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo drėgna, šalta, kaupėsi pelėsis, lovos surūdijusios, sulaužytos, lango stiklas suskilęs, tualeto durys sugadintos, neužsidarydavo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020-02-21 kreipėsi su skundu į Alytaus PN administraciją dėl to, kad kameroje šalta, drėgna, nėra įstiklinti visi langai, matosi pelėsis, lovos surūdijusios (b. l. 24-25). Alytaus PN 2020-03-20 raštu Nr. 8-1939 pareiškėjui nurodė, kad reaguojant į pareiškėjo skundus buvo sutvarkytas kameros langas, pakeistas suskilęs stiklas, bei pakeista WC durų spyna. Drėkstančią kameros sieną planuojama kuo skubiau sutvarkyti, kai tik atsiras galimybė nuteistuosius perkelti į kitą kamerą, kol vyks remonto darbai (b. l. 26).

Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, buvo drėgna, langas sukilęs, WC durys sulaužytos, ir iš dalies patvirtina pareiškėjo teiginį, jog bausmės atlikimo sąlygos dėl šios priežasties buvo netinkamos. Tačiau teismas pažymi, kad Pataisos namų pareigūnai reagavo į pareiškėjo skundą ir ėmėsi veiksmų, kad būtų ištaisyti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, įžeidimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata.

Teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų padarinių jo sveikatai nėra. Asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi dėl skausmo tiesios žarnos srityje, vidurių užkietėjimu, jam buvo skirti vaistai (b. l. 49-50). Teismo vertinimu, minimas susirgimas nesietinas su netinkamomis kalinimo sąlygomis.

Be to, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindo daryti išvadą, jog kalinimo sąlygos Alytaus PN gali būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes, kad kamerose buvo drėgna, langas sukilęs, WC durys sulaužytos, atsižvelgus į pažeidimo trukmę ir mastą, daroma išvada, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas ir kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daro išvadą, kad dėl nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, konstatuojama, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 27 d. buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                       Natalja Zelionkienė