Skundas Nr. 1S-203-1035/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. liepos 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. G. (O. G.) (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato Kęstučio Bieliausko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir 178 straipsnio 3 dalį, o Ž. Š. – pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis R. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 7600 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2020 m. gegužės 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, įtariamajam J. G. nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę ,,Audi Q7 3.0 TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), kurios savininkas O. G., uždraudžiant ją valdyti, parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti. Prokuroro 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas iki 2021 m. vasario 22 d.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu, patenkinus O. G. prašymą, pastarajam leista naudotis Transporto priemone savo būtiniems poreikiams tenkinti, uždraudžiant ją parduoti, dovanoti, nuomoti, įkeisti, ar kitaip perleisti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi iki 2021 m. birželio 3 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – areštas kaltinamajam J. G. priklausančiam turtui – Transporto priemonei, kurios savininkas O. G. Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant areštuotą turtą valdyti, parduoti, dovanoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu Pareiškėjo atstovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį (pastaba – 2021 m. birželio 3 d. nutartį) ir leisti O. G. naudotis Transporto priemone. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjo nuosavybės teisės yra suvaržytos nepagrįstai, nes jis nėra įtariamas (kaltinamas) nusikalstamų veikų padarymu. Lėšas kaupia visą gyvenimą, dirba, gauna išmokas, todėl turėjo lėšų nusipirkti aptariamą automobilį. Be to, O. G. moka automobilio draudimo įmokas ir visą procesinės prievartos taikymo laikotarpį automobilį techniškai prižiūri. Registracijos liudijime Transporto priemonės naudotoju įvardijamas jo sūnus J. G., kad pastarasis galėtų naudotis automobiliu ir esant poreikiui padėti O. G., pavyzdžiui, nuvežti jį į parduotuvę, polikliniką, turgų.
1.2. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas daugiau nei vienerius metus. Tai turėtų būtų vertinama kaip esminis žmogaus teisių pažeidimas.
1.3. Draudimas O. G. naudotis Transporto priemone yra perteklinis. Prokuroro 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu jam buvo suteiktas leidimas naudotis automobiliu asmeniniams poreikiams, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutartimi ši sąlyga buvo nepagrįstai pakeista.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas esant bent vienam iš šių pagrindų: kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, kad nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šios principinės nuostatos, skundžiama nutartimi pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nebuvo pažeistos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, nuosavybės teisės turinį sudaro trys teisių grupės: valdymas, naudojimas ir disponavimas. Turto valdymas – tai teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį, turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti, disponavimas turtu susijęs su turto teisinės būklės keitimu. Šiuo atveju O. G. jam priklausančią Transporto priemonę uždrausta valdyti, parduoti, dovanoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti, t. y. apribotas tik valdymas ir disponavimas, bet ne valdymas. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, Pareiškėjo atstovas, pateikdamas skundą, nevisiškai teisingai aiškina skundžiamosios nutarties rezoliucinės dalies formuluotę „[...] nustatyti dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, parduoti, dovanoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti“. Pažymėtina, kad joje nenurodomas draudimas naudoti Transporto priemonę. Toks draudimas nebuvo nurodytas ir 2021 m. kovo 2 d. Šią išvadą pagrindžia ne tik pateikti išaiškinimai dėl nuosavybės teisės turinio, bet ir iki minėtų teismo nutarčių priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimas, kuriame konkrečiai nurodyta, kad O. G. leidžiama naudotis Transporto priemone savo būtiniems poreikiams tenkinti, uždraudžiant tik ją parduoti, dovanoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti. Apylinkės teismas tiek 2021 m. kovo 2 d., tiek 2021 m. birželio 3 d. nutartimis nenustatė draudimo naudotis Transporto priemone. Taigi, skundo argumentai, susiję su Pareiškėjo teisės naudotis Transporto priemone nepagrįstu apribojimu, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.
Skunde taip pat nurodoma, kad O. G. nėra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, o transporto priemonė yra įgyta jo asmeninėmis lėšomis. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių argumentų šioje byloje jau yra pasisakęs aukštesnysis teismas, nagrinėjęs proceso dalyvių skundus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo (termino pratęsimo). Turimos omeny Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. nutartys. Pasisakyta, kad galimai J. G. yra tikrasis automobilio pirkėjas, o jo tėvas (O. G.) automobilio pirkėju transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje galėjo būti nurodytas siekiant paslėpti tikrąją sandorio šalį. Kaip įtariamoji dėl suėmimo apklausta Ž. Š. parodė, kad automobilis buvo registruotas O. G. vardu, jog būtų mažesnė draudimo įmoka. Taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota, kad J. G. 2020 m. balandžio 17 d. gavo O. G. sutikimą automobilį registruoti pastarojo vardu, nes iš jo (J. G.) ir Ž. Š. automobilį gali atimti; balandžio 18 d. J. G. su liudytoju P. S. bendravo apie automobilio pirkimą, su Z. Š. bendravo apie aukso dirbinių pridavimą į supirktuvę ir automobilio pirkimą; balandžio 21 d. su P. S. susitarė vykti pirkti automobilio, su Ž. Š. bendravo dėl automobilio, klausė, kaip paimti pinigus; balandžio 22, 26 ir 27 d. su O. G. susitarė ir bendravo dėl vykimo registruoti automobilį balandžio 27 d. (VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis įregistruotas 2020 m. balandžio 27 d.). Papildomai pažymėtina, kad procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos ne tik įtariamojo ar kaltinamojo atžvilgiu, bet ir bet kurio kito asmens atžvilgiu. Todėl net vėliau konstatavus, kad J. G. yra absoliučiai nesusijęs su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas negalėtų būti savaime pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Transporto priemonei ir nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, o to paties teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi pratęsus laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymą 2021 m. kovo 2 d. nutartis nebuvo pakeista ir paliktos tos pačios procesinės prievartos priemonės sąlygos. Šiose abiejose nutartyse uždrausta tik valdyti ir disponuoti minėta transporto priemone, tačiau turto naudojimo teisė O. G. palikta. Minėta, kad turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti, todėl apylinkės teismo nutartimis neuždraudus O. G. naudotis šia teise skundo argumentai dėl nesuteiktos galimybės naudoti transporto priemonę asmeniniams poreikiams šiuo atveju nėra svarbūs.
Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK 1 straipsnyje numatytų tikslų. Dėl to šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo Transporto priemonei, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu turto konfiskavimo įvykdymas ateityje ar civilinių ieškinių užtikrinimas. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas O. G. turtui varžo jo teises akivaizdžiai labiau nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Todėl konstatuotina, kad neišnykus ar nepasikeitus nurodyto turto nuosavybės teisių apribojimo pagrindams, esant objektyvioms priežastims, taikomos procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas pagrįstai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti O. G. (O. G.) atstovo advokato Kęstučio Bieliausko skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valerij Lauš