Bylos Nr. 1S-292-579/2019

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei

nuteistojo V. G. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria patvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 22 d. priimtas nutarimas Nr. LK-47 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. G. nuteistas 2004 m. rugsėjo 27 d. Vokietijos Federacijos Respublikos Limburgo an der Lahn Žemės teismo nuosprendžiu pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo 30 pastraipą – 6 (šešerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2007 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi V. G. veika pripažinta atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnį, jam nustatyta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2007 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi Limburgo an der Lahn Žemės teismo nuosprendis subendrintas su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė V. G. paskirta 19 (devyniolika) metų laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia – 2004 m. vasario 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 18 d. 

3.       Komisija 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. LK-47 nutarė nuteistajam V. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, padariusi išvadą, kad nuteistasis turi paskatinimų, neturi drausminių nuobaudų, visiškai suvokia savo elgesio pasekmes, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, palaiko pozityvias nuostatas teisėsaugos ir priežiūros atžvilgiu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, jis palaiko teigiamą darbinę motyvaciją bei pakankamą savikontrolę, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, motyvuojant tuo, kad V. G. pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, jis supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Jo atžvilgiu taikytos nuobaudos nebegalioja, be to, jis devyniolika kartų skatintas. Nuteistasis suvokia turimas problemas, analizuoja savo negatyvius poelgius ir jų priežastis, kad ateityje nekartotų klaidų. Visa tai rodo, kad jis padarė pažangą, mažinančią nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgta ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta pakankamai daug V. G. pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių, o kriminogeninis veiksnys tik vienas. Padaryta išvada, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos palengvins jo integraciją į visuomenę, padės spręsti bendravimo ir elgesio problemas.

5.       Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1.                       Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, savo sprendimą motyvavo išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. V. G. atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau to nepakanka sėkmingai probacijai.

5.2.                       Prokuroras skunde pažymi, kad nuteistasis bausmę atlieka už tris nusikalstamas veikas – apysunkį, sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Dėl paskutinio padaryto nusikaltimo V. G. kaltu neprisipažino. Nuteistajam taikant lygtinį paleidimą, būtų iškreipta bausmių sistema, nes sankcijose numatytų ir skiriamų bausmių griežtumas už labai sunkius nusikaltimus, jų neatliekant realiai, leis susidaryti nuomonę, kad jos ne tokios ir griežtos, ir nepasieks savo prevencinės paskirties. V. G. per visą bausmės atlikimo laiką šešis kartus baustas drausmine tvarka, nors šios nuobaudos negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

5.3.                       Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių, yra labai didelė. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Nors V. G. deda pastangas pasitaisyti, tačiau jų nepakanka išvadai, jog nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą. Aptartos aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie V. G. gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, todėl jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

6.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundas tenkinamas.

7.       Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

8.       Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktos aplinkybės, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius, galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę ir kitas svarbias aplinkybes.

9.       Nuteistasis V. G. yra atlikęs 3/4 paskirtosios bausmės laiko (BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktas), jis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą programą (mokosi Profesinio rengimo centre staliaus specialybės, dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė“, lankė pozityvaus užimtumo programas „Padėk sau“ ir „Pilietiškumo ugdymo kelias“, taip pat siekia lankyti socialinių įgūdžių lavinimo programą, kai bus įtrauktas į programos sąrašus), jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (32 balai pagal OASys metodiką). Todėl konstatuotina, jog nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau, kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui buvimo. Teismas netinkamai, vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, kitas reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, mokymąsi Profesinio rengimo centre, pateiktą pažymą apie būsimą įdarbinimą laisvėje, šeimos turėjimą ir glaudžių ryšių su ja palaikymą bei bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis. Nors tai nėra pirmasis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau tai nereiškia, jog nėra būtina itin kruopščiai įvertinti visų aukščiau minėtų vertintinų aplinkybių visumą, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo, kadangi nuteistojo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu.

11.       Bylos medžiaga patvirtina, kad V. G. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, įvykdymą. Jo daromų nusikaltimų pobūdis sunkėja, be to, dėl paskutinio nusikaltimo jis savo kaltės nepripažįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – Vokietijos Federacijos Respublikoje. Jo pagrindinė nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, yra susijusi su siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti. Šiai veiklai vykdyti buvo dedamos didelės pastangos ir netgi šalinami galimi konkurentai, t. y. siekis dominuoti nelegalioje narkotinių medžiagų rinkoje privedė prie kitų nusikalstamų veikų vykdymo – nužudymo, turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Šie duomenys liudija, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą sprendžiantis teismas privalo vertinti, ar V. G. nutraukė ryšius su kriminalines nuostatas palaikančiais asmenimis, kokios jo nuostatos į darbinį užimtumą bei kokios yra realios galimybės jam įsidarbinti laisvėje tam, kad nekiltų poreikio ar paskatos grįžti prie ankstesnių nusikalstamų įpročių.

12.       Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad iki suėmimo V. G. oficialiai nedirbo. Pataisos namuose jis taip pat nedirba. Nuteistajam darbas nebuvo siūlytas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Toks Socialinio tyrimo išvados teiginys vertintinas kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. bausmę atlieka nuo 2004 m. vasario 18 d., vadinasi, šis „darbo trūkumas“ tęsiasi jau daugiau nei penkiolika metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pozityviu darbiniu užimtumu turi būti suinteresuotas pats nuteistasis, t. y. turi ir pats sistemingai domėtis, ar yra galimybė įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau duomenų, kad V. G. siektų darbinio užimtumo, bylos medžiagoje nėra. Tai tik sustiprina Socialinio tyrimo išvados teiginį, kad nuteistasis dar neseniai turėjo nusikalstamumą palaikančias nuostatas, t. y. palaikė kriminalinę subkultūrą. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje neatsispindi, kada ir dėl kokių priežasčių nuteistasis savo kriminalines nuostatas pakeitė. Teigiama, jog šiuo metu nuteistasis nepateisina savo nusikalstamo elgesio, tačiau duomenų, ar jis nebepalaiko ryšių su buvusiais bendrininkais, nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvu daryti išvadą, jog V. G. esmingai pakeitė savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme. Po galimo lygtinio paleidimo jis grįžtų gyventi pas tėvus, t. y. ten pat kur gyveno ir iki suėmimo, tačiau nuteistojo kriminalinė praeitis liudija, jog tėvai jam nėra autoritetas bei apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo. V. G. pateikti medicininiai duomenys apie nepagydoma liga sergančią motiną nėra reikšmingi lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi individualiai atsakyti už savo priešingus teisei poelgius ir negali tikėtis, kad taikoma atsakomybė bus sušvelninta, įvertinus šeimos narių sunkią sveikatos būklę, reikiamą pagalbą ir pan.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sėkmingą nuteistojo probaciją gali apsunkinti priteistas didelis civilinis ieškinys. Iš V. G. ir kito nuteistojo nukentėjusiajai solidariai priteista 30 000 Lt (8688,60 Eur) turtinės ir 90 000 Lt (26065,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Kokia dalis iš priteistų sumų yra atlyginta (jeigu atlyginta), aukštesnės instancijos teismui duomenų nepateikta, todėl teisėjų kolegija negali įvertinti, ar civilinis ieškinys dengiamas tik formaliai, simboliškai, ar nuteistasis iš tiesų deda pastangas realiai minimizuoti nukentėjusiosios patirtą žalą. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad pataisos namuose V. G. finansiškai paremia artimieji. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad civilinis ieškinys iš esmės nėra dengiamas, nes nuteistasis neturi finansinių lėšų net kasdieniams poreikiams tenkinti. Nuteistojo pateikta pažyma, jog paleistas lygtinai jis būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nesuteikia pagrindo spręsti, kad šis darbas išspręs jo turimas finansines problemas. Be to, tik išėjęs iš pataisos įstaigos įsidarbinti vairuotoju jis negalėtų, nes dėl ilgo kalinimo neabejotinai turėtų atnaujinti transporto priemonių vairavimo tiek praktinius įgūdžius, tiek teorines žinias.

14.       Skunde prokuroras pagrįstai atkreipia dėmesį, kad V. G. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nors jis devyniolika kartų skatintas įvairiais paskatinimais, tačiau šešis kartus ir baustas drausmine tvarka. Paskutinė gauta nuobauda prieš terminą panaikinta 2016 m. gruodžio 6 d. Vadinasi, pataisos įstaigoje nustatyto režimo reikalavimus nuteistasis nepažeidinėja kiek daugiau nei trejus metus, kas įvertinant visą jo bausmės atlikimo laiką (daugiau nei penkiolika metų) nėra ilgas laikotarpis. Pažymėtina ir tai, kad bausmę lengvojoje grupėje V. G. atlieka tik nuo 2018 m. spalio 2 d., t. y. švelnesnėmis sąlygomis bausmės dar neatliko nei pusmetį, todėl šiuo metu per anksti spręsti, ar jis vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnio bausmės atlikimo tęsimo neizoliuotas nuo visuomenės. Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per visą bausmės atlikimo laikotarpį sumažėjo vos trimis balais – nuo 35 iki 32 balų, kas atsižvelgiant į bausmės atlikimo laikotarpį (bausmę atlieka nuo 2004 m. vasario 18 d.) nelaikytina akivaizdžia bei įtikinančia pažanga. Šios išvados nepaneigia ir nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, kurie iš esmės yra tik tikėtini ir neaišku, ar pasiteisintų nuteistajam būnant laisvėje.

15.       Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų mokymąsi ir pan. Todėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išvardintos teigiamai V. G. charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. 

16.       Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta visapusiška bylos medžiagos analize, bausmės tikslai V. G. atžvilgiu dar nėra pasiekti, todėl prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis naikinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 22 d. priimtą nutarimą Nr. LK-47 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai           Albinas Antanaitis

           Evaldas Gražys

           Jurgis Kiškis