Baudžiamoji byla Nr. 1A-738-493/2018
Proceso Nr. 1- 01-1-27455-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.;
(S)
2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei,
dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,
nuteistajam M. N. ir jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,
nukentėjusiajai J. N.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. (toliau – M. N.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. N. sumažintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu M. N. paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas M. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2018 m. birželio 12 d.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta ją pakeisti į suėmimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. M. N. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė 1,65 l talpos tuščią plastikinį sifoną į savo motiną J. N. (toliau – J. N.) ir pataikydamas jai į veidą, padarė nukentėjusiajai kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, pereinančią į kairės akies vokus, tokiu būdu sukeldamas savo šeimos narei J. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį ir netaikyti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog labai gailisi dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Pasak M. N., kivirčai namuose kildavo daugiausia dėl motinos sugyventinio. Nuteistojo teigimu, santykiai su motina pasitaisė, jis jos atsiprašė. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios atsirado bendravimas. Laisvės atėmimo bausmė užkirstų kelią jam būti namuose, o tai sukeltų daug nepatogumų jo motinai, kadangi nukentėjusiosios sveikatos būklė suprastėjo, dėl ko ji negalėtų tinkamai pasirūpinti buitimi, o lėšų samdyti žmogų, kuris jai padėtų, nukentėjusioji neturi. M. N. taip pat nurodė, kad šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų grupę, gydosi nuo alkoholio, lankosi pas psichologę ir iš esmės keičia savo gyvenimą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis M. N. palaikė savo skundą ir prašė netaikyti jam realios laisvės atėmimo bausmės, jo gynėja advokatė Loreta Daukšienė palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą. Nukentėjusioji J. N. prašė netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam. Prokurorė Raimonda Jačiauskienė apeliacinį skundą prašė atmesti.
4. Nuteistojo M. N. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant M. N. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su M. N. paskirta bausme, prašant neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.
6. Vertinant tokio nuteistojo prašymo pagrįstumo klausimą, būtina pažymėti, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė – 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. N. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
6.2. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktiškos kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, jog skirdamas bausmę M. N., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis yra išsituokęs, nedirba, šeimos neturi, jokiais socialiniais ryšiais susaistytas nėra. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, o minėtu Kauno apylinkės nuosprendžiu M. N. nuteistas jau aštuntą kartą. Iš bylos duomenų matyti, kad beveik visi teistumai yra susiję su smurto panaudojimu prieš asmenį. Du kartus iš jų M. N. yra teistas už smurtą prieš motiną, - vieną – už smurtą prieš jos sugyventinį. Paskutinį kartą M. N. teistas 2018 m. kovo 13 d. už smurto panaudojimą prieš savo motiną, o naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nusikalstamų veikų darymas tapo nuteistojo gyvenimo būdu, o švelnesnės rūšies bausmės jo polinkio nusikalsti nepakeitė. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į ankstesnį nuteistojo teistumą, įvertino praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika ir paskyrė tinkamą bausmę.
6.3. Nuteistojo M. N. apeliacinio skundo argumentai, jog jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, motina neturės galimybės tinkamai tvarkyti buitį, jog šiuo metu jis lanko anoniminių alkoholikų grupę, lankosi pas psichologą, nėra pakankami teigti, kad jo elgesys pasikeitė ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Ankstesni teistumai, kurie beveik visi susiję su smurtu, parodo M. N. polinkį smurtauti, o tai, kad asmuo teisiamas jau aštuntą kartą, leidžia daryti išvadą, jog ankstesniais nuosprendžiais neskirta reali laisvės atėmimo bausmė nepadėjo nuteistajam padaryti tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir dėl jo galinčių kilti pasekmių. Taip pat svarbu pažymėti, jog nuteistasis savo kaltę pripažino ne tik nagrinėjamu atveju, tačiau ir kitais atvejais, kai buvo teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Tai parodo, kad nuteistasis puikiai suvokia savo nusikalstamą elgesį, tačiau jokių išvadų nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismo argumentus, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuoja, jog didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, M. N. paskirta teisėtai ir pagrįstai.
6.4. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo argumentus priimant nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį ir tenkinti nuteistojo M. N. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjai Danutė Giačaitė
Daiva Jankauskienė
Arūnas Paštuolis