Civilinė byla Nr. 3K-3-500/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.8; 54.1; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),   

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,JG Property developments“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,JG Property developments“ ieškinį atsakovui A. B. dėl užmokesčio pagal sutartį ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 42 840 Lt skolą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. šalys sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo ieškoti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pirkėjų, o atsakovas – už šias paslaugas sumokėti. Ieškovas ir atsakovas susitiko su gretimo žemės sklypo savininku UAB „Eurox LT“ atstovu, siūlydami šiam pirkti atsakovui priklausantį žemės sklypą, o 2008 m. lapkričio 10-19 d. vyko derybos dėl pirkimo–pardavimo galimybių, kainos. Po paskutinių derybų atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškovu, o šis iš VĮ Registrų centro duomenų bazės sužinojo, kad 2008 m. gruodžio 12 d. buvo įregistruotas ginčo žemės sklypo pardavimo sandoris, pagal kurį atsakovas sklypą pardavė UAB „Eurox LT“, t. y. pirkėjui, su kuriuo derybos dėl žemės sklypo pardavimo pradėtos ir tęstos ieškovo iniciatyva. Ieškovas pateikė atsakovui pretenzijas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas už paslaugas nesumokėjo. Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė tarpininkavimo paslaugų sutarties 5.1.3 bei 7.1 punktus ir liko skolingas ieškovui 42 840 Lt.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo surasti atsakovo žemės sklypo pirkėją, kuris nupirktų sklypą už 3 150 000 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas paslaugų pagal šią sutartį atsakovui nesuteikė, t. y. nerado pirkėjo, kuris pirktų sklypą už sutartą kainą, todėl atsakovas žemės sklypą pats pardavė gretimo sklypo savininkui UAB „Eurox LT“ už 1 200 000 Lt. Teismo teigimu, UAB „Eurox LT“ negali būti laikomas ieškovo surastu pirkėju, nes atsakovas su šiuo pirkėju jau 2006 m. pabaigoje preliminariai buvo sutaręs dėl galimybės parduoti žemės sklypą ir apie UAB „Eurox LT“ norą pirkti sklypą informavo ieškovą prieš sudarant tarpininkavimo paslaugų sutartį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo stipresnioji sandorio šalis, verslo subjektas, o atsakovas – mažiau informuotas, neturintis derybų patirties, ekonomiškai silpnesnis, be to, sunkiai kalba lietuviškai ir, neišvertus tarpininkavimo sutarties teksto į rusų kalbą, tiksliai nesuprato visų jos sąlygų. Teismas pripažino, kad dėl ieškovo aktyvių veiksmų sustabdžius detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūras atsakovui priklausančio sklypo kaina nesumažėjo, tačiau sprendė, jog tarpininkavimo sutartyje tokių veiksmų atlikimas iš viso nenumatytas, nesant susitarimo dėl tokių veiksmų atlikimo, juos atliekantis asmuo veikia savo rizika ir neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už tai, dėl ko šalys nesusitarė. Teismas taip pat nustatė, kad tarpininkavimo sutarties 5.1.3 punktu atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti žemės sklypo per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis, tai, teismo teigimu, reiškia, jog buvo draudžiama atsakovui parduoti sklypą per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis, tačiau sutartyje neįtvirtinta draudimo atsakovui  savarankiškai parduoti turtą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas sutartimi įsipareigojo analizuoti nekilnojamojo turto pasiūlą, rinką bei rinkti ir teikti geresnius pasiūlymus dėl žemės sklypo pardavimo atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo veiksmai sudarant tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį rodo nesąžiningą ieškovo tikėjimąsi gauti iš atsakovo turtinės naudos, t. y. sutartį ieškovas sudarė žinodamas apie atsakovo ir UAB „Eurox LT“ derybas dėl žemės sklypo pirkimo ir šio pirkėjo ketinimą įsigyti žemės sklypą už gerokai mažesnę kainą nei reikalavo atsakovas, tačiau nesąžiningai teigė, kad atsakovo sklypo pirkėją surado jis. Kolegijos teigimu, atskiri ieškovo atlikti veiksmai bei jų rezultatas negali būti laikomi tinkamu tarpininkavimo paslaugų teikimu. Šias išvadas kolegija padarė atsižvelgdama į ieškovo pranešimą apie sutarties vykdymą, prašymą suteikti informaciją, UAB „Eurox LT“ atsakymą į paklausimą, atsakovo paaiškinimus bei aplinkybes, kad ieškovas nepateikė įrodymų nei apie jo derybas su UAB „Eurox LT“, nei apie kitų pirkėjų paiešką. Teisėjų kolegija nepasisakė dėl ieškovo teisės į sutarties 5.1.3 punkte nustatytas netesybas, nurodydama, kad tai yra naujas ieškovo apeliacinės instancijos teisme keliamas reikalavimas (CPK 312 straipsnis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.      Teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad atskiri kasatoriaus veiksmai ir jų rezultatas negali būti laikomi tinkamu tarpininkavimo paslaugų teikimu. Teismai nepagrįstai šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį aiškino pažodžiui, nenagrinėjo sutarties sudarymo aplinkybių, neatsižvelgė į sutarties esmę ir tikslą, netyrė kasatoriaus ir atsakovo tarpusavio santykių praktikos bei elgesio po sutarties sudarymo. Teismai nepagrįstai susiaurino tarpininkavimo paslaugų teikimą, nes jį sutapatino su pirkėjo fiziniu suradimu, t. y. atvedimu pas pardavėją. Tarpininkavimo paslaugos teikimas negali apsiriboti pirkėjo paieška reklaminių skelbimų būdu, nes tarpininkavimo paslauga – sudominti (įtikinti) potencialų pirkėją tapti realiu pirkėju, pasirašančiu pirkimo–pardavimo sandorį. Dėl to teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatorius nesuteikė atsakovui paslaugų pagal ginčo sutartį.

2.      Teismai netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Pirma, teismai nepagrįstai atsakovo ir UAB ,,Eurox LT“ susitarimą vertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad UAB ,,Eurox LT“ yra paties atsakovo surastas pirkėjas. Antra, teismų išvada, kad kasatorius prieš sudarydamas sutartį žinojo apie pirkėją UAB ,,Eurox LT“ ir siekė praturtėti atsakovo sąskaita, yra paremta išimtinai atsakovo paaiškinimais. Šie privalėjo būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, įskaitant ir kasatoriaus paaiškinimus, ir tik tuo atveju, jei paaiškinimų duomenys iš esmės neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nevertino kasatoriaus pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, kad tarpininkavimo paslauga buvo suteikta, o atsakovas tiesiogiai tuo pasinaudojo. Ketvirta, teismai netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neįrodė, jog, kasatoriui neinicijavus žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo sustabdymo, nedalyvaujant derybose su UAB ,,Eurox LT“, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris būtų buvęs sudarytas tokiomis pačiomis sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Vertindamas įrodymus teismas privalėjo konstatuoti, kad be kasatoriaus profesionalios pagalbos nebūtų pasiektas tapatus tikslas, ir tai reiškia, kad buvo pasinaudota tarpininko paslauga.

3.      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.720 straipsnio 4 dalį, nes nepagrįstai sprendė, kad sutarties 5.1.3 punktas nedraudė atsakovui savarankiškai parduoti žemės sklypą. Atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus ir pažeidus sutartimi prisiimtą įsipareigojimą sutarties galiojimo metu pačiam neparduoti žemės sklypo, turi būti laikoma, kad kasatorius nebegalėjo toliau vykdyti sutarties dėl atsakovo kaltės. Teismai privalėjo taikyti sutarties 5.1.3 punktą, CK 6.720 straipsnio 4 dalį ir priteisti kasatoriui 1/2 dalį sutarties kainos.      

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime atsakovas nurodo tokius argumentus:

1.      Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai nenagrinėjo sutarties sudarymo aplinkybių, neatsižvelgė į sutarties esmę ir tikslą. Teismai atsižvelgė į tai, kad atsakovas sudarė tarpininkavimo sutartį, nes jo netenkino UAB ,,Eurox LT“ siūlyta maksimali žemės sklypo kaina, o kasatoriaus darbuotojas pasisiūlė surasti pirkėją, kuris sklypą pirktų už 3 500 000 Lt.

2.      Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Kasatorius nenurodė, kokiam konkrečiam įrodymui prieštarauja atsakovo paaiškinimai apie tai, kad kasatoriui buvo suteikta informacija apie galimą sklypo pirkėją UAB ,,Eurox LT“. Teismai pagrįstai nuoseklius atsakovo parodymus vertino kaip labiau tikėtinus ir patikimus. Byloje nėra nė vieno dokumento, liudijančio apie tai, kad kasatorius surado ar bent jau ieškojo kito pirkėjo, kuris pirktų sklypą už atsakovo pageidaujamą kainą. Dėl kitų kasatoriaus veiksmų, tokių kaip informacijos gavimas apie sklypo detaliojo planavimo procesą ar dalyvavimas derybose, šalys nebuvo susitariusios, todėl turi būti laikoma, kad kasatorius juos atliko savo iniciatyva. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad, kasatoriui neinicijavus žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo sustabdymo, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris nebūtų sudarytas. Kasatorius nesurado sklypo pirkėjo bei nepadėjo atsakovui parduoti žemės sklypą už 3 150 000 Lt, todėl atsakovas neprivalo mokėti kasatoriui atlyginimo už nesuteiktas paslaugas.

3.      Kasatorius nepagrįstai reikalauja atlyginimo dalies pagal sutarties 5.1.3 punktą. Bendravimas tarp atsakovo ir kasatoriaus atstovo vyko išimtinai rusų kalba, tačiau visas sutarties tekstas nebuvo išverstas į rusų kalbą, atsakovas jo tinkamai nesuprato, kaip ir to, kad sutartimi kasatorius įgijo išskirtines sklypo pardavimo teises. Atsakovas neturėjo tokių sutarčių sudarymo patirties, o kasatorius tuo nesąžiningai pasinaudojo. Be to, sutarties sąlygas reikia aiškinti tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, todėl atsakovui neatsiranda pareigos sumokėti kasatoriui 1/2 dalį sutartyje numatyto atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. 

Dėl sutarčių aiškinimo

Kasatorius skunde nurodo, kad teismai neteisingai aiškino šalių sudarytą tarpininkavimo sutartį, nenagrinėjo sutarties sudarymo aplinkybių, neatsižvelgė į jos esmę ir tikslą, netyrė šalių tarpusavio santykių praktikos ir elgesio po sutarties sudarymo, nepagrįstai tarpininkavimo paslaugų teikimą sutapatino su pirkėjo fiziniu suradimu, todėl pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas. Dėl to, kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai sprendė, kad atskiri kasatoriaus veiksmai ir jų rezultatas negali būti laikomi tinkamu tarpininkavimo paslaugų teikimu.

Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties turinio ginčijamais klausimais, t. y. dėl sutartyje numatytų kasatoriaus tarpininkavimo paslaugų turinio, įvertino reikšmingas aplinkybes ir nenukrypo nuo minėtų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų.

Pirma, teismai, nustatydami tarpininkavimo sutarties turinį, t. y. spręsdami dėl kasatoriaus sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, rėmėsi lingvistiniu sutarties sąlygų aiškinimu. Teismai nustatė, kad ginčo sutartimi kasatorius įsipareigojo ieškoti potencialių žemės sklypų pirkėjų ir apie tai informuoti atsakovą. Šalys sutarė, kad pirkėjas bus laikomas surastu paslaugos teikėjo, jei apie jį paslaugos teikėjas informuos klientą, taip pat jeigu pirkėjas pasirašys informacijos suteikimo aktą sutarties galiojimo metu.

Antra, teismai atsižvelgė į tokio pobūdžio sutarčių specifiką, pabrėždami, kad esminis atlygintinos paslaugų teikimo sutarties  požymis yra tai, kad šia sutartimi yra susitariama dėl konkrečios  paslaugos  teikimo ir, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai bei protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.716 straipsnis, 6.718 straipsnio 1 dalis). Teismai įvertino iš tokios sutarties specifikos išplaukiančią kasatoriaus pareigą remtis klientų interesų prioriteto principu ir atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad paslaugų teikimo sutartims būdinga tai, jog paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi bei pareiga veikti taip, kad tai būtų naudingiausia klientui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Ž. K. v. R. R., D. P., S. M. IĮ nekilnojamojo turto agentūra „Naujos galimybės“, bylos Nr. 3K-3-201/2009).

Trečia, teismai atsižvelgė į esminius sutartį sudariusių šalių požymius, t. y. nustatė ir įvertino, kad kasatorius buvo stipresnioji šalis, verslo srities profesionalas, turintis patirties sudarant tokio pobūdžio sutartis, o atsakovas – ekonomiškai silpnesnė, mažiau informuota sutarties šalis. Teismai atsižvelgė į šalių elgesį tiek sudarant sutartį, tiek ir po to, įvertino, kad ginčo tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta kasatoriaus iniciatyva, jo siūlytomis sąlygomis.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nenukrypo nuo įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinamų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti teismų išvadomis. Tuo tarpu kasatorius, nesutikdamas su teismų pateiktu ginčo sutarties turinio išaiškinimu, iš esmės tik kitaip aiškina ir vertina tas pačias teismų aiškintas sutarties sąlygas, konkrečiai nenurodydamas teismų padarytų esminių teisės aiškinimo taisyklių pažeidimų aiškinant konkrečias sutarties sąlygas.

Šios išvados nepaneigia kasatoriaus teiginiai, kad tarpininkavimo paslaugos teikimas negali apsiriboti pirkėjo paieška reklaminių skelbimų būdu ir pan. Nors kasatorius teisingai nurodo, kad, vertinant aplinkybę dėl paslaugos suteikimo, turėtų būti vertinami ne tik įrodymai, patvirtinantys, kad tarpininkas fiziškai surado pirkėją, bet ir kitokio pobūdžio veiksmai, kuriuos tarpininkas atliko kliento interesais ir kurie turėjo tiesioginės įtakos ir priežastinį ryšį su galutiniu rezultatu – sandorio sudarymu, tačiau visų pirma visais atvejai būtina atsižvelgti į tarpininkavimo sutartyje aptartas paslaugų teikėjo pareigas. Nagrinėjamu atveju (pagal ginčo tarpininkavimo paslaugos sutarties 6.2 punktą) tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir paslaugos teikėjo surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį, arba klientas atsisako pasirašyti sutartį su paslaugos teikėjo surastu pirkėju sutartyje suderintomis sąlygomis, o pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjo, jei apie jį paslaugos teikėjas informuoja klientą. Be to, sutartyje numatyta kliento pageidaujama objekto pardavimo kaina 3 150 000 Lt. Atsižvelgdami į tokį sutarties turinį, teismai pagrįstai laikė, kad kasatorius, teigdamas, jog sutartį įvykdė, privalėjo įrodyti būtent šių sutartyje įtvirtintų pareigų atlikimą, o kiti kasatoriaus galbūt atlikti veiksmai neduoda pagrindo pripažinti sutartį įvykdyta, jei nebuvo įvykdytos šalių konkrečiai aptartos sąlygos.  

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, aiškindami ginčo sutarties turinį, t. y. spręsdami dėl šalių sulygtų atlikti paslaugų turinio, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Kasatorius ginčijo ir pirmosios instancijos teismo pateiktą ginčo tarpininkavimo sutarties 5.1.3 punkto turinio išaiškinimą, t. y. teismo išvadą, kad šis sutarties punktas nedraudė atsakovui savarankiškai parduoti žemės sklypą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus teiginiai šiuo klausimu neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nustatė, jog šiuo punktu atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti žemės sklypo per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Taikydamas lingvistinį sutarties sąlygų aiškinimo metodą, teismas sprendė, kad ginčo sutartimi buvo draudžiama atsakovui parduoti sklypą per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis, tačiau pačiam atsakovui tokio draudimo sutartyje neįtvirtinta. Kasatorius, nesutikdamas su tokiu sutarties išaiškinimu, nepagrindžia savo teiginių dėl teismo padarytų teisės normų aiškinimo bei taikymo pažeidimų ar nukrypimo nuo teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, atmestini kasatoriaus teiginiai, kad jam turėjo būti priteisiama atlyginimo dalis pagal tarpininkavimo sutarties 5.1.3 punktą.

 

Dėl įrodymų vertinimo

Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje aptartą ginčo tarpininkavimo sutarties turinį, konstatuotina, kad teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju kasatorius, reikalaudamas priteisti iš atsakovo atlyginimą pagal sutartį, privalėjo įrodyti, jog suteikė atsakovui sutartyje aptartas paslaugas, t. y. surado atsakovo turto pirkėją, kuris sutiko įsigyti turtą už šalių sutartyje numatytą ar panašią į ją atsakovui priimtiną kainą.  

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra aiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje M. K., E. K. v. G. N., A. N., byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. P. V., bylos Nr. 3K-3-268/2008; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismai sprendė, kad kasatorius neįrodė, jog su atsakovu sudaryta sutartis buvo įvykdyta, t. y. nepagrindė, kad atsakovo turtas buvo parduotas kasatoriaus surastam pirkėjui. Kasatorius, nesutikdamas su tokia teismų išvada, nurodo, kad teismai netinkamai vertino įrodymus: nepagrįstai atsakovo ir UAB ,,Eurox LT“ susitarimą vertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad UAB ,,Eurox LT“ yra atsakovo surastas pirkėjas; vadovavosi išimtinai vien atsakovo paaiškinimais; nepasisakė dėl kasatoriaus byloje pateiktų įrodymų ir kasatoriaus paaiškinimų.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus teiginius kaip nepagrįstus. Iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai įvertino tiek kasatoriaus, tiek atsakovo paaiškinimus, tyrė ir vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus: ginčo tarpininkavimo sutartį, 2009 m. gruodžio 10 d. ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, 2006 m. gruodžio 15 d. atsakovo ir UAB „Eurox LT“ susitarimą dėl ginčo žemės pardavimo, ieškovo 2008 m. gruodžio 11 d. pranešimą apie sutarties vykdymą, 2009 m. sausio 6 d. prašymą suteikti informaciją, 2009 m. sausio 26 d. UAB „Eurox LT“ atsakymą į paklausimą, atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog kasatorius būtų ieškojęs kitų pirkėjų, siūlęs atsakovui kitą pirkėją, kuris būtų sutikęs mokėti sutartyje nurodytą kainą ar bent artimą tai kainai, dėl kurios šalys pasirašė sutartį, taip pat į tai, kad atsakovo žemės sklypas buvo parduotas už daug mažesnę kainą, nei šalys susitarė pasirašydamos ginčo tarpininkavimo sutartį.   

Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant konkrečius įrodymus, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu.

Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai negalėjo remtis atsakovo paaiškinimais. Šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), o atsakovas yra bylos šalis. Žinoma, vertinant šalių parodymus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šalies paaiškinimai yra teikiami šalies kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Dėl to reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra didelis, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis, tačiau šalies paaiškinimų subjektyvus pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kaip nepatikimus ir atmesti, nes konkrečioje byloje šalies paaiškinimus reikia vertinti atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. K., J. K. v. V. B., L. B., bylos Nr. 3K-3-628/2008). Nagrinėjamu atveju iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, vertindami atsakovo paaiškinimus, atsižvelgė į priešingos šalies – kasatoriaus – paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus. Dėl to atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Šių išvadų nepaneigia kasatoriaus argumentas, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog, kasatoriui neinicijavus žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo sustabdymo, nedalyvaujant derybose su UAB ,,Eurox LT“, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris nebūtų buvęs sudarytas tokiomis pačiomis sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad teismai teisingai nustatė nagrinėjamu atveju reikšmingą įrodinėjimo dalyką – sutarties įvykdymo faktą. Šis faktas pagal sutarties turinį galėjo būti konstatuotas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kasatorius rado atsakovo turto pirkėją. Šiuo atveju teismams nustačius, kad atsakovo turtas parduotas ne kasatoriaus surastam pirkėjui, tokio pirkimo–pardavimo sandorio sąlygos ir kasatoriaus indėlis susitariant dėl jų nėra teisiškai reikšmingas.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės, tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad teismai, vertindami įrodymus ir darydami išvadą, jog kasatorius neįvykdė ginčo sutarties, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis), o valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 24,55 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,JG Property developments“ (įmonės kodas 300157225) 24,55 Lt (dvidešimt keturi litai 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Sigitas Gurevičius

 

 

 

                                                                                                            Janina Januškienė  

 

 

 

                                                                                                            Gintaras Kryževičius