VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB Mano Būstas Neris apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės UAB Mano Būstas Neris ieškinį atsakovei V. Č. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Mano Būstas Neris (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. Č., kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 248,37 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu (-), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
3. Atsakovė V. Č. (toliau ir atsakovė) atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad kad ieškovė buvo informuota apie (-) esamo objekto būklę. (-), atsakovei priklausanti pastato dalis nėra eksploatuojama nuo 2014 m. balandžio 30 d., nes pripažinta avarine. Minimą objektą atsakovė įsigijo 2015 m. balandžio 10 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės. Nuo įsigijimo pradžios objektas buvo apleistas, nustatyta avarinė būklė, pastato dalis nėra eksploatuojama, nesusidaro komunalinės atliekos, nėra jokių inžinerinių tinklų (šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, lietaus surinkimo tinklų). Pastatas yra su trimis atskirais įėjimais į savo pastato dalį. Stogo, sienų konstrukcijos yra atskiros, nepriklausomos. Ieškovė nėra atsiuntusi jokios sąskaitos apie atliktas paslaugas į atsakovės nuolatinę gyvenamą deklaruojamą vietą, nors ieškovė buvo informuota UAB „Žirmūnų būstas“ (buvęs UAB Mano Būstas Neris pavadinimas) administracijoje, vėliau pateikta visa informacija atsakant į prieštaravimą su priedais (2017 m. gruodžio 21 d.). Atsakovė prašė ieškovės pateikti detalę informaciją apie vykdytus darbus (-), objekte, už kuriuos yra susidaręs įsiskolinimas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė nurodė, kad iš esmės sutinka, jog turi mokėti administravimo išlaidas ir kaupiamąsias išlaidas namui išlaikyti. Tačiau kategoriškai atsisakė mokėti už atliekų tvarkymą ir namo techninę priežiūrą
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.
7. Teismas nustatė, kad atsakovei nuo 2015 m. balandžio 15 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (-). 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30-3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymu, bei 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, kurio galiojimas pratęstas papildomai 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymo pagrindu teikia namo, esančio (-), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Gyvenamasis namas, esantis (-), yra daugiabutis, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas atsakovė kartu su kitais šio namo butų savininkais (naudotojais) privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė į bylą pateikė už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. (įskaitytinai) suteiktas paslaugas adresu (-), išrašytas sąskaitas. Sąskaitose nurodomos šios paslaugos (priskaičiuoti mokesčiai): administravimas, atliekų išvežimas, bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra, privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui. Atsakovė neprieštaravo dėl sumų, apskaičiuotų už daugiabučio namo administravimą, tenkančių atsakovei už butą, esantį (-). Iš ieškovės pateiktų sąskaitų nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. suteiktas administravimo paslaugas ieškovė apskaičiavo iš viso 23,24 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės reikalavimas buvo tenkintas.
9. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė taip pat prašo priteisti 40,32 Eur dydžio skolą, kuri susidarė nemokant mokesčių – kaupiamųjų lėšų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės neginčijo nei pareigos mokėti kaupiamąsias lėšas, nei apskaičiuoto mokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 40,32 Eur kaupiamųjų išlaidų priteisimo iš atsakovės taip pat buvo tenkintas.
10. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl įsiskolinimo už suteiktas atliekų išvežimo paslaugas bei bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovės skola ieškovei už atliekų išvežimą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. sudaro 63,37 Eur (sąskaitose, išrašytose už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. atliekų išvežimo paslauga nėra įtraukta). Byloje pateikta 2012 m. kovo 1 d. Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ-12-041 kopija. Šia sutartimi UAB „Ecoservice“ ir UAB „Žirmūnų būstas“ susitarė dėl atliekų iš UAB „Žirmūnų būstas“ administruojamų daugiabučių namų surinkimo ir išvežimo paslaugų. 2014 m. balandžio 30 d. susitarimu Nr. 2 dėl 2012 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimo į daugiabučių namų, kuriems teikiamos atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos, sąrašą įtrauktas ir namas, esantis (-).
12. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas paaiškino, kad sąskaitoje, išrašytoje už 2015 m. gegužės mėnesį, yra įtraukti ir mokesčiai už pusę 2015 m. balandžio mėnesio, nes atsakovė butą įsigijo tik 2015 m. balandžio 15 d., įrašas nekilnojamojo turto registrų centre padarytas tik 2015 m. balandžio 21 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės sutiko, kad pagal teisinį reglamentavimą, jai kaip buto savininkei, numatyta prievolė mokėti už atliekų tvarkymą. Tačiau teikė įrodymus, kad butas yra avarinės būklės, ji butu nesinaudoja. Atsakovė teikė Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. balandžio 30 d. valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu akto Nr. A32-972/14(2.9.2.8-AP2) kopiją. Šiuo aktu butas, esantis (-), pripažintas avariniu. Atsakovė į bylą taip pat teikė namo, esančio (-), 2020 m. balandžio mėn. būklės fotofiksaciją. Teismas nustatė, kad atsakovė, žinodama apie savo pareigą mokėti už atliekų išvežimą, šios pareigos tinkamai ir laiku nevykdė, bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad mokestis už atliekų išvežimą buvo apskaičiuotas netinkamai ar nepagrįstai, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. susidarė 63,37 Eur skola, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl 63,37 Eur skolos už atliekų išvežimą.
13. Teismas nustatė, kad iš ieškovės pateiktų sąskaitų matyti, kad atsakovei apskaičiuoti mokesčiai ir už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. sudaro 112,45 Eur. Atsakovė nesutiko mokėti už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė šių paslaugų namui, esančiam (-), nesuteikė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškovė nereikalauja apmokėti už konkrečius atliktus techninės priežiūros darbus, teigė, kad tai kaupiamosios lėšos būsimiems darbams. Ieškovė į bylą neteikė įrodymų apie konkrečius namo, esančio (-), bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros darbus, atlikus laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., taip pat nepagrindė kaip ir ar pagrįstai yra skaičiuojama mokėtina įmoka. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti skolą už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą kaip neįrodytą.
14. Teismas paaiškino, kad ieškovė apskaičiavo 8,99 Eur palūkanas už nesumokėtą skolą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė skaičiuoja 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią atsakovė vėluoja sumokėti. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sąskaitos jai nebuvo teikiamos, paaiškėjo, kad ieškove išrašytas sąskaitas palikdavo kaimynų pašto dėžutėje, nors atsakovė ne kartą yra prašiusi siųsti sąskaitas jos gyvenamosios vietos adresu arba el. paštu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kokiu nors būdu (registruotu paštu, elektroniniu paštu ir pan.) būtų įteikusi atsakovei nors vieną sąskaitą nuo 2015 m. gegužės - 2019 m. gegužės mėn. Aplinkybė, kad nėra įrodymų apie sąskaitų įteikimą atsakovei nepaneigė atsakovės prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas, tačiau turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl pareigos mokėti įstatyme įtvirtintas netesybas, susidariusias dėl termino įvykdyti prievolę pradelsimo. Ieškovei nepateikus įrodymų, kada minėtos sąskaitos buvo įteiktos apmokėti atsakovei, teismas netenkino reikalavimo priteisti palūkanas nuo neapmokėtų sąskaitų.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą.
16. Teismas nurodė, kad priteisdamas ieškovės naudai 126,93 Eur skolą, tenkino 51 proc. ieškinio reikalavimo, todėl ieškovė turi teisę prašyti atlyginti 51 procentą patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi, nauji ir Lietuvos teismų praktikai reikšmingi teisės taikymo klausimai, be to, ieškovės procesinių dokumentų turinys nėra itin sudėtingas, ieškovės atstovas advokato padėjėjas M. B. su ieškove UAB Mano Būstas Vilnius yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį atstovauti ieškovę ne tik konkrečioje byloje, bet visose bylose dėl skolos už teikiamas administravimo paslaugas priteisimo, taigi, atstovavimas ieškovei konkrečiu atveju nėra vertintinas kaip sudėtingas procesas, ginčo sumos dydį – 248,37 Eur. Ieškovė nesutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ieškovės prašomos išieškoti išlaidos advokato teisinei pagalbai beveik ženkliai viršijo ieškovės ieškinio reikalavimo sumą, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pagrindė tik patirtas išlaidas už ieškinio parengimą, atstovavimą 2020 m. rugsėjo 10 d. vykusiame teismo posėdyje ir prašymo parengimą (398,80 Eur), šioje dalyje teismas prašymą tenkino iš dalies ir, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, taip pat į tai, kad buvo patenkinta tik 51 procentas ieškinio reikalavimų iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 50,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje prašymas buvo atmestas. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur, taip pat patyrė 0,87 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro išrašą bei 0,84 Eur Gyventojų registro išrašą. Patenkinus 51 procentą ieškinio reikalavimų, ieškovei taip pat priteisė iš atsakovės 8,52 Eur. Iš viso iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteista 58,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė UAB Mano Būstas Neris (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą pakeisti ir ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai, priteisiant ieškinio sumą, civilinėje byloje pateiktas bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metines palūkanas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
18. Ieškovės teigimu, teismo argumentai nepriteisti administravimo išlaidų už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą yra deklaratyvūs bei nepagrįsti. Ieškovė kaip namo administratorius veikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymo pagrindu. Šios aplinkybės buvo paaiškintos ir teismo posėdžių metu. Dėl šių priežasčių, akivaizdu, jog teismas netinkamai bei nepagrįstai įvertino civilinės bylos medžiagą, o tai įtakojo ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Priešingai nei nurodo teismas, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros tarifas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą metodiką „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos“. Šios aplinkybės buvo paaiškintos ir teismo posėdžio metu. Dėl šių priežasčių, ieškovė nesutinka su teismo argumentais, jog nebuvo įrodytas šių išlaidų skaičiavimo pagrindas bei jo apskaičiavimo tvarka. Taip pat, nei procesiniuose dokumentuose, nei teismų posėdžio metu ieškovė nebuvo pateikusi pozicijos, jog išlaidos už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą yra kaupiamosios lėšos, tai teismo deklaratyvūs bei neteisingi teiginiai.
19. Apeliantės teigimu, atsakovei ginčijant administravimo išlaidų dydį už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, jog neva nebuvo atlikti jokie remonto darbai, ieškovė teismo posėdžio metu teikė papildomus paaiškinimus, jog jos yra būtinosios ir šių išlaidų dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką bei paaiškino, jog šių administravimo išlaidų dydis nėra saistomas su jokių darbų atlikimu ir/ar neatlikimu. Jos yra surenkamos bei naudojamos pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymui, smulkių defektų šalinimui, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugos naudojimo užtikrinimui, jų profilaktika, bei gaisrinės saugos palaikymui. Taip pat papildomai paaiškino, jog šių išlaidų rinkimo principas yra panašus į kaupiamųjų lėšų surinkimą, nes jos objektyviai yra naudojamos ateityje.
20. Ieškovė įsitikinusi, jog administravimo išlaidos už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą yra būtinosios bei privalomos visiems daugiabučio namo savininkams. Dėl šių priežasčių, teismo argumentai nepriteisti šių būtinųjų administravimo išlaidų paneigė imperatyvaus pobūdžio pareigą, numatytą CK 4.82 straipsnio 3 dalyje.
21. Nurodė, teismas pradžioje vertina, kad nors ir nėra įrodymų apie sąskaitų įteikimą, tačiau laikosi pozicijos, jog tai neatleidžia nuo turimos pareigos sumokėti administravimo išlaidas. Tačiau jau toliau sprendžia, kad tai turi menamos įtakos sprendžiant klausimą dėl pareigos mokėti įstatyme įtvirtintas netesybas, susidariusias dėl termino įvykdyti prievolę pradelsimo. Šių aplinkybių teisingumo teismas net nepaaiškino. Dėl šių priežasčių, yra pagrįsta vertinti, jog teismo argumentai yra grįsti tik jo nuomone. Ieškovės vertinimu, jeigu yra sprendžiama, kad ieškinio reikalavimas dėl administravimo išlaidų yra pagrįstas, tai, net neabejotina bei logiška, jog yra pagrįstas ir reikalavimas dėl netesybų pritesimo, kurios yra neatsiejamai susijusios su turimų įsipareigojimų neįvykdymu.
22. Nurodo, jog teismo argumentai dėl dalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo yra ydingi, visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys teismų praktikai. Teismas nevertino aplinkybės, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė ne tik už teismo posėdį, tačiau ir už jo tinkamą pasirengimą. Tai yra, ieškovės atstovui tenka susipažinti su civilinės bylos procesiniais dokumentais bei juos įvertinti, taip pat yra rengiama ieškovės pozicija, kurios bus laikomasi bylos nagrinėjimo teisme metu, nuolat bendraujama su klientu. Juolab, yra renkama teismų praktika, vertinama susiklosčiusi situacija. Stengiamasi surasti, kuo daugiau informacijos, pagrindžiančios ieškovės reikalavimą ir padėsiančios bylą išnagrinėti kuo ekonomiškiau bei koncentruočiau, o tuo pačiu – susipažįstama su oponuojančios šalies pateikiamais procesiniais dokumentais, ieškoma kontrargumentų ir panašiai. Teismui sprendžiant, jog byloje neva nebuvo sprendžiami itin sudėtingi, nauji ir Lietuvos teismų praktikai reikšmingi teisės taikymo klausimai, tai tokiu atveju, teismui teko pateikti motyvuotą bei argumentuotą teismo poziciją, t .y. išaiškinti, kas teismo vertinimu yra laikytina sudėtinga byla, kokiais argumentais vadovaujantis yra nustatinėjamas bylos sudėtingumas (bylos tomų puslapių skaičiumi, klausimo sąsajumu su kitomis bylomis, bylos proceso šalių kiekiu), kokia byla, teismo teigimu, yra didelės apimties byla, kaip teismas įvertina, ar bylai pasirengti reikia specialių žinių ar ne. Ieškovė yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija AVOCAD, kurios vardu veikia ir vienas jos teisininkų advokato padėjėjas M. B. Nagrinėjimu atveju, advokatų profesinėje bendrijoje sąskaitas už advokatų padėjėjų suteiktas teisines paslaugas gali išrašyti ir kontoras partneriai, šiuo atveju tai atliko advokatas Egidijus Langys, kurio duomenys ataskaitoje ir atsispindi. Tačiau priešingai nei teigia teismas, advokatas Egidijus Langys tik atliko sąskaitos išrašymo veiksmus, o civilinės bylos nagrinėjimui faktiškai ruošėsi ir ieškovę civilinėje byloje atstovavo advokato padėjėjas M. B. Tai patvirtina ir civilinės bylos aplinkybės, jog advokatas Egidijus Langys jokių atstovavimo veiksmų neatliko.
23. Atsakovė V. Č., pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Atsakovė nurodo, kad teismo sprendimą laiko kompromisiniu, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimus. Nurodo, jog teismas teisingai ir teisėtai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir sutinka sumokėti priteistus byloje ieškinio reikalavimus, nors yra įsitikinusi, kad ieškovė neatsižvelgė į esamą pastato būklę ir skaičiavo mokesčius už išvežtas šiukšles, nors jos fiziškai nebuvo generuojamos.
25. Pažymi, kad ieškovė teikia klaidinančią informaciją, tai yra nurodo, kad pateikia apžiūros aktą, kuriame data yra 2020 m. sausio 28 d., tačiau ši data yra nesusijusi su ieškinyje pateiktu laikotarpiu. Taip pat akte nėra įvardinta kieno lėšomis buvo atlikti minimi darbai, kokia darbų suma ir kiti svarbūs momentai. Nors ieškovė vadovaujasi visomis sutartimis ir susitarimai, tačiau neatsižvelgia į esminius techninei priežiūrai privalomus reikalavimus. Pabrėžia, jog jokia sutartis neįgalina imti mokesčių už nevykdytas paslaugas ir darbus.
26. Atkreipia dėmesį, kad teismas teisingai priėmė sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, nes byla nesudėtinga ir šabloniška. Be to, ieškovės atstovai nepateikė pakankamai įrodymų dėl patirtų išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas atmestų reikalavimų dalyje, t. y. dėl 112,45 Eur už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., 8,99 Eur palūkanų už nesumokėtą skolą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. bei dalies bylinėjimosi išlaidų.
29. Byloje nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu (-), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė šiame pastate 2015 m. balandžio 10 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės įsigijo pastato dalį (-). Nuo įsigijimo pradžios objektas buvo apleistas, nustatyta avarinė būklė, pastato dalis nėra eksploatuojama, nėra inžinerinių tinklų (šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, lietaus surinkimo tinklų). Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.
Dėl administravimo išlaidų už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą
30. Ieškovė apeliuoja į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 112,45 Eur apskaičiuoti kaip skola už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, turėjo būti pagrįsta faktiškai atliktų darbų faktais, todėl nepriteisė būtinųjų išlaidų, kurių dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką. Paaiškino, jog šių administravimo išlaidų dydis nėra saistomas su jokių darbų atlikimu ir/ar neatlikimu. Jos yra surenkamos bei naudojamos pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymui, smulkių defektų šalinimui, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugos naudojimo užtikrinimui, jų profilaktika, bei gaisrinės saugos palaikymui. Su tokia ieškovės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (-), administratorė ir turi teisę skaičiuoti administravimo mokesčius (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
32. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinta nauja redakcija), nustatytą teisinį reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).
33. Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas (Nuostatų 8 punktas).
34. Sutiktina su ieškovės teiginiu, jog kai daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimas įgyvendinamas pagal CK 4.84 straipsnį, tai administratoriui administravimo mokestis Nuostatų pagrindu apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 1-2060 „Dėl Tarybos 2006-06-07 sprendimo Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Metodika). Todėl būtent šiuo aktu turi būti remiamasi tikrinant atsakovei apskaičiuotų administravimo mokesčių, tame tarpe išlaidų už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, dydžius.
35. Minėtas norminis aktas apibrėžia, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugos naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė apskaičiavo, kad atsakovė už jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, (-), nesumokėjo 112,45 Eur už nuolatinę techninę priežiūrą. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji ieškovei nemokėjo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tačiau ji nurodė, jog ieškovė jai nesuteikė realių paslaugų, tad ji neturi pareigos sumokėti šios skolos.
37. Pažymėtina, kad administravimo tarifas apskaičiuojamas vadovaujantis administravimo darbų sąrašu, kuris sudarytas pagal daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus (Metodikos 7 punktas). Metodikos 8 punktas pateikia daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo darbų sąrašą, kurių tarpe: „<...> 8.2. nuolatinių stebėjimų vykdymas, tikrinant namo bendrojo naudojimo objektus; 8.3. pastebėtų defektų, gedimų, galimų avarinių situacijų fiksavimas atitinkamuose dokumentuose, numatant priemones jiems šalinti; 8.4. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimas, apžiūros aktų ir namo techninės priežiūros žurnalų pildymas; 8.5. namo būklės įvertinimas ir jos atitikimo privalomųjų reikalavimų visumai nustatymas pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų rezultatus; <...> 8.13. bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros, avarijų likvidavimo organizavimas, privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo darbų pajamų ir išlaidų apskaitos tvarkymas; <...> 8.21. kiekvieno namo naudojimo (eksploatavimo) pajamų ir išlaidų apskaita. Administravimo išlaidos apskaičiuojamos konkrečiam namui kartą per kalendorinius metus ir įtraukiamos į metinius remonto ar kitų tvarkymo darbų ir lėšų poreikio planus. Konkretaus namo administratorius apie naujus tarifus viešai praneša gyventojams mėnesį prieš naujus finansinius metus.“.
38. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnį nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Tad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti apskaičiuotų ieškovei mokesčių pagrįstumą ir realumą. Ieškovei byloje teko pareiga įrodyti, kad ji atsakovei paskaičiuotą mokėti mokestį apskaičiavo pagal Metodikoje nurodytas taisykles. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neneigė, jog ieškovė turėjo nuolatinės techninės priežiūros veiksmus turėjo fiksuoti, pvz.: pildyti statinio techninės priežiūros žurnalą; sudaryti statinio, inžinerinių sistemų apžiūros aktus, jog ieškovė organizavo ir vykdė nuolatinę namo (-), bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (CPK 185 straipsnis). Ieškovė tokių įrodymų į bylą nepateikė, todėl konstatuoti, kad techninio prižiūrėtojo nuolatiniai stebėjimai vykdomi ir sezoninės (periodinės) apžiūros atliekamos reguliariai ar buvo vykdomi skolos susidarymo laikotarpiu, nėra teisinio pagrindo.
39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės nepriteisė 112,45 Eur už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Nagrinėjamu atveju vertinama, jog pirmosios instancijos teismas išklausęs abiejų pusių nuomones ir atidžiai ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teisingai apskaičiavo ir priteisė atsakovei mokėtiną sumą už susidariusią skolą ieškovei.
Dėl nepriteistų palūkanų už pradelstus mokėjimus
40. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės kelia klausimą, jog pirmosios instancijos teismui neteisingai pasisakius dėl administravimo išlaidų priteistinos sumos, nepagrįstai atmestas ir reikalavimas dėl netesybų pritesimo, kurios yra neatsiejamai susijusios su turimų įsipareigojimų neįvykdymu. Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad net ir nesant įrodymų apie sąskaitų įteikimą, tai neatleidžia atsakovės nuo turimos pareigos sumokėti administravimo išlaidas.
41. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo, tai už termino praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų nuostatų 14.4 punktas numato daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu pateikia: objektų aprašo, ilgalaikio plano, ūkinio plano, metinės veiklos ataskaitos kopijas, sąskaitas faktūras, mėnesinius mokėjimų pranešimus, informaciją apie patalpų savininkų susirinkimų šaukimą, organizuojant balsavimą raštu – patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, patalpų savininkų priimtus sprendimus, kitą informaciją savo nuožiūra. Toks teisinis reglamentavimas įpareigojo ieškovę įteikti atsakovei sąskaitas nurodytu būdu.
42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sąskaitos atsakovei nebuvo teikiamos, nes ieškovė išrašytas sąskaitas palikdavo kaimynų pašto dėžutėje, net ir atsakovei paprašius siųsti sąskaitas jos gyvenamosios vietos adresu arba el. paštu. Ieškovė šios faktinės aplinkybės nepaneigė (CPK 185 straipsnis). Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad susiklosčiusi situacija nepaneigė atsakovės prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas, tačiau turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl pareigos mokėti įstatyme įtvirtintas netesybas, susidariusias dėl termino įvykdyti prievolę pradelsimo. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo nuomone laikytina, kad ieškovės išrašytos sąskaitos įteiktos atsakovei tik teisminio ginčo nagrinėjimo metu, termino apmokėti sąskaitas ji nepraleido, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 8,99 Eur palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmoje instancijoje paskirstymo
43. Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia prisiteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad dėl dalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo teismo išvados yra ydingos, visiškai nepagrįstos bei prieštaraujančios teismų praktikai.
44. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog viso ieškinio dėl skolos reikalavimo sumą buvo 248,37 Eur plius prašomos priteisti palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
45. Kaip teisingai pastebi ieškovė savo skunde - teismas teikdamas išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo turi sprendimą motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
46. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidų dydis turi neviršyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių patvirtintų dydžių nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau, vien aplinkybė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio dar nereiškia, jog teismas kiekvienu atveju ir privalo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, teismui, išnagrinėjusiam bylą, yra suteikta teisė, atsižvelgiant į CPK bei Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintas nuostatas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
47. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
48. LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio” antrame punkte yra numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovės atstovai šiuo konkrečiu atveju parengė ieškinį bei dalyvavo trijuose posėdžiuose, iš kurių du truko žymiai mažiau nei valandą laiko. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės atstovas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, neatsižvelgė į atsakovės procesiniuose dokumentuose suformuluotus prašymus dėl įrodymų pateikimo ir jų į bylą neteikė, nesugebėjo parengiamojo posėdžio metu atsakyti į jam užduodamus klausimus, dėl ko posėdis buvo atidėtas. Taip pat patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO turinį teismas nustatė, kad ieškovės atstovas panašaus pobūdžio ieškinius itin dideliais kiekiais teikia Vilniaus miesto apylinkės teismui, taigi, ieškinių rengimas ieškovei šiuo konkrečiu atveju nėra vertintinas kaip sudėtingas procesas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog tokio apeliantės reikalavimo patenkinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo bei lygiateisiškumo principų, todėl išlaidos yra nepriteisiamos, teismo vertinimu reikalavimas neatitinka visų CPK 98 straipsnio 2 dalyje įvardijamų sąlygų.
49. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai taipogi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
50. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r ė :
ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Mikonienė