Civilinė byla Nr. e2S-881-934/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27366-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.2.7.1; 3.5.1

                                                                                                                                                               (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-665-466/2021, kuria tenkintas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saulės sonata“ (toliau – ir pareiškėja) prašymas, su vėlesniais patikslinimais, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018 (2 t., b. l. 37-44; 3 t., b. l. 149-157). Pareiškėja nurodė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas – naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios, jeigu užsakovei (pareiškėjai) būtų buvę žinomos pasirašant taikos sutartį ir ypač aktą, ji nebūtų sutikusi su tokiomis sąlygomis. Naujos aplinkybės – rangovo neveikimas, savo atliktų darbų defektų, kuriuos jis pripažino ir buvo įsipareigojęs sutvarkyti, pasirašant aktą, netaisymas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, ir modifikuoti (pakeisti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-07 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą.

2.       Suinteresuotas asmuo UAB „Veikmės statyba“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo) 2021-01-05 pateikė rašytinius paaiškinimus ir savarankišką prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018 (3 t., b. l. 136-148). Prašyme nurodė, kad 2019-03-01 šalys pasirašė galutinį atliktų darbų aktą, kuriame, be kita ko, susitarė, jog pareiškėja UAB „Saulės sonata“ nereikalauja iš UAB „Veikmės statyba“ pateikti sutarties garantinio laikotarpio užtikrinimo (laidavimo rašto), o šis aktas yra pagrindas sulaikymų išmokėjimui Taikos sutarties, šalių pasirašytos 2018-08-31, 3 punkte nustatyta tvarka. Akcentavo, jog naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis šiuo atveju laikytinas UAB „Saulės sonata“ 2019-03-01 akte išreikštas sutikimas (valia) nereikalauti iš UAB „Veikmės statyba“ laidavimo rašto ir sumokėti jam sulaikytą sumą atitinkamomis dalimis būtent nuo akto pasirašymo dienos. Suinteresuotas asmuo akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2018-09-07 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, aktas tarp šalių dar nebuvo pasirašytas, bet jeigu tuo metu jis būtų buvęs pasirašytas, tai taikos sutarties 3 punktas būtų buvęs suformuluotas iš esmės kitaip – šalys neabejotinai būtų sulygusios, jog UAB „Saulės sonata“ prievolės sumokėti UAB „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą atsiradimo pagrindas yra ne laidavimo rašto pateikimas, bet galutinio atliktų darbų akto pasirašymas. Be to, UAB „Veikmės statyba“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kad po taikos sutarties pasirašymo ir patvirtinimo teisme, UAB „Saulės sonata“ geranoriškai atsisakys reikalavimo pateikti laidavimo raštą. Be to, kadangi aktą šalys pasirašė 2019-03-01, aplinkybė apie laidavimo rašto atsisakymą UAB „Veikmės statyba“ naudai ir atitinkamai apie sulaikytos sumos mokėjimų pradžios susiejimą su akto pasirašymo diena UAB „Veikmės statyba“ tapo žinoma jau įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-07 nutarčiai. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, jog atnaujinus procesą ir pakartotinai išnagrinėjus bylą, teismas turėtų tiesiog pripažinti, kad akte šalys abipusiu susitarimu pakeitė (patikslino) teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, nustatydamos, jog UAB „Saulės sonata“ prievolės sumokėti UAB „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą atsiradimo pagrindas yra ne laidavimo rašto pateikimas, bet akto pasirašymas. Juo labiau, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog šalys turi teisę abipusiu susitarimu pakeisti taikos sutarties sąlygas (turinį).

3.       2021-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas suinteresuoto asmens UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo – areštuoti pareiškėjai UAB „Saulės sonata“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (uždraudžiant ne tik disponuoti šiuo turtu, bet ir perduoti jį valdyti ir (ar) naudoti tretiesiems asmenims), jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias pareiškėjai ir esančias pas pareiškėją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 658 790,18 Eur sumos, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, tačiau leidžiant atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu UAB „Veikmės statyba“, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus (3 t., b. l. 159-166). Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra tenkinamos abi įstatyme numatytos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Suinteresuoto asmens teigimu, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog prašymas yra tikėtinai pagrįstas. Ginčo atveju negalima daryti prielaidos, kad aptariamas prašymas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo. Be to, suinteresuoto asmens savarankiško prašymo atnaujinti procesą prima facie pagrįstumą įrodo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, kurioje teismas išaiškino, kad šalys turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė būsimos teismo nutarties įvykdymui – pareiškėjos atžvilgiu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo nutarties (tiksliau nutartimi pripažintos pakeista arba pakeistos taikos sutarties) įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ finansinė situacija yra bloga (sunki), pareiškėja sąmoningai (piktybiškai) bando išvengti atsiskaitymo ar bent jau nukelti atsiskaitymą kaip įmanoma vėlesniam laikui. Be to, suinteresuoto asmens galiojantis ir vykdytinas reikalavimas, kylantis iš taikos sutarties 3 punkto, šiuo metu yra likęs visiškai (niekaip) neužtikrintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-22 nutartimi suinteresuoto asmens UAB „Veikmės statyba“ prašymą tenkino – areštavo pareiškėjai UAB „Saulės sonata“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas pareiškėją ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti pareiškėjos nekilnojamojo turto, areštuoti kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias pareiškėjos atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis 658 790,18 Eur sumai (3 t., b. l. 174-178). Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

4.1.       Tiek pareiškėjos UAB „Saulės sonata“, tiek suinteresuoto asmens UAB „Veikmės statyba“ prašymai dėl proceso atnaujinimo nėra akivaizdžiai nepagrįsti, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo pasirinko leistiną ir įmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl teigtina, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga;

4.2.       Didelė reikalavimo suma, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, turėtų būti vertintina kompleksiškai ir sistemiškai kartu su kitais teismui pateiktais duomenimis. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens UAB „Veikmės statyba“ pozicija, jog pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ finansinė padėtis yra sunki, kadangi pareiškėja nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, o kreditoriai yra priversti teisminio proceso tvarka reikalauti susidariusių skolų (nuostolių). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-192-918/2020 iš atsakovės (pareiškėjos) UAB „Saulės sonata“ ieškovės UAB „Vaidva“ naudai priteisė 16 557,50 Eur sumą; Vilniaus apygardos teismas 2020-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2482-803/2020 iš atsakovės (pareiškėjos) UAB „Saulės sonata“ ieškovės (suinteresuoto asmens) UAB „Veikmės statyba“ naudai priteisė 136 961,15 Eur sumą; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17957-845/2020 iš atsakovės (pareiškėjos) UAB „Saulės sonata“ ieškovės U. K. naudai priteisė 13 048,00 Eur sumą; Lietuvos apeliacinis teismas 2020-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-121-407/2020 iš atsakovės (pareiškėjos) UAB „Saulės sonata“ ieškovių RUAB „Šebsta“, UAB „Autokausta“ ir UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ naudai iš viso priteisė 91 964,61 Eur sumą; Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-952-1101/2021, Nr. e2-1301-600/2021, Nr. e2-1488-807/2021 ir Nr. e2-2869-433/2021, kuriuose atsakovei (pareiškėjai) UAB „Saulės sonata“ yra pareikšti atitinkamo dydžio piniginiai reikalavimai;

4.3.       Iš suinteresuoto asmens UAB „Veikmės statyba“ pateiktų rašytinių įrodymų (metinės finansinės ataskaitos, pelno (nuostolių) ataskaitos), nustatyta, jog 2018 m. pareiškėja UAB „Saulės sonata“ patyrė reikšmingų nuostolių. Teismo vertinimu, pareiškėjos atžvilgiu iškeltos civilinės bylos ir priimti sprendimai patvirtina, jog ir šiuo metu pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ finansinė padėtis yra sunki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Saulės sonata“ prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti; arba 2) taikyti reikalavimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą – įpareigoti ieškovę UAB „Veikmės statyba“ per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti 1,5 mln. Eur arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją; įpareigojimo neįvykdžius, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti; arba 3) leisti UAB „Saulės sonata“ vykdyti nekilnojamojo turto vienetų, esančių pastate FA, adresu (duomenys neskelbtini) ir pastate SOL, adresu (duomenys neskelbtini), bei požeminės parkavimo aikštelės vietų pardavimą, 20 proc. nuo kiekvieno sandorio nukreipiant depozito suformavimui, kuris būtų laikomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusio antstolio E. Sergėjevo depozitinėje sąskaitoje (4 t., b. l. 1-12).

6.       Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad suinteresuoto asmens pateikti savarankiški reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Apeliantės vertinimu, reikalavimai ne tik yra akivaizdžiai nepagrįsti, bet dar ir turi procesinių trūkumų – neapmokėti žyminiu mokesčiu. Pats prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nurodomas prašomo arešto mastas – 658 790,18 Eur – patvirtina, kad suinteresuoto asmens inicijuojamas ginčas yra turtinis, ir tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo privalo sumokėti žyminį mokestį nuo visos šios sumos, o jos nesumokėjus, laikytina, kad suinteresuoto asmens pateiktas procesinis dokumentas (2021-01-04 rašytiniai paaiškinimai su savarankiškais reikalavimais) yra su procesiniais trūkumais ir jų nepašalinus – tokį procesinį dokumentą atsisakytina priimti, arba bent jau netraktuoti jo suinteresuoto asmens savarankiškais reikalavimais dėl proceso atnaujinimo su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis;

6.2.       Sistemiškai vertinant tiek Taikos sutarties 3 punkto sąlygą, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, pateiktą išaiškinimą, suinteresuoto asmens reikalavimai dėl sulaikytų sumų grąžinimo negali būti laikomi vykdytinais tol, kol suinteresuotas asmuo pats nėra įvykdęs savo priešpriešinio įsipareigojimo – nepateikė draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo rašto;

6.3.       Pareiškėja vykdo ilgalaikį projektą „Saulės sonata“ (statomas statinių kompleksas), kas reiškia, kad atsakovė yra aktyviai ūkinę – komercinę veiklą vykdanti bendrovė, kurios pagrindinė veikla, iš kurios gaunamos pajamos – nekilnojamojo turto sukūrimas (statymas) bei jo pardavinėjimas nekilnojamojo turto rinkoje. Šiai dienai bendrovė turi sukūrusi (pastačiusi, suformavusi) nekilnojamojo turto už 10 mln. 874 tūkst. 800 Eur, kas paneigia suinteresuoto asmens prašyme pateiktus išvedžiojimus dėl neva sunkios pareiškėjos finansinės padėties;

6.4.       Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė negali gauti ir generuoti lėšų, todėl yra faktiškai stabdoma įmonės veikla, įmonė negali vykdyti atsiskaitymų su kitais kreditoriais. Nepagrįstai sustabdžius įmonės veiklą ilgam laikui, galimas scenarijus, kai įmonė, nors ir laimėjusi visas bylas, paprasčiausiai nebeatsigaus finansiškai, bankas perims įkeistą turtą, ko pasėkoje nukentės ir paties suinteresuoto asmens interesai, nes jis su savo reikalavimais atsidurtų tik trečios eilės kreditorių sąraše;

6.5.       Pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad apeliantė nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, nes šiai dienai visi įsiteisėję teismų sprendimai yra įvykdyti. Su ginčo nutartyje nurodytais kreditoriais šiai dienai yra atsiskaityta pilnai ir vykdomosios bylos užbaigtos. Dėl kitų nutartyje nurodytų bylų pažymėtina, kad procesiniai sprendimai šiose bylose yra arba nepriimti, arba neįsiteisėję, todėl teigti, kad apeliantė nevykdo finansinių įsipareigojimų nėra jokio teisinio pagrindo;

6.6.       Apeliantė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jau patyrė ir patirs papildomai nuostolius, kurie yra realūs, pagrįsti rašytiniais įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju teismas turi visas priemones įgyvendinti teisingumo principą ir ne deklaruoti, o realiai išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą pareiškėjos atžvilgiu bei įpareigoti suinteresuotą asmenį UAB „Veikmės statyba“ per 10 (dešimt) dienų nuo nutarties įteikimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti 1,5 mln. Eur sumą arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją, įpareigojimo neįvykdžius, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Teismui atsisakius taikyti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutą, nutartyje nurodyti teisingumo tikslai, siekiant įgyvendinti šalių interesų pusiausvyrą, nebūtų pasiekti ir būtų tik deklaratyvūs teiginiai;

6.7.       Teismo pasiūlymas suformuoti depozitą 658 790,18 Eur sumai yra galimas tik tokiu atveju, jeigu teismas leistų vykdyti apeliantei prekybą jos pastatytais ir pardavimams skirtais nekilnojamojo turto vienetais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (pastatas FA), (duomenys neskelbtini) (pastatas SOL), taip pat požeminėmis parkavimo vietomis, dalį gautų lėšų (20 proc. nuo sandorio sumos) nukreipiant į nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdančio antstolio E. Sergėjevo depozitinę sąskaitą. Toks sprendimo būdas būtų kompromisinis, leidžiantis, viena vertus, vykdyti komercinę ūkinę veiklą, generuoti lėšas, dalį jų nukreipiant ne tik depozito formavimui, bet ir atsiskaitymams su banku, kitais rangovais, valstybės biudžetais ir darbuotojais, kita vertus, turtas nebūtų šiaip išparduotas (ko ir baiminasi suinteresuotas asmuo), kadangi pakankama dalis lėšų būtų nukreipta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, o neparduoto turto daliai tiesiog liktų pritaikyti apribojimai.

7.       Suinteresuotas asmuo UAB „Veikmės statyba“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nenagrinėti arba atmesti atskirajame skunde suformuluotą prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (4 t., b. l. 35-49). Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

7.1.       Pareiškėjo prašymai dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo negali būti nagrinėjami (sprendžiami) apeliacinėje instancijoje. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą gali sudaryti ir sudaro tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nei prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo negali būti apeliacijos objektu, nes šių klausimų pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenagrinėjo;

7.2.       Pareiškėjas neįrodė, jog suinteresuoto asmens savarankiškas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Suinteresuoto asmens savarankiškame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog šis prašymas yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjas, atskirajame skunde kvestionuodamas suinteresuoto asmens savarankiško prašymo dėl proceso atnaujinimo prima facie pagrįstumą, itin išsamiai pasisako dėl to, kaip, jo manymu, turėtų būti vertinamos įvairios tarp šalių kilusio ginčo aplinkybės ir argumentai. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti pasamprotavimai dėl ginčo esmės yra laikytini nesavalaikiais – teismas juos vertins ir dėl jų pasisakys vėlesnėje proceso stadijoje;

7.3.       Pareiškėjas, atskirajame skunde kvestionuodamas suinteresuoto asmens savarankiško prašymo dėl proceso atnaujinimo prima facie pagrįstumą, taip pat nurodo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Šis pareiškėjo pastebėjimas yra iš dalies teisingas, tačiau suinteresuotas asmuo sumokėjo žyminį mokestį, dėl ko aptariamas procesinis trūkumas laikytinas pašalintu. Kita vertus, kategoriškai nesutiktina su pareiškėjo pasamprotavimais, jog suinteresuotas asmuo ginčo atveju pareiškė net kelis savarankiškus reikalavimus, kurie visi iš esmės yra turtiniai ir turėjo sumokėti žyminį mokestį nuo 658 790,18 Eur sumos. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo, kaip ir pareiškėjas, prašo teismo atnaujinti procesą, todėl konstatuotina, jog už savarankišką prašymą atnaujinti procesą ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje suinteresuotas asmuo turėjo sumokėti 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį;

7.4.       Pareiškėjas nepaneigė, jog egzistuoja reali grėsmė būsimos teismo nutarties įvykdymui, tiksliau, nepaneigė nei nesąžiningo savo elgesio, nei blogos savo turtinės būklės. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje expressis verbis nepasisakė dėl konkrečių pareiškėjo veiksmų, neatitinkančių sąžiningo elgesio standarto, tačiau akivaizdu, jog šiuo aspektu taipogi palaikė suinteresuoto asmens poziciją. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, niekaip negali būti laikomas sąžiningu toks skolininkas, kuris pakankamai ilgą laiką sąmoningai slepia ir netgi galimai klastoja savo turtinę būklę;

7.5.       Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kokiems kitiems kreditoriams (neskaitant suinteresuoto asmens), kokio dydžio ir kokiais terminais vykdytinus įsipareigojimus jis turi. Kita vertus, pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, kad su visais kreditoriais, kuriems iki šiol buvo skolingas, atsiskaitė ir, kas svarbiausia, atsiskaitė esant pritaikytam turto areštui pagal teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) pagal vykdomuosius raštus. Atsižvelgiant į visa tai, darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėjas turi pakankamai kitų pajamų šaltinių (kurių, savaime suprantama, neišviešina nei suinteresuotam asmeniui, nei teismui), t. y. jis gauna pajamas ne vien tik iš nekilnojamojo turto pardavimo veiklos;

7.6.       Jei teismas laikytų, kad pareiškėjo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo gali būti nagrinėjamas (sprendžiamas) apeliacinėje instancijoje, tai šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė nei to, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis realiai (iš tikrųjų) galėtų patirti nuostolių, juo labiau net 1,5 mln. Eur nuostolių, nei to, jog neužtikrinus nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, tokių nuostolių išieškojimas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas;

7.7.       Jei teismas laikytų, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo gali būti nagrinėjamas (sprendžiamas) apeliacinėje instancijoje, tai šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju pareiškėjas atskirajame skunde suformuluotu prašymu siekia ne laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bet iš esmės jų panaikinimo, kas ne tik neatitiktų, bet netgi paneigtų suinteresuoto asmens kaip kreditoriaus teisėtus interesus. Juo labiau, kai pats pareiškėjas jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė to, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nekilnojamojo turto areštas) neproporcingai varžo jo interesus. Pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinimas, be kita ko, reikštų sąlyginio sprendimo (nutarties) priėmimą, kas yra draudžiama pagal proceso įstatymą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

8.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-21 nutarties, kuria tenkintas suinteresuoto asmens UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirajame skunde pareikštų naujų alternatyvių reikalavimų

9.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „Saulės sonata“ suformulavo naujus procesinius prašymus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme: taikyti reikalavimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą – įpareigoti ieškovę UAB „Veikmės statyba“ per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti 1,5 mln. Eur arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją, įpareigojimo neįvykdžius, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti; arba leisti UAB „Saulės sonata“ vykdyti nekilnojamojo turto vienetų, esančių pastate FA, adresu (duomenys neskelbtini) ir pastate SOL, adresu (duomenys neskelbtini), bei požeminės parkavimo aikštelės vietų pardavimą, 20 proc. nuo kiekvieno sandorio nukreipiant depozito suformavimui, kuris būtų laikomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusio antstolio E. Sergėjevo depozitinėje sąskaitoje.

10.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad minėtus procesinius prašymus apeliantė būtų pateikusi pirmosios instancijos teismui ir dėl jų skundžiama nutartimi būtų pasisakęs teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog minėti atskirojo skundo prašymai negali būti apeliacijos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo prašymų plačiau nepasisako (CPK 312 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

Dėl tikėtino ieškinio (prašymo) reikalavimo pagrįstumo

12.       Teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas kreditoriams palankus teismo sprendimas. Nustačius, kad pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011; 2011-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011; 2018-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-116-236/2018 ir kt.). Tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad kreditoriui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

13.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

14.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Veikmės statyba“ pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus, jos įsitikinimu, pagrindžiančius prašymo reikalavimus, rėmėsi tiek byloje esančiais įrodymais (2019-03-01 galutiniu atliktų darbų aktu), tiek nagrinėjamoje byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais ir teismų praktika. Todėl remiantis apeliantės argumentais šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog suinteresuotas asmuo naudoja akivaizdžiai neleistiną teisių gynimo būdą bei prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Taigi, vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, suinteresuotas asmuo pagrindė. Teismas taip pat pažymi, jog prašymo reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, todėl apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su tarp šalių patvirtintos taikos sutarties vykdymu ir šalių priešpriešiniais įsipareigojimais, bus vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau ne šioje proceso stadijoje, kai tik prima facie sprendžiama dėl pateikto prašymo pagrįstumo. Akcentuotina ir tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). 

15.       Apelianto nurodytos aplinkybės, jog suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo yra neapmokėtas žyminiu mokesčiu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčijama teismo nutartimi neteisingai ir nepagrįstai buvo pasisakyta dėl tikėtino prašymo pagrindimo, kita vertus, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad UAB „Veikmės statyba“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus apie tai, jog 2021-02-18 sumokėjo 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t. b. l. 50, DOK-33885). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žyminio mokesčio sumokėjimo dydžio klausimas nėra šios apeliacijos dalykas.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių

16.       Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).

17.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui (CPK 178 straipsnis).

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Taigi aplinkybė, kad atsakovė galimai neturi turto, kuriuo būtų galima užtikrinti visą ieškinio reikalavimą, ir darbuotojų, nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1068-236/2020).

19.       Suinteresuotas asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ nesąžiningumu, taip pat bloga finansine padėtimi. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo neatsiskaito už atliktus ir perduotus darbus, taip pat nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, be to, slepia tikrąją savo turtinę (finansinę) padėtį, kadangi iki šiol nėra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui savo finansinių ataskaitų rinkinio už 2019 m., o finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 m. duomenimis, jos finansinė padėtis yra bloga, ji daug metų veikia nuotolingai. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, jog pareiškėja galimai ne tik slepia, bet ir klastoja savo turtinę padėtį, nes finansinės atskaitomybės dokumentuose ir pareiškėjos pateiktose pažymose nesutampa pareiškėjos turimas turtas ir gautos pajamos, be to, visas pareiškėjas priklausantis nekilnojamas turtas yra įkeistas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis suinteresuoto asmens prašyme nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, iš esmės įvertinęs pareiškėjos finansinę padėtį ir nuostolingą veiklą pagal 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat konstatavęs, jog pareiškėja nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, kadangi kreditoriai yra priversti teisminio proceso tvarka reikalauti susidariusių skolų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neįrodo UAB „Saulės sonata“ veiksmų nesąžiningumo, jos siekio paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

20.       Pirma, 2018 m. balanso duomenis, apeliantė UAB „Saulės sonata“ turėjo turto už 16 452 515,00 Eur, iš kurio didžiąją dalį (10 816 351,00 Eur) sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 13 330 894,00 Eur, t.y. viršijo pusę į balansą įrašytos apeliantės turto vertės („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (3 t., b. l. 167, DOK-12634). 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, UAB „Saulės sonata“ veikė nuostolingai ir patyrė 800 252,00 Eur nuostolių, kurie, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, padidėjo. Apeliantė taip pat pateikė jos užsakymu 2020-11-09 ir 2020-12-07 parengtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose nurodyta apeliantei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė, tačiau pažymėtina, jog aukščiau minėtas 2021-01-27 antstolio turto aprašas patvirtina, jog apeliantei priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (požeminės automobilių saugyklos), taip pat gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra areštuotos, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantės teiginiams, jog ji realiai disponuoja atskirajame skunde nurodytos vertės nekilnojamuoju turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyti duomenis patvirtina, jog apeliantė turi finansinių sunkumų, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., 19 punktą).

21.       Antra, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėja nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, apeliantė skunde nurodė, jog su ginčo nutartyje nurodytais kreditoriais yra atsiskaityta ir vykdomosios bylos užbaigtos bei kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolių patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo. Todėl nėra pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, jog ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais UAB „Autokausta“, UAB „Šebsta“ ir UAB „Prime Partners“ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 13, DOK-21789). Suinteresuoto asmens samprotavimai, jog buvo atsiskaityta po ginčo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pareiškėja galimai turi kitų pajamų šaltinių, kurių neviešina bei slepia turtą, savaime neįrodo pareiškėjos nesąžiningumo bei pajamų slėpimo.

22.       Trečia, byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė nėra įvykdžiusi savo pareigos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 metus, tačiau vien ši aplinkybė taip pat neįrodo pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo nagrinėjamo atskirojo skundo kontekste. Esant panašioms aplinkybėms tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1068-236/2020, 17 punktas).

23.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pagrįstai sprendė, jog prašymas tikėtinai pagrįstas, kita vertus, neteisingai vertino aplinkybes susijusias su grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Apeliantės UAB „Saulės sonata“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Veikmės statyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėjas                                  Žilvinas Terebeiza