Apeliacinės instancijos teismo teisėja L. Aleknavičienė          Civilinė byla Nr. 2S-798-124/2013

Teisėja A. Butkuvienė                                             Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02976-2012-5     

                                     Procesinio sprendimo kategorija 110.5.                                                                                   

(S)

                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                    N U T A R T I S

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2013 m. spalio 21 d.

                                                           Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės  G. J. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, ir

n u s t a t ė :     

                                                            I. Ginčo esmė

              Ieškovė G. J. ieškiniu kreipėsi į teismą (1 t., 1–4 b. l.), prašydama pripažinti neteisėtu  traktoriaus nuomos sutarties nutraukimą, priteisti iš atsakovo UAB „MLVS“ 89 777,49 Lt skolą, 7855 Lt palūkanų, 15 000 Lt nuostolių, 5 proc. palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

              Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė (2 t., 23–29 b. l.).

2013-07-25 ieškovė Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydama  panaikinti 2013 m. birželio 21 d. sprendimą, atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (2 t., 32–34 b. l.).

                     II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi (2 t., 40–41 b. l.) nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos žyminio mokesčio sumokėjimui. Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovės santuokos nutraukimo. Minėtoje civilinėje byloje vienas iš ieškovės reikalavimų yra  padalinti santuokoje įgytą turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo ir asmeninėn ieškovės nuosavybėn priteisti turto už 286546 Lt; priteisti iš ieškovės atsakovui 95515 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, ją išmokant dalimis per vienerius metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, jog ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi turto, kurio vertė 286546 Lt. Už nelygiai padalinto turto dalį ieškovė galėtų per vienerius metus sumokėti 95515 Lt kompensaciją, kas sudaro apie 7900 Lt per mėnesį, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovės teiginiai apie jos sunkią turtinę padėtį yra visiškai nepagrįsti ir pagrindo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra. Aplinkybė, jog G. J. naudojasi advokato paslaugomis nesikreipdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pati savaime prieštarauja jos teiginiams apie sunkią jos turtinę padėtį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė G. J. atskiruoju skundu (2 t., 44–45 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-07-26 nutartį, priimti naują nutartį – atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant apeliacinį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Mažeikių rajono apylinkės teismas neįvertino tų aplinkybių, kad santuokos nutraukimo byloje pareikšta ir daug kreditorinių reikalavimų, yra įsiskolinimų tiekėjams ir valstybei, turtas yra ginčo objektas, turtas yra mažesnės vertės negu įsiskolinimai, turtas yra areštuotas ir įkeistas, todėl jo realizacija negalima. Mažeikių rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė augina mažametį vaiką, kurio išlaikymui negauna pajamų nei iš valstybės, nei iš sutuoktinio. Ieškovės pajamos visada buvo iš ūkininko ūkio, kurio veikla dėl jos sutuoktinio kaltės yra sutrikdyta.

2. Mažeikių rajono apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė naudojasi advokato paslaugomis, nesikreipdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, ir tai savaime prieštarauja teiginiams apie sunkią turtinę padėtį. LR civilinio proceso kodeksas nesieja atleidimo nuo žyminio mokesčio su naudojimusi valstybės garantuojama teisine pagalba. Be to, teismas neturi duomenų, kas apmoka ieškovės advokato paslaugas. Ieškovei sunkioje materialinėje padėtyje padeda ūkininkaujantys tėvai.

3. Mažeikių rajono apylinkės teismas nutartyje neteisingai vertino aplinkybę, kad ieškovė galėtų santuokos nutraukimo atveju savo sutuoktiniui sumokėti didelę piniginę kompensaciją. Taip atsitiktų tik ateityje, jei pilnai būtų patenkintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir pagal ieškovės pageidavimą padalintas turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai. Bet su tuo nesutinka sutuoktinis ir neaišku koks ateityje bus teismo sprendimas šiuo klausimu.

4. Gavusi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-07-26 nutartį ieškovė sumokėjo dalį žyminio mokesčio t. y. 200 litų. Paduodama apeliacinį skundą ji turėtų sumokėti 3253 litų dydžio žyminį mokestį. Tokio dydžio žyminį mokestį ieškovė neišgali sumokėti, todėl prašo nuo dalies žyminio mokesčio atleisti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t., 52–54 b. l.)  atsakovas UAB „MLVS“  prašo atmesti G. J. atskirąjį skundą, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-07-26 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių Telšių rajono apylinkės teismo 2012-03-06 nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2011 m. spalio 6 d. nutartis c.b. Nr. 2-2120/2011).

CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą bei turinį, 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, pateikdama pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, kartu prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikė pažymą iš Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, kad jokių išmokų negauna bei VSDFV Mažeikių skyriaus pažymą, jog yra vaiko priežiūros atostogose bei nurodė, kad neturi pajamų, ir negauna pašalpų. Teikdama atskirąjį skundą apeliantė jokių papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį taip pat nepateikė. Byloje esantys dokumentai neatspindi visos realios jos turtinės padėties. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu, visus įrodymus apie savo turtinę padėtį apeliantė privalėjo teismui pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio. Nesant įrodymams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Apeliantė nepateikė teismui turto ir pajamų deklaracijų, duomenų apie lėšas, esančias banko sąskaitose, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o samdo advokatą savo lėšomis, kas patvirtina, kad apeliantės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kaip ji nurodo. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė įrodymus apie dalies žyminio mokesčio (200 Lt) sumokėjimą ir pakeitė prašymą, prašydama atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (46 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į auksčiau nurodytus motyvus, ieškovės atskirąjį skundą tenkina iš dalies, įpareigodamas ieškovę iki 2013 m. lapkričio 4 d.  sumokėti dalį žyminio mokesčio – 1000 Lt.  

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino apeliacinio skundo trūkumus reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau apeliantei sumokėjus dalį žyminio mokesčio, pirmosios instancijos nutartis keistina, nustatant apeliantei terminą iki 2013-11-04 sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Atsakovas UAB „MLVS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti 500 Lt  bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai patvirtinančius įrododymus. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas patenkintas iš dalies (33 proc.), į tai, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą nėra sudėtingas ir nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų, iš ieškovės G. J. atsakovui priteistinos 200 Lt patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  337 straipsnio 4 punktu,  teismas

n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti G. J. terminą iki 2013 m. lapkričio 4 d. sumokėti 1000 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Išaiškinti  G. J., kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Priteisti iš G. J. atsakovui UAB „MVLS“ 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                                            Laisvė Aleknavičienė