Administracinė byla Nr. N3-242-06
Procesinio sprendimo kategorija 29.; 26.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 21 d. nutarimo Ž.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija n u s t a t ė:
Šiaulių mieto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato pareigūnas 2005 m. gegužės 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž.K. dėl ATPK 62 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad 2004 m. lapkričio - gruodžio mėnesių laikotarpiu viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, kuriai tuo metu vadovavo Ž.K., be leidimo savavališkai iškirto ir išvežė 66 egles, 6 juodalksnius ir 3 uosius, kurių bendras tūris 30,01 m3, augusių miškų ūkio paskirties žemėje, siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys – Rubikiai apsauginėje zonoje tarp Paežerio girininkijos 144-146 ir 153-154 kvartalų bei Taruškų girininkijos 147-152 ir 155-156 kvartalų, tuo pažeidė aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. Dl-386 patvirtintos Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos reikalavimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2005-05-26 nutarimu Ž.K. pagal ATPK 62 str. 2 d. paskirta 3000 litų bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž.K. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2005-05-26 nutarimą, kuriuo jam pagal ATPK 62 str. 2 d. buvo paskirta 3000 Lt bauda, ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjo nuomone, administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, kadangi medžiai buvo kertami VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ eksploatuojamo geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zonoje, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-04 nutarimu Nr. 127 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 10 punktą ši zona negali būti laikoma miško paskirties žeme. Todėl medžiai, keliantys pavojų eismo saugumui, žmonėms ir statiniams, galėjo būti kertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir neatlyginant želdinių vertės. Taip pat paaiškino, kad kirtimo darbus organizavo už geležinkelio ir jo įrenginių priežiūrą tiesiogiai atsakingas meistras. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pagal pareigybės aprašymą VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dirbančiam meistrui yra tiesiogiai pavesta užtikrinti saugų traukinių eismą ir tuo reikalu organizuoti geležinkelio kelio priežiūros darbus, kuriuos vykdant jis atsako už gamtos apsaugą. Dėl nurodytos priežasties Ž.K. negali būti laikomas ATPK 62 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo subjektu ir traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Nuobaudą paskyrusios institucijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė netenkinti Ž.K. skundo. Paaiškino, kad VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ apsauginėje zonoje nutarime nurodytoje vietoje tarp Paežerio girininkijos 144-146 ir 153-154 kvartalų bei Taruškų girininkijos 147-152 ir 155-156 kvartalų yra miškų ūkio paskirties žemė, ji nustatyta tvarka priskirta IV (ūkinių) miškų grupei, tai brandus miškas. Medžių kirtimui šioje zonoje VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ turėjo gauti leidimą miškui kirsti. Pažymėjo, jog Ž.K. buvo nubaustas kaip viešosios įstaigos vadovas, kuriam administracinė atsakomybė kyla kaip pareigūnui.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 21 d. nutarimu nutarė skundą patenkinti: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2005 m. gegužės 26 d. nutarimą, kuriuo Ž.K. pagal ATPK 62 str. 2 d. buvo paskirta 3000 litų administracinė bauda, ir administracinę bylą nutraukti. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog laikotarpyje, kai buvo nustatytas 66 eglių, 6 juodalksnių ir 3 uosių iškirtimas siaurojo geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zonoje, bei nutarimo skirti administracinę nuobaudą metu, Ž.K. vykdė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigas. Šioje įstaigoje yra numatyta viršininko-meistro pareigybė, į kurią pagal 2002-01-23 sudarytą darbo sutartį Nr.4 buvo priimtas D.L. Šį darbą D.L. dirbo ir protokole nurodytu laikotarpiu. Meistro atliekamas funkcijas reglamentuoja VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus 2002-02-01 patvirtinti Meistro pareigybės nuostatai. Šie nuostatai nustato, kad meistras organizuoja ir skirsto kelio priežiūros darbus, kurie užtikrina siaurojo geležinkelio funkcionavimą ir saugų eismą, atsako už įrengimų techninę būklę, priežiūrą ir remontą, gamtos apsaugą ir kt. Teismo posėdyje apklaustas D.L. parodė, kad 2004 m. gruodžio 23 d. ir dar kelias dienas po to VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ eksploatuojamo siaurojo geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zonoje Taruškų, Paežerio ir Rubikių ruožuose buvo kertami medžiai. Leidimu kirtimui jis nesirūpino, jo vadovaujami darbininkai kirto medžius, kėlusius grėsmę geležinkelio eismui, buvo kertami ir augantys, ir išvirtę, sausi ar papuvę medžiai, augę tiek pavieniui, tiek ir atskiromis grupėmis. Liudytojas manęs, kad kertant apsaugos zonoje medžius, kurie kelia grėsmę geležinkelio eismui, leidimas kirsti mišką nėra reikalingas (b.l. 67). Teismas nurodė, jog šie liudytojo parodymai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž.K. paaiškinimus, kad siaurojo geležinkelio ir jo įrenginių apsauginėje zonoje tarp Paežerio girininkijos 144-146 ir 153-154 kvartalų bei Taruškų girininkijos 147-152 ir 155-156 kvartalų medžių kirtimo darbus vykdė atsakingo už šiuos darbus meistro vadovaujama darbininkų brigada. Be to, iš liudytojos M.L. parodymų taip pat matyti, kad D.L., kaip VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ atsakingas darbuotojas, tiesiogiai dalyvavo darbuose, susijusiuose su medžių kirtimu apsaugos zonoje. Teismas pažymėjo, jog pagal ATPK 62 str. administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba sužalojimą valstybei priklausančioje miško žemėje gali būti taikoma tiek asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, tiek ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, priėjo išvados, kad nors įmonės (įstaigos) vadovas yra atsakingas už bendrą įmonės (įstaigos) ūkinės veiklos organizavimą ir su tuo susijusių organizacinių reikalų tvarkymą, tačiau esant nustatyta tvarka reglamentuotam pareigų paskirstymui tarp įmonės (įstaigos) darbuotojų ir nustatytai atsakomybei už jų nevykdymą, nėra pagrindo plečiamai aiškinti įmonės (įstaigos) vadovo atsakomybės ribų. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Ž.K. būtų tiesiogiai atlikęs kokius nors konkrečius veiksmus, susijusius su medžių kirtimo geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zonoje organizavimu ar kirtimo darbų vykdymu. Todėl Ž.K. nėra ATPK 62 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo subjektas ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005-10-21 nutarimą ir priimti naują sprendimą, t.y. palikti galioti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2005-05-26 nutarimu Ž.K. paskirtą administracinę nuobaudą. Apelianto nuomone, teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nesutinka su teismo išvada, kad Ž.K. kaip įmonės (įstaigos) vadovas nėra atsakingas už savo vadovaujamos įstaigos darbuotojų veiksmus. Teismas privalėjo įvertinti visus įrodymus, o ne apsiriboti tik tuo, kad Ž.K. kaip įmonės vadovas neatliko tiesioginių veiksmų, susijusių su medžių kirtimo geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zonoje organizavimu ar kirtimo darbų vykdymu. Tuo labiau, kad toks neteisėtas kirtimas buvo ne pirmas, nes rasta ir senesnių nukirstų medžių kelmų. Apelianto nuomone, Ž.K. kaip įmonės (įstaigos) vadovas privalėjo kontroliuoti savo pavaldinių pareigų atlikimą, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kad nebūtų pažeidinėjami kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai. Teismas neaiškino materialinės teisės normų ir nevertino aplinkybių, susijusių su kitais šio teisės pažeidimo sudėties elementais. Apelianto nuomone, Ž.K., vadovaujami darbuotojai pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Miškų įstatymo 9 str. 6 d. ir 10 str. 2 d., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos 3 bei 4 punkto reikalavimus. Šiaulių apygardos prokuratūros 2005 m. balandžio 29 d. nutarime baudžiamoje byloje Nr. 43-1-0001-05 taip pat konstatuojama, kad VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, kirsdamas medžius, pažeidė leidimų išdavimo tvarką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Ž.K. yra įmonės (įstaigos) vadovas, kuris atsako už savo pavaldinių veiksmus. Aišku, kad neteisėti kirtimai nevyko be jo žinios, leidimas miškui kirsti be vadovo žinios (parašo) negalimas, kaip negalimas be vadovo žinios iškirstos medienos užpajamavimas įmonės (įstaigos) buhalterijoje. Be to, pats Ž.K. bylos svarstyme yra nurodęs, kad tokie kirtimai ir anksčiau buvo atliekami neturint reikiamo leidimo. Apelianto teigimu, Ž.K. kaip įmonės (įstaigos) vadovas yra tinkamas ATPK 62 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo subjektas, todėl privalo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taip pat pažymi, jog atsakomybė vadovui gali atsirasti ne tik nesant tiesioginių veiksmų, bet ir nevykdant ar aplaidžiai vykdant įstatymų numatytas pareigas, bei esant įmonės (įstaigos) pavaldinių atliekamų pareigų kontrolės stokai.
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu įrodymų vertinimu bei teismo išvada, jog Ž.K. veikoje nėra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal ATPK 62 str. administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba sužalojimą valstybei priklausančioje miško žemėje gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus bei asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta įrodymų apie tai, kad neteisėtas medžių kirtimas buvo vykdomas pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus Ž.K. nurodymą. Priešingai, byloje nustatyta, kad siaurojo geležinkelio ir jo įrenginių apsauginėje zonoje tarp Paežerio girininkijos 144-146 ir 153-154 kvartalų bei Taruškų girininkijos 147-152 ir 155-156 kvartalų medžių kirtimo darbus vykdė atsakingo už šiuos darbus meistro D.L. vadovaujama darbininkų brigada. Iš VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ meistro pareigybės nuostatų matyti, kad meistras organizuoja ir skirsto kelio priežiūros darbus, kurie užtikrina siaurojo geležinkelio funkcionavimą ir saugų eismą, atsako už įrengimų techninę būklę, priežiūrą ir remontą, gamtos apsaugą (b.l. 75-77).
Apelianto nurodoma aplinkybė, kad visa neteisėtai iškirta mediena buvo įtraukta į VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ buhalterinę apskaitą, Ž.K. kaltės organizuojant neteisėtą miško kirtimą neįrodo, nes šie veiksmai buvo atliekami jau po to, kai medžiai buvo iškirsti. Taip pat atmetami apelianto argumentai, kad Ž.K. įvykdė inkriminuojamą teisės pažeidimą neveikimu, t.y. neužtikrindamas jam pavaldžių darbuotojų kontrolės.
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog nustačius, kad Ž.K. nėra tinkamas teisės pažeidimo subjektas, nėra pagrindo vertinti, ar yra kiti jam inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties elementai. Administracinėn atsakomybėn jis negali būti traukiamas, todėl pagal ATPK 250 str. 1 p. ši byla nutraukta pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Algirdas Taminskas