Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-502-260-2011].doc
Bylos nr.: 2A-502-260/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Transportes Samesan,S.L. B3380917 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU
Bylos, kuriose taikyti atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios valstybės teisę (renvoi)
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Sutarčių teisė:
Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
Sutarčių aiškinimas
Paskola:
Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
Jungtinė veikla (partnerystė)
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodymų vertinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

                                               Civilinė byla Nr. 2A-502-260/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00586-2010-2

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 42.6;

42.8; 63.1; 71; 114.11;121.21;

(S)

                                                                                                                                                                                

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės  5 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,

kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovui V. S.,  ieškovo  atstovui  advokatui  Gilbertui Kinderevičiui,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-11411-713/2010 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui „Transportes Samesan, S.L.“, trečiajam asmeniui G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

           Ieškovas V. S. ieškiniu (b.l. 3-7) prašė priteisti iš atsakovo  Ispanijos įmonės „Transportes Samesan, S.L“ 51.792 Lt  skolos, 3.117,88 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2009-03-02 su atsakovu Ispanijos įmone „Transporters Samesan, S.L.“, atstovaujama G. K., pasirašė sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 13.000 EUR (44.886,40 Lt), o atsakovas įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis išnuomoti autobusą ir sumokėti ieškovui 50 procentų pelno, gauto iš šios veiklos, bei iki 2009-12-01 grąžinti paskolą. Ieškovas, vėliau papildomai atsakovo prašymu 2009-03-26, suteikė 4.000 EUR (13.811,20 Lt) paskolą, pervesdamas pinigus į atsakovo sąskaitą. Atsakovas sutarties nevykdė ir negrąžina ieškovui sumokėtų pinigų. Ieškovui paraginus, atsakovas sumokėjo tik 2.000 EUR (6.905,60 Lt) skolos, likusios skolos dalies atsakovas gera valia negrąžina. Atsakovas ieškovui yra skolingas 15.000 EUR (51.792 Lt) skolos, 3.117,88 Lt  delspinigių.

Atsakovas „Transportes Samesan, S.L.“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l.28-32). Nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, o ne paskolos sutartis. Šalys susitarė kooperuodami bendras lėšas dalyvauti bendroje veikloje ir gauti pelną. Bendrų tikslų įgyvendinimui ieškovas į atsakovo sąskaitą bankiniu pavedimu pervedė 13.000 EUR, o vėliau dar 4.000 EUR. Šalys buvo sutarusios, kad ieškovo investicijos į bendrą veiklą bus ženkliai didesnės nei 17.000 EUR. Todėl ieškovas, kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvis, negali reikalauti susigrąžinti  į bendrą veiklą įnešto turto dalies. Atsakovas „Transporters Samesan, S.L.“ trečiajam asmeniui G. K. nebuvo suteikęs įgalinimų veikti bendrovės interesais ir pasirašyti 2009-03-02 sutartį.

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu (b.l. 114-116) ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3.146 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai iš ieškovo priteisė 65 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos, o ne paskolos sutartis. Aiškindamas ieškovo ir atsakovo sudarytos 2009-03-02 Sutarties nuostatas, teismas padarė išvadą, kad sutartis turi jungtinės veiklos sutarčiai būdingus požymius: 1) šalių susitarimas dalyvauti bendroje veikloje, įsipareigojant įgyvendinti tam tikrus tikslus (Sutarties 1 ir 2 punktai)  - šalys buvo susitarę, kad atsakovas vieną iš trijų siūlomų autobusų išnuomos iš D. Antonio F. Hidalgo de la Cerda; 2) sutarties šalių interesas nukreiptas bendram tikslui pasiekti - gauti pelną (Sutarties 1.1 – 1.2 punktai, 4 punktas) - atsakovas įsipareigojo  vieną kartą per mėnesį ieškovui išmokėti 50 procentų pelno, gauto eksploatuojant autobusą ir teikti ataskaitą už autobuso eksploataciją. Atsakovas po 2009-03-02 Sutarties pasirašymo sumokėjo pelno dalį iki einamojo mėnesio 15-25 dienos elektroninio pavedimo būdu, 2009-11-20 pervesdamas ieškovui 497,43 EUR (b.l. 96-97), nurodydamas dalinį paskolos grąžinimą. Taip pat atsakovas 2009-03-26 Transporto paslaugų sutartimi Nr. 01 įsipareigojo išnuomoti iš R. Stankevič IĮ „Romeksas“ tris transporto priemones (autobusus) ir atsiųsti į Ispaniją 3 vairuotojus remontuoti ir aptarnauti išnuomotas transporto priemones (autobusus) (Sutarties 1.3, 2.1.1, 2.1. punktai). Minėta sutartis įrodo, kad šalys derino savo veiksmus, tarėsi dėl autobusų nuomos turizmo paslaugoms Ispanijos Karalystėje.

 

Apeliaciniu skundu (b.l. 119-125) ieškovas V. S. prašo panaikinti 2010 m. spalio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad teismas pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.  Kauno miesto apylinkės teismas sutarties sąlygas turėjo aiškinti silpnesniosios šalies, t.y. atsakovo, naudai, nes sutartis sudaryta tarp fizinio asmens ir verslo subjekto.  Nors teismas sprendime nurodė, kad nesiremia pažodiniu sutarties aiškinimu, tačiau sutarties sąlygas aiškino būtent lingvistiniu būdu. Teismas neturėjo remtis vien pažodiniu sutarties aiškinimu, kuriame nurodyta, jog ieškovas gaus 50 proc. iš autobuso nuomos, o atsakovas nuomos autobusus ir teiks ataskaitą apie pelną. Teismas privalėjo sutartį aiškinti atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius santykius ir kaip sutartis buvo vykdoma. Pagrindinė Sutarties I dalies 1 punkto sąlyga buvo paskolinti įmonei pinigus tam tikram tikslui, tai buvo tikslinė paskola. Tai, kad ieškovui atsakovas pagal Sutarties I dalies 3 punktą įsipareigojo sumokėti 50 procentų pelno, negalėjo būti traktuojama kaip dalyvavimas bendroje veikloje, nes ši sąlyga buvo atlyginimas ieškovui už naudojimąsi suteikta paskola. Sutarties II dalies 4 punkte ir III dalyje buvo numatyta,  kad atsakovas privalo grąžinti paskolą 2009-12-01. Sutartis buvo terminuota, ir jos šalys susitarė, jog paskolos grąžinimas yra esminė šios sutarties sąlyga, paskolos tikslingumas taip pat buvo apibrėžtas. Esant sudarytai tikslinei paskolai, ieškovas turėjo teisę gauti informaciją, ataskaitas apie pinigų panaudojimą. Teismui nustačius, jog ginčo sutartis yra jungtinės veikios, nėra aišku, kokį įnašą šioje veikloje padarė atsakovas, nes autobuso, nurodyto sutartyje, nenuomojo, ataskaitų neteikė, įmonės pelno nesidalino. Kad ieškovo tikslas buvo suteikti paskolą įmonei, o atsakovo gauti paskolą, įrodo šie šalių veiksmai: sudaryta  sutartis  buvo  terminuota (Sutarties III dalies 1 p.), palūkanų norma (dydis) už naudojimąsi paskola buvo nustatyta atsižvelgiant į atsakovo gaunamą pelną iš tikslinės paskolos panaudojimo, už negrąžintą paskolą buvo numatytos netesybos (Sutarties II dalies 7 p.), ieškovas, pervesdamas lėšas,  nurodė, jog tai yra paskola, sutarties dalykas buvo pinigai, o ne bendra veikla, atsakovas neišnuomojo sutarties I dalies 1 punkte nurodyto autobuso, paskolą naudojo ne pagal paskirtį, atsakovas po ieškovo raginimų grąžindamas lėšas pats pripažino ir pavedime nurodė, jog tai yra „dalinis paskolos grąžinimas“, o ne „pelnas“ iš autobusų nuomos, ieškovas nedalyvavo atsakovo veikioje, nekoordinavo jokių atsakovo veiksmų, nuolat gyveno Lietuvoje, todėl jokios bendros veiklos su atsakovu nevykdė, atsakovas byloje įrodinėjo, kad iš ieškovo  gautus pinigus investavo  ne į sutartyje  nurodytą autobusų nuomą, o į R. Stankevič IĮ „Romeksas“ autobusų nuomą, t.y. į įmonę, kuri neturi ir neturėjo jokių santykių su ieškovu  ir ieškovas dėl nuomos iš šios įmonės su atsakovu nesitarė. Visi šie šalių veiksmai, tiek sutarties sudarymo metu, tiek sekę po jos sudarymo, patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę tikslinės paskolos santykiai. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas vykdė sutartį, sumokėjo pelno dalį. Atsakovas grąžino dalį skolos ir tai nurodė pavedimo paskirtyje. Be to, sutartis buvo sudaryta 2009-03-02, o „pelnas“ pagal teismo išvadą buvo pervestas tik 2008-11-20, t.y. po 8,5 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, ir kai iki sutarties galiojimo ir pinigų grąžinimo liko 10 dienų. Teismas nepagrįstai byloje rėmėsi Transporto paslaugų sutartimi Nr.01, sudaryta 2009-03-26 tarp atsakovo ir R.Stankevič IĮ „Romeksas“. Aplinkybę, kad tarp atsakovo ir R.Stankevič IĮ „Romeksas“ buvo sudaryta sutartis, ieškovas sužinojo tik atsakovui pateikus sutartį teismui. Ieškovas nežinojo apie šios sutarties egzistavimą, kaip ir nežino apie kitus atsakovo verslo partnerius. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas dalyvautų šitų dviejų subjektų sandoriuose. Ieškovo atstovas dar 2010-04-21 rengiamajame posėdyje nurodė, jog ieškovas niekuo nėra susijęs su R. Stankevič IĮ „Romeksas“, ir pats teismas atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, kaip neturinčius ryšio su byla, tačiau vėliau priėmė kaip įrodymą atsakovo ir R. Stankevič IĮ „Romeksas“ 2009-03-26 Transporto paslaugų sutartį Nr.01, kuri neturi jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant santykius tarp ieškovo ir atsakovo. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir sąsajumo taisykles. Teismas nepagrįstai nustatė, jog trečiasis asmuo G. K. veikė teisėtai, ir sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant jo įgaliojimų. Pats atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad G. K. sutartį su ieškovu sudarė būdamas neįgaliotas. Ieškovas reikalavo tenkinti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str., 6.242 str. pagrindu, tačiau teismas padarė išvadą, jog net pasirašyta neįgalioto asmens, sutartis turi teisinę galią. Kadangi sandoris yra sudarytas neįgalioto asmens, negalioja, todėl visos pervestos lėšos atsakovui privalo būti grąžintos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, net ir ieškovui nurodžius netinkamus teisinius pagrindus (paskolos, nepagrįsto praturtėjimo, pinigų gavimo be teisinio pagrindo), teismas turėjo ieškinį tenkinti ir skolą ieškovui priteisti kitais teisiniais pagrindais (CK 6.217 str. l d.; 6.221 str.; 6.222 str.; 6.980 str.), kadangi faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Atsakovas nuo pat pradžių neturėjo tikslo vykdyti sutarties ir jos nevykdė, teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškinį pilna apimtimi bei taikyti restituciją. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 307 straipsnyje nustatytą sprendimo apskundimo terminą, nes viena iš šalių yra užsienyje registruotas subjektas. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė 3.146 Lt dydžio atstovavimo išlaidas. Atsakovo atstovas dalyvavo tik 2 parengiamuosiuose posėdžiuose. Be to byloje nėra pateikta suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, kuria remiantis galima būtų nustatyti, jog atsakovas patyrė tokio dydžio išlaidas.

 

Atsakovas ir trečiasis asmuo  atsiliepimų į  apeliacinį  skundą nepateikė.

 

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme  ieškovas prašė jo apeliacinį  skundą  patenkinti.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato,  kad  bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teisėjų  kolegija, įvertinusi  ieškovo  apeliaciniame  skunde nurodytus  argumentus, sutinka  su  pareikšta  nuomone, kad   apskųstasis  Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas  priimtas  pažeidžiant  materialinės ir procesinės teisės normas,  yra  nepagrįstas, o todėl  naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas  atmetė  ieškovo  pareikštus   reikalavimus  priteisti  jam iš atsakovo  skolą  ir  netesybas, pripažindamas,  kad   šalys  2009 m.  kovo 2 d. sudarė  ne  Paskolos, o  Jungtinės  veiklos  sutartį. Apeliaciniame  skunde   ieškovas teigia, kad teismas  netinkamai  kvalifikavo  tarp  šalių  susiklosčiusius  sutartinius  santykius, nes  šalys  ketino  ir  sudarė  tikrai  Paskolos, o ne  Jungtinės veiklos  sutartį.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti.

Pirmosios instancijos teismas  aiškino, kad  2009 03 02  tarp šalių sudaryta sutartis (b.l. 8-10) yra  Jungtinės veiklos sutartis,  tačiau  ją  tokia  negalima  laikyti,  nes  neaiškus  yra  antrojo partnerio – atsakovo – įnašas  į  bendrą  veiklą, jis  sutartyje  neaptartas, tačiau sutartyje  aptartas  pinigų  grąžinimo  laikas,  netesybos  už  nesavalaikį  skolos  grąžinimą,  kas  nebūdinga  jungtinės  veiklos  sutarčiai. Teisėjų  kolegija  vertina,  kad  2009 m.  kovo 2 d. sutartis  yra  pinigų  paskolos  sutartis.  Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 str.). Šalys  sutarties  I.1 punktu,  aptardami  sutarties  dalyką, susitarė, kad  ieškovas paskolins atsakovui 13.000 eurų, sutarties II.7 punktu  numatė tos  pačios 13.000 eurų  sumos grąžinimo terminus, netesybas  už  savalaikį  įsipareigojimo grąžinti skolą  nevykdymą. Sutarties II.1.1 punktu  šalys susitarė  dėl  atlyginimo  už  atsakovo naudojimąsi  pasiskolintais pinigais,  kas  atitinka  CK 6.872 str. 3 d. numatytam  piniginės paskolos  atlygintinumo principui. Kad  šalių sudaryta  2009 03 02 sutartis  yra  paskolos, o ne  jungtinės  veiklos,  teisėjų  kolegijos nuomone, patvirtina  ir tolimesni  šalių  veiksmai,  konkrečiai – dalinis paskolos grąžinimas,  atsakovo padarytas  2009 11 20  pavedimu  (b.l. 96-97). Šiame pavedime aiškiai nurodyta, kad  įmonė „Transportes Samesan, S.L.“  grąžina  ieškovui  V. S. dalį  paskolos, o ne  dalį  pelno, kaip kad  neaišku  kokiu  pagrindu  pripažino pirmosios instancijos teismas.  Įrodymų,  kad   ieškovui  atsakovas  teikė  ataskaitas  apie  pelną,  sumokėdavo  dalį  pelno,  t.y.  buvo  vykdoma  jungtinė  veikla,  atsakovas nepateikė.

Atsakovo  nurodytus  argumentus, kad  šalys  susitarė  dėl  jungtinės  veiklos,  nes tai  įrodo   susitarimas, jog  pinigai  bus panaudoti   autobuso  nuomai,  teismas pripažįsta nepagrįstais. Sutartyje  neaptarus, koks  atsakovo indėlis į  bendrą  veiklą,  atsakovui  panaudojus iš  ieškovo  gautus pinigus  savo nuožiūra,  sudarius  nuomos sutartis ne su  tarp  šalių numatytu  asmeniu, o su  R.Stankevič  individualia įmone  „Romeksas“,  apie  ką  ieškovas  nebuvo  informuotas, negalima  vertinti, kad  šalys  tikrai  susitarė  dėl  bendros jungtinės veiklos.

Pripažindamas,  kad  2009 03 02  sutartis  yra  paskolos sutartis, o ne jungtinės  veiklos sutartis,  teismas atsižvelgia ir į  CK 6.193 str.  4 d.  dalyje  įtvirtintą  principą,  kad  abejotinos  sutarties sąlygos, iškilus ginčui,  aiškinamos  sutarties  sąlygas pasiūliusios šalies, byloje nagrinėjamu atveju – atsakovo, nenaudai.

Atsižvelgdama į nurodytus  argumentus,  teisėjų kolegija pripažįsta,  kad   nepagrįstas  Kauno miesto apylinkės teismo  201o m. spalio  18 d.  sprendimas  naikintinas  ir  panaikinus  šį  sprendimą  priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti.

Priimdama  naują  sprendimą   teisėjų  kolegija   remiasi  tarp  šalių  2009 03 02  sudaryta  paskolos sutartimi. Atsakovas  nors ir nurodo,  kad   sutartį  kaip atsakovo  atstovas  pasirašęs  G. K. nebuvo  įgaliotas pasirašyti  tokią  sutartį,  įrodymų,  kad  ši  sutartis  būtų  pripažinta negaliojančia nepateikė.

Tenkindama  ieškovo  ieškinį  teisėjų kolegija  pripažįsta,  kad  atsakovas  gavo iš ieškovo 17.000  eurų paskolą,  t.y.  13.000 eurų   pervedė  į  atsakovo sąskaitą  2009 03 03  ir  4.000 eurų  pervedė atsakovui  2009 03 26 ( b.l.11 ir 12). Kad  4.000  eurų  atsakovas gavo,  jų paskirtis tokia pati kaip ir  13.000 eurų, gautų   pagal  2009 03 02  sutartį,  atsakovas pripažino   atsiliepime į ieškinį (b.l. 28-32). Ieškovas  pripažįsta,  kad   iš  paskolintų 17.000 eurų  jam 2.000 eurų  atsakovas  yra grąžinęs. Todėl  iš  atsakovo  ieškovui priteistina jo reikalaujama 15.000 eurų  skola, kas  sudaro 51.792 Lt. (CK 6.38 str., 6.870 str.). Iš  atsakovo  priteistini  903 eurai, kas sudaro  3117,88 Lt,  delspinigių  pagal  sutarties  II.7 punktą  už 42 dienas nuo 2009 12 01  iki  ieškinio pateikimo teismui  dienos. Už  laikotarpį  nuo   ieškinio padavimo teismui dienos – 2010 01 13 – iki  sprendimo visiško įvykdymo  iš  atsakovo  ieškovui  priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos  nuo  priteistos   15.903 eurų ,  kas sudaro 54.909,88 Lt , sumos (CK 6.874 str. 1 d.).

Pilnai patenkinus  ieškovo ieškinį,  jam iš atsakovo  priteistos visos  jo  turėtos  bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt sumokėtų  už advokato teisinę pagalbą,  1647 Lt  paduodant  ieškinį  sumokėtas žyminis mokestis ir  1647 Lt  paduodant apeliacinį  skundą  sumokėtas žyminis mokestis, t.y. iš viso  3794 Lt. (b.l. 18-20 ir 130).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  pirmosios  dalies  punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

apeliacinį skundą  patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą  panaikinti  ir  priimti  naują  sprendimą – ieškinį  patenkinti visiškai.

Priteisti iš Ispanijos įmonės  Transportes  Samesan , SL (į.k. B73380917; c/Pere Codina I Mont 10-14 Lloret de Mar, 17310  Girona, Ispanijos karalystė; a/s (duomenys neskelbtini) Banco Santander, Swift kodas BSCHESMM)  51.792 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus  devyniasdešimt du  litus)  skolą, 3117,88 Lt ( tris tūkstančius  vieną šimtą  septyniolika litų ir  88 centus )  delspinigių,  5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 54.909,88 Lt  sumos, skaičiuojant jas nuo 2010 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo)  ir  3794 Lt  (tris tūkstančius  septynis šimtus  devyniasdešimt keturis litus)  bylinėjimosi išlaidų  ieškovui V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Raimondas Buzelis

 

Kolegijos teisėjai                                                                      Izolda Nėnienė

                                                                                   

Arūnas Rudzinskas