Civilinė byla Nr. 2A-502-260/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00586-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.6;
42.8; 63.1; 71; 114.11;121.21;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko,
sekretoriaujant Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovui V. S., ieškovo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-11411-713/2010 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui „Transportes Samesan, S.L.“, trečiajam asmeniui G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas V. S. ieškiniu (b.l. 3-7) prašė priteisti iš atsakovo Ispanijos įmonės „Transportes Samesan, S.L“ 51.792 Lt skolos, 3.117,88 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2009-03-02 su atsakovu Ispanijos įmone „Transporters Samesan, S.L.“, atstovaujama G. K., pasirašė sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 13.000 EUR (44.886,40 Lt), o atsakovas įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis išnuomoti autobusą ir sumokėti ieškovui 50 procentų pelno, gauto iš šios veiklos, bei iki 2009-12-01 grąžinti paskolą. Ieškovas, vėliau papildomai atsakovo prašymu 2009-03-26, suteikė 4.000 EUR (13.811,20 Lt) paskolą, pervesdamas pinigus į atsakovo sąskaitą. Atsakovas sutarties nevykdė ir negrąžina ieškovui sumokėtų pinigų. Ieškovui paraginus, atsakovas sumokėjo tik 2.000 EUR (6.905,60 Lt) skolos, likusios skolos dalies atsakovas gera valia negrąžina. Atsakovas ieškovui yra skolingas 15.000 EUR (51.792 Lt) skolos, 3.117,88 Lt delspinigių.
Atsakovas „Transportes Samesan, S.L.“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l.28-32). Nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, o ne paskolos sutartis. Šalys susitarė kooperuodami bendras lėšas dalyvauti bendroje veikloje ir gauti pelną. Bendrų tikslų įgyvendinimui ieškovas į atsakovo sąskaitą bankiniu pavedimu pervedė 13.000 EUR, o vėliau dar 4.000 EUR. Šalys buvo sutarusios, kad ieškovo investicijos į bendrą veiklą bus ženkliai didesnės nei 17.000 EUR. Todėl ieškovas, kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvis, negali reikalauti susigrąžinti į bendrą veiklą įnešto turto dalies. Atsakovas „Transporters Samesan, S.L.“ trečiajam asmeniui G. K. nebuvo suteikęs įgalinimų veikti bendrovės interesais ir pasirašyti 2009-03-02 sutartį.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu (b.l. 114-116) ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3.146 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai iš ieškovo priteisė 65 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.
Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos, o ne paskolos sutartis. Aiškindamas ieškovo ir atsakovo sudarytos 2009-03-02 Sutarties nuostatas, teismas padarė išvadą, kad sutartis turi jungtinės veiklos sutarčiai būdingus požymius: 1) šalių susitarimas dalyvauti bendroje veikloje, įsipareigojant įgyvendinti tam tikrus tikslus (Sutarties 1 ir 2 punktai) - šalys buvo susitarę, kad atsakovas vieną iš trijų siūlomų autobusų išnuomos iš D. Antonio F. Hidalgo de la Cerda; 2) sutarties šalių interesas nukreiptas bendram tikslui pasiekti - gauti pelną (Sutarties 1.1 – 1.2 punktai, 4 punktas) - atsakovas įsipareigojo vieną kartą per mėnesį ieškovui išmokėti 50 procentų pelno, gauto eksploatuojant autobusą ir teikti ataskaitą už autobuso eksploataciją. Atsakovas po 2009-03-02 Sutarties pasirašymo sumokėjo pelno dalį iki einamojo mėnesio 15-25 dienos elektroninio pavedimo būdu, 2009-11-20 pervesdamas ieškovui 497,43 EUR (b.l. 96-97), nurodydamas dalinį paskolos grąžinimą. Taip pat atsakovas 2009-03-26 Transporto paslaugų sutartimi Nr. 01 įsipareigojo išnuomoti iš R. Stankevič IĮ „Romeksas“ tris transporto priemones (autobusus) ir atsiųsti į Ispaniją 3 vairuotojus remontuoti ir aptarnauti išnuomotas transporto priemones (autobusus) (Sutarties 1.3, 2.1.1, 2.1. punktai). Minėta sutartis įrodo, kad šalys derino savo veiksmus, tarėsi dėl autobusų nuomos turizmo paslaugoms Ispanijos Karalystėje.
Apeliaciniu skundu (b.l. 119-125) ieškovas V. S. prašo panaikinti 2010 m. spalio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad teismas pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Kauno miesto apylinkės teismas sutarties sąlygas turėjo aiškinti silpnesniosios šalies, t.y. atsakovo, naudai, nes sutartis sudaryta tarp fizinio asmens ir verslo subjekto. Nors teismas sprendime nurodė, kad nesiremia pažodiniu sutarties aiškinimu, tačiau sutarties sąlygas aiškino būtent lingvistiniu būdu. Teismas neturėjo remtis vien pažodiniu sutarties aiškinimu, kuriame nurodyta, jog ieškovas gaus 50 proc. iš autobuso nuomos, o atsakovas nuomos autobusus ir teiks ataskaitą apie pelną. Teismas privalėjo sutartį aiškinti atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius santykius ir kaip sutartis buvo vykdoma. Pagrindinė Sutarties I dalies 1 punkto sąlyga buvo paskolinti įmonei pinigus tam tikram tikslui, tai buvo tikslinė paskola. Tai, kad ieškovui atsakovas pagal Sutarties I dalies 3 punktą įsipareigojo sumokėti 50 procentų pelno, negalėjo būti traktuojama kaip dalyvavimas bendroje veikloje, nes ši sąlyga buvo atlyginimas ieškovui už naudojimąsi suteikta paskola. Sutarties II dalies 4 punkte ir III dalyje buvo numatyta, kad atsakovas privalo grąžinti paskolą 2009-12-01. Sutartis buvo terminuota, ir jos šalys susitarė, jog paskolos grąžinimas yra esminė šios sutarties sąlyga, paskolos tikslingumas taip pat buvo apibrėžtas. Esant sudarytai tikslinei paskolai, ieškovas turėjo teisę gauti informaciją, ataskaitas apie pinigų panaudojimą. Teismui nustačius, jog ginčo sutartis yra jungtinės veikios, nėra aišku, kokį įnašą šioje veikloje padarė atsakovas, nes autobuso, nurodyto sutartyje, nenuomojo, ataskaitų neteikė, įmonės pelno nesidalino. Kad ieškovo tikslas buvo suteikti paskolą įmonei, o atsakovo gauti paskolą, įrodo šie šalių veiksmai: sudaryta sutartis buvo terminuota (Sutarties III dalies 1 p.), palūkanų norma (dydis) už naudojimąsi paskola buvo nustatyta atsižvelgiant į atsakovo gaunamą pelną iš tikslinės paskolos panaudojimo, už negrąžintą paskolą buvo numatytos netesybos (Sutarties II dalies 7 p.), ieškovas, pervesdamas lėšas, nurodė, jog tai yra paskola, sutarties dalykas buvo pinigai, o ne bendra veikla, atsakovas neišnuomojo sutarties I dalies 1 punkte nurodyto autobuso, paskolą naudojo ne pagal paskirtį, atsakovas po ieškovo raginimų grąžindamas lėšas pats pripažino ir pavedime nurodė, jog tai yra „dalinis paskolos grąžinimas“, o ne „pelnas“ iš autobusų nuomos, ieškovas nedalyvavo atsakovo veikioje, nekoordinavo jokių atsakovo veiksmų, nuolat gyveno Lietuvoje, todėl jokios bendros veiklos su atsakovu nevykdė, atsakovas byloje įrodinėjo, kad iš ieškovo gautus pinigus investavo ne į sutartyje nurodytą autobusų nuomą, o į R. Stankevič IĮ „Romeksas“ autobusų nuomą, t.y. į įmonę, kuri neturi ir neturėjo jokių santykių su ieškovu ir ieškovas dėl nuomos iš šios įmonės su atsakovu nesitarė. Visi šie šalių veiksmai, tiek sutarties sudarymo metu, tiek sekę po jos sudarymo, patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę tikslinės paskolos santykiai. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas vykdė sutartį, sumokėjo pelno dalį. Atsakovas grąžino dalį skolos ir tai nurodė pavedimo paskirtyje. Be to, sutartis buvo sudaryta 2009-03-02, o „pelnas“ pagal teismo išvadą buvo pervestas tik 2008-11-20, t.y. po 8,5 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, ir kai iki sutarties galiojimo ir pinigų grąžinimo liko 10 dienų. Teismas nepagrįstai byloje rėmėsi Transporto paslaugų sutartimi Nr.01, sudaryta 2009-03-26 tarp atsakovo ir R.Stankevič IĮ „Romeksas“. Aplinkybę, kad tarp atsakovo ir R.Stankevič IĮ „Romeksas“ buvo sudaryta sutartis, ieškovas sužinojo tik atsakovui pateikus sutartį teismui. Ieškovas nežinojo apie šios sutarties egzistavimą, kaip ir nežino apie kitus atsakovo verslo partnerius. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas dalyvautų šitų dviejų subjektų sandoriuose. Ieškovo atstovas dar 2010-04-21 rengiamajame posėdyje nurodė, jog ieškovas niekuo nėra susijęs su R. Stankevič IĮ „Romeksas“, ir pats teismas atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, kaip neturinčius ryšio su byla, tačiau vėliau priėmė kaip įrodymą atsakovo ir R. Stankevič IĮ „Romeksas“ 2009-03-26 Transporto paslaugų sutartį Nr.01, kuri neturi jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant santykius tarp ieškovo ir atsakovo. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir sąsajumo taisykles. Teismas nepagrįstai nustatė, jog trečiasis asmuo G. K. veikė teisėtai, ir sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant jo įgaliojimų. Pats atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad G. K. sutartį su ieškovu sudarė būdamas neįgaliotas. Ieškovas reikalavo tenkinti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str., 6.242 str. pagrindu, tačiau teismas padarė išvadą, jog net pasirašyta neįgalioto asmens, sutartis turi teisinę galią. Kadangi sandoris yra sudarytas neįgalioto asmens, negalioja, todėl visos pervestos lėšos atsakovui privalo būti grąžintos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, net ir ieškovui nurodžius netinkamus teisinius pagrindus (paskolos, nepagrįsto praturtėjimo, pinigų gavimo be teisinio pagrindo), teismas turėjo ieškinį tenkinti ir skolą ieškovui priteisti kitais teisiniais pagrindais (CK 6.217 str. l d.; 6.221 str.; 6.222 str.; 6.980 str.), kadangi faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Atsakovas nuo pat pradžių neturėjo tikslo vykdyti sutarties ir jos nevykdė, teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškinį pilna apimtimi bei taikyti restituciją. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 307 straipsnyje nustatytą sprendimo apskundimo terminą, nes viena iš šalių yra užsienyje registruotas subjektas. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė 3.146 Lt dydžio atstovavimo išlaidas. Atsakovo atstovas dalyvavo tik 2 parengiamuosiuose posėdžiuose. Be to byloje nėra pateikta suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, kuria remiantis galima būtų nustatyti, jog atsakovas patyrė tokio dydžio išlaidas.
Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sutinka su pareikšta nuomone, kad apskųstasis Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, yra nepagrįstas, o todėl naikintinas.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo pareikštus reikalavimus priteisti jam iš atsakovo skolą ir netesybas, pripažindamas, kad šalys 2009 m. kovo 2 d. sudarė ne Paskolos, o Jungtinės veiklos sutartį. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, nes šalys ketino ir sudarė tikrai Paskolos, o ne Jungtinės veiklos sutartį.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti.
Pirmosios instancijos teismas aiškino, kad 2009 03 02 tarp šalių sudaryta sutartis (b.l. 8-10) yra Jungtinės veiklos sutartis, tačiau ją tokia negalima laikyti, nes neaiškus yra antrojo partnerio – atsakovo – įnašas į bendrą veiklą, jis sutartyje neaptartas, tačiau sutartyje aptartas pinigų grąžinimo laikas, netesybos už nesavalaikį skolos grąžinimą, kas nebūdinga jungtinės veiklos sutarčiai. Teisėjų kolegija vertina, kad 2009 m. kovo 2 d. sutartis yra pinigų paskolos sutartis. Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 str.). Šalys sutarties I.1 punktu, aptardami sutarties dalyką, susitarė, kad ieškovas paskolins atsakovui 13.000 eurų, sutarties II.7 punktu numatė tos pačios 13.000 eurų sumos grąžinimo terminus, netesybas už savalaikį įsipareigojimo grąžinti skolą nevykdymą. Sutarties II.1.1 punktu šalys susitarė dėl atlyginimo už atsakovo naudojimąsi pasiskolintais pinigais, kas atitinka CK 6.872 str. 3 d. numatytam piniginės paskolos atlygintinumo principui. Kad šalių sudaryta 2009 03 02 sutartis yra paskolos, o ne jungtinės veiklos, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ir tolimesni šalių veiksmai, konkrečiai – dalinis paskolos grąžinimas, atsakovo padarytas 2009 11 20 pavedimu (b.l. 96-97). Šiame pavedime aiškiai nurodyta, kad įmonė „Transportes Samesan, S.L.“ grąžina ieškovui V. S. dalį paskolos, o ne dalį pelno, kaip kad neaišku kokiu pagrindu pripažino pirmosios instancijos teismas. Įrodymų, kad ieškovui atsakovas teikė ataskaitas apie pelną, sumokėdavo dalį pelno, t.y. buvo vykdoma jungtinė veikla, atsakovas nepateikė.
Atsakovo nurodytus argumentus, kad šalys susitarė dėl jungtinės veiklos, nes tai įrodo susitarimas, jog pinigai bus panaudoti autobuso nuomai, teismas pripažįsta nepagrįstais. Sutartyje neaptarus, koks atsakovo indėlis į bendrą veiklą, atsakovui panaudojus iš ieškovo gautus pinigus savo nuožiūra, sudarius nuomos sutartis ne su tarp šalių numatytu asmeniu, o su R.Stankevič individualia įmone „Romeksas“, apie ką ieškovas nebuvo informuotas, negalima vertinti, kad šalys tikrai susitarė dėl bendros jungtinės veiklos.
Pripažindamas, kad 2009 03 02 sutartis yra paskolos sutartis, o ne jungtinės veiklos sutartis, teismas atsižvelgia ir į CK 6.193 str. 4 d. dalyje įtvirtintą principą, kad abejotinos sutarties sąlygos, iškilus ginčui, aiškinamos sutarties sąlygas pasiūliusios šalies, byloje nagrinėjamu atveju – atsakovo, nenaudai.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nepagrįstas Kauno miesto apylinkės teismo 201o m. spalio 18 d. sprendimas naikintinas ir panaikinus šį sprendimą priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti.
Priimdama naują sprendimą teisėjų kolegija remiasi tarp šalių 2009 03 02 sudaryta paskolos sutartimi. Atsakovas nors ir nurodo, kad sutartį kaip atsakovo atstovas pasirašęs G. K. nebuvo įgaliotas pasirašyti tokią sutartį, įrodymų, kad ši sutartis būtų pripažinta negaliojančia nepateikė.
Tenkindama ieškovo ieškinį teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas gavo iš ieškovo 17.000 eurų paskolą, t.y. 13.000 eurų pervedė į atsakovo sąskaitą 2009 03 03 ir 4.000 eurų pervedė atsakovui 2009 03 26 ( b.l.11 ir 12). Kad 4.000 eurų atsakovas gavo, jų paskirtis tokia pati kaip ir 13.000 eurų, gautų pagal 2009 03 02 sutartį, atsakovas pripažino atsiliepime į ieškinį (b.l. 28-32). Ieškovas pripažįsta, kad iš paskolintų 17.000 eurų jam 2.000 eurų atsakovas yra grąžinęs. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina jo reikalaujama 15.000 eurų skola, kas sudaro 51.792 Lt. (CK 6.38 str., 6.870 str.). Iš atsakovo priteistini 903 eurai, kas sudaro 3117,88 Lt, delspinigių pagal sutarties II.7 punktą už 42 dienas nuo 2009 12 01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2010 01 13 – iki sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 15.903 eurų , kas sudaro 54.909,88 Lt , sumos (CK 6.874 str. 1 d.).
Pilnai patenkinus ieškovo ieškinį, jam iš atsakovo priteistos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt sumokėtų už advokato teisinę pagalbą, 1647 Lt paduodant ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1647 Lt paduodant apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, t.y. iš viso 3794 Lt. (b.l. 18-20 ir 130).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš Ispanijos įmonės Transportes Samesan , SL (į.k. B73380917; c/Pere Codina I Mont 10-14 Lloret de Mar, 17310 Girona, Ispanijos karalystė; a/s (duomenys neskelbtini) Banco Santander, Swift kodas BSCHESMM) 51.792 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt du litus) skolą, 3117,88 Lt ( tris tūkstančius vieną šimtą septyniolika litų ir 88 centus ) delspinigių, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 54.909,88 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo 2010 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir 3794 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai Izolda Nėnienė
Arūnas Rudzinskas