Civilinė byla Nr. 2YT-271-443/2020

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01314-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

 2020 m. gegužės 18 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,

sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. O. Ž. ir jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

suinteresuoto asmens L. R. atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. O. Ž. prašymą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti pratęsimo, suinteresuotu asmeniu byloje esant L. R..

Teismas

n u s t a t ė :

Teisme 2019 m. spalio 2 d. buvo gautas pareiškėjos D. O. Ž. prašymas dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti pratęsimo, kuriuo prašoma pratęsti terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 15 d. Pareiškime nurodė, jog dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo atvykti ir pateikti vykdomojo rašto.

Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, jog 2014 m. balandžio 2 d. antstolio išieškojimo negalimumo aktą ji gavo. Ji pati susirgo. Jai neįgalumas nuo 2003 m. Liga progresavo į blogą pusę. Prasidėjo rimtos sveikatos problemos. Ji pas antstolį nuvyko į Vilkaviškį. Jai antstolis nieko nesakė. L. R. nuolat slapstėsi, keitė gyvenamąją vietą. Jis grįžta ne pas save į namus, o pas dukrą. Dukra prieš ją, pareiškėją, veikia, tėvas moka jai pinigus. L. R. dabar dirba Čekijoje. Dėl sveikatos problemų negalėjo kreiptis į antstolį. Terminas praleistas per 3 mėnesius. Nežinojo, kad gali kreiptis į antstolį per tarpininką – įgaliotą asmenį. Antstolio išieškojimo negalimumo aktą gavo 2014 m. balandžio 7 d. Ji negali tiksliai atsakyti, kurios ligos problemos jai buvo nuo 2014 m. Ją pas gydytojus nuveždavo. Reikėjo ir sūnų nuvežti į ligoninę. Jai neįgalumas dėl širdies, kraujagyslių, stuburo ligų. Ji viską suprato ir supranta. Dukra pradėjo kalbėti, kad bus senaties terminas, tada ji nuėjo pas advokatą, pas antstolį pasitarti. Ją vyras nuvežė pas antstolį. Paskatinimas kreiptis pas antstolį buvo, kai išgirdo apie senaties terminą. Kai užklumpa sūnaus ligos, pirmoje eilėje rūpinasi juo, visi kiti dalykai ne tokie svarbūs. Dėl sūnaus ligos ji kas mėnesį vieną kartą važiuoja pas psichiatrą. Reikia sūnų prižiūrėti, jis viską užmiršta. Sūnus yra veiksnus, jam nenustatyta globa, sūnui nuolatinės priežiūros teikti nereikia (2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 10 sek. – 22 min. 45 sek.).

Pareiškėjos D. O. Ž. atstovas advokatas Osvaldas Radimonas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis palaiko pareiškėjos prašymą. Mano, kad byloje yra pakankamai svarių dokumentų, dėl kurių prašymas turėtų būti tenkinamas. Pareiškėja turėjo kreiptis galimybę nuo 2014 m. balandžio 7 d., tačiau iš pareiškimo matyti, kad buvo bėda su L. R., jo nerasdavo antstoliai, jis dirbdavo nelegaliai. Antstoliams nepavykdavo rasti jokio L. R. turto ir pajamų. Pareiškėja teigia, kad turto neatsirado, bet L. R. turėtų gauti pensiją, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo kreiptis į antstolį. Moteris tikrai serga daug metų, ligos progresavo, sveikatos būklė blogėjo. Sūnus susirgo, reikėjo juo rūpintis. Rūpėjo ir savo ir sūnaus sveikata. Pareiškėja neturėjo teisinių žinių, gal antstolis net nepaaiškino dėl termino. Jis prašytų vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo atstovaujamosios prašymą tenkinti (2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 3 sek. – 28 min. 55 sek.).

Suinteresuoto asmens L. R. atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik senaties termino metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjai ginti pažeistas teises ir kurios nepriklauso nuo šio asmens valios. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad priežastys yra rimtos sveikatos problemos ir sūnaus neįgalumas. Išanalizavus į bylą pateiktus duomenis dėl lankymosi pas gydytojus dėl sveikatos būklės, matyti, kad 2014 m. buvo 2 vizitai, 2015 m. – 7 vizitai, 2016 m. – 7 vizitai,  2017 m. – 2, 2018 m. ir 2019 m. po 1 vizitą. Visais atvejais pareiškėja vyko pati, savarankiškai, naudojosi vairuotojo pagalba, vaikščioti galėjo, todėl mano, kad išvardintų priežasčių, t. y. dėl sveikatos problemų ir priežasčių dėl sūnaus, kuris yra veiksnus ir kuriam nėra reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas neturėtų pripažinti svarbiomis ir pareiškimo tenkinti. Akivaizdu, kad pareiškėjai buvo žinoma apie antstolio patvarkymą, todėl būdama apdairi ir rūpestinga turėjo ir galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus. Mano, kad toks pareiškėjos neveikimas tokį ilgą laikotarpį negali būti pateisinamas. Pati pareiškėja minėjo, kad tik tada nusprendė kreiptis į teismą, kai nugirdo dukros pokalbį, kad galimai baigiasi senatis. Pareiškime prašo pratęsti senaties terminą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 77 straipsnio 1 dalį procesiniai terminai gali būti pratęsiami tie, kurie nėra pasibaigę. Pasibaigus terminui, jis negali būti pratęstas (2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 5 sek. – 33 min. 0 sek.).

Prašymas dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo nepagrįstas ir netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis A. M. 2014 m. balandžio 2 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0135/12/02354 ir vykdomąjį dokumentą Nr. AV-86/95, kurį 1995 m. gruodžio 15 d. išdavė Vilkaviškio rajono apylinkės teismas dėl 5147,69 Lt alimentų skolos išieškojimo iš L. R., grąžino D. O. Ž.

CPK 607 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja turėjo teisę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui per 5 metus. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja turėjo teisę pateikti įvardintą vykdomąjį dokumentą vykdymui per penkerius metus, terminą skaičiuojant nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (2014 m. balandžio 2 d.). 

Nors pareiškimu prašoma pratęsti terminą vykdomajam dokumentui pateikti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo pateikimo dieną (2019 m. spalio 2 d.) šis terminas buvo jau praleistas, į tai, kad pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį tik nepasibaigę terminai gali būti pratęsiami, į tai, kad pareiškėjos prašymas buvo parengtas pačios pareiškėjos be teisininko pagalbos, į tai, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patikslino prašymą, t. y. prašė praleistą terminą atnaujinti, laikytina, kad pareiškėja prašo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti.

 CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido, todėl nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo asmens nurodytas priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).

CPK 608 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Nurodytos teisės normos palieka teismui spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Pripažįstama, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios konkrečiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

  Įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis pareiškėja nurodė savo sveikatos problemas ir sūnaus neįgalumą. Teismas vertina, kad tokios pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis dėl praleisto įstatymo numatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti, kadangi iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2014 m. – 2019 m. laikotarpiu, kasmet pas gydytojus lankėsi po keletą kartų, taip pat nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. vasario 6 d. gydėsi VšĮ „Abromiškių reabilitacinė ligoninė“, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl kokių nors rimtų savo sveikatos problemų, tokių kaip negalėjimas vaikščioti ar pan., per įstatymo nustatytą penkerių metų terminą neturėjo galimybės kreiptis į antstolio kontorą dėl vykdomojo dokumento pateikimo. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai neįgalumas nustatytas dar 2003 m. Pareiškėja nurodė, kad jai neįgalumas yra nustatytas dėl širdies, kraujagyslių, stuburo ligų.  Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad į teismą nusprendė kreiptis tik nugirdusi dukros pokalbį apie senaties terminą. Taigi, ši pareiškėjos išsakyta pozicija ir pateikti į bylą medicininiai dokumentai leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja praleido terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui ne dėl sveikatos problemų. Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjos kitą nurodomą praleisto termino priežastį – sūnaus neįgalumą, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjos ir suinteresuoto asmens sūnaus sveikatos būklę, tuo labiau, kad pati pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus yra veiksnus, jam nėra reikalinga nuolatinė priežiūra. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad sūnų kas mėnesį reikia nuvežti pas gydytoją, negali būti pripažinta svarbia priežastimi termino pateikti vykdomąjį dokumentą atnaujinimui. Iš 1995 m. gruodžio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. AV-86/1995 nustatyta, kad šis vykdomasis dokumentas pareiškėjai buvo grąžintas  2011 m. lapkričio 16 d. su išieškojimo negalimumo aktu. Pareiškėja antstolio A. M. kontorai nurodytą vykdomąjį dokumentą 2012 m. spalio 24 d. pakartotinai pateikė vykdymui. Antstolio A. M. 2014 m. balandžio 2 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pareiškėjai buvo išaiškinta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas su išieškojimo negalimumo aktu suteikia išieškotojui teisę pakartotinai kreiptis dėl išieškojimo, nepraleidus senaties termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Atsižvelgiant į byloje pareiškėjos pateiktus dokumentus dėl jos sveikatos būklės ir teismo posėdžio metu pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl sūnaus neįgalumo, darytina išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjos nurodomas priežastis pripažinti svarbiomis, t. y. tokiomis, kurios sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti pareiškėjai procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir kurios galėtų pateisinti šio termino praleidimo laikotarpį.

Teismas vertina, kad pareiškėja ilgą laiką elgėsi pasyviai, savo teisių išsiieškoti skolą iš skolininko neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas netenkintinas. 

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, jie buvo atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl iš šalių bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 578 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjos prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėjas                   Arturas Rauktys