Administracinė byla Nr. I-4220-815/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03153-2014-2

                 Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui V. P. ir atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui šios institucijos Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio viršininkui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus AVPK) viršininko 2014 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 10-TE-448 (toliau – ir įsakymas Nr. 10-TE-448); 2) įpareigoti Vilniaus AVPK išmokėti darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d. bei 0,07 procento dydžio delspinigius ir įskaityti minėtą laikotarpį į vidaus tarnybos stažą.

2. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus tyrėja R. G. jam įteikė pranešimą apie įtarimą, kad jo padarytoje veikoje yra baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 4 dalis). 2013 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsniu, nutartimi tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. prašymą laikinai nušalinti pareiškėją nuo pareigų ir skyrė laikiną nušalinimą nuo pareigų 3 (trims) mėnesiams. 2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus AVPK viršininkas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 28 straipsniu bei Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 341 straipsnio 2 dalimi, priėmė įsakymą Nr. 10-TE-917, kuriuo laikinai nušalino pareiškėją nuo Vilniaus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d. 2014 m. kovo 19 d. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis VTĮ 341 straipsnio 1 dalimi, įsakymu Nr. 10-TE-223 grąžino pareiškėją į pareigas. Minėtame įsakyme nurodė, kad klausimas dėl darbo užmokesčio mokėjimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d.) bus sprendžiamas gavus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-01403-13 priimtą galutinį procesinį sprendimą. 2014 m. gegužės 16 d. baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. M. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-01403-13 BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo). 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis VTĮ 341 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK Vidaus tyrimo skyriaus (toliau – ir VTS) tarnybinio patikrinimo 2014 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 10-7-IS-124( 13), įsakymu Nr. 10-TE-448 nurodė nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d. ir neįskaičiuoti minėto laikotarpio į vidaus tarnybos stažą.

3. Paaiškino, kad Statuto 28 straipsnyje nustatyta, jog pareigūnas nuo pareigų nušalinamas VTĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. VTĮ 34 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų sąlygos. Minėto straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus BK XXXIII skyriuje. Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens sprendimu. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų. Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą (VTĮ 34 straipsnio 3 dalis, 341 straipsnio 1, 2 dalys, 42 straipsnio 2 dalis). Tokios pat alternatyvios sąlygos nustatytos sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, įskaitymo į tarnybos stažą. Taigi, sprendžiant darbo užmokesčio sumokėjimo ir tarnybos stažo įskaitymo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį klausimą užtenka nustatyti, kad egzistuoja bent viena iš anksčiau paminėtų alternatyvių sąlygų.

3.1. Iš Vilniaus AVPK Vidaus tyrimo skyriaus tarnybinio patikrinimo 2014 m. birželio 9 d. išvados Nr. 10-7-IS-124(13) matyti, kad priimdamas įsakymą Nr. 10-TE-448 atsakovas rėmėsi vien tik tuo, kad duomenų, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria pareiškėjas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, yra nepagrįsta, negauta. Tačiau atsakovas visiškai ignoravo antrąją alternatyvią sąlygą, t. y. ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios laikiną nušalinimą. Minėta  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis nebuvo panaikinta ar pripažinta, kad pareiškėjas nuo tarnybos buvo nušalintas nepagrįstai. Taigi, nėra vienos iš VTĮ 341 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų alternatyvių sąlygų (kai valstybės tarnautojas nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai). Taigi aptariamu atveju būtina įvertinti, ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios laikiną valstybės tarnautojo nušalinimą nuo pareigų.

3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 157 straipsniu, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi dėl įtariamojo laikino nušalinimo nuo pareigų nušalino pareiškėją nuo pareigų trims mėnesiams. Viena iš VTĮ 34 straipsnyje nurodytų sąlygų, kai valstybės tarnautojas gali būti nušalintas nuo pareigų, yra įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, jeigu valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį bei vadovaujantis šia teisės norma Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-917 pareiškėjas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Aplinkybės, kurios lemtų VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymą, kyla iš BPK normų, reglamentuojančių procesinių prievartos priemonių taikymą. Viena iš BPK procesinių prievartos priemonių nustatyta 157 straipsnyje (laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas). Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Konkretizuodamas aplinkybes, įvardytas BPK 157 straipsnio 1 dalyje, kurios lėmė pareiškėjo laikiną nušalinimą nuo pareigų, Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje nutartyje įvardijo, kad toliau eidamas pareigas įtariamasis V. P. gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui: sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikšmingus dokumentus, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, neleistinai daryti įtaką bylos liudytojams, pasinaudoti kitokio pobūdžio neprocesinėmis gynybos priemonėmis. Kadangi aplinkybės, lėmusios pareiškėjo nušalinimą, nepasitvirtino, t. y. netrukdė ikiteisminiam tyrimui, nesunaikino ir nepaslėpė jokių tyrimui reikšmingų dokumentų, nedarė įtakos bylos liudytojams, nesinaudojo kitokio pobūdžio neprocesinėmis gynybos priemonėmis, nes priešingu atveju, pasitvirtinus minėtoms aplinkybėms, būtų pratęstas procesinės privartos priemonės taikymas, todėl darbo užmokestis, vadovaujantis VTĮ 341 straipsnio 2 dalimi, už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d. pareiškėjui turėtų būti išmokėtas ir įskaitytas į vidaus tarnybos stažą.

II

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 20–23) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes Vilniaus AVPK 2014 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 10-TE-448 priimtas įgalioto asmens ir yra teisėtas.

1. Paaiškino, kad Vilniaus AVPK, įgyvendindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo                2013 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl įtariamojo laikino nušalinimo nuo pareigų, priėmė 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 10-TE-917. Dėl šio įvykio, be ikiteisminio tyrimo, buvo pradėtas ir tarnybinis patikrinimas dėl 2011 m. liepos 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 110 punkto pažeidimo V. P.. Remiantis 2014 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-124 ir 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 10-TE-107, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Dėl veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. M. priėmė nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-01403-13, kadangi negauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad buvo pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas jį duoti. Todėl 2014 m. birželio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-124(13) tarnybinė atsakomybė netaikyta, tačiau siūlyta pareiškėjui nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį ir neįskaityti šio laikotarpio į vidaus tarnybos stažą. Analogiškos nuostatos pakartotos ir įsakyme Nr. 10-TE-448.

2. Nors pareiškėjas savo reikalavimą išmokėti darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį grindžia tuo, kad jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau neįvertina svarbių aplinkybių. Prokuroras R. M. nutarimu ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-1-01403-13 nutraukė, kadangi negauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad buvo pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas jį duoti. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne reabilituojančiais pagrindais, o dėl įrodymų, kuriuos galima gauti tik iš A. P. kolegos, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nenutrauktas, parodymų, kuriuos šis duoti atsisakė. Be to, konstatuota, kad A. P. matė ir suvokė kyšio davimo faktą, todėl pareiškėjo teiginiai, jog nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios nušalinimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis nebuvo apskųsta ar nuginčyta, todėl preziumuojama, kad ji yra pagrįsta ir teisėta.

3. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ikiteisminio tyrimo metu kyla dėl 2013 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl įtariamojo laikino nušalinimo nuo pareigų įgyvendinimo. Atsakovo manymu, tai atitinka žalos sąvoką, kuri yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 straipsniu, tokie reikalavimai turėtų būti keliami Lietuvos valstybei. Tokios bylos yra žinybingos bendrosios kompetencijos teismams, jie, spręsdami dėl žalos atlyginimo, faktines bei teisines aplinkybes, reikšmingas svarstant žalos atlyginimo klausimą, gali nagrinėti plačiau.

4. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas apmokėti už nušalinimo laiką nesusijęs su Vilniaus AVPK sprendimais ir nelaikytinas priverstine pravaikšta. Jei ir kilo pareiškėjui kokia nors žala dėl negautų pajamų, tai ji sietina su teismų sprendimais ir jų teisėtumu ir pagrįstumu, o ne su tarnybos santykiais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalių, bet VTĮ 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos (2009 m. kovo 13 d. nutartis adm. byloje A525-64/2009, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis adm. byloje A492-3133/2011). Kadangi atsiskaitymas už laikotarpį, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, Vidaus tarnybos statute ir kituose tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose nebuvo ir nėra aptartas, šiems santykiams taikytina Valstybės tarnybos įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka žalą. Taigi, asmuo, kuriam žala atsirado dėl neteisėtos procesinės prievartos priemonės pritaikymo, turi teisę į žalos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas nurodytu laikotarpiu pareigų nevykdė ir turėjo galimybę dirbti kitą darbą, todėl nėra teisinio pagrindo įskaityti šį laikotarpį į jo vidaus tarnybos stažą.

5. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas, kurio 1 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo ne teismo tvarka tvarką. Atsakovo manymu, pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą už nušalinimo laikotarpį reiškia netinkamam atsakovui ir nežinybingam teismui.

6. Nurodė, kad, pagal suformuotą teismų praktiką, procesiniai nušalinimai ikiteisminiuose tyrimuose nėra Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio apibrėžiami sprendimai priskirti įstaigos vadovo kompetencijai, kai tai reguliuojama Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus AVPK neturėjo pagrindo priimti kitokį sprendimą negu neišmokėti darbo užmokesčio ir neįskaityti stažo už procesinio nušalinimo laikotarpį. Be to, šis įsakymas suteikia teisėtus pagrindus pareiškėjui kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo ikiteismine tvarka.

7. Kita svarbi aplinkybė, susijusi su įvykiu, dėl kurio pareiškėjas buvo nušalintas, yra ta, kad už 2011 m. liepos 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 110 punkto pažeidimą V. P., remiantis 2014 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-124 ir 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 10-TE-107, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Įsakymas dėl nuobaudos paskyrimo yra įsiteisėjęs ir galiojantis. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-35/2008 konstatavo, kad „kaip matyti iš teisės normos loginės konstrukcijos, darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį išmokėjimas visų pirma siejamas su teisei priešingų pareigūno veiksmų nenustatymu atitinkamo tyrimo metu, t. y. ne su sprendimo nušalinti nuo pareigų neteisėtumu (jo panaikinimu), bet su iš esmės teigiamais atlikto asmens veiklos tyrimo rezultatais. Savo ruožtu, pagal paminėtos teisės normos prasmę, jei atlikto tyrimo rezultatai asmeniui yra iš esmės neigiami, pagal bendrąją taisyklę, darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį neturėtų būti mokamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas pagal atlikto tyrimo rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą“. Minėtoje administracinėje byloje LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad „šioje byloje susidarė specifinė situacija – nors tie įtarimai, dėl kurių buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas, nepasitvirtino, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria buvo užbaigtas šis tarnybinis patikrinimas, teisėtai ir pagrįstai buvo nurodyti ir aptarti kiti šio tarnybinio patikrinimo metu nustatyti teisės pažeidimai, dėl kurių pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Ši specifinė situacija, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, lemia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas turi teisę į darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 12 d. iki 2004 m. birželio 30 d., negali būti vertinama tik tai, kad nepasitvirtino tie įtarimai, kurie egzistavo tarnybinio patikrinimo pradžioje, kaip iš esmės teigia pareiškėjas. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju turi būti įvertinti galutiniai tarnybinio patikrinimo rezultatai (galutinai nustatyti teisės pažeidimai)“.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas V. P., remdamasis skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tekinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas šios institucijos Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio viršininkas Leandras Pocius (2014 m. gruodžio 30 d. įgaliojimas Nr. 10-IL-1648, b. l. 56), remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje nustatyta:

1.1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. IT-14449-117/2013 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį (b. l. 40–41), kuria patenkino prokuroro prašymą ir įtariamajam V. P. skyrė laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 20 d.

1.2. Vilniaus AVPK viršininkas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl įtariamojo V. P. laikino nušalinimo nuo pareigų ir vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsniu bei Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 341 straipsnio 2 dalimi, 2013 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-917 „Dėl viršilos V. P. laikino nušalinimo nuo pareigų“ (b. l. 38), kuriuo nušalino viršilą V. P., (duomenys neskelbtini), nuo pareigų trims mėnesiams nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d. V. P. su įsakymu pasirašytinai buvo supažindintas 2013 m. gruodžio 30 d. (b. l. 39).

1.3. Vilniaus AVPK VTS 2014 m. sausio 15 d. teikime sustabdyti tarnybinį patikrinimą Nr. 10-7-IS-124 „Dėl (duomenys neskelbtini) L. M. ir V. P. veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, ir atriboti tarnybinį patikrinimą dėl savarankiško tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 47) pasiūlė Vilniaus AVPK viršininkui: 1) tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) L. M. ir V. P. veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, sustabdyti, kol bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-01403-13; 2) tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) L. M. ir V. P. veiksmų, kuriais jie nusižengė Instrukcijos 110 punkto ir Nurodymo 1.1 punkto nuostatoms, atriboti ir tęsti.

1.4. Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) L. M. ir V. P. veiksmų, 2014 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-124 „Dėl (duomenys neskelbtini) L. M. ir V. P. veiksmų, kuriais nusižengta grynųjų pinigų kiekį patruliavimo metu ribojančių teisės aktų nuostatoms“ (b. l. 43–46) pasiūlė: tarnybinį patikrinimą baigti; pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Instrukcijos 110 punkto ir Nurodymo 1.1 punkto pažeidimu, skirti tarnybinę nuobaudą; kreiptis į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą jos nariui V. P..

1.5. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo 2014 m. sausio 28 d. išvadą Nr. 10-7-IS-124, 2014 m. vasario 12 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-107 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai V. P.“ (b. l. 42), kuriuo V. P. skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

1.6. Vilniaus AVPK viršininkas Kęstutis Lančinskas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 341 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. kovo 19 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-223 „Dėl viršilos V. P. grąžinimo į pareigas“ (b. l. 37), kuriuo grąžino V. P. (duomenys neskelbtini) į pareigas 2014 m. kovo 21 d.

1.7. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. M. 2014 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą (b. l. 32–36), kuriuo ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01403-13 dėl kyšininkavimo prieš V. P. nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nuskalstamos veikos padarymo.

1.8. Vilniaus AVPK VTS 2014 m. birželio 9 d. teikime atnaujinti tarnybinį patikrinimą „Dėl (duomenys neskelbtini) V. P. veiksmų, turėjusių nusikalstamos veikos požymių“ Nr. 10-7-IS-124 (2013) (b. l. 29–30) pasiūlė tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) V. P. veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, atnaujinti.

1.9. Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2014 m. birželio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) V. P. veiksmų, turėjusių nusikalstamos veikos požymių“ Nr. 10-7-IS-124 (13)  (b. l. 26–28) pasiūlė: tarnybinį patikrinimą baigti; Vilniaus aps. VPK Finansų skyriui nemokėti darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) V. P. už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį – nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d.; Vilniaus aps. VPK Personalo skyriui neįskaičiuoti (duomenys neskelbtini) V. P. laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpio – 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d., į jo vidaus tarnybos stažą.

1.10. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis valstybės tarnybos 341 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK Vidaus VTS tarnybinio patikrinimo 2014 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 10-7-IS-124 (13), 2014 m. birželio 9 d. priėmė įsakymą „Dėl darbo užmokesčio nemokėjimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį viršilai V. P. ir šio laikotarpio neįskaičiavimo į jo vidaus tarnybos stažą“ Nr. 10-TE-448 (b. l. 25), kuriuo nurodė: (duomenys neskelbtini) V. P., (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio už jo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d.; Vilniaus aps. VPK Personalo skyriui neįskaičiuoti (duomenys neskelbtini) V. P. laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpio (2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d.) į jo vidaus tarnybos stažą.

2. Šioje administracinėje byloje ginčo nėra, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu, byloje Nr. IT-14449-117/2013 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį (b. l. 40–41), kuri įsiteisėjo ir nėra bei nebegali būti nuginčyta. Pabrėžtina, kad ši nutartis buvo privaloma Vilniaus AVPK viršininkui, t. y. pastarasis privalėjo priimti įsakymą, kuriuo turėjo nušalinti pareiškėją V. P. nuo pareigų trims mėnesiams. Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-820/2013 konstatavo, kad „Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-456 redakcija) nustato, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-451 redakcija), reglamentuojančiame valstybės tarnautojų nušalinimą nuo pareigų, nurodyta atvejai, kuriais valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų, tarp jų atvejis – kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Į šį atvejį patenka ir laikinasis nušalinimas BPK 157 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnyje, numatančiame valstybės tarnautojo nušalinimo teisines pasekmes, be kita ko, nurodyta, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio įstatymo 161 straipsnį. Šis teisinis reguliavimas dėl laikinai nušalintų statutinių valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą nušalinimo laikotarpiu iš esmės yra analogiškas tam, kurį nustatė Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalis (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija)“.

Vadinasi, Vilniaus AVPK viršininkas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, 2013 m. gruodžio 27 d. priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą įsakymą Nr. 10-TE-917 „Dėl viršilos V. P. laikino nušalinimo nuo pareigų“ (b. l. 38). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014 konstatavo, kad „Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/08, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/13)“. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo pareigų dėl jokio tarnybinio patikrinimo (žr. Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 10-TE-917 (b. l. 38) turinį, taip pat Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 10-TE-223 (b. l. 37) turinį), bet dėl to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nusikaltimą. Todėl šiai administracinei bylai nėra reikšminga, jog pareiškėjas V. P. buvo nubaustas papeikimu, kai Vilniaus AVPK viršininkas priėmė 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 10-TE-107 (b. l. 42) (akcentuotina, kad šis įsakymas buvo skųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris įsiteisėjusiu 2014 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6887-815/2014 pareiškėjo V. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą). Kadangi pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (žr. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą (b. l. 32–36)), tai konstatuotina, jog nušalinimas nebuvo pagrįstas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/13).

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 10-TE-448 „Dėl darbo užmokesčio nemokėjimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį viršilai V. P. ir šio laikotarpio neįskaičiavimo į jo vidaus tarnybos stažą“ (b. l. 25) nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas. Atitinkamai, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d. bei 0,07 procento dydžio delspinigius (Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnio 2 dalis) ir įskaityti minėtą laikotarpį į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą (Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 10-TE-448 „Dėl darbo užmokesčio nemokėjimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį viršilai V. P. ir šio laikotarpio neįskaičiavimo į jo vidaus tarnybos stažą“.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti pareiškėjui V. P. darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. kovo 20 d. bei 0,07 procento dydžio delspinigius ir įskaityti minėtą laikotarpį į V. P. vidaus tarnybos stažą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                                     Ernestas Spruogis