Civilinė byla Nr. e2-55-799/2020

                                                     Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01241-2019-5

                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,

sekretoriaujant Agnei Juožentytei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P., atstovui advokatui A. J., atsakovui R. V.,

atsakovo atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „R.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P., ieškinį atsakovui R. V. dėl padarytos žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo. 

           Teismas

n u s t a t ė:

                Ieškovė BUAB „R.“, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P., patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. V. 2 607 Eur žalos atlyginimo (Opel Vectra atvejis); 10 488 Eur žalos atlyginimo (2 839 Eur ir 7 649 Eur neapskaitytos pajamos nuo parduotų transporto priemonių pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą); priteisti 11 553,98 Eur (priskaičiuotos mokestinio patikrinimo metu mokėtinos sumos); atmetus 3 punkte nurodytą ieškinio reikalavimą, ieškovei iš atsakovo R. V. priteisti 4 559,17 Eur (priskaičiuotos baudos, delspinigiai netesybos atlikto mokestinio patikrinimo metu); priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo iš jų kiekvieno priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad bankroto administratorius, susipažinęs su turimais BUAB „R.“ duomenimis, VMI atliktais UAB „R.“ veiklos patikrinimais ir patikrinimo metu nustatytais faktais, kurie yra patvirtinti sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo, nustatė faktines aplinkybes pažeidžiančias įmonės kreditorių interesus bei sudarančias teisinį pagrindą ieškinio pareiškimui. 2015-07-28 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota įmonės mokestinio patikrinimo metu nustatyta faktinė aplinkybė dėl neapskaityto automobilio Opel Vectra pardavimo 2011 m. gegužės mėn. pirkėjui A. P. už 9 000 Lt. (2 607 eurus ). Atsakovas R. V. pardavęs bendrovėje neapskaitytą automobilį bei neapskaitęs bendrovėje gautų 2 607 Eur pajamų už parduotą automobilį, UAB „R.“ padarė nurodyto dydžio žalą. 2015 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad įmonei priklausančių automobilių pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, kurios VMI konstatuotos tiesiogiai apklausus pirkėjus. Nuo visų papildomai bendrovės nustatytų pajamų VMI buvo papildomai priskaičiuoti mokesčiai ir baudos. UAB „R.

“ rašytinių pastabų dėl 2015 m. liepos 28 d. patikrinimo akto mokesčių administratoriui nepateikė. Atsakovas R. V. pardavęs įmonei priklausančias transporto priemones už mažesnę negu rinkos kainą, bei pardavimo dokumentuose nurodęs mažesnę kainą, negu realiai gavo iš pirkėjų bendrovei padarė 10 488 Eur žalą. Atsakovas bendrovės vadovas R. V. vykdė veiklą parduodant transporto priemones mažesnėmis negu rinkos kainomis, neapskaitant iš pardavimo gautų pajamų, tokiu būdu siekdamas nemokėti mokesčių ir iš to gauti naudos. Atsakovas vykdydamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas, pažeidė pareigą teisingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tinkamai deklaruoti gautas pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, dėl to VMI negavo jai teisėtai priklausančių įmokų, buvo apskaičiuotos baudos ir delspinigiai. 

        Ieškovės BUAB „R.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P., atstovas advokatas A. J. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje ir duplike nurodytais motyvais.

Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovo atstovė J. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad kaip numato Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės, patvirtintos VMI prie LR FM 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103, patikrinimas gali būti atliekamas kai mokesčių administratorius mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės negali nustatyti įprastine tvarka. VMI atlikto UAB „R.“ mokestinio patikrinimo metu nustatė apmokestinamąją bazę, nuo kurios buvo priskaičiuotos PVM ir PM sumos, bet ne žala, kurią ieškovė prašo atlyginti teikdama ieškinį. Nesutinka, kad VMI atlikdama UAB „R.“ mokestinį patikrinimą nustatė žalą, kurią patyrė bendrovė dėl atsakovo vadovo R. V. vykdomos veiklos. VMI nustatė apmokestinamąją bazę ir apskaičiavo bendrovės mokestines prievoles. Ieškovės argumentas, kad 2015-07-28 Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-09-22 Klaipėdos VMI sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo yra oficialus rašytinis įrodymas, pagrindžiantis bendrovei padarytą žalą, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1177-479/2018 iškėlė bankroto bylą UAB ,,R.“, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“.

Byloje ginčas kilo dėl UAB „R.“ vadovo R. V. vykdytos veiklos parduodant transporto priemones mažesnėmis negu rinkos kainomis, neapskaitant iš pardavimo gautų pajamų, tokiu būdu siekiant nemokėti mokesčių ir iš to gauti naudos.

Atsakovas ieškinyje ir triplike BUAB „R.“ bankroto administratorės UAB „Tamtamas” įgalioto atstovo P. P. pateiktam ieškiniui prašė taikyti ieškinio senaties terminą bei atsižvelgti į tai, kad BUAB „R.“ bankroto administratorės UAB „Tamtamas” įgalioto atstovo P. P. ieškinys pateiktas kaip netinkamo ieškovo, jo netenkinti. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šis klausimas buvo išspręstas ir atsakovas bei jo atstovė kaip ieškinio atmetimo šiuo pagrindu nepalaikė, todėl teismas šiuo aspektu detaliau nepasisako.

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus P. P., prašo priteisti iš atsakovo 2 607 Eur žalos atlyginimo dėl neapskaityto automobilio Opel Vectra pardavimo 2011 m. gegužės mėn. pirkėjui A. P. už 9 000 Lt (2 607 Eur ). Ieškovės atstovas paaiškino, kad nurodytas automobilis VMI konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu priklausė UAB „R.“ ir buvo parduotas Lietuvoje nors registruotas Belgijoje. Nurodytas automobilis buvo apdraustas T. M. Tauragėje UAB „R.“ vardu, ant šio automobilio buvo uždėti UAB „R.“ priklausantys juridiniams asmenims išduotini laikini valstybiniai numeriai. Atsakovas su šiuo teiginiu kategoriškai nesutinka motyvuodamas tuo, kad automobilis Opel Vectra UAB „R.“ niekada nepriklausė, nes laikinus numerius kaip draugui paskolino T. M. nuvažiuoti automobiliu iki auto serviso ir niekaip nesupranta kokiu pagrindu šį automobilį draudėja galėjo apdrausti UAB „R.“ vardu.

Tokią pat poziciją kaip ir atsakovo išdėstė savo paaiškinime ir T. M. patvirtindamas, kad tai vienintelis atvejis, kai turėjo sandorių su UAB „R.“ ir nurodydamas, kad nuspęndęs nepirkti automobilio Opel Vectra, grąžino jį pardavėjui. Iš byloje pateikto 2014-09-19 VMI patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (mokestinio tikrinimo laikotarpis nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31) matyti, kad apklaustas mokestinio tikrinimo metu jis patvirtino, kad draudė automobilį Opel Vectra, taip pat pasirašė ant 2011-05-14 pinigų priėmimo kvito Serija MSA Nr. (duomenys neskelbtini). T. M. minėtame raštiškame paaiškinime nurodė, kad automobilį draudė įmonės, iš kurios buvo gauti laikini numeriai, vardu, nes norėjo įsigyti panašių charakteristikų automobilį ir nusprendė išbandyti jį ir jo techninę būklę. Kadangi važiuoti reikėjo miesto gatvėmis, nusprendė nerizikuoti važiuoti be valstybinių numerių ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, todėl kreipėsi į pažįstamą UAB „R.“ direktorių R. V., kad „paskolintų“ įmonės vardu išduotus laikinus numerius. Kadangi numeriai buvo įmonės, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas taip pat buvo išrašytas įmonės vardu. Nors tiek atsakovo, tiek T. M. pateiktos aplinkybės sutampa ir yra nuoseklios, tačiau teismas su tokia įvykių versija nesutinka, kadangi ji nuginčyta byloje surinkta medžiaga.

Jau minėtame patikrinimo akte pateiktas automobilį Opel Vectra įsigijusio A. P. paaiškinimas, kuris nesutampa su atsakovo ir T. M. pateiktoms aplinkybėms. A. P. nurodė, kad automobilį Opel Vectra įsigijo pagal skelbimą internete iš fizinio asmens, kurio vardo ir pavardės neatsimena, mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (kalbėjo lietuviškai). Automobilis perduotas Tauragės VĮ „Regitra“ kieme 2011-05-17. Perdavė tas pats asmuo su kuriuo bendravo pagal skelbimą. Skelbimas buvo internetinėje svetainėje www.autoplius.lt arba www.autogidas.lt. Skelbimo kopijos neišsaugojo. Dėl automobilio į užsienį nevyko ir pats parvairavo jį iš Tauragės. Faktiškai už automobilį sumokėjo grynais pinigais 9 000 Lt. Dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą nebuvo surašytas. Pinigai sumokėti tam pačiam asmeniui 2011-05-17. Automobilis pirkimo metu buvo techniškai tvarkingas su nedideliais kosmetiniais defektais, važiuojantis.

Pagal VĮ „Regitra“ pateiktą 2011-04-17 sąskaitą - faktūrą A. P. automobilį Opel Vectra įsigijo Belgijoje (sąskaitoje - faktūroje nurodyta sąskaitos faktūros surašymo vieta „Bruxelles“; taip pat pagal automobilio techninio paso duomenis automobilis registruotas Briuselyje, Belgijoje) iš Belgijos gyventojo fizinio asmens L. P. (adresas (duomenys neskelbtini) už 2 600 Eur (konvertavus 8 977 Lt). Tačiau iš pateiktų aplinkybių akivaizdu, kad jis automobilį įsigijo Tauragėje, iš lietuviškai kalbančio asmens ir tikrai nevyko jo parsivežti iš Belgijos.

Iš 2020-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „TELE2“ pažymos dėl informacijos pateikimo matyti, kad Opel Vectra skelbime patalpintas mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 metų gegužės mėnesį priklausė T. M.. Be to, iš 2014-09-19 VMI patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 6.5 punkto matyti, kad dėl kito automobilio, t. y. R. E. įsigijimo aplinkybių apklausus R. L. analogiškomis aplinkybėmis figuruoja tas pats asmuo – T. M.. R. L. nurodė, kad automobilis R. E. nupirktas 2012 m. birželio mėnesį. Automobilio pardavėjas rastas internetiniame puslapyje, nepažįstamas asmuo. Įsigytas automobilis buvo techniškai tvarkingas ir remonto nereikėjo. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „R.“ apskaitė automobilio R. E. pardavimo kainą tik 8 800 Lt, nors R. L. patvirtino mokėjusi 10 000 Lt, t. y. 1 200 Lt daugiau. R. L. paaiškinimu pinigai pervesti į T. M. banko sąskaitą, nors T. M. nebuvo ir nėra įdarbintas įmonėje. VMI 2014-09-04 duomenimis AB SEB banke esanti sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. M., taip pat nustatyti faktiniai pajamų neapskaitymo atvejai - R. L. patvirtino mokėjusi daugiau, nei apskaityta UAB „R.“ dokumentuose. Aptartų faktinių aplinkybių visuma teismas sprendžia, kad T. M. turi sąsaju su UAB „R.“ ir jos vykdoma veikla, t. y. tarpininkauja draudžiant ir parduodant UAB „R.“ įsigytus, bet neapskaičius jų įsigijimo, automobilius. Šiuo pagrindu darytina išvada, kad Opel Vectra automobilis, priklausantis UAB „R.“, apdraustas T. M. panašiu tikslu – siekiant jį parduoti.

           Atsakovo ir jo atstovės argumentai, kad nežino kokiu pagrindu draudėja apdraudė šį automobilį UAB „R.“ vardu, nes laikinus numerius atsakovas tik paskolino ir T. M. nebuvo išduotas įgaliojimas UAB „R.“ vardu drausti transporto priemones, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 1V-353 „Dėl leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte nustatyta, kad valstybinio numerio ženklai yra skirti prekybininkui nuosavybės teise priklausančioms arba iš jo įsigytoms transporto priemonėms ženklinti. Prekybininkas jam išduotų valstybinio numerio ženklų negali parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į aptartą imperatyvią normą bei į tai, kad atsakovas perduodamas laikinus valstybinius numerius trečiajam asmeniui jos nepaisė, jis turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekemes, kadangi laikini valstybinio numerio ženklai gali būti uždedami tik juridiniams asmenims priklausančioms transporto priemonėms. Nustatytos aplinkybės, kad atsakovas laikinus valstybinio numerio ženklus išdavė T. M., kuire buvo uždėti automobiliui Opel Vectra, automobilis apdraustas ne T. M., o UAB „R.“ vardu, patvirtina, kad Opel Vectra priklausė UAB „R.“ ir iš šio automobilio pardavimo gautos 2 607 Eur pajamos neapskaitytos įmonės dokumentuose.

            CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip įmonės vadovas, neapskaitęs parduoto automobilio Opel Vectra pajamų padarė 2607 Eur žalą ieškovei. Ši žala pačiai ieškovei ir jos kreditoriams padaryta neteisėtais atsakovo R. V. veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). 

Ieškovė taip pat prašo priteisti 10 488 Eur žalos atlyginimo (2 839 Eur ir 7 649 Eur neapskaitytos pajamos nuo parduotų transporto priemonių pagal VMI sprendimą). Ieškovės atstovas nurodė, kad ši žala įmonei seka iš mokestinio patikrinimo. Jo metu nustatyta, kad remiantis UAB „R.“ pirkėjų nurodytais duomenimis, jie už transporto priemones sumokėjo daugiau nei nurodyta rašytiniuose dokumentuose. Atsakovas su šiais mokestinio patikrinimo rezultatais nesutinka ir teigia neatsimenantis nei vieno tokio atvejo, o jo atstovė pabrėžė, kad nei vienas iš pirkėjų nurodytos sumos sąskaitose – faktūrose neginčijo, tačiau tai visiškai neįrodo, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytos klaidingos aplinkybės. Be to, byloje nėra duomenų, kad pirkėjai, teikdami paaiškinimus VMI mokestinio patikrinimo metu būtų suinteresuoti nepagrįstai sukompromituoti atsakovą ar jo tuo metu valdytą įmonę UAB „R.“. Tokių duomenų nenurodė ir atsakovas.

Iš 2015 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinimo matyti, kad įmonės mokestinio patikrinimo metu nustatyta faktinė aplinkybė dėl įmonei priklausančių automobilių pardavimo mažesnėmis negu rinkos kainomis, kurios VMI konstatuotos tiesiogiai apklausus pirkėjus. Pakartotinio patikrinimo metu taikant 19 proc. pajamų padidinimo rodiklį, PVM papildomai apmokestintos 13 transporto priemonių pardavimo pajamos Lietuvoje, kurių pardavimo kaina žemesnė nei vidutinė rinkos kaina. Pakartotinio patikrinimo metu, taikant 19 proc. pajamų padidinimo rodiklį, nustatyta viso 7 649 Eur 13 transporto priemonių pardavimo Lietuvoje pajamų. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu papildomai nustatytos 5 automobilių pardavimo pajamos sudaro 9 803 Eur. Ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus patikslinta, kad atsakovas R. V. pardavęs įmonei priklausančias transporto priemones už mažesnę negu rinkos kainą, bei pardavimo dokumentuose nurodęs mažesnę kainą, negu realiai gavo iš pirkėjų bendrovei padarė 10 488 Eur žalą. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, ir kiti suinteresuoti asmenys paties 2015-07-28 akto Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijo, jame nustatytų aplinkybių įstatymų nustatyta tvarka nepaneigė, todėl aktas yra galiojantis ir turintis teisinę galią bei įrodomąją reikšmę dokumentas.

Nors atsakovo atstovė teigia, kad 2015-07-28 Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-09-22 Klaipėdos VMI sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo nėra oficialus rašytinis įrodymas, pagrindžiantis bendrovei padarytą žalą, tačiau pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos pasitikėjimui Lietuvos Respublikos institucijų, Lietuvos valstybės įgaliotų asmenų išduotais dokumentais užtikrinti. Rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiu (lot. prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-690/2018).

Patikrinimo akte konstatuota, jog UAB „R.“ deklaracijose, PVM sąskaitose -  faktūrose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas ir transporto priemonių pardavimą Lietuvoje įformino akivaizdžiai mažesnėmis nei rinkos kainomis. Šie duomenys patvirtina, kad, siekiant išvengti privalomų mokesčių, buvo iškreiptas įmonės veiklos turinys. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo UAB „R.“ įsteigimo iki 2015-05-29 atsakovas R. V. buvo ir įmonės akcininkas, ir įmonės vadovas. Nors atsakovo atstovė jo priežastinį ryšį su įmonei padaryta žala įrodinėja tuo, kad atsakovo, kaip įmonės vadovo veiksmai nesukėlė įmonės nemokumo, įmonės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, tačiau teismas pažymi, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir išsakyti argumentai neturi įtakos negrinėjamiems ieškinio reikalavimams.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes preziumuojama, kad tarp neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaip jau minėta anksčiau šiame teismo sprendime, atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis). Todėl bankrutavusiai bendrovei iš atsakovo yra priteisiama 2607 Eur (Opel Vectra atvejis) ir 10 488 Eur žalos atlyginimo (2 839 Eur ir 7 649 Eur neapskaitytos pajamos nuo parduotų transporto priemonių pagal VMI sprendimą) padarytai žalai atlyginti (CPK 178 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 11 553,98 Eur žalą, kurią sudaro 6994,81 Eur skola ir 4559,17 Eur netesybos, baudos, delspinigiai (seka iš 2018-06-21 VMI prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „R.“ bankroto byloje, 2018-08-03 administratoriaus prašymo dėl reikalavimo patvirtinimo ir įsiteisėjusios 2018-08-06 Klaipėdos apygardos teismo nutarties). Iš byloje pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2018-08-06 nutarties matyti, kad šia nutartimi patvirtintas aptariamas VMI reikalavimas 11 553,98 Eur sumai, todėl teismas dėl šio reikalavimo pagrįstumo pakartotinai nevertina.

Atsakovo vadovaujamai UAB „R.“ nevykdant pareigos mokėti mokesčius, įmonei buvo paskaičiuoti 6994,81 Eur nesumokėti mokesčiai (PM ir PVM) ir 4559,17 Eur (1021,65 Eur PM delspinigiai, 1430,52 PVM delspiningiai, 885 Eur PM bauda, 1222 Eur PVM bauda) netesybos. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog įmonės vadovas elgėsi nerūpestingai, pažeidė pareigą rūpintis, kad jo vadovaujama bendrovė laikytųsi įstatymų apskaitant privalomuosius mokesčius valstybei.

Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atstovės teiginiu, kad apskaičiuota mokestinė bazė yra laikoma ne žala, o mokestine prievole. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Pavyzdžiui, byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013), kurioje bendrovė prašė priteisti solidariai iš buvusių įmonės vadovų ir akcininkų žalos, patirtos dėl jų padarytų teisės aktų pažeidimų, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, atlyginimą, kasacinis teismas konstatavo, kad sudarydama su veiklos nevykdančia bendrove sandorius bendrovė sumažino valstybei mokėtinus PVM ir pelno mokesčius ir taip neteisėtai praturtėjo. Vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir atsakovas negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jo veiksmų, ieškovė būtų turėjusi pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

Kaip jau minėta, mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, bendrovės prievolė, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla, todėl bendrovės nesumokėtų mokesčių sumą pripažinti bendrovės vadovo padaryta žala bendrovės kreditoriams nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).  Atsižvelgiant į šią nuostatą, ieškovės reikalavimas dėl 6994,81 Eur skolos (nesumokėtų mokesčių) atmestinas.

Dėl atsakovo R. V. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro baudos ir delspinigiai už PM ir PVM mokestines nepriemokas. Tarp atsakovo R. V. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dėl 4559,17 Eur žalos (netesybų) priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už kiekvieno priteisto reikalavimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 400 Eur žyminis mokestis (555 Eur x 72 proc.), skaičiuotinas nuo patenkintų ieškinio reikalavimų sumos – 17 654 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 13,44 Eur. Šios išlaidos valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos iš atsakovo, t. y. 10 Eur.  

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-08-27 nutartimi civilinėje byloje e2-3735-799/2019 atsakovei taikytos ir 2020-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-55-799/2020 sumažintos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių mąstą iki prteistos 17654, 17 Eur sumos. (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

            Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 607 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septynių eurų) žalos atlyginimą (Opel Vectra atvejis); 10 488 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žalos atlyginimą (2 839 Eur, ir 7 649 Eur neapskaitytos pajamos nuo parduotų transporto priemonių pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą); 4559,17 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 17 ct) netesybų (baudos ir delspinigiai), 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (Swedbank AB), naudai.

            Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

            Palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-08-27 nutartimi civilinėje byloje e2-3735-799/2019 atsakovei taikytas ir 2020-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-55-799/2020 sumažintas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki priteistos 17654,17 Eur sumos.

              Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                 Vida Butanavičiūtė