Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-17-193-2009].doc
Bylos nr.: 1A-17-193-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Ričardas Gilys                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-193/2009

Teisėjas  Saulius Vanagas                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

                                                                                                 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2009 m. balandžio 15 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Eligijaus Gladučio, Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

gynėjams advokatams Jonui Milčiui, Antanui Cemnolonskui,

specialistui psichiatrui V. D.,

nuteistajam N. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-30 nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

N U S T A T Ė:

N. G. nuteistas už tai, kad jis 2008-04-04 apie 22 val., būdamas Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame gyvena, kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė M. G. į krūtinės sritį, padarydamas pjautinę – durtinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje, dėl ko nukentėjusiajam buvo sužalotas kairysis plautis, susikaupė kraujas ir oras kairėje krūtinplėvės ertmėje, taip nukentėjusiajam M. G. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Apeliantas N. G. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-30 nuosprendį, prašo bylos nagrinėjimą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo  ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 6.6.9 punktas neprieštarauja BK 135 str. 1 d. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl jam inkriminuotos veikos prisipažįsta, nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, tačiau nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikacija ir paskirta bausme, todėl prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d., taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. N. G. mano, kad jo padaryta veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 135 str., nes nukentėjusiajam M. G. neatsirado padarinių, numatytų BK 135 str. 1 d. dispozicijoje. Pirmos instancijos teismas akcentavo, kad jo padaryti sužalojimai buvo pavojingi nukentėjusiojo gyvybei, tačiau tai negali būti pagrindu jo veiką kvalifikuoti pagal BK 135 str., nes įstatymų leidėjas sunkaus sveikatos sutrikdymo požymius sieja tik su jų ilgalaikėmis pasekmėmis, bet ne su iškilusia grėsme nukentėjusiojo gyvybei. Apeliantas nurodo, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003-05-23 įsakymu Nr.V-298/158/Al-86 (Žin., 2003, Nr. 52-2357) 6.6.9 punktas nustato, kad „kitokiu suluošinimu“ BK 135 str. prasme inter alia laikoma ir krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu. Tačiau, šių 6.6.9 punktas prieštarauja BK 135 str., nes plečiamai išvardina šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės padarinių požymį. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas terminą „suluošinti“ aiškina kaip „padaryti luošą, sužaloti“. Be to, lingvistiškai aiškinant BK 135 str. 1 d. dispoziciją matyti, kad suluošinimu taip pat laikomas sužalojimas ar susargdinimas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo ar nėštumo. Taigi, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas laiko esant galima pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuoti asmens veiką, jeigu dėl jos nukentėjusiajam atsirado nuolatiniai arba labai ilgai trunkantys padariniai. Dėl jo veikos nukentėjusiajam M. G. tokių padarinių neatsirado. Apeliantas teigia, kad net ir kvalifikuojant jo veiką pagal BK 135 str. 1 d. atsižvelgtina į jo nuoširdų gailėjimąsi, charakteristiką, ankstesnių teistumų nebuvimą ir taikytina BK 54 str. 3 d. bei skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo N. G. padarytą nusikalstamą veiką ir tinkamai paskyrė jam bausmę. Apeliantas neginčija savo kaltės, bet nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija bei paskirta bausme, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.

Apeliacinio skundo pagrindinis argumentas yra tas, kad apylinkės teismas neteisingai nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam M. G. neatsirado BK 135 str. 1 d. dispozicijoje numatytų padarinių. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. G. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai.

Pagrindinis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1  dalyje numatytų nusikaltimų atribojimo požymis yra skirtingas sveikatos sutrikdymo mastas. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal 135 straipsnio 1 dalį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. G. tyčia smogė peiliu M. G. į krūtinės sritį, to neginčija ir pats nuteistasis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis nusikaltimas buvo padarytas spontaniškai, jam nebuvo iš anksto ruoštasi. Pats nuteistasis parodė bei patvirtino kiti byloje esantys duomenys, kad jis vieną kartą peiliu dūrė M. G. kažkur į širdies pusę. Byloje nėra įrodymų, kad N. G. tyčia būtų apibrėžta į konkrečių padarinių pasiekimą, t. y. nukreipta konkrečiai į nukentėjusiojo nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti neapibrėžtos tyčios buvimą nuteistojo veiksmuose, o tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kyla atsižvelgiant į atsiradusius nusikalstamos veikos padarinius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 694/08(05), kurioje nustatyta, kad M. G. padaryti kūno sužalojimai dėl kiauryminės pjautinės – durtinės žaizdos kairėje krūtinės ląstos pusėje su kairiojo plaučio sužalojimu ir kraujo bei oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šia specialisto išvada paneigti apelianto skundo teiginiai apie BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nebuvimą. Abejoti specialisto išvada teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Todėl N. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal kilusius pavojingus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, kaip nepagrįstas atmestinas apelianto N. G. prašymas perkvalifikuoti jo veiką į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Taip pat netenkintinas apelianto prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tikslu nustatyti, ar Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 6.6.9 punktas neprieštarauja BK 135 str. 1 d. Visų pirma pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesprendžia poįstatyminių aktų atitikimo įstatymams klausimų, nes tokios bylos nėra priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Antra, teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl aukščiau minimų teisės normų prieštaravimų viena kitai, konkrečių argumentų dėl jų nenurodė ir apeliantas skunde. Todėl apelianto prašymas laikytinas nepagrįstu ir šioje dalyje netenkintinas.

Netenkintinas ir apelianto N. G. prašymas pakeisti jam skirtą bausmę į su laisvės atėmimu nesusijusią kitą bausmę. N. G. bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo sušvelninti jam paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, įvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją (padarytas tyčinis, baigtas, sunkus nusikaltimas), kaltininko asmenybę (N. G. neteistas, nedirbantis, charakterizuojamas neigiamai), taip pat atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei nurodė bausmės skyrimo motyvus. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat nuteistojo ir nukentėjusiojo susitaikymą, darytina išvada, kad N. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri savo dydžiu yra nežymiai didesnė už BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Visos skunde apelianto nurodomos aplinkybės apie gailėjimąsi, ankstesnių teistumų nebuvimą pirmosios instancijos teismo buvo žinomos ir tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bei parenkant bausmę, todėl dar kartą remtis jomis bei mažinti ar švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Be to, nors nuteistajam konstatuotas psichinės veiklos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį bei priklausomybės sindromas, 2009-03-18 specialisto išvada Nr. 87 TPK-25 nustatyta, kad N. G. visiškai suprato ir supranta savo veiksmų esmę ir galėjo (gali) juos valdyti.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, ir keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R Ė :

Nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas:                                                                                       Ričardas Gilys

 

Teisėjai                                                                                                                Eligijus Gladutis                                                       

                                                                                                                Tomas Zdanavičius