Bylos Nr. 1S-84-616/2020

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00009-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.2.16; 2.14.3; 2.14.4

                                  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 5 d.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamąja byla ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

1.       Šiaulių

1.1.       2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 152 J–L ruožo nuo 2,8 km iki 28,3 km asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelio atkarpas nuo 26,8 km iki 28,3 km. Po to 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 152 J–L ruožo nuo 26,8 km iki 28,3 km projektavimo ir statybos darbus. Po to A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatoriaus funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime, o 2016 m. birželio 8 d., UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp LAKD ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-576.

1.2.       Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3419 B–V“ ruožo nuo 0,0 km iki 1,5 km asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų bei galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelių atkarpas nuo 0,0 km iki 1,5 km. Po to 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 3419 B–V ruožo nuo 0,0 km iki 1,5 km asfalto dangos taisymo projektavimo ir statybos darbus. Po to A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime. Po to 2016 m. birželio 8 d., UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp LAKD ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-575.

1.3.        Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacija LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 215 B–R ruožo nuo 4,9 km iki 5,9 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š“ Technikos direktoriumi V. A., ir J. A. nurodymu V. A. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas nuo 4,9 km iki 5,9 km. Po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 215 B–R ruožo nuo 4,9 km iki 5,9 km paprastojo remonto projektavimą ir darbų atlikimą. Po to A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp LAKD ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-694.

1.4.        Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4019 V–K–J ruožo nuo 0,003 km iki 1,048 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., kurie jam pokalbių metu nurodė tikslias kelių atkarpas nuo 0,003 km iki 1,048 km. Po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 4019 V–K–J ruožo nuo 0,003 km iki 1,048 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp LAKD ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-695.

1.5.        Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4004 K–S–A ruožo nuo 3,1 km iki 4,3 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties. J. A. nurodymu A. J. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas nuo 3,1 km iki 4,3 km, po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 4004 K–S–A ruožo nuo 3,1 km iki 4,3 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp LAKD ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-696.

1.6.       Už pirmiau nurodytus A. A. atliktus neteisėtus veiksmus, vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š“ naudai, A. A. iš UAB „Š“ direktoriaus J. A. ir UAB „Š“ komercijos direktoriaus D. S. priėmė ne mažesnį kaip 28 135,35 Eur kyšį, UAB „Š“ apmokant dalį jo iš UAB „T“ įsigyjamo automobilio „V“ vertės, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. A. A. su UAB „T“ sudarius automobilio „V“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-15, pagal kurią UAB „T“ įsipareigojo A. A. parduoti naują automobilį „V“ už 45 000 Eur bei įskaityti automobilio „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip dalinį mokėjimą, nustatant automobilio „M. P.“ vertę 30 000 Eur, o 2016 m. vasario 25 d. UAB „T“ direktorius V. V., pagal susitarimą su J. A. ir A. A., siekiant sumažinti oficialią automobilio „V“ pardavimo kainą, susitarė su UAB „D“ direktoriumi L. Č. dėl naujo automobilio „V“ fiktyvaus pardavimo ir registracijos UAB „D“ vardu, kuris po to dėl neatitikties komplektacijai būtų grąžinamas UAB „T“. Po to veikiant pagal susitarimą, UAB „T“ 2016 m. kovo 10 d. gautą automobilį „V“, kurio mažmeninė kaina ne mažesnė kaip 64 440 Eur, pagal 2016 m. kovo 10 d. sąskaitą faktūrą MOL Nr. 9200947 perdavė UAB „D“ ir 2016 m. kovo 12 d. šis automobilis „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas UAB „Š“ vardu. Po to 2016 m. kovo 14 d., UAB „Š“ pagal kreditinį dokumentą grąžino automobilį UAB „T“, kuris 2016 m. kovo 17 d. buvo perregistruotas UAB „T“ vardu bei tą pačią dieną pagal 2015 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2015-15 numatytas sąlygas, pagal priėmimo – perdavimo aktą UAB „T“ perduotas A. A. kartu su 4 vnt. žieminių padangų „B“, kurių vertė 694,35 Eur, ir už kurias pagal D. S. ir V. V. susitarimą apmokėjo UAB „Š“. Taip pat tą pačią dieną, 2016m. kovo 17 d., tarp UAB „T“ ir A. A. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. A. pardavė UAB „T“ savo automobilį „M. P.“ už 30 000 Eur, kurį 2016 m. kovo 17 d. internetiniame puslapyje „A“ UAB „T“ skelbė parduodanti už 24 500 Eur, tačiau vėliau pardavė už 21 999 Eu. Be to, siekiant padengti dalį A. A. įsigyjamo automobilio vertės bei siekiant paslėpti UAB „Š“ vykdytus mokėjimus, 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 23 d., D. S. atsiuntus V. V. sąrašus su UAB „Š“ priklausančių automobilių modeliais ir valstybiniais numeriais, V. V. nurodymu jo pavaldus UAB „T“ serviso vadovas E. B. pagal pirmiau pateiktų automobilių modelius ir valstybinius numerius UAB „T“ vardu išrašė suklastotas tikras PVM sąskaitas faktūras: Nr. 76088, Nr. 76089, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76638, Nr. 76642, Nr. 76644, Nr. 76650, Nr. 76654, Nr. 76657 bei suklastotus tikrus automobilių remonto užsakymo dokumentus, pagal kuriuos UAB „T“ tariamai atliko UAB „Š“ priklausančių automobilių remontą, o UAB „Š“ pagal šiuos suklastotus tikrus dokumentus UAB „T“ 2016 m. kovo 7 d. pervedė 17 776,81 Eur, o 2016 m. balandžio 1 d. pervedė 11 526,82 Eur, kartu apmokant ir už A. A. perduotas 4 automobilio padangas „B“, o A. A. per du kartus pervedus už automobilį UAB „T“ 15 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. šį automobilį „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo savo vardu.

1.7.        Be to, A. A. už pirmiau nurodytus atliktus neteisėtus veiksmus vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š“ naudai, nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 gegužės mėn., iš UAB „Š“ direktoriaus J. A. gavo ne mažesnį kaip 8 944,62 Eur kyšį, t. y. J. A. nurodžius pavaldiems UAB „Š“ darbuotojams R. B., R. B., M. P., V. A., V. R. ir L. P. atlikti A. A. reikalingus daiktų pervežimo, statybos ir remonto darbus, minėti J. A. pavaldūs darbuotojai, vykdydami J. A. nurodymus, pirmiau nurodytu laikotarpiu, A. A. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, sumontavo 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Š“ iš UAB „V“ už 712,50 Eur įgytą židinio kapsulę, atliko kitus statybos ir remonto darbus, sunaudodami UAB „Š“ vardu įgytas statybines medžiagas ir įrankius už 8 232,12 Eur, bei 2015 m. spalio 22 d. į šią sodybą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nugabeno A. A. ir jo sutuoktinei priklausančius daiktus. Tokiu būdu A. A. įgijo prekių ir gavo paslaugų už ne mažesnę, nei 8 944,62 Eur sumą, kuri J. A. nurodymu buvo sumokėta UAB „Š“ lėšomis.

1.8.       Tokiu būdu, A. A. iš UAB „Š“ direktoriaus J. A. ir UAB „Š“ komercijos direktoriaus D. S. savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – ne mažesnį kaip 37 079,97 Eur kyšį. 

2.       A. A. taip pat yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo: t. y. nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. birželio 22 d., veikdamas bendrininkų grupe su J. A., pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. lapkričio 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2014/R-52, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog sutartis sudaryta 2014 m. lapkričio 24 d. ir, kad sutarties šalis – rangovas UAB „Š“ įsipareigoja savo jėgomis, medžiagomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus pagal atskirus užsakovo A. A. užsakymus, juose šalių suderintais terminais ir sąlygomis bei pagal šios sutarties priede nurodytus remonto darbų įkainius, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir apmokėti rangovui už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais, ir šią sutartį A. A. kartu su J. A. pasirašė, nors tokia sutartis tarp UAB „Š“ ir A. A. sudaryta nebuvo. Po to A. A. šį netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas kaip tikrą dokumentą 2018 m. kovo 9 d. per savo gynėją advokatą J. G. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Š. valdybai pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 05-7-00009-16 medžiagos.

3.       Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. A. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Vėlesnėmis šio teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. kovo 5 d.

4.       Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamajam A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams. Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad A. A. inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis, todėl tolesnis darbas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėju (iki 2017 m. balandžio 3 d. – LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėju), nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais, bei yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo užimamos pareigos sudaro galimybę jam kliudyti teisminiam procesui, t. y. siekdamas pakreipti procesą jam palankia linkme, kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, o grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamas veikas, turėtų galimybę daryti įtaką pavaldiems asmenims, ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą nagrinėjamojoje byloje. 

5.       Kaltinamojo A. A. gynėjas advokatas Kęstutis Betingis (toliau – ir gynėjas) skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti.

Skundas grindžiamas tokiais argumentais.     

5.1.       Gynėjas skunde cituoja skundžiamos nutarties turinį ir nurodo, kad kaltinamajam A. A. virš trejų metų tęsiama procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ir tokiu būdu draudimas dirbti bei užsidirbti lėšų pragyvenimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Gynėjo vertinimu, šios procesinės prievartos priemonės pratęsimas yra formalus ir nepagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis, t. y. nenurodoma, kokiais konkrečiai veiksmais A. A. trukdys nagrinėti bylą teisme. Be to, akivaizdu, kad tęsiamo laikino nušalinimo nuo pareigų terminas nėra adekvatus ir proporcingas, nes baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, kaltinamasis 2019 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, taip pat nagrinėjamoje byloje yra apklausti iš esmės visi liudytojai, kurie nuosekliai patvirtino, jog A. A. vykdydamas LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo pareigas, įstatymų reikalavimų nepažeidė ir jokiais veiksmais neprotegavo UAB „Š“ dalyvavimo vykdant mažosios vertės viešuosius pirkimus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė tęsiama neatsižvelgiant į tai, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su UAB „T“, kuri nėra pavaldi A. A. pagal jo pareigas bei tai, kad ši bendrovė niekada nedalyvavo LAKD vykdomose paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų konkursuose. Pažymima ir tai, kad tiek už automobilio bei jo priedų pirkimą, tiek ir UAB „Š” teiktas (sandoris nutrauktas priverstinai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo) paslaugas kaltinamasis ir jo šeimos nariai atsiskaitė bei atsiskaito ir šiuo metu.

5.2.       Skunde nurodoma, kad pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį, laikinas nušalinimas nuo pareigų gali būti taikomas siekiant dviejų tikslų, t. y. jog būtų griečiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu, kitų tikslų ši BPK norma nenumato.

5.3.       Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodytas taikomos procesinės prievartos priemonės pagrindas – asmuo gali trukdyti procesui – BPK 157 straipsnio 1 dalyje yra nepagrįstas, formalus bei neteisėtas, nes duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, jau yra surinkti ir pateikti teismui, o tikslas kuo greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką jau yra pasiektas. Todėl akivaizdu, kad neribotą laiką tęsiant A. A. taikomą laikiną nušalinimą nuo pareigų, nepateikiant naujų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai šią procesinę prievartos priemonę tęsti, yra pažeidžiami BPK 157 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai bei suvaržomos kaltinamojo teisės.

5.4.       Pažymima, kad byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, jog A. A. vėl eidamas iki procesinės prievartos paskyrimo užimamas pareigas, galimai darys įtaką pavaldiems asmenims, LAKD vadovams ir tokiu būdu trukdys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Be to, kaltinamajam yra uždrausta bendrauti su kai kuriais proceso dalyviais, ir šių draudimų A. A. nepažeidė bei laikosi. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nebuvo gauta jokių duomenų, kad kaltinamasis siektų paslėpti, sunaikinti ar suklastoti dokumentus ir daiktus, daryti kokią nors įtaką liudytojams ar jų šeimos nariams. Nurodoma ir tai, kad A. A. ankščiau nėra teistas ar buvęs įtariamuoju, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas ar trukdys teismui nagrinėti bylą.

5.5.       Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. A. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki nušalinimo nuo pareigų dienos, dirbo LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo pareigose. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi kaltinamasis laikinai ir buvo nušalintas būtent nuo šių jo užimamų pareigų, tačiau vėlesnėse nutartyse buvo tęsiamas laikinas nušalinimas nuo kitų pareigų – LAKD Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigų, t. y. nušalinamas nuo pareigų, į kurias A. A. niekada nebuvo paskirtas ir tokiose pareigose nedirbo, o į šias pareigas buvo ir yra paskirtas kitas asmuo.

5.6.       Gynėjas pažymi ir tai, kad nei kaltinime įvardintose LAKD Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo (patvirtintų LAKD direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-669), nei iki to skelbiamame LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo pareigybių aprašymuose, nei LAKD etatų sąrašuose nebuvo ir nėra numatyta, jog valstybės tarnautojas, eidamas šias pareigas ir privalėdamas atitikti specialius (pareigybių aprašymuose išvardintus) reikalavimus, gali dirbti kokį nors kitą darbą ir už tai gauti darbo užmokestį. Nėra ir kitų reglamentuojamų teisės aktų, kurie A. A. LAKD tuo pačiu metu būtų leidę dirbti kitą darbą. Be to, A. A. iki šios dienos nėra atleistas iš pareigų, kurias jis vykdė LAKD iki nušalinimo nuo jų, o tai patvirtina, kad kaltinamasis ir šiuo metu yra LAKD etatų sąraše, o jo pareigybė – „LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas” ar „LAKD Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjas”. Dėl to A. A., būdamas valstybinės institucijos LAKD tarnautoju – Kelių planavimo ir plėtros skyriaus ar Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėju, jau keletą metų dėl byloje taikomo nušalinimo nuo pareigų, negalėjo ir negali dirbti pagrindinio ar / ir kito darbo (tai aiškiai apriboja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18, 19 straipsnių nuostatos), ir už tai gauti darbo užmokestį. Gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos kaltinamo konstitucinės teisės į darbą, jam ir jo šeimai gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

5.7.       Gynėjo vertinimu, pirmiau išdėstyti skundo argumentai, akivaizdžiai, patvirtina, kad A. A. virš trejų metų tęsiama ši procesinė prievartos priemonė objektyviai nėra būtina BPK 157 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, yra neproporcinga, todėl turi būti panaikinta. Be to, A. A. yra diagnozuotas sunkus susirgimas, o labai ilgai taikoma ši procesinė prievartos priemonė, sudaro nenormalią, nesveiką psichologinę aplinką bei komplikuoja gydymą.

6.       Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.

7.       Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmetamas.

8.       Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs kaltinamojo A. A. gynėjo skundą ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis, kuria A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

8.1.       BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų yra taikomas, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstam veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

8.2.       Šiaulių

8.3.       Pažymėtina, kad būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, jog asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – liudytojo L. Č., iš dalies liudytojų P. A., A. K., R. B., D. S. parodymai, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kratų ir apžiūrų protokolai bei kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas gynėjo dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek tai reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties, šioje proceso stadijoje, nevertinamos skunde minimos aplinkybės, susijusios su A. A. inkriminuojamų veikų kvalifikavimo pagrįstumu bei bylos aplinkybių vertinimu.

8.4.       Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. A. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, o BK 225 straipsnio 3 dalyje inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri pagal kaltinamąjį aktą truko ilgą laiko tarpą ir nebuvo atsitiktinė, kaltinamasis galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad netaikant kaltinamajam laikino nušalinimo nuo pareigų ir suteikiant jam galimybę grįžti į ankstesnes pareigas, kurias eidamas A. A. galimai kyšininkavo, būtų sudaryta, akivaizdi, galimybė trukdyti greitesniam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, jog A. A. gali toje pačioje įstaigoje užimti tas pačias pareigas. Be to, šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyti A. A. teigiamai charakterizuojantys duomenys (ankščiau nebuvo teistas) bei aplinkybė, kad kaltinamasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų.

8.5.       Skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. A. pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes bei kitas nutartyje išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas pagrįstai. Nors gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šios procesinės priemonės taikymo būtinumo ir pagrįstumo, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltinamojo A. A. gynėjas šiame skunde naujų ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų teismo nustatytą laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo pagrindą ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, taip pat nenurodo. Be to, gynėjas skunde išdėsto analogiškus argumentus, kaip ir ankstesniuose skunduose (t. y. dėl pareigybių pavadinimo pasikeitimo ir jų reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui; dėl kaltinamojo sveikatos būklės bei galimybės įsidarbinti kitoje darbovietėje ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismui netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėse nutartyse išsamiai išdėstytus argumentus.

8.6.       Nors ši procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų A. A. taikoma jau ilgą laiką, t. y. virš trejų metų, dėl kurios kaltinamasis patiria nepatogumų, tačiau kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos, inkriminuojamos BK 225 straipsnio 3 dalyje, pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į procesinės prievartos priemonės taikymu siekiamus tikslus, į nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą bei didelę apimtį, nėra pagrindo teigti, kad A. A. teisės bei interesai yra suvaržomi pažeidžiant proporcingumo principą ar BPK reikalavimus.

8.7.       Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                   Ernesta Montvidienė