Civilinė byla Nr. e2A-174-730/2019
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00252-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;
3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams A. A., A. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. A., A. P. dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir skolos priteisimo, juo prašė pripažinti jam teisę pateikti patikrinti bei suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui matininkų MB „Pajūrio matininkai“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą bei įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centre be atsakovės A. P. sutikimo, priteisti ieškovui iš atsakovų A. A. ir A. P. po 75 Eur išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 19 d. mirus jo sutuoktinei O. D. A., ieškovas su dviem vaikais, t. y. atsakovais A. A. ir A. P., paveldėjo po jos mirties likusį turtą, kurį, be kita ko, sudarė ir 3,53 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai A. A. ir A. P. priėmė po mamos mirties likusį palikimą, tačiau iki šiol nėra gavę paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai paveldėtu turtu visiškai nesirūpina, nemoka mokesčių, su ieškovu nebendradarbiauja ir nesitaria dėl paveldėto turto naudojimo ir valdymo. Ieškovas ketina atlikti veiksmus bendram turtui atidalyti arba nustatyti naudojimosi juo tvarką, tačiau šių veiksmų atlikti negali, nes reikia patikslinti paveldėto žemės sklypo kadastrinius duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo užsakymu MB „Pajūrio matininkai“ sudarė ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Atlikus kadastrinius matavimus buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, bendras žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 3,5300 ha iki 2,8930 ha, nes visą šį žemės sklypą į dvi dalis dalija 6 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2017 m. gruodžio 21 d. patvirtino išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje bei teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo. Telefoninio pokalbio metu atsakovas A. A. sutiko, kad patikslinti kadastriniai matavimai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovė A. P. su tuo nesutinka, nors MB „Pajūrio matininkai“ ją pranešimu apie pasikeitusius kadastrinius matavimus informavo, siųsdami pranešimą registruotąja pašto siunta. Ieškovė MB „Pajūrio matininkai“ už atliktus kadastrinius matavimus sumokėjo 400 Eur, tačiau atsakovai padengti dalies ieškovo patirtų išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus nesutinka.
2. Atsakovas A. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nori atsiskaityti už atliktus kadastrinius matavimus, tačiau ieškovas iki šiol jam nebuvo pateikęs jokios sąskaitos ar išlaidas patvirtinančių dokumentų.
3. Atsakovė A. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei skirti ieškovui baudą už nepagrįstą ieškinį. Nurodė, kad po mamos mirties su ieškovu bendrauja mažai, tačiau ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad ji nesutinka suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patikslintus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę nei dėl paveldėto žemės sklypo naudojimo ir valdymo, nei dėl būtinumo atlikti paveldėto žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus. Pirmą kartą apie tai, kad ginčo žemės sklypas bus ženklinamas ir kad jai, kaip turtinių teisių perėmėjai, reikia atvykti į (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtinti žemės sklypo ženklinimą ir matavimus, ji sužinojo tik 2018 m. vasario 20 d., kai registruotu paštu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas 2018 m. sausio 29 d. MB „Pajūrio matininkai“ pranešimas. Pranešimas buvo įteiktas pavėluotai, pasibaigus jame nurodytam terminui, be to, net ir įteikus laiku dėl atstumo, skrydžių ir užimtumo atsakovė nebūtų galėjusi atvykti nurodytu laiku. Jeigu atsakovė būtų tinkamai informuota apie tai, kodėl reikia tikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir reikiami dokumentai būtų buvę atsiųsti į jos gyvenamąją vietą, atsakovė būtų pasirašiusi reikiamus dokumentus ir registruota pašto siunta grąžinusi. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko savo iniciatyva, apie būtinumą juos atlikti nepranešė nei jai, nei broliui, nenurodė, kas juos atliks, nei kiek tai kainuos. Ieškovas niekada neprašė atlyginti dalį šių išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovas nesistengė su bendru turtu susijusius klausimus išspręsti neteismine tvarka ir nepagrįstai didina šalių bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. birželio 26 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo, kitą ieškinio dalį tenkino ir pripažino ieškovo A. A. teisę pateikti patikrinti bei suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui matininkų MB „Pajūrio matininkai“ parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą bei įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centre be atsakovės A. P. sutikimo, priteisė ieškovui iš atsakovo A. A. 102 Eur, o iš atsakovės A. P. 277 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui 11 Eur žyminio mokesčio.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. A. ir atsakovai A. A. bei A. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui A. A. priklauso 5/8 dalys, atsakovams A. A. ir A. P. – po 3/16 dalis ginčo žemės sklypo. Ieškovo užsakymu MB „Pajūrio matininkai“ 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė ginčo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą. Atlikus kadastrinius matavimus, buvo suformuoti du atskiri 2,2363 ha ir 0,6567 ha žemės sklypai, bendras žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 3,5300 ha iki 2,8930 ha dėl per sklypą einančio 6 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Už atliktus matavimus ieškovas sumokėjo 400 Eur. Atsakovas A. A. 2017 m. rugsėjo 5 d. davė sutikimą nustatyti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, o atsakovė A. P. į žemės sklypo matavimus neatvyko, kadastro duomenų bylos dokumentuose nepasirašė.
4.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo, nes atsakovas A. A. šias išlaidas atlygino, todėl ši civilinės bylos dalis buvo nutraukta.
4.3. Teismas nurodė, kad tam, jog ieškovas galėtų įgyvendinti savo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises ir galėtų atidalyi turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau šių veiksmų jis negali atlikti nesant žemės sklypo bendraturtės atsakovės A. P. sutikimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovui suderinti ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis, jos neveikimas trukdo ieškovui įgyvendinti turto savininko teises, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl teismas pripažino, kad ieškovas turi teisę įregistruoti naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis bei suderinti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriuje be atsakovės A. P. sutikimo. Kadangi ieškovo ieškinys yra pagrįstas, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo.
4.4. Teismas nustatė, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį (15 Eur už turtinį ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą) bei patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovui atsisakius turtinio reikalavimo, jam buvo grąžinta 75 procentų atsisakytai ieškinio daliai tenkanti žyminio mokesčio dalis, t. y. 11 Eur, o negrąžintai atsisakytų reikalavimų daliai tenkantis žyminis mokestis ieškovui buvo priteistas iš abiejų atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 Eur. Kadangi neturtinis reikalavimas buvo reiškiamas tik atsakovei A. P., šį reikalavimą visiškai patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteista 75 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Proporcingai reikštiems reikalavimams iš atsakovo A. A. ieškovui priteista 100 Eur, o iš atsakovės A. P. – 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso ieškovui iš atsakovo A. A. priteistina 102 Eur, o iš atsakovės A. P. priteista 277 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies pagrindu sumažinti iš apeliantės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei neatsižvelgė į tai, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakingas ieškovas. Teismas nevertino, kad ieškovas nesiekė susitarimo su bendraturčiais, neinformavo apeliantės apie atliekamus kadastrinius matavimus, nesudarė sąlygų apeliantei atlyginti dalies kadastrinių matavimų atlikimo išlaidų. Apeliantės teigimu, šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.
5.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės procesinis elgesys buvo netinkamas, neįvertino aplinkybių, jog apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl dokumentų tvarkymas reikalauja daug laiko sąnaudų ir finansinių lėšų.
6. Ieškovas A. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
6.1. Atsakovų elgesys realizuojant savo teises ir pareigas bendrojoje dalinėje nuosavybėje nebuvo tinkamas, atsakovai sąmoningai delsė baigti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūras į ginčo turtą, sunkino ieškovo galimybes tinkamai baigti žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą, su ieškovu nebendradarbiavo, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir dėl to įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6.2. Teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, todėl apeliantės argumentai dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo yra nepagrįsti. Kadangi ieškovas išnaudojo visas įmanomas galimybes ginčą išspręsti taikiai ir tik po to kreipėsi į teismą su ieškiniu, teismas pagrįstai dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš apeliantės.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė į žemės sklypo matavimus neatvyko, kadastro duomenų bylos dokumentuose nepasirašė, todėl CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu jai tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Byloje pateiktu apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui A. A. iš apeliantės A. P. buvo priteista 277 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra nustatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
12. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir priteisė ieškovui A. A. iš apeliantės A. P. 277 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš jų 77 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje turėjo būti paskirstytos pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, t. y. nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų taisyklių.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kreipimasis į teismą (ieškinio, pareiškimo ir kt. procesinio dokumento padavimas) yra procesinis veiksmas, ir jis gali būti vertinamas tinkamo procesinio elgesio požiūriu nepriklausomai nuo bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
14. Apeliantė nurodo, kad ieškovas nesiekė susitarimo su bendraturčiais, neinformavo atsakovės apie atliekamus kadastrinius matavimus, nesudarė sąlygų atsakovei atlyginti dalies kadastrinių matavimų atlikimo išlaidų, todėl nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Apeliantės teigimu, nesąžiningi ieškovo veiksmai kreipiantis į teismą lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. A. bei atsakovai A. A. ir A. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės be atsakovės A. P. sutikimo pateikti patikrinti bei suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui matininkų MB „Pajūrio matininkai“ parengtą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centre, taip pat dalies išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo iš žemės sklypo bendraturčių. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinės bylos dalis dėl išlaidų už kadastrinius matavimus priteisimo nutraukta, kita ieškinio dalis patenkinta. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo esmės, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tinkamo procesinio elgesio aspektu turi būti vertinama, ar ieškovas turėjo pakankamą pagrindą teikti teismui ieškinį dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir skolos priteisimo.
16. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovų po 75 Eur išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas A. A. sumokėjo ieškovui iš viso 150 Eur. Byloje esančiame ieškovo pasirašytame 2018 m. gegužės 23 d. pakvitavime nurodyta, kad atsakovo sumokėtą 150 Eur sumą sudaro 75 Eur dydžio atsakovo A. A. ir 75 Eur dydžio atsakovės A. P. skola už atliktus kadastrinius matavimus. Taigi bylos nagrinėjimo metu atsakovai pripažino šią ieškovo reikalavimų dalį ir ją įvykdė, todėl darytina išvada, jog ši aplinkybė lėmė, jog ieškovas atsisakė dalies byloje pareikštų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio pateikimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovai nebūtų galėję įvykdyti ieškovo reikalavimo iki ieškinio pateikimo teismui, todėl įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu dėl skolos už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo ir įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Sprendžiant klausimą, ar ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo, atsižvelgtina į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui suderinti ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą, nes šis klausimas galėjo būti išspręstas neteismine tvarka, jeigu atsakovas būtų tinkamai informavęs apeliantę apie atliekamus matavimus, tačiau byloje esantys duomenys šių apeliantės argumentų nepatvirtina.
18. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami 2017 m. rugsėjo 5 d., tą pačią dieną atsakovas A. A. davė rašytinį sutikimą nustatyti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. Iš pirmosios instancijos teismui teiktų atsakovo A. A. paaiškinimų matyti, kad pasirašęs dokumentus, jis apie tai informavo savo (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovę A. P.. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apie atliekamus kadastrinius matavimus apeliantė sužinojo ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėnesį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų savo sutikimui išreikšti. Apeliantė nurodo, kad ji tik 2018 m. vasario 20 d. sužinojo apie atliekamus matavimus, kai jai buvo įteiktas 2018 m. sausio 29 d. MB „Pajūrio matininkai“ pranešimas dėl atvykimo dalyvauti pasirašant žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, tačiau vėlesnis atsakovės elgesys taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog šalių ginčas galėjo būti išspręstas neteismine tvarka. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018 m. kovo 12., atsakovė būtų bandžiusi susisiekti su ieškovu ar MB „Pajūrio matininkai“ ir spręsti klausimą dėl sutikimo davimo ir jo įforminimo. Iškėlus civilinę bylą, atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalims buvo sudaryta galimybė susitarti taikiai dėl ginčo esmės ir baigti bylą taikos sutartimi, tačiau iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo sutikimas nebuvo duotas, nors byloje atsakovė iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, kad kadastro duomenys nustatyti neteisingai ir pažeidžia žemės sklypo bendraturčių teises. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo pareiškimas negali būti vertinamas kaip netinkamas ieškovo procesinės teisės įgyvendinimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnyje nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi apeliaciniu skundu buvo ginčijamas procesinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kuris nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, apeliantei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. A. iš apeliantės A. P. 250 EUR bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Grąžinti apeliantei A. P. 75 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. liepos 24 d. UAB „Medicinos bankas“.
Teisėjos Erinija Kazlauskienė
Giedrė Seselskytė
Danutė Žvinklytė