Civilinė byla Nr. e2A-1560-796/2017

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15274-2016-9

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4.;

(S)

                                                                   2.6.10.8. 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „B“ filialo Lietuvoje ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo  E. R..

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M“ 13 369,31 Eur turtinę žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. kovo 6 d., apie 1 valandą nakties, Lemverder, Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. R. nuvažiavo nuo važiuojamosios juostos ir atsitrenkė į šviesoforo stulpą. Eismo įvykio metu taip pat buvo sužalotas keleivis L. P.. Tiriant minėtą įvykį, buvo paimtas vairuotojo kraujo tyrimas, kuris parodė, jog alkoholio kiekis kraujyje siekė mažiausiai 1,43 promiles. Vairavęs automobilį asmuo E. R. yra UAB „M" darbuotojas. Brakes apylinkės teismas baudžiamojoje byloje 2 Cs 210 Js 19503/16 (196/16) patraukė E. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 315 c str. 1 pastr. Nr. la, 3 pastr. Nr. 2, 223 str. 1 pastr., 229 str., 230 str 1 pastr., 52 str., susiejant su 69 str. 69b str. 2016 m. gegužės 13 d. minėtas teismas, įsakymu paskyrė E. R. 1200 Eur baudą ir atėmė teisę 12 mėnesių vairuoti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 13 369,31 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad UAB „M“ laikytina transporto priemonės valdytoja, nes transporto priemonė priklausė jai nuosavybes teise. Atsakovei kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai (savininkei) atsirado objektyvi civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, t. y. darbdaviui, netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad E. R. įvykio metu buvo atsakovės darbuotojas ir automobilį jis valdė patikėjimo teise, tačiau pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko E. R. automobilį naudojant ne darbinių funkcijų vykdymui, o asmeniniais tikslais – po darbo vyko į barą, nusipirkti cigarečių. Teigė, jog atsakovei deliktinė atsakomybė pagal CK 6.264 str. nekyla, nes žalos padarymo metu automobilio vairavimas nebuvo susijęs su darbdavio nurodymų vykdymu. Teigė, kad šioje byloje tinkamu atsakovu pagal ieškovo reiškiamus reikalavimus yra automobilį neblaivus asmeniniais reikalais vairavęs E. R..
3. Trečiasis asmuo E. R. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad eismo įvykio metu automobilio nevairavo, o jį vairavo L. P., kuris suklaidino Vokietijos pareigūnus. Paaiškino, kad buvo sunkiai sužalotas ir tik praėjus pusmečiui pradėjo atsiminti įvykius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „M“ trylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 31 ct (13 369,31 Eur) žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 369,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tris šimtus vieną eurą 00 ct (301,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „B“ filialo Lietuvoje.
5. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 6 d., apie 1 valandą nakties, Lemverder, Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. R. nuvažiavo nuo važiuojamosios juostos ir atsitrenkė į šviesoforo stulpą. Nustatė, kad automobilį vairavęs E. R., kuris eismo įvykio metu buvo UAB „M" darbuotojas ir vairavo pastarajai bendrovei priklausančią transporto priemonę, buvo neblaivus. Teismas pažymėjo, kad tai, jog automobilį vairavo būtent R. R. patvirtina Vokietijos Federacinės Respublikos Brakes apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. įsakymas, kuris šiuo atveju yra oficialus rašytinis įrodymas ir kuris turi didesnę įrodomąją galią, todėl trečiojo asmens R. R. jokiais įrodymais nepatvirtintus paaiškinimus, jog jis automobilio nevairavo, atmetė kaip neįrodytus.
6. Įvertinęs bylos įrodymus bei vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu, konstatavo, kad atsakovei, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, tenka civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, nepaisant to, ar žala padaryta su kalte ar be jos, o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui tenka civilinė atsakomybė už darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą.
7. Pažymėjo, kad darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, tačiau tai nereiškia, kad į darbuotoją, kaltą dėl autoavarijoje padarytos žalos, atgręžtinio reikalavimo neturi darbdavys, kuris draudikui atgręžtinio reikalavimo tvarka sumokėjo draudimo išmoką.
8. Nustatė, kad dėl šio įvykio ieškovas padarė 13 369,31 Eur dydžio draudimo išmokos užskaitą. Pažymėjo, jog atsakovė nuostolių dydžio neginčijo, todėl iš atsakovės priteisė 13 369,31 Eur nuostolių atlyginimą.
9. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi  ieškovui iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 369,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Jeigu žalos padarymo metu vairuotojas būtų veikęs darbdavio interesais (vykdęs darbines užduotis), atsakovė, kaip minėto asmens darbdavė, CK 6.264 straipsnio pagrindu būtų pagrįstai pripažintina atsakinga už žalos padarymą asmeniu, tačiau šiuo atveju eismo įvykis įvyko trečiajam asmeniui automobilį vairuojant asmeniniais reikalais ne darbo metu (po darbo valandų vyko nusipirkti cigarečių), todėl atsakovė nėra už trečiojo asmens padarytą žalą atsakingas asmuo ir jai nekyla pareiga grąžinti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, kadangi minėtoje byloje kasacinio teismo išaiškinimai pateikti esant iš esmės kitoms faktinėms aplinkybėms nei šioje byloje, t. y. nurodytoje kasacinio teismo byloje žala buvo padaryta darbuotojui vykdant darbines funkcijas.

11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo straipsnio 1 dalį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
2. Trečiasis asmuo komandiruotės metu vykdė darbdavio nurodymus ir atliko savo darbines funkcijas.
3. Transporto priemonės (padidinto pavojaus šaltinio) valdytoja yra atsakovė, todėl jai tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą.

T e i s ė j ų   k o l e g i j a

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis)

         Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad atsakovei, kaip trečiojo asmens darbdaviui, nekyla pareiga atlyginti žalą draudikui pagal CK 6.264 straipsnį, kadangi žalą trečiasis asmuo padarė ne darbo metu.
16. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, bet ir papildomos sąlygos – turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad darbuotojas darydamas žalą veikė kaip darbuotojas, o ne savo asmeniniais interesais. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013).
17. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys neginčija, kad trečiasis asmuo E. R. yra UAB „M“ darbuotojas, t. y. konstatuota viena iš civilinės atsakomybės papildomų sąlygų. Tačiau apeliantė teigia, jog byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo E. R. eismo įvykį sukėlė vairuodamas jam patikėtą atsakovei priklausančią transporto priemonę ne darbo metu t. y. apeliantė ginčija esant antrąją būtinąją civilinės atsakomybės papildomą sąlygą.
18. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
19. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniu skundu aplinkybes, jog trečiasis asmuo, būdamas komandiruotėje, eismo įvykio metu nevykdė darbinių funkcijų, įrodinėja savo darbuotojų paaiškinimais. Apeliantė teigia, jog trečiasis asmuo atsakovei priklausančiu automobiliu asmeniniais tikslais – po darbo vyko į barą, nusipirkti cigarečių.
20. Pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo" pripažintas netekusiu galios) 2 punktą, tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Bylos nagrinėjimo metu galiojusio Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Be to, žalos padarymo metu galiojęs (neteko galios nuo 2017-07-01) Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr.78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 4 punktas numatė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščio 1-12 skiltyse nurodomas darbo laiko balansas. Faktiškai dirbtą laiką sudaro darbo tvarkos taisyklėse ir darbo sutartyje numatytas kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai. Pažymėtina, jog 5 punktas numatė, kad tarnybinės komandiruotės prilyginamos faktiškai dirbtam laikui.
21. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio komandiruotės dienpinigių išlaidos apskaičiuojamos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną ir grįžimo į ją dieną), o kai darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje – už išvykimo iš užsienio valstybės ir parvykimo į ją dienas, neviršijant Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. 116 nustatytų dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normų.
22. Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje (teisės aktas galiojo nuo 2005 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad komandiruotės trukmė skaičiuojama sudedant visas komandiruotės ar komandiruočių kalendorines dienas per vienerių metų laikotarpį nuo pirmosios komandiruotės pradžios.
23. Pažymėtina, kad nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad komandiruotė – neatsiejama darbo proceso dalis, kurios metu darbuotojas vykdo darbdavio nurodymus. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu į komandiruote išvyko atsakovo nurodymu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu vertinimu, kad būdamas komandiruotėje darbuotojas nuolatos vykdė darbdavio nurodymus, atliko savo darbą ne įprastoje darbo vietoje ir už nuolatinį darbo atlikimą kitoje vietoje gaudavo dienpinigius. Byloje nėra duomenų, jog trečiojo asmens komandiruotė eismo įvykio metu būtų pasibaigusi.
24. Siuntimas į komandiruotę įforminamas vieneto vadovo (ar jo įgalioto asmens) įsakymu (sprendimu) arba individualios įmonės savininko įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodytas komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė ir numatomos apmokėti išlaidų rūšys. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė savo pozicijai pagrįsti tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei įsakymo dėl komandiruotės E. R. suteikimo, nei automobilio FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarkos aprašo, nei E. R. darbo sutarties ar pareigybių aprašymo, todėl teismui nėra galimybių nustatyti, kokios E. R. darbo pareigos, kokias konkrečias funkcijas E. R. privalėjo atlikti komandiruotėje, koks komandiruotės tikslas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė automobilį perdavė trečiajam asmeniui asmeniniam naudojimui, t. y. kad automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. R. buvo patikėtas asmeniškai.
25. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog trečiasis asmuo E. R. 2016 m. kovo 6 d. eismo įvykio metu nevykdė darbinių funkcijų, darbdavio nurodymų (CPK 178 straipsnis).
26. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, trečiojo asmens kaip darbuotojo kaltė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos yra nustatyta, todėl už ją visiškai atsako darbdavys – UAB „M“ (CK 6.264 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, kadangi kaip jau nurodyta šios nutarties 25 ir 26 punktuose, tiek minėtoje kasacinio teismo nutartyje, tiek nagrinėjamojoje byloje konstatuota, kad žala buvo padaryta darbuotojui vykdant darbines funkcijas, t.y. būnant komandiruotėje.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

29. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
30. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i a :

           Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                    Marius Dobrovolskis

                                                                                                                           Kristina Domarkienė

                                                                                                                           Alona Romanovienė