Administracinė byla Nr. A-3152-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04535-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Radiacinės saugos centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais ir patikslintu skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 1 636,35 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas), 2014 m. liepos 8 d. 17 val., pučiant vėjui, lūžo augęs medis, nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ir nepataisomai apgadino pareiškėjo automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 1 998,38 Eur, po apgadinimo jo likutinė vertė buvo 492,35 Eur. Pareiškėjo patirti nuostoliai sudarė 1 606,02 Eur už apgadintą Automobilį ir 130,33 Eur už Automobiliui padarytos žalos įvertinimą. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas atlyginti patirtus nuostolius dėl Automobilio apgadinimo, tačiau Administracija 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 451-66455/14 (2.9.3.19-UK2) (toliau – ir Raštas) atsisakė atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius.
3. Rašte nurodyta, kad įvykio dieną didžiausias vėjas siekė 18 m/s, tai prilyginama audrai (vėtrai), todėl Automobilis buvo apgadintas esant force majeure (nenugalima jėga) sąlygoms.
4. Administracija, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, taip pat Žemės sklypą valdantys bei naudojantys atstovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras solidariai privalėjo užtikrinti, kad augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pažymėjo, jog pučiant stipriam vėjui žemės sklype nuvirto tik vienas medis, teigė, kad Administracija neįvertino šio medžio fiziologinės būklės, tinkamai jo neapžiūrėjo. Pareiškėjo žalos dydį sudaro 1 506,02 Eur suma, kuri apskaičiuota iš Automobilio vidutinės rinkos vertės atėmus Automobilio likutinę vertę ir 130,33 Eur Automobilio vertinimo išlaidų sumą.
5. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už želdinių priežiūros organizavimą, o ne pačią priežiūrą. Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su UAB „Grinda“ dėl želdinių priežiūros Vilniaus miesto savivaldybėje, 2011 m. sudarė sutartį su SĮ „Vilniaus planas“, pagal kurią atliekamas savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimas ir apskaita. Minėti darbai atliekami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi veiksmų savo pareigai atlikti remiantis nustatyta tvarka, turiniu bei periodiškumu. Vilniaus miesto savivaldybės pareiga organizuoti jos teritorijoje esančių želdynų stebėseną negali būti laikoma bendro pobūdžio pareiga rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu kiekvieną dieną. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio nebuvo galima nustatyti, ar medis augo valstybinėje žemėje, nesutiko su Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2140714 atliktais skaičiavimais ir padarytomis išvadomis, manė, kad vertinimo darbai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teigė, kad pareiškėjas nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai. Nurodė, kad įvykio dieną Vilniuje buvo užfiksuotas 18 m/s vėjo greitis, kuris pagal Boforto skalę prilyginamas audrai, todėl 18 m/s vėjo greitis buvo pakankamas medžiui nulaužti. Taip pat pažymėjo, kad 18 m/s vėjo greitis nėra būdingas Vilniaus miesto geografinei vietovei ir nebuvo galima numatyti, kad pučiant tokio stiprumo vėjui, nulūš konkretus medis. Manė, jog medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos.
7. Administracija teigė, kad žemės sklypo naudotojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti pranešdami Vilniaus miesto savivaldybei apie prastą želdynų būklę. Tokių pranešimų ginčui aktualiu laikotarpiu Administracija negavo, nebuvo gauta gyventojų skundų, seniūnų pranešimų ar kitų kreipimųsi. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.639 straipsnio nuostatas, už pareiškėjui kilusią žalą solidariai atsakingi tik panaudos gavėjai: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir Radiacinės saugos centras.
8. Nurodė, kad apskaičiuojat žalos dydį, buvo vertinami ne realūs įvykę sandoriai, bet tik internete talpinami skelbimai, buvo netinkamai nustatyta transporto priemonės rinkos vertė, netinkamai apskaičiuota padangų vertė, be to, Automobilio vertintojai, apskaičiuodami žalos dydį, negalėjo įtraukti automatinės pavarų dėžės ir lengvo lydinio ratlankių kaip papildomos įrangos.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Radiacinės saugos centras atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Paaiškino, kad naudoja 3 026 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, jame negali vykdyti medžių inventorizacijos, neturi Administracijos leidimo medžių kirsti ar genėti. Administracija neturėjo duomenų apie medžio netinkamą būklę, niekas į ją nesikreipė, medis nebuvo pažeistas, supuvęs, nudžiūvęs ar keliantis pavojų. Manė, kad žala pareiškėjui kilo esant force majeure (nenugalima jėga) sąlygoms. Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 8 d. Žemės sklype medžiai ne lūžo, bet buvo išversti sveiki, žaliuojantys medžiai su šaknimis. Šiuo atveju sveikas medis galėjo būti išverstas dėl natūralių, nors ir teisės aktų nepriskirtų ekstremalioms sąlygoms, gamtos sąlygų. 2014 m. liepos 8 d. pučiant vėjui, kurio užfiksuotas greitis siekė 18 m/s, ir lyjant Žemės sklype išvirto trys medžiai. Svarstant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, tikslinga įvertinti nenugalimos jėgos aplinkybes.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimuose  su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
12. Paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog nulūžęs medis buvo neprižiūrėtas, supuvęs ar lūžtantis. Iš pareiškėjo skundo turinio nebuvo galima nustatyti tikslios vietos, kur konkrečiai augo nulūžęs medis, minėtą dieną buvo nulaužti trys medžiai, todėl negalima konstatuoti, kad būtent Žemės sklype augęs medis sugadino automobilį. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko Žemės sklype nulūžusio medžio šalinimo darbus, todėl vertino, kad medžių priežiūra ir tvarkymas laikytinas sutarties objekto dalimi. Nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, nei kitų įstaigų, naudojančių Žemės sklypą pagal panaudos sutartį, elgesys nepasireiškė atitinkamų funkcijų nevykdymu arba netinkamu vykdymu, todėl nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Medis nebuvo supuvęs ar sutrūnijęs, todėl jis nulūžo dėl nenugalimos jėgos – stipraus vėjo.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad neigiamas vėjo poveikis medžiams pasireiškia, kai vėjo greitis viršija 15 m/s, šiuo atveju vėjo greitis buvo 18 m/s. Paaiškino, kad priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Žemės sklype 2014 m. liepos 8 d. vėjas išlaužė ne vieną, o tris medžius.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų ir faktinių aplinkybių, kad nulūžęs medis atitiko bent vieną iš sąlygų, kurioms esant medį reikia šalinti, t. y., kad medis buvo palinkęs, nudžiūvęs, išpuvęs. Iš byloje esančių nuotraukų galima daryti išvadą, kad medis buvo sveikas ir išrautas su šaknimis. Pažymėjo, kad priešingai nei skunde aiškina pareiškėjas, Žemės sklype 2014 m. liepos 8 d. vėjas išlaužė ne vieną, o tris medžius. Smarki audra nagrinėjamu atveju laikytina force majeure (nenugalima jėga) aplinkybe.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimuose teigė, kad teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo nustatyta pareiga vykdyti patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose esančių želdinių priežiūrą. Savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę. Tos aplinkybės, kad ginčo teritorijoje želdynų inventorizacija nebuvo atlikta, atsakovas nepaneigė. Byloje buvo pateikti duomenys, jog nulūžęs medis galimai buvo sveikas, nebuvo pažeistas ar supuvęs, įvykio metu dėl ypatingai smarkaus vėjo nulūžo ne vienas medis, todėl šiuo atveju turėtų būti vertinama, ar atsakovas objektyviai turėjo galimybę užkirsti kelią žalos atsiradimui.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą tenkino ir solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radiacinės saugos centro priteisė pareiškėjui 1 506,02 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2014 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovų 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro apeliacinius skundus,  panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje pažymėjo, kad iš naujo nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą ar žalos kilimo metu galėjo būti force majeure (nenugalima jėga) sąlyga, pirmosios instancijos teismas turėtų, atsižvelgęs į Vilniaus meteorologinės stoties duomenis (didžiausias užregistruotas vėjo greitis buvo 18 m/s) įvertinti ir medžių, kurie sukėlė žalą, būklę, ar tai buvo seni ir lūžę medžiai, kas leistų spręsti dėl savivaldybės pareigos, rūpintis jos teritorijoje esančiais medžiais ir želdynais, vykdymo, ar tai buvo sveiki medžiai nuo vėjo išvirtę su šaknimis, kuomet atsižvelgus į tuo metu buvusius meteorologinės stoties pateiktus duomenis būtų galima svarstyti ir force majeure (nenugalima jėga) galimybę.

II.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą tenkino. Priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 636,35 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2014 m. spalio 14 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 8 d. važiuodamas Vilniuje, Kalvarijų g. link Santariškių pateko į eismo įvykį – ant automobilio Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stogo užkrito medis. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliko Automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 2140714 ir nustatė, kad automobilio vertė yra 492,35 Eur. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2014 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą, kuriame prašė atlyginti jo patirtą žalą. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyrius pareiškėjui pateikė 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. A51-66455/14 (2.9.3.19-UK2), kuriame nurodė, kad medis ties (duomenys neskelbtini) pastatu nuvirto dėl kilusios stiprios audros, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti atsakovo atsakomybės, o nesant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, žala negali būti atlyginama.
20. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos priteisimo ir vertindamas žalos kilimo pareiškėjui priežastis, pirmiausia vertins, ar byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą, rūpintis jos teritorijoje esančiais medžiais ir želdynais.
21. Išanalizavęs ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas, teismas nurodė, kad savivaldybės pareiga, rūpintis jos teritorijoje esančiais medžiais ir želdynais, susideda inter alia iš to, kad kiekviena savivaldybė turi organizuoti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdyti jų būklės stebėseną, vykdyti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę, spręsti medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus, išduoti leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams, patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Sprendė, jog savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Taigi atsakovas privalo užtikrinti, kad Žemės sklype augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
22. Teismas nesutiko su Administracijos pozicija, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareiga rūpintis kiekvienu visoje teritorijoje augančiu medžiu kiekvieną dieną būtų neracionali ir neproporcinga, o vadovaudamasi dešimties metų imperatyvu Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai įvykdė pareigą rūpintis jos teritorijoje esančiais medžiais ir želdynais, tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi veiksmų savo pareigai atlikti, remiantis teisės aktuose nustatyta tvarka, turiniu bei periodiškumu. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktos inventorizacijos techninės užduotys ir planai patvirtina tik tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdė Žemės sklype esančių medžių ir želdynų inventorizacijos ir nepatikrino ten augančių medžių fiziologinės būklės. Teismo vertinimu, Administracijos argumentai, kad neracionalu ir neproporcinga tikrinti kiekvieną medį yra klaidingi, nes Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, kad, Žemės sklype augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
23. Atsakovo argumentus, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2014 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto savivaldybė negavo nė vieno Žemės sklypo naudotojo pranešimo dėl Žemės sklype esančių prastos būklės želdinių, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių, bei tai, kad minėtu laikotarpiu dėl Žemės sklypo teritorijoje esančių želdynų prastos būklės nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybė, įvertinusi medžio būklę natūroje, būtų privalėjusi imtis veiksmų ir vykdyti savo pareigą organizuoti želdynų priežiūrą, teismas atmetė kaip nesusijusius su atsakovo pareigos, rūpintis jos teritorijoje esančiais medžiais ir želdynais, tinkamo vykdymo įgyvendinimu. Pažymėjo, kad teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.
24. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Žemės sklype būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė, nustatinėjama, ar Žemės sklype esantys medžiai yra seni, ir ar jie nėra supuvę, ką patvirtina ir Administracijos atsiliepimo teiginiai, kad byloje nėra duomenų apie įvykio metu buvusią medžio būklę. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis nustatytu teisiniu reguliavimu ir jam nustatyta pareiga rūpintis jo teritorijoje esančiais medžiais ir želdynais, turėjo aktyviai veikti, kad būtų įvertinta ir nustatyta ginčo medžio būklė, tačiau neveikė taip, kaip turėjo veikti.
25. Teismas nusprendė, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjui žala kilo dėl force mąjeure (nenugalima jėga) yra nepagrįsti. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių 1.1 punktą, į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 11 d. pažymos Nr. A51-5620(2.9.3.19-UK2) „Apie hidrometeorologines sąlygas“ ir 2014 m. spalio 23 d. pažymos Nr. A51-88130/14 (3.11.1-TD3) duomenis, teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog įvykio dieną su šaknimis buvo išrauti ir išversti trys medžiai, galėtų būti vertinamos kaip pagrindžiančios force majeure (nenugalima jėga) tik tokiu atveju, jeigu būtų buvę nustatyta, kad atsakovas tinkamai įvykdė jam paskirtą pareigą rūpintis jos teritorijoje esančiais medžiais.
26. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir konstatavus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo žalos kilimą, įvykio dieną medžiui užvirtus ant Automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne jau byloje nustatyti atsakovo veiksmai – netinkama medžio priežiūra, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos.
27. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad nors Administracija atsiliepimuose teigė, jog nurodyta vertinimo ataskaita parengta netinkamai, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kuriuos būtų pateikę specialių žinių kelių transporto priemonių vertinimo srityje turintys asmenys, ir kurie sudarytų pagrindą teismui suabejoti pateiktos ataskaitos netinkamumu, nepateikė. Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas atsakovo argumentus dėl ataskaitos netinkamumo ir patirtų nuostolių nepagrįstumo atmetė kaip nepagrįstus, o abejonių dėl žalos dydžio, apskaičiuoto pagal byloje esančius dokumentus, teismui nekilo.
28. Atsižvelgęs į CK 6.37 straipsnio 2 dalį, teismas nusprendė priteisti pareiškėjui 5 procentų nurodyto dydžio palūkanas nuo 2014 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs pareiškėjo pateiktus, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, bylos apimtį, sudėtingumą, advokato rengtų procesinių dokumentų turinį ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pareiškėjui priteisė jo prašomas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.

30. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
31. Nesutikdama su pirmosios intancijos teismo sprendimu Administracija pažymi, kad  pareiškėjas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, o Vilniaus apygardos administracinis teismas neišsamiai ir netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.
32. Mano, jog šiuo atveju Savivaldybė negali būti laikoma atsakinga dėl atsiradusios žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos želdynų ir želdinių įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje pateiktą želdynų ir želdinių valdytojo sąvoką ir pažymi, kad želdynų valdytojais gali būti laikomi asmenys naudojantys žemės sklypą panaudos teise. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. 1/44575 bei žemės sklypo panaudos sutartys aiškiai patvirtina, jog žalą sukėlusio medžio lūžimo metu, t. y. 2014 m. liepos 8 d., Žemės sklypą panaudos sutarties pagrindu valdė ir juo naudojosi keturi subjektai, kuriems yra nustatytas apribojimas „saugoti ir prižiūrėti medžius“, kuris vienareikšmiškai įtvirtinta žemės sklypų naudotojų pareigą rūpintis jų naudojamame žemės sklype esančiais medžiais. Teigia, kad žemės naudotojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti pranešdami Vilniaus miesto savivaldybei apie prastą jų naudojamame žemės sklype esančių želdynų būklę, jeigu tokią būtų pastebėję. Tačiau laikotarpiu nuo 2008 metų (t. y. kuomet įsigaliojo želdinių inventorizacijos pareigą savivaldybėms numatantis Želdynų įstatymas ir susiję poįstatyminiai aktai) iki 2014 m. liepos 8 d. (t. y. kuomet įvyko byloje nagrinėjamas medžio lūžimo incidentas) Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo gautas nė vienas Žemės sklypo naudotojų pranešimas dėl sklype esančių želdinių prastos būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių. Minėtu laikotarpiu dėl šioje teritorijoje esančių želdynų prastos būklės nebuvo gautas ir nė vienas gyventojų skundas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybė, įvertinusi medžio būklę natūroje, būtų privalėjusi imtis veiksmų ir vykdyti savo pareigą organizuoti želdynų priežiūrą, t. y. išduoti leidimą tokį medį pašalinti.
33. Administracija pabrėžia, kad savo pareigą vykdyti želdynų priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybė įvykio metu buvo atlikusi, t. y. tuo metu vykdė tęstinę Vilniaus mieste esančių želdynų inventorizaciją pagal patvirtintą teritorijų inventorizacijos schemą.
34. Mano, kad už pareiškėjui kilusią žalą solidariai atsakingi yra tik panaudos gavėjai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras bei Radiacinės saugos centras, nes byloje nėra žemės sklypo naudotojų pateiktų duomenų, kurie įrodytų, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo (t. y. valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) tyčios ar didelio neatsargumo. Pažymi, kad minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
35. Administracijos teigimu, pareiškėjas neįrodė Savivaldybės veiksmų neteisėtumo.
36. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta teisės aktų sisteminė analizė įrodo Vilniaus miesto savivaldybės pareigą prižiūrėti jai priskirtoje teritorijoje esančius želdinius, tačiau pvz., gręžti ir taip tikrinti medžių supuvimo galimybę, reikiamybės (Vilniaus miesto savivaldybės tokios pareigos), nesant objektyvių medžio negyvybingumo požymių, nėra.
37. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje pateiktos inventorizacijos techninės užduotys ir planai patvirtina tik tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdė Žemės sklype esančių medžių ir želdynų inventorizacijos ir nepatikrino ten augančių medžių būklės, nurodydama, kad minėtos techninės užduotys ir planai įrodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė atlikinėja savo pareigą želdinių priežiūros srityje. Atkreipia dėmesį į Taisyklių 3 punktą ir nurodo, jog pagal nustatytą tvarką ir periodiškumą, visi savivaldybės teritorijoje esantys medžiai privalo būti inventorizuoti iki 2018 metų.
38. Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, ji atliko visas teisės aktų jai nustatytas pareigas – jos atsakingi pareigūnai elgėsi taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų – nebuvimas yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
39. Administracija taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl priežastinio ryšio egzistavimo tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
40. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-669/2010 ir pažymi, kad pareiškėjas neįrodė tiesioginio Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo ir atsiradusios žalos ryšio, o priešingas išvadas priėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė galiojantį teisinį reguliavimą ir jo pagrindu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Kadangi medis iš išorės atrodė sveikas, o savivaldybė neprivalo tikrinti kiekvieno savivaldybės teritorijoje esančio medžio, ar juo labiau kirsti sveikai atrodančių medžių, pareiškėjui atsiradusios žalos niekaip tiesiogiai negalima susieti su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu.
41. Administracijos teigimu, nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma, nes žala pareiškėjui atsirado dėl nenugalimos jėgos. Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog medis ne lūžo, o buvo išverstas sveikas ir su šaknimis, todėl sprendžia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios medis, padaręs pareiškėjui žalos, nukrito – vėjas. Kitų duomenų apie medžio būklę, ar jis buvo supuvęs, byloje nėra. Pažymi, kad teismui nepripažinus, jog įvykio dieną užfiksuotas vėjas negali būti laikomas pagrindine atsiradusių pasekmių priežastimi, tas pats vėjas galėtų būti pripažintas sąlyga, kuriai esant, atsakovas iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kaip tai nurodyta CK 6.253 straipsnio 1 dalyje.
42. Atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą pareiškėjas E. B. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės visas apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
43. Pasak pareiškėjo, atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, taip siekdamas, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmos instancijos teismas.
44. Pažymi, kad atsakovas, sutapatindamas želdynų ir želdinių priežiūrą su jų inventorizavimu ir pateikdamas savo subjektyvų Taisyklių 3 punkto aiškinimą ir taikymą, tiesiog siekia išvengti atsakomybės už netinkamai vykdomą pareigą organizuoti jos teritorijoje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą.
45. Mano, kad byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai bei konstatuotos aplinkybės apie įvykio metu Vilniaus mieste buvusį 18m/s vėjo stiprumo vėją, taip pat duomenų apie Vyriausybės skirtas lėšų vėjo padariniams šalinti byloje nebuvimas, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo teiginiai apie nenugalimos jėgos padarinių atsiradimą konkrečioje byloje nepasitvirtino.
46. Atkreipia dėmesį į LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012 ir pažymi, kad šios bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, todėl mano, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai ir atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką nekonstatavo nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios šalintų atsakovo atsakomybę dėl žalos atlyginimo.
47. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir sprendimą pagrindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teismo išvados motyvuotos, apelianto pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė – neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
48. Atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo teisėtumo apeliacinės instancijos teismą spręsti savo nuožiūra.
49. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas kartu su kitais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą panaudos teise naudojančiais subjektais yra atsakingas dėl E. B. kilusios žalos. Mano, kad jis tinkamai vykdė žemės sklypo panaudos sutarties nuostatą, įpareigojančią saugoti ir prižiūrėti medžius.
50. Teigia, kad tai yra savivaldybių pareiga nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę, todėl ji privalo užtikrinti, kad žemės sklype augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
51. Nors Teismas nurodė, kad medžio kritimo metu vyravusių meteorologinių sąlygų negalima laikyti force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėmis, Vilniaus departamentas laikosi pozicijos, jog negalima ignoruoti mokslinių duomenų, kuriais nustatyta, kad neigiamas vėjo poveikis (kai medžiai išverčiami su šaknimis arba nulaužiami) pasireiškia, kai jo greitis viršija 15 m/s. Nagrinėjamo autoįvykio metu, Vilniaus meteorologinės stoties duomenimis, didžiausias užregistruotas vėjo greitis buvo 18 m/s. Toks vėjo greitis nėra būdingas Vilniaus miesto geografinei vietovei, todėl nebuvo galima ir įmanoma numatyti, kada ir kurioje vietoje pūs toks stiprus gūsingas vėjas, galintis nulaužti (išversti) medį, negalima kontroliuoti vėjo stiprumo, vėjo atsiradimo, jo pašalinti. Todėl darytina išvada, jog nebuvo įmanoma numatyti, kad pučiant tokio stiprumo vėjui nulūš konkretus medis. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad sveikas, nesupuvęs medis galėjo virsti dėl natūralių, nors ir teisės aktų nepriskirtų ekstremalioms sąlygoms, gamtos sąlygų.
52. Atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti.
53. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai įstatymu suteiktas funkcijas privalėjo užtikrinti, kad Žemės sklype augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Vadinasi, Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų išvengta galimos žalos dėl medžio išvirtimo, todėl nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teismo sprendime paminėtus teisės aktus privalėjo veikti, o atsakovo neteisėti veiksmai buvo pakankama priežastimi žalai atsirasti.
54. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog už Žemės sklype nuvirtusio medžio padarytą žalą yra atsakinga ne Vilniaus miesto savivaldybė, o tretieji suinteresuoti asmenys, valdantys Žemės sklypą pagal panaudos sutartis. Mano, jog nei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nei kiti suinteresuoti asmenys, valdantys Žemės sklypą, nėra atsakingi subjektai CK 6.271 straipsnio prasme. Nagrinėjamoje byloje dėl nuvirtusio medžio kilusi žala nėra susijusi su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ar kitų Žemės sklypo naudotojų aktais viešojo administravimo srityje. Jokie įstatymai ar kiti teisės aktai neįpareigoja jų atlikti ar užsakyti medžių būklės įvertinimą ir inventorizaciją. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos civilinę atsakomybę už kilusią žalą atsakovas kildina iš panaudos sutarties, t. y. iš civilinių panaudos gavėjo ir panaudos davėjo santykių, o tokių ginčų nagrinėjimas apskritai nepatenka į administracinių teismų kompetenciją.
55. Pažymi, kad Žemės sklypo panaudos sutartyje panaudos gavėjams įrašytas apribojimas „saugoti ir prižiūrėti žemės sklype augančius medžius“, nepanaikina Vilniaus miesto savivaldybės tiesioginės įstatymų suteiktos pareigos prižiūrėti želdinius (medžius) ir ji privalo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje esantys medžiai bei kiti želdiniai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.
56. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Radiacinės saugos centras prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
57. Pažymi, kad Radiacinės saugos centras, kaip ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvykdė visus jiems įstatymų ir kitų teisės aktų medžių savininkams ir valdytojams taikomus reikalavimus, nepažeidė keliamų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl jiems negali kilti atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių medžių būklės nustatymas ir medžių inventorizacija yra Vilniaus miesto savivaldybės funkcija, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atsakyti ir už asmenų patirtą žalą dėl nuvirtusių medžių, nes neužtikrino, kad medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
58. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.
59. Nurodo, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su konkrečioje teritorijoje augančių medžių priežiūra. Būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, atsakovas privalo užtikrinti, kad žemės sklype augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
60. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

61. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo.
62. Netinkamos šalies pakeitimą teismo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnis, kuriame nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia. Vadinasi, siekiant, kad realiai būtų apgintos galimai pažeistos besikreipusio teisminės gynybos asmens teisės, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnyje – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.
63. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija) nustatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad  želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: 1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; 2) taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.
64. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. 1/44575 bei žemės sklypo panaudos sutartys (dalyse „Kiti žemės naudojimo apribojimai“ nurodyta saugoti ir prižiūrėti žemės sklype augančius medžius) patvirtina, jog žalą sukėlusio medžio lūžimo metu, t. y. 2014 m. liepos 8 d., Žemės sklypą panaudos sutarčių pagrindais valdė ir juo naudojosi keturi viešojo administravimo subjektai: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (nuo 2013-03-01), Vilniaus visuomenės sveikatos centras (nuo 2002-11-11), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (nuo 2012-04-13) bei Radiacinės saugos centras (nuo 2011-04-13). Šio išrašo dalyje „Registro pastabos ir nuorodos“ pažymėta – saugoti ir prižiūrėti medžius. Kaip matyti iš byloje esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkams išduodamos pažymos „Sklypo savininko (nuomininko) žemės naudojimo teisės apribojimai“ (pažyma patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-09-05 sprendimu Nr. 1702V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“), minėtiems subjektams yra nustatytas apribojimas „saugoti ir prižiūrėti medžius“, kuris vienareikšmiškai įtvirtinta žemės sklypų naudotojų pareigą rūpintis jų naudojamame žemės sklype esančiais medžiais. Tai reiškia, jog panaudos sutartimis konkrečiai želdynų ir želdinių priežiūros funkcija buvo perduota anksčiau nurodytiems viešojo administravimo subjektams, todėl jie laikytini želdynų ir želdinių valdytojais Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 2 straipnio 32 dalies prasme ir jiems kilo pareiga tinkamai prižiūrėti ir rūpintis želdynais bei želdiniais jų naudojamoje teritorijoje (Žemės sklype).
65. Lietuvos Respublikos CK 6.639 straipsnyje nustatyta, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo.
66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartyje šioje byloje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tikrinęs pareiškėjui turtinės žalos kilimo sąlygas, turėjo tikrinti ir, ar pareiškėjas žalos atlyginimo reikalavimą yra nukreipęs į tinkamus subjektus, <...> teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsniu, ir įvertinęs CK 6.271 straipsnyje nurodomus subjektus į kuriuos gali būti nukreiptas reikalavimas dėl viešosios civilinės atsakomybės kilimo turėjo spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu <...>.
67. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo atsakovu pripažino tik Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas (2 straipnio 32 dalį ir 15 straipnio 1 dalį), Lietuvos Respublikos CK 6.639 straipsnio nuostatas, taip pat į tai, jog panaudos sutartimis Valstybinėi vaistų kontrolės tarnybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Radiacinės saugos centrui buvo pavesta saugoti ir prižiūrėti žemės sklype augančius medžius, jiems kyla atsakomybė už padarytą žalą.
68. Pirmosios instancijos teismas, tikrinęs pareiškėjui turtinės žalos kilimo sąlygas turėjo tikrinti ir, ar pareiškėjas žalos atlyginimo reikalavimą yra nukreipęs į tinkamą subjektą. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsniu, ir įvertinęs CK 6.271 ir 6.639 straipsniuose nurodomus subjektus, į kuriuos gali būti nukreiptas reikalavimas dėl viešosios civilinės atsakomybės kilimo, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas, turėjo spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu.
69. Netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas gali būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme, nes tik tokiu būdu gali būti įgyvendinta teisė į teisingą teismą, būtent tik tokiu būdu byla gali būti išnagrinėta vadovaujantis visomis proceso teisės normomis bei jose įgyvendintais principais.
70. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnyje, ir tai turėjo įtakos bylos baigčiai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–1030/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–1712/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1238/2009 ir kt).

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė