Civilinė byla Nr. e2-1023-910/2025

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00118-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.5.7

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 28 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje, kuria restruktūrizuojamos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ restruktūrizavimo byla nutraukta ir bendrovei iškelta bankroto byla,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovei Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Karužiškiai“ (toliau – ir ŽŪB „Karužiškiai“, bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas A. G. (toliau – ir nemokumo administratorius). Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas; ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratorius atstatydintas iš nemokumo administratoriaus pareigų jo prašymu nuo 2025 m. birželio 2 d.

2.       Restruktūrizuojamos bendrovės nemokumo administratorius A. G. 2025 m. gegužės 30 d. pateikė teismui prašymą nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais.

3.       Nemokumo administratorius nurodė, kad 2025 m. gegužės 30 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime svarstytas restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas. Už restruktūrizavimo bylos nutraukimą balsavo kreditoriai, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma yra 559 620,80 Eur (91,07 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių).

4.       Bendrovės vadovas R. G. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bendrovė sėkmingai įgyvendina restruktūrizavimo planą ir nėra pagrindo abejoti, jog restruktūrizavimo pirmųjų metų tikslai bei įsipareigojimai bus įvykdyti.

5.       Nurodė, kad bendrovė 2025 m. rugsėjo 25 d. sudarė grūdų sandėlio su priklausiniais ir žemės nuomos teise pirkimo–pardavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Armabetas“. Tą pačią dieną pirkėja UAB „Armabetas“ bendrovės kreditorei UAB „Žvalguva“ pervedė 76 000 Eur. Bendrovė 2025 m. rugsėjo 26 d. kreditorei UAB „Žvalguva“ sumokėjo likusius 4 000 Eur. Bendrovės restruktūrizavimo plano pirmųjų metų tikslai, susiję su bendrovės turto realizavimu ir pajamų už turtą gavimu, yra visiškai įvykdyti.

6.       Bendrovė 2025 metais užaugino 111,25 ha žieminių ir 21,95 ha vasarinių kviečių. Prikulta 476,53 t žieminių kviečių. Planuojama dar prikulti apie 120–140 t kviečių. Iš prikultų kviečių yra parduota 340,62 t, pardavimo pajamos – 66 409,85 Eur. Už parduotus kviečius pirkėjas yra sumokėjęs bendrovei 30 861,11 Eur, liko sumokėti 35 548,74 Eur. Likusi dalis (135,91 t) kviečių šiuo metu yra sandėliuojama ir jie bus realizuojami artimiausiu metu.

7.       Bendrovė su rašytiniais paaiškinimais pateikė dviejų fizinių asmenų pareiškimus apie ketinimą įsigyti bendrovei priklausančius žemės sklypus. Preliminari žemės sklypų įsigijimo kaina – 95 000 Eur. Gautos lėšos būtų panaudotos papildomai atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.

8.       Bendrovė nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. spalio 1 d. gavo 4 437,54 Eur nuomos pajamų. Pervežimo veiklos bendrovė nevykdė dėl subjektyvių priežasčių, darbo pajėgumus nukreipus į bendrovės kasdienės veiklos organizavimą ir vykdymą.

9.       Bendrovės kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV), Panevėžio rajono savivaldybės administracija  pateiktuose atsiliepime prašė sprendimą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo priimti teismo nuožiūra.

10.       Kreditorė UAB „Velseka“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad per pirmuosius restruktūrizavimo metus bendrovė nepadengė dalies skolos kreditorei, nors restruktūrizavimo plane buvo numatytas dalinis skolos dengimas pirmaisiais restruktūrizavimo metais. Bendrovė netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, todėl restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta. Bendrovės restruktūrizavimo tikslai nebus pasiekti, o restruktūrizavimo proceso tęsimas iš esmės pažeistų bendrovės kreditorių teises. Bendrovė teismui nepateikė informacijos apie skolų iš bendrovės debitorių išieškojimą, taip pat apie lėšas, esančias bendrovės kasoje.

11.       Kreditorė nurodė, kad buvęs bendrovės nemokumo administratorius A. G. yra pareiškęs ieškinį bendrovei dėl nesumokėto atlyginimo už bendrovės restruktūrizavimo proceso administravimą, tai leidžia teigti, kad bendrovė nemokėjo nemokumo administratoriui atlyginimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi nutraukė restruktūrizuojamos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Avere“.

13.       Teismas nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, nutarties apskundimas nesustabdė restruktūrizavimo plano vykdymo, todėl pirmųjų restruktūrizavimo metų terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. rugsėjo 19 d., o ne 2025 m. lapkričio 27d., kaip nurodyta bendrovės procesiniuose dokumentuose.

14.       Įvertinęs restruktūrizuojamos bendrovės pateiktus duomenis apie gautas pajamas už parduotą produkciją, teismas padarė išvadą, kad bendrovė iš žemės ūkio produkcijos negavo tiek pajamų, kiek buvo suplanavusi ir numačiusi restruktūrizavimo plane.

15.       Nors patvirtintame bendrovės restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad restruktūrizuojama bendrovė iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (toliau–NMA) numato gauti per metus 22 000 Eur išmokų, tačiau iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad bendrovė gavo tik 4 460,41 Eur išmokų, t. y. gavo mažesnes išmokas, nei nurodyta restruktūrizavimo plane.

16.       Teismas pažymėjo, kad bendrovė nepateikė teismui duomenų apie iš skolininkų atgautas lėšas, o pagal viešai prieinamus duomenis nenustatyta, jog bendrovė kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo. Teismas padarė išvadą, kad restruktūrizavimo plane suplanuotų atgauti skolų dalis nebuvo išieškota iš debitorių ir bendrovė nepateikė duomenų, kokių priemonių buvo imtasi, siekiant išieškoti skolas iš skolininkų.

17.       Bendrovės vadovo argumentus, kad grūdų sandėlio paruošimas parduoti pateisina krovinių pervežimo veiklos nevykdymą ir numatytų pajamų negavimą, teismas atmetė kai nepagrįstus. 

18.       Vertindamas bendrovės nurodytas aplinkybes dėl ketinimo parduoti bendrovei priklausančius žemės sklypus ir už juos gautas pajamas panaudoti atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, teismas pažymėjo, kad fizinių asmenų pateiktų pasiūlymų data yra 2024 m. rugpjūčio 1 d., jie pateikti bendrovei iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos. Tvirtinant restruktūrizavimo planą, bendrovė nenurodė šio pajamų šaltinio. Bendrovė nesiėmė priemonių parduoti žemės sklypus ir atsiskaityti su kreditoriais pirmaisiais restruktūrizavimo metais, o šiuos duomenis apie ketinimą parduoti žemės sklypus teikia tik svarstant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

19.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendrovė pirmaisiais restruktūrizavimo metais negavo suplanuotų pajamų ir neturės galimybių tinkamai atsiskaityti su kreditoriais pagal restruktūrizavimo plane numatytą atsiskaitymo grafiką. Bendrovė nepateikė paaiškinimų, kaip galėtų įgyvendinti patvirtintą restruktūrizavimo planą.

20.       Pirmaisiais restruktūrizavimo proceso metais bendrovė sumokėjo tik dalį skolos kreditorei UAB „Žvalguva, tačiau restruktūrizavimo plane yra numatytas dalinis atsiskaitymas ir su kitais bendrovės kreditoriais. Duomenų apie atsiskaitymą su kitais kreditoriais, išskyrus UAB „Žvalguva“, bendrovė nepateikė.

21.       Teismo įvertinimu, atlyginimo nemokumo administratoriui nemokėjimas ir mokesčių už valstybinės žemės nuomą nemokėjimas savivaldybės biudžetui yra einamųjų mokesčių nemokėjimas ir gali būti savarankiškas pagrindas restruktūrizavimo procesui nutraukti.

22.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės nemokumo administratorius atsistatydino iš pareigų, nes bendrovės direktorius neteikė nemokumo administratoriui duomenų, todėl jis negalėjo įvertinti realios bendrovės finansinės padėties ir tinkamai įgyvendinti restruktūrizavimo proceso. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad bendrovės gaunamos pajamos užtikrina tik einamąją veiklą, tačiau tai neleidžia net iš dalies dengti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusių kreditorių finansinių reikalavimų, dėl to pagrįsta teigti, jog restruktūrizavimo planas nėra tinkamai vykdomas. Restruktūrizuojamai bendrovei pirmaisiais restruktūrizavimo metais nepasiekus suplanuotų pajamų rodiklio, tolesnis restruktūrizavimo procesas negali būti tęsiamas. Tęsiant restruktūrizavimo procesą nesilaikant patvirtinto plano, leidžiant bendrovei dar vėliau mokėti dalines įmokas kreditoriams, būtų paneigti restruktūrizavimo proceso tikslai ir restruktūrizavimo plano prasmė, todėl bendrovės restruktūrizavimo procesas nutraukiamas.

23.       Teismas pažymėjo, kad iš nemokumo administratoriaus ataskaitų matyti, jog bendrovės direktorius neteikė nemokumo administratoriui duomenų apie 245 080 Eur vertės prekių atsargų sudėtį, 2024 metų bendrovės balanse nurodyta atsargų vertė – 386 209 Eur. Esant tokiai situacijai, kai nebuvo pateikti duomenys apie 245 080 Eur vertės prekių atsargų sudėtį, teismas nusprendė, kad bendrovė turi mažesnes prekių atsargas, nei nurodyta finansinės atskaitomybės dokumentuose. Atsižvelgęs į tai, kad nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. bendrovės nurodyta atsargų vertė nekito, teismas įvertino, kad atsargos gali būti nelikvidžios arba tokių atsargų bendrovė neturi.

24.       Bendrovės 2024 metų balanse nurodyta per vienerius metus gautina suma – 850 279 Eur, kurią sudaro: pirkėjų skolos (44 262 Eur), kitos gautinos sumos (706 017 Eur), kitas trumpalaikis turtas (53 111 Eur), pinigai ir jų ekvivalentai (1 977 Eur). Teismas pažymėjo, kad toks trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, neužtikrina bendrovės įsipareigojimų mažinimo, be to, byloje nėra duomenų, jog bendrovė būtų inicijavusi skolų išieškojimą iš skolininkų. Be to, viena iš bendrovės skolininkių yra UAB „Ekovika“, kurios direktorius taip pat yra R. G.. Teismas padarė išvadą, kad bendrovės balanse nurodyta per vienerius metus gautina suma yra realiai mažesnė, įvertinus tai, jog šios sumos dalį sudaro debitorinės skolos. Be to, didžiąją dalį per vienerius metus gautinos sumos sudaro kitos gautinos sumos (706 000 Eur), kurios pagrindimo bendrovė nepateikė, todėl nėra aišku, iš kur šios sumos bus gaunamos, kokius pagrindu.

25.       Teismas priėjo prie išvados, kad pateikti duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas nepatvirtina balanse nurodytų gautinų per vienerius metus sumų ir bendrovės galimybių pelningai vykdyti savo veiklą bei gauti pajamų, kuriomis būtų atsiskaityta su kreditoriais. Pagal pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovės pardavimo pajamos – 278 000 Eur, pardavimo savikaina ir kitos su šia veikla susijusios sąnaudos – 237 974 Eur, tai reiškia, kad įprastinės veiklos pajamos yra tik apie 33 000 Eur. Esant tokioms gaunamoms pajamos, bendrovė neturi galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad nėra vykdomi įsipareigojimai kreditoriams, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo dalis padengta pardavus bendrovės turtą, bet ne iš bendrovės veiklos pajamų.

26.       Įvertinęs byloje surinktus duomenis, pateiktas ataskaitas, teismas konstatavo, kad bendrovė negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, gaunamos pajamos leidžia atsiskaityti su kreditoriais tik iš dalies, bendrovės veikla nėra pelninga ir ji neturi galimybių gauti pakankamų veiklos pajamų, todėl yra pagrindas bendrovei iškelti nemokumo (bankroto) bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27.       Atsakovė Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Karužiškiai“, atstovaujama vadovo R. G., (toliau – ir apeliantė), atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba išnagrinėti bylą iš esmės ir prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo atmesti, arba panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla ir paskirtas nemokumo administratorius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.       Bendrovė vykdo einamąją veiklą ir, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jos pajamų pakanka tiek einamosioms veiklos išlaidoms padengti, tiek atsiskaityti su kreditoriais, kiek tai numatyta plane. 

27.2.       Vertindamas bendrovės gautas pajamas, teismas nepagrįstai neįvertino bendrovės į bylą 2025 m. liepos 31 d. pateiktų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų (veiklos pajamų ir sąnaudų suvestinių), iš kurių matyti, kad nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos iki 2025 m. liepos 31 d. bendrovė jau buvo gavusi 145 467 Eur pardavimo pajamų. Teismui 2025 m. spalio 2 d. papildomai pateikti įrodymai pagrindžia, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. spalio 2 d. bendrovė gavo dar 42 760,10 Eur pardavimo pajamų, be to, turi 135,91 t sandėliuojamų kviečių, kurių vertė – apie 42 545,60 Eur. Taigi, įskaitant gautas nuomos pajamas (4 437,54 Eur) ir turto pardavimo pajamas (80 000 Eur), bendrovės pajamos bus 315 210,24 Eur, t. y. didesnės nei numatyta restruktūrizavimo plane.

27.3.       Vienintelis trukdis bendrovei vykdyti planą yra pritaikytas areštas, dėl kurio atsiskaitymas tampa neįmanomas. Teismui leidus vykdyti einamuosius mokėjimus, techniškai tai yra neįmanoma, nes bankai tokių pavedimų neleidžia inicijuoti. Teismui leidus, bendrovė jau dabar galėtų vykdyti mokėjimus kreditoriams.

27.4.       Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir kitos esminę reikšmę turinčios aplinkybės – kaip bendrovei pavyko optimizuoti veiklą ir patiriamas sąnaudas. Bendrovė deda maksimalias pastangas tiek pajamoms uždirbti, tiek sąnaudoms optimizuoti. Tai turėjo įtakos atskirų restruktūrizavimo plano eilučių rezultatų neatitiktims, tačiau verslas yra dinamiškas procesas, būtina prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir iššūkių, todėl formalios  neatitiktys, jeigu jos nepakenkia bendram siekiamam rezultatui, negali būti aiškinamos kaip pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą dėl netinkamo restruktūrizavimo plano vykdymo.

27.5.       Teismas neteisingai įvertino pajamas, kurias numatyta gauti NMA išmokų forma. Bendrovė negali įtakoti NMA paramos išmokų mokėjimo terminų, jie nustatomi kiekvienais metais valdžios institucijų sprendimais. Paramos išmokos už pirmuosius restruktūrizavimo metus dar tik bus gautos, preliminari išmokų suma – 22 000 Eur. Teismas taip pat suklydo vertindamas bendrovės 2024 metais gautų NMA išmokų dydį. NMA 2024 metais bendrovei sumokėjo 19 567,45 Eur.

27.6.       Teismas netinkamai įvertino alternatyvių pajamų gavimą pagrindžiančius įrodymus. Fizinių asmenų (S. B. ir R. B.) pasiūlymas įsigyti bendrovei priklausančius žemės sklypus yra galiojantis ir pagrindžia operatyvų papildomų 95 000 Eur pajamų gavimą, sėkmingo atsikaitymo su kreditoriais ir restruktūrizavimo tęstinumo realumą.

27.7.       Bendrovė yra vykdo visas einamąsias mokestines prievoles. Tai patvirtina tiek VMI, tiek VSDFV pateikti atsiliepimai. Nei VMI, nei VSDFV nereikalauja nutraukti bendrovės restruktūrizavimo procesą. Įsipareigojimas Panevėžio rajono savivaldybės administracijai yra ne mokestinis, o iš komercinės sutarties kylanti prievolė, atsiradusi iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ji įtraukta į restruktūrizavimo planą ir turi būti padengta jame nustatytais terminais bei tvarka. Tai nėra pradelstas einamasis mokėjimas, todėl teismo išvados yra neteisingos ir nepagrįstos.

27.8.       Pradelstiems einamiesiems mokėjimams teismas nepagrįstai priskyrė ir įsipareigojimus nemokumo administratoriui, nes su nemokumo administratoriumi yra sudaryta taikos sutartis, ginčas sureguliuotas taikiai, priešpriešinių prievolių nemokumo administratorius ir bendrovė vienas kitam neturi.

27.9.       Teismas, vertindamas bendrovės finansinius rodiklius, nebuvo nuoseklus ir juos įvertino selektyviai: vertindamas trumpalaikį turtą nurodė, kad balansinė jo vertė nėra reikšminga, tuo tarpu ilgalaikio turto vertę grindė balansiniais duomenimis, kurie neatspindi rinkos vertės. Bendrovės turimo ilgalaikio materialaus turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis paneigia vieną iš būtinųjų sąlygų nemokumui konstatuoti ir bankroto bylai iškelti – turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, nebuvimą.

27.10.       Vertindamas bendrovės veiklos pelningumą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi neaktualiais duomenimis, t. y. vertino 2024 metų finansinius rodiklius, kurie restruktūrizavimo laikotarpiui yra neaktualūs. Duomenys apie bendrovės finansinius rodiklius, turimą realų turtą ir jo vertę, faktas, kad turimo turto pakanka visoms skoloms padengti ir yra galimybė tęsti bendrovės veiklą, yra pagrindas iš esmės kitaip vertinti bendrovės mokumą – nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovė yra nemoki pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį.

28.       Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.       Pagal teismo patvirtintą bendrovės restruktūrizavimo planą su antrosios eilės kreditoriais buvo numatyta pradėti atsiskaityti pirmaisiais restruktūrizavimo plano metais. Restruktūrizavimo plane numatyta įmoka VMI nebuvo sumokėta.

28.2.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės gaunamos pajamos užtikrina tik einamąją veiklą, tačiau tai neleidžia net iš dalies dengti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusių kreditorių reikalavimų, tai patvirtina, jog restruktūrizavimo planas nėra tinkamai vykdomas. Restruktūrizuojamai bendrovei pirmaisiais restruktūrizavimo metais nepasiekus suplanuotų pajamų rodiklio, tolesnis restruktūrizavimo procesas negali būti tęsiamas. Tęsiant restruktūrizavimo procesą, kai bendrovė nesilaiko patvirtinto plano, leidžiant bendrovei dar vėliau mokėti dalines įmokas kreditoriams, būtų paneigti restruktūrizavimo proceso tikslai ir restruktūrizavimo plano prasmė.

29.       Kreditorė UAB „Velseka“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1.       Bendrovei restruktūrizavimo byla iškelta teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi, todėl JANĮ 28 straipsnyje įtvirtinta apsauga bendrovei taikoma ir kreditorių teisės išieškoti savo reikalavimus ribojamos jau antrus metus. Be to, 2025 m. rugsėjo 19 d. suėjo pirmieji restruktūrizavimo plano vykdymo metai (JANĮ 111 straipsnio 5 dalis), per juos bendrovei nepavyko pasiekti suplanuotų tikslų, tarp jų – dalinio atsiskaitymo su visais kreditoriais, kuriems mokėjimai yra įtvirtinti restruktūrizavimo plane per pirmuosius restruktūrizavimo metus. Dėl to nėra pagrindo tęsti restruktūrizavimo procesą.

29.2.       Apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodyti dirbami žemės plotai savaime neįrodo, kad bendrovė faktiškai gaus iš jų pajamas, nes vien deklaruotas dirbamų žemės ūkio naudmenų plotas ar planuojamas derlius nėra pakankamas pagrindas laikyti pajamas gautomis ar uždirbtomis. Per pirmuosius restruktūrizavimo plano vykdymo metus bendrovei ne tik nepavyko gauti suplanuotų pajamų iš grūdų pardavimo, bet nepavyko pasiekti ir restruktūrizavimo plane numatytų sėjos kiekių.

29.3.       Apeliantės pateiktas restruktūrizavimo plano įvykdymo vertinimas grindžiamas tik deklaratyviomis prognozėmis (spėjimais).

29.4.       Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad hipotekos kreditorės UAB „Velseka“ pirmojo etapo reikalavimas būtų tenkinamas pirmaisiais–antraisiais restruktūrizavimo metais iš veiklos pajamų ir parduotino hipoteka įkeisto žemės sklypo lėšų. Bendrovė pirmaisiais restruktūrizavimo plano metais (iki 2025 m. rugsėjo 19 d.) su UAB „Velseka“ neatsiskaitė, t. y. restruktūrizavimo plane numatytas dalinis skolos UAB „Velseka“ dengimas pirmaisiais restruktūrizavimo metais nebuvo įvykdytas.

29.5.       Skundžiama nutartimi bendrovei pritaikytas turto areštas nustatytas jau praėjus 20 dienų po pirmųjų restruktūrizavimo plano metų pasibaigimo. UAB „Velseka nuomone, per nurodytą laikotarpį bendrovei buvo galimybių atsiskaityti su kreditoriais, be to, vėliau bendrovė pati nesiėmė priemonių areštui panaikinti.

29.6.       Bendrovė, rengdama, teikdama restruktūrizavimo planą tvirtinti ir jį tikslindama, turėjo pareigą įvertinti vykdomai veiklai būdingą sezoniškumą bei kitas specifines aplinkybes. Šių veiksnių neįvertinimas negali būti pateisinamas vertinant pirmųjų restruktūrizavimo plano metų vykdymo rezultatus. Atsakomybė už pernelyg optimistinių prielaidų numatymą restruktūrizavimo plane tenka bendrovei, o ne jos kreditoriams.

29.7.       Tai, kad NMA paramos išmokų mokėjimo terminai priklauso nuo institucijos sprendimų ar administracinių procedūrų, nepaneigia bendrovės pareigos užtikrinti pakankamą finansinių srautų planavimą ir veiklos organizavimą taip, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimas nebūtų pažeistas. Net ir įtraukus apeliantės nurodytas NMA išmokų sumas, objektyvūs duomenys patvirtina, kad bendrovė nepasiekė restruktūrizavimo plane numatytų veiklos rezultatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad restruktūrizavimo planas nėra įgyvendinamas tinkamai.

29.8.       Bendrovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji generuoja pajamas iš vykdomos veiklos ir pinigų srautus, numatytus restruktūrizavimo plane, jog yra pajėgi vykdyti mokėjimus kreditoriams pagal restruktūrizavimo plane nustatytą grafiką, kad bendrovės finansinė būklė stabilizavosi arba iš esmės gerėja. Beveik visi UAB „Drivekta“ mokėjimai bendrovei atlikti grynaisiais pinigais. Apeliantė produkciją (grūdus) toliau pardavinėja gaudama atsiskaitymą grynais pinigais, o apie bendrovės kasoje esančias lėšas informacijos neteikia (nors pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo įpareigojęs šiuos duomenis pateikti). Bendrovei kasoje turint lėšų ir neteikiant duomenų apie jų panaudojimą, t. y. šie pinigai buvo pervesti kreditoriams ar naudojami bendrovės veikloje, negalima įvertinti, ar yra laikomasi restruktūrizavimo plane pirmaisiais jo vykdymo metais numatytos atsiskaitymo tvarkos su kreditoriais. Ne tik neaišku, kam buvo panaudotos už parduotą žemės ūkio produkciją gautos lėšos, bet ir ar lėšos iš viso buvo gautos.

29.9.       Informacija apie atsiskaitymų gavimą grynaisiais pinigais ir duomenų apie lėšas bendrovės kasoje nepateikimas, informacijos apie skolų iš bendrovės debitorių išieškojimą nepateikimas patvirtina bendrovės (jos vadovo) nesąžiningumą prieš bendrovės kreditorius ir sukelia nepasitikėjimą bendrovės restruktūrizavimo procesu. Restruktūrizavimo plano netinkamas vykdymas buvo konstatuotas net dviejose buvusio bendrovės nemokumo administratoriaus ataskaitose. Nemokumo administratorius atsistatydino iš pareigų, nes bendrovės vadovas neteikė jam duomenų, todėl nemokumo administratorius negalėjo įvertinti realios bendrovės finansinės padėties ir tinkamai administruoti restruktūrizavimo proceso. Privalomos informacijos apie restruktūrizavimo plano vykdymą neteikimas nei teismui, nei bendrovės nemokumo administratoriui taip pat patvirtina bendrovės (ir jos vadovo) nesąžiningumą ir kreditorių interesų pažeidimą.

29.10.       Duomenis apie ketinimą parduoti žemės sklypus ir apie tai, kad gauta pardavimo kaina bus galimybė atsiskaityti su kreditoriais pirmaisiais restruktūrizavimo plano metais, bendrovė pateikė tik restruktūrizavimo bylos nutraukimo stadijoje. Be to, siūlymas realizuoti dirbamus žemės sklypus nekoreliuoja su restruktūrizavimo plane užsibrėžtais tikslais gauti pajamas iš žemės sklypų naudojimo žemės ūkio veikloje. Realizavus žemės sklypus, nebebus galimybės jų dirbti. Net jeigu nurodyti pasiūlymai dėl žemės sklypų įsigijimo faktiškai buvo gauti 2025 m. rugpjūčio 1 d. (bet ne 2024 m. rugpjūčio 1 d.), tai jie gauti jau po bendrovės kreditorių 2025 m. liepos 28 d. susirinkimo sušaukimo. Dėl to neaišku, kaip 2025 m. rugpjūčio 1 d. gautas pasiūlymas galėjo būti svarstytas 2025 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkime, kai jis dar net nebuvo gautas. Aplinkybė, kad potencialių pirkėjų 2025 m. rugpjūčio 1 d. pasiūlymas yra galiojantis aktualiu metu yra nereikšminga, nes šis pasiūlymas pateiktas praėjus laikotarpiui, kai vertinamas pirmųjų restruktūrizavimo plano metų vykdymas.

29.11.       VMI 2025 m. spalio 17 d. atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą nurodė, kad restruktūrizavimo plane numatyta įmoka VMI nebuvo sumokėta. Dėl to skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad yra ir antrasis pagrindas bendrovės restruktūrizavimo bylai nutraukti – juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29.12.       Teismas teisingai nustatė, kad, esant tokioms bendrovės veiklos pajamoms, kokias faktiškai gauna bendrovė restruktūrizavimo proceso metu, bendrovė neturi galimybių vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Nėra vykdomi įsipareigojimai kreditoriams, atsiradę tiek iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (vieno iš kreditoriaus finansinis reikalavimas iš dalies padengtas pardavus bendrovės turtą, bet ne iš bendrovės veiklos gaunamų pajamų), tiek ir pirmaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais. Bendrovės veikla nėra pelninga, bendrovė neturi galimybių pelningai vykdyti savo veiklos ir gauti pajamų.

29.13.       Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad, įvertinus byloje surinktus duomenis, pateiktas ataskaitas, bendrovė negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, gaunamos pajamos leidžia atsiskaityti tik iš dalies, bendrovė neturi galimybių pelningai vykdyti veiklą ir gauti pajamų. Dėl to yra pagrindas bendrovei iškelti nemokumo (bankroto) bylą. Apeliantė nenurodė nė vienos iš JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.

30.       Kreditorius V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1.       Per dvejus metus nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei nepavyko pasiekti restruktūrizavimo plane užsibrėžtų tikslų. Bendrovė neįgyvendino numatytų priemonių, kad būtų pagrindas toliau tęsti restruktūrizavimo procesą.

30.2.       Apeliantė pirmųjų restruktūrizavimo metų plano įvykdymą grindžia deklaratyvia nuomone (prognozėmis) apie būsimas gautinas pajamas, tai nepatvirtina sėkmingų pirmųjų restruktūrizavimo plano metų vykdymo.

30.3.       Bendrovė nepateikė duomenų apie skolų išsiieškojimą, priemones, kurių buvo imtasi skoloms iš bendrovės skolininkių išsiieškoti. Nesant tokios informacijos, yra pagrindas daryti išvadą, kad suplanuota skolų dalis nebuvo išieškota iš debitorių.

30.4.       Bendrovės pajamos užtikrina tik jos einamąją veiklą, tačiau neleidžia net iš dalies dengti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusių kreditorių reikalavimų. Tai, kad vieno iš kreditorių reikalavimo dalis buvo padengta turto pardavimo pajamomis, pagrindžia, jog tolesnis restruktūrizavimo procesas negalimas, apeliantei turi būti keliama bankroto byla.

30.5.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė kreditoriams realios naudos nesukuriantį pasiūlymą, kuris neleidžia konstatuoti realaus nurodyto turto (žemės sklypų ) pardavimo proceso. Nesudarytos preliminariosios sutartys, todėl nurodyto turto pardavimas tėra tik deklaratyvaus ketinimo stadijoje.

30.6.       Nagrinėjamu atveju bendrovės mokumas ir gyvybingumas pakartotinai neturi būti nustatinėjamas, nes toks vertinimas atliekamas, kai sprendžiama dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

30.7.       Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, įvertinus byloje surinktus duomenis, bendrovė negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, gaunamos pajamos leidžia atsiskaityti tik iš dalies, bendrovė neturi galimybių pelningai vykdyti veiklą ir gauti pajamų, yra nemoki, todėl egzistuoja  JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti pagrindai restruktūrizavimo bylai nutraukti. Teismas pagrįstai iškėlė bendrovei bankroto bylą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto ir bylos nagrinėjimo ribų

31.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Karužiškiai“ restruktūrizavimo byla ir šiai bendrovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

32.       Pirmosios instancijos teismas nutraukė atsakovės RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais, nustatęs, kad bendrovė nevykdo arba netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, nemoka dalies einamųjų mokesčių, ir iškėlė bankroto bylą, nes priėjo prie išvados, jog bendrovė yra nemoki, nes negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, gaunamos pajamos leidžia atsiskaityti tik iš dalies, bendrovės veikla nėra pelninga ir nėra pagrindo vertinti, jog bendrovė turi galimybių vykdyti veiklą taip, jog gautų pajamų įsipareigojimams tinkamai įvykdyti (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

33.       Bendrovės atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrovės pateiktų argumentų ir įrodymų, restruktūrizavimo bylą nutraukė nesant JANĮ 114 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, o bankroto bylą iškėlė mokiam, su kreditoriais savarankiškai pajėgiančiam atsiskaityti juridiniam asmeniui, nes selektyviai įvertino bendrovės finansinius duomenis, įrodymus, pagrindžiančius bendrovės gyvybingumą ir galimybę tęsti veiklą.

Dėl prie atskirojo skundo pridėto dokumento (ne)priėmimo

34.       Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė fizinių asmenų S. B. ir R. B. 2025 m. spalio 16 d. patvirtinimą dėl pasiūlymo nupirkti RŽŪB „Karužiškiai“ priklausančius žemės sklypus galiojimo. Šiame dokumente nurodyta, kad fizinių asmenų bendrovei pateikti pasiūlymai už 95 000 Eur kainą nupirkti žemės sklypus yra galiojantys, o dėl pasiūlymo datos padaryta techninė klaida, nes dėl pardavimo susitarta ir pasiūlymai pateikti 2025 m. rugpjūčio mėn. pradžioje.

35.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

37.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs su atskiruoju skundu pateikto dokumento datą, pobūdį, daro išvadą, kad šis dokumentas sukurtas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, apeliantė nepagrindė, jog, teikdama pirmosios instancijos teismui fizinių asmenų pasiūlymą, kuriame nurodyta data yra 2024 m. rugpjūčio 1 d., negalėjo pastebėti datos klaidos ir jos ištaisyti pirmosios instancijos teisme. Apeliantei nepateikus pagrįstų argumentų dėl aptariamo naujo dokumento priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, nurodytų CPK 314 straipsnyje, jį atsisakoma priimti.

Dėl pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą

38.       Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

39.       Juridinio asmens restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti juridinio asmens skolas ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali juridinio asmens ūkinė veikla. Sunkumų turinčio juridinio asmens veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų kreditoriams vykdymas arba jie sumažinami pertvarkant juridinio asmens veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą juridiniam asmeniui, kol jo veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).

40.       Pagal JANĮ 114

41.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė esant du RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus: bendrovė tinkamai nevykdo restruktūrizavimo plano; nemoka visų ar dalies mokesčių (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, bendrovė atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bendrovės pateiktus duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymo, jog negaunama pakankamai pajamų atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 30 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime buvo svarstytas restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas. Už restruktūrizavimo bylos nutraukimą balsavo kreditoriai, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma yra 559 620,80 Eur (91,07 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių). Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartimi teismo posėdis dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo paskirtas 2025 m. rugpjūčio 7 d. 9.00 val. Šia nutartimi teismas įpareigojo bendrovės vadovą R. G. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl vykdomo restruktūrizavimo proceso: kiek yra įgyvendinta restruktūrizavimo plane numatytų priemonių, su kiek kreditorių yra atsiskaityta, pateikti duomenis apie pajamas, gautas nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo, ir kitus duomenis, kurie, restruktūrizuojamos bendrovės vertinimu, yra reikšmingi sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos (ne)nutraukimo.

43.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir (ar) bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos areštavo bendrovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, bei lėšas, esančias bendrovės kasoje ir banko sąskaitose, leidžiant atlikti einamuosius mokėjimus, taip pat bendrovei priklausantį turtą ir lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis.

44.       Bendrovės vadovas R. G. 2025 m. rugpjūčio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl restruktūrizavimo plano vykdymo.

45.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atidėjo sprendimo dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo paskelbimą 2025 m. rugpjūčio 27 d., tačiau sprendimų priėmimo kambaryje nustatęs, kad bendrovės vadovo pateiktų duomenų nepakanka tinkamai įvertinti bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymą, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo bendrovės kreditorius pateikti atsiliepimus, pridėti duomenis apie bendrovės vykdomus ar įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams; bendrovės vadovą įpareigojo pateikti duomenis apie užaugintą ir parduotą produkciją (grūdines kultūras), pardavus grūdų sandėlį gautas pajamas, bendrovės sąskaitos išrašą, duomenis apie lėšas bendrovės kasoje, taip pat duomenis apie bendrovei priklausančių žemės sklypų potencialių pirkėjų finansines galimybes įsigyti žemės sklypus, apie skolų išieškojimą iš bendrovės skolininkų, apie gautas pajamas už krovinių pervežimo paslaugas, apie pajamas už turto nuomą.

46.       Bendrovės vadovas R. G. 2025 m. spalio 2 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir duomenis dėl bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymo. 2025 m. spalio 6 d. pateikė papildomus įrodymus apie atsiskaitymą už parduotą produkciją.

47.       Panevėžio apygardos teismas skundžiama nutartimi nutraukė bendrovės restruktūrizavimo bylą, nes priėjo prie išvados, kad bendrovė netinkamai vykdo patvirtintą restruktūrizavimo planą ir nemoka mokesčių.

48.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant tinkamai įvertinti bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymą, būtini išsamūs duomenys, kurie teismui leistų nuspręsti, ar bendrovė vykdo restruktūrizavimo plane numatytą veiklą, gauna pajamas ir pagal patvirtintą planą dengia bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus.

49.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad bendrovė per pirmuosius restruktūrizavimo metus nevykdė krovinių pervežimo veiklos ir negavo restruktūrizavimo plane numatytų pajamų (42 000 Eur). Šių teismo nustatytų aplinkybių apeliantė atskiruoju skundu neginčija. Teismas taip pat nustatė, kad bendrovė restruktūrizavimo proceso metu nesiėmė veiksmų debitorių skoloms išieškoti ir negavo restruktūrizavimo plane numatytų gauti iš debitorių pajamų (25 000 Eur). Šios aplinkybės apeliantė atskiruoju skundu taip pat neginčija.

50.       Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad bendrovė iš NMA gavo tik 4 460,41 Eur išmokų iš restruktūrizavimo plane numatytų gauti 22 000 Eur. Atskirajame skundu apeliantė teigia, kad teismas neteisingai įvertino bendrovės sąskaitų išrašus, nes NMA bendrovei už 2024 metus sumokėjo iš viso 19 567,45 Eur.

51.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pažymi, už 2024 metus NMA išmokų dalį (5 327,59 Eur) bendrovė gavo iki bendrovės restruktūrizavimo plano patvirtinimo (2024 m. rugsėjo 18 d.), vėliau iki 2025 m. liepos 7 d. gauta dar 14 239,86 Eur, taigi iš viso – 19 567,45 Eur, t. y. 2 432,55 Eur mažiau, nei numatyta restruktūrizavimo plane.

52.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė gavo pajamų iš nuomos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bendrovės vadovo į bylą pateiktais duomenimis apie iš turto nuomos gautas pajamas (4 0437,54 Eur), pažymi, kad visas gautas pajamas bendrovės vadovas grindžia 2025 m. rugsėjo 30 d. išrašytais bendrovės kasos pajamų orderiais, pagal kuriuos bendrovės vadovas iš turto nuomininkų atsiskaitymą gavo grynaisiais. Nurodytos pajamos gautos po pirmųjų bendrovės restruktūrizavimo metų pabaigos (po 2025 m. rugsėjo 18 d.), kasos pajamų orderiai išrašyti po to, kai inicijuotas restruktūrizavimo bylos nutraukimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bendrovė nepateikė duomenų, ar iš nuomos gautos pajamos buvo panaudotos bendrovės kreditorių reikalavimams patenkinti.

53.       Dėl bendrovės pajamų, gautų pardavus grūdų sandėlį (80 000 Eur), ginčo nėra, šią restruktūrizavimo plano dalį bendrovė įvykdė tinkamai.

54.       Restruktūrizavimo plane pirmaisiais metais bendrovė buvo numačiusi gauti 120 200 Eur pajamų iš užaugintos ir parduotos produkcijos (grūdinių kultūrų). Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis apie pajamas už parduotą produkciją: nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki 2025 m. liepos 31 d. gauta 145 467 Eur, nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. spalio 2 d. papildomai gauta 42 760,10 Eur, be to, bendrovė turi produkcijos atsargų, kurių vertė – 42 545,60 Eur.

55.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės pajamas už parduotą produkciją, pažymėjo, kad šias pajamas bendrovė įrodinėja su UAB „Drivekta“ 2025 m. liepos 30 d. sudaryta sutartimi, teigdama, jog už parduotą produkciją atsiskaityta grynaisiais pinigais. Bendrovės vadovas teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis apie lėšas, esančias bendrovės kasoje, tačiau šių duomenų nepateikė. Teismas, remdamasis tuo, kad, bendrovei neteikiant duomenų apie gautų į kasą lėšų panaudojimą (ar gauti grynieji buvo sumokėti kreditoriams, ar naudoti bendrovės veikloje), priėjo prie išvados, jog negalima įvertinti, ar laikomasi restruktūrizavimo plane numatytos atsiskaitymo tvarkos su kreditoriais, t. y., ar mokėjimai kreditoriams vykdomi laikantis patvirtinto restruktūrizavimo plano.

56.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu bendrovės pajamų, gautų grynaisiais už parduotą produkciją, realumo vertinimu. Bendrovės gautos pajamos yra svarbios, siekiant įvertinti bendrovės galimybes atsiskaityti su bendrovės kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir eiliškumu. Dėl to bendrovė privalėjo teismui pateikti objektyvius duomenis, kad už parduotą produkciją buvo atsiskaityta grynaisiais, kiek pajamų gauta, kaip jos panaudotos, pagrįsti panaudojimą nesusijusiai su kreditorių reikalavimų tenkinimu bendrovės veiklai vykdyti (CPK 12, 178 straipsniai). Iš bendrovės vadovo pateiktų ataskaitų matyti, kad bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. kasoje turėjo 1 977 Eur piniginių lėšų, o 2025 m. liepos 31 d. – 330 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bendrovės vadovo pateikti duomenys apie gautas už parduotą produkciją pajamas, vertinant juos bendrovės gebėjimo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams kontekste, nėra pakankami ir neleidžia nuspręsti apie nurodytų pajamų realumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis), be to, nepateikta ir duomenų apie jų panaudojimą bendrovės veikloje ar atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovei (jos vadovui) nepateikus įrodymų apie šių pajamų realumą ir panaudojimą, pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė neįrodė už parduotą produkciją gautų pajamų ir restruktūrizavimo plano tinkamo vykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

57.       Dėl alternatyvių pajamų gavimo, pardavus bendrovei priklausančius žemės sklypus, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes šiuo atveju ginčo objektas yra bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymo vertinimas. Restruktūrizavimo plano keitimas, numatant papildomus alternatyvius bendrovės pajamų šaltinius, yra bendrovės kreditorių kompetencija. RŽŪB „Karužiškiai“ kreditoriai 2025 m. rugpjūčio 4 d. pakartotiniame susirinkime nepritarė patikslintam restruktūrizavimo planui, toks kreditorių sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad siūlymas realizuoti dirbamus žemės sklypus nekoreliuoja su restruktūrizavimo plane bendrovės užsibrėžtais tikslais – vykdant žemės ūkio veiklą, gauti pajamas iš žemės sklypų naudojimo, auginant ir parduodant produkciją, ir iš gautų pajamų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka.

58.       Kita reikšminga sąlyga, vertinant bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymą, yra bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimas restruktūrizavimo plane nustatytais terminais ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal patvirtintą bendrovės restruktūrizavimo planą iš bendrovės parduoto turto pajamų buvo patenkinta kreditorės UAB „Žvalguva“ finansinio reikalavimo dalis (80 000 Eur). Duomenų apie kitų bendrovės kreditorių reikalavimų, susiformavusių iki restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, tenkinimą restruktūrizavimo plane patvirtintais terminais ir tvarka, nei iš bendrovės vadovo (CPK 12, 178 straipsniai), nei iš bendrovės kreditorių negauta. Priešingai, atsiliepimus pateikę bendrovės kreditoriai (VMI, UAB „Velseka“, V. S.) nurodė, kad bendrovė pirmaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais (iki 2025 m. rugsėjo 19 d.) nesumokėjo restruktūrizavimo plane numatytos padengti skolos dalies.      

59.       Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad atsiskaityti su bendrovės kreditoriais pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą sukliudė teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotos bendrovės piniginės lėšos. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės pozicija nesutinka.

60.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartyje, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia restruktūrizuojamai bendrovei vykdyti veiklą ar atsiskaityti su kreditoriais pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą. Be to, byloje nėra duomenų, kad bendrovė tol, kol nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdė įsipareigojimus kreditoriams restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Bendrovės vadovas taip pat nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą apie realius bendrovės ketinimus vykdyti atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y., kad bendrovė inicijavo bankinius pinigų pavedimus kreditoriams ar mokėjimą grynaisiais pinigais, tačiau jie buvo atmesti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bendrovė kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo, siekdama vykdyti atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais pagal restruktūrizavimo planą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės argumentai, kad su bendrovės kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaityta dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atmetami kaip nepagrįsti.

61.       Remdamasis bylos duomenų visumos analize, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad bendrovė pirmaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais jį vykdė netinkamai, neatsiskaitinėjo su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, tai tęsėsi ilgiau kaip 4 mėnesius, todėl buvo pagrindas spręsti dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepažymėjo, kad bendrovė ne trumpiau kaip 4 mėnesius netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis), tačiau bylos duomenys šią aplinkybę aiškiai patvirtina. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pagrindą nutraukti RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo bylą. 

62.       Atskirajame skunde apeliantės nurodyti argumentai dėl bendrovės ekonominių rodiklių neturi esminės reikšmės, vertinant bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymą. Aplinkybė, kad restruktūrizavimo proceso laikotarpiu bendrovės finansiniai (ekonominiai) rodikliai pagerėjo, negali pateisinti restruktūrizavimo plano netinkamo vykdymo, neatsiskaitymo su bendrovės kreditoriais plane nustatyta tvarka ir nurodytomis dalimis. Priešingu atveju būtų paneigtas restruktūrizavimo proceso tikslas ir bendrovės kreditorių interesai. 

63.       JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių. Tai reiškia, kad pagal įstatymo nuostatas restruktūrizavimo procesas iš esmės yra negalimas, jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nemoka mokesčių. Taigi, veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

64.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atlyginimo nemokumo administratoriui nemokėjimas ir valstybinės žemės mokesčio nemokėjimas savivaldybės biudžetui, vertinamas kaip einamųjų mokesčių nemokėjimas ir tai JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra savarankiškas pagrindas restruktūrizavimo procesui nutraukti.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo bylą yra pagrindas nutraukti ir pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pripažįsta stokojančia pagrįstumo. 

66.       Žemės mokesčio skola kreditorei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ši prievolė įtraukta į bendrovės restruktūrizavimo planą kartu su kitų kreditorių finansiniais reikalavimais. Byloje nėra duomenų apie bendrovės nevykdomas einamąsias mokestines prievoles. Pirmosios instancijos teismas mokestiniams įsipareigojimams nepagrįstai priskyrė ir bendrovės nesumokėtą atlyginimą atsistatydinusiam nemokumo administratoriui – ši prievolė kyla iš nemokumo proceso administravimo, tai nėra mokestinis mokėjimas JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindo taikymo prasme. Be to, vertinant mokesčių mokėjimą, turi būti vadovaujamasi JANĮ 114 straipsnio 2 dalimi ir vertinamas mokestinės prievolės sistemingas nevykdymas –  ilgiau kaip 4 mėnesius.

67.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ta aplinkybė, jog bendrovė restruktūrizavimo proceso metu stengiasi sumokėti mokesčius, įvykdyti einamuosius mokėjimus, nepateisina neatsiskaitymo su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, dalimis ir terminais už iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo susikaupusias pinigines prievoles. Bylos duomenimis, pirmaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais plane nustatyta tvarka iš dalies atsiskaityta tik su viena iš bendrovės kreditorių – UAB „Žvalguva“, tuo tarpu kitiems kreditoriams mokėjimai neatlikti, nors pati bendrovė, parengdama restruktūrizavimo planą, įsipareigojo pirmaisiais restruktūrizavimo metais sumokėti tam tikrą dalį skolų visiems plane įvardintiems kreditoriams. Taigi, bendrovės mokami einamieji mokesčiai nepaneigia išvados, kad yra JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo bylai nutraukti.                        

68.       Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo bylą nutraukia ir JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, tačiau neišdėstė argumentų, kokie JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nurodyti veiksmai, suponuojantys restruktūrizavimo bylos nutraukimą, atlikti nagrinėjamu atveju.

69.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad RŽŪB „Karužiškiai“ pirmaisiais restruktūrizavimo metais netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą, tai truko ilgiau kaip 4 mėnesius, todėl, patikslinus pirmosios instancijos teismo motyvus, daroma išvada, jog bendrovės bankroto byla pagrįstai nutraukta JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

Dėl bendrovės gyvybingumo ir bankroto bylos jai iškėlimo

70.       JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, jog juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.

71.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas turi pareigą, nutraukdamas restruktūrizavimo bylą, spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga teismui kyla dėl to, kad, nesant objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, nes, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei, didinant jos skolas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022).

72.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

73.       Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo gali laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės (balanso testas). Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų registracijos Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

74.       Teismų praktikoje dėl balanso testo taikymo pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami tiek finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek kiti byloje esantys duomenys, pagrindžiantys realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę ir įsipareigojimų kreditoriams dydį. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023).

75.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai; JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

76.       Tokios pačios taisyklės taikomos ir sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą – mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį. Taigi, apeliantė, siekdama pagrįsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų nebuvimą ir išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, gauna pakankamai pajamų tiek einamajai veiklai vykdyti, tiek atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatytomis dalimis ir terminais, turto turi daugiau nei įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-60-567/2025).

77.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo byla nutraukta nustačius, kad bendrovė ilgiau kaip 4 mėnesius nevykdo įsipareigojimų bendrovės kreditoriams restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Tai suteikia pagrindą vertinti, kad juridinis asmuo turi rimtų finansinių sunkumų. Be to, nustatytos aplinkybės, kad bendrovė pirmaisiais restruktūrizavimo proceso metais iš dalies atsiskaitė tik su viena iš kreditorių – UAB „Žvalguva“, be to, pardavus bendrovės turtą gautomis lėšomis, o ne iš veiklos pajamų, o su kitiems kreditoriams nesimokėjo nė dalies jiems pagal restruktūrizavimo plane nustatytą grafiką mokėtinų sumų, patvirtina, jog rimti finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, jie sistemingi. Be to, bendrovės negalėjimas laiku įvykdyti prievolių kreditoriams tęsiasi nuo 2023 metų, jiems įveikti buvo inicijuotas restruktūrizavimo procesas, tačiau, ir sustabdžius netesybų, palūkanų skaičiavimą, ir atidėjus bei išdėsčius susikaupusių skolų grąžinimą pačios bendrovės restruktūrizavimo plane pasiūlytomis dalimis ir terminais, nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams laiku.

78.       Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, aptarti bylos duomenys, taikant likvidumo testą, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė yra nemoki, nes ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatytomis dalimis ir terminais, finansinių įsipareigojimų nevykdymas yra sistemingas (neatsiskaitoma su didžiąja kreditorių dalimi) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

79.       Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas vertina reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys nulėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai sukelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat atsižvelgiama į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą.

80.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo RŽŪB „Karužiškiai“ klausimą, kai bendrovės restruktūrizavimo byla nutraukta dėl nevykdytų (netinkamai vykdytų) restruktūrizavimo plane, parengtame pačios bendrovės, nustatytų įsipareigojimų kreditoriams, vien bendrovės vadovo pateiktos finansinės ataskaitos neleidžia objektyviai nuspręsti dėl bendrovės gyvybingumo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

81.       Proceso pirmosios instancijos teisme metu RŽŪB „Karužiškiai“ vadovui buvo ne kartą suteikta galimybė pateikti į bylą objektyvius duomenis, iš kurių teismas galėtų nuspręsti apie bendrovės vykdomą veiklą, realiai gaunamas pajamas, jų paskirstymą kasdienei veiklai užtikrinti ir atsiskaitymui su kreditoriais vykdyti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, paduodamas atskirąjį skundą, bendrovės vadovas nepridėjo ir neprašė apeliacinės instancijos teismo priimti papildomus bendrovės turtinę padėtį, vykdomą veiklą ir finansines galimybes pagrindžiančius įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme ar kurių pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo (CPK 314 straipsnis).

82.       Iš bendrovės vadovo pateiktų finansinių ataskaitų apeliacinės instancijos teismas negali padaryti pagrįstos išvados, kad jose nurodytas bendrovės turtas yra realus ir pakankamas bendrovės įsipareigojimams padengti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl bendrovės 2024 metų balanse nurodytų bendrovės atsargų vertės yra pagrįsti. Byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų nustatyti, kokios tai atsargos, ar jos likvidžios, ar jos buvo realizuotos, kokios pajamos gautos ar realiai galėtų būti gautos. Dėl bendrovės nurodytų gautinų sumų atkreipiamas dėmesys į tai, kad didžiąją jų dalį (706 017 Eur) sudaro kitos gautinos sumos, tačiau teismo proceso metu bendrovė neatskleidė, kokios tai sumos, kokiu pagrindu susiformavusios. Nors bendrovės turto dalį sudaro debitorinės skolos (pirkėjų skolos), tačiau šis turtas negali būti laikomas realiu, nes, bylos duomenimis, bendrovė per pirmuosius restruktūrizavimo metus nesiėmė jokių veiksmų debitorinėms skoloms išsiieškoti ir taip gauti realių pajamų.

83.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir bendrovės balanse nurodytas veiklos pajamas, jau nurodyta, kad, bendrovė vadovo teigimu, didžioji dalis už parduotą bendrovės produkciją gaunamų pajamų sumokama grynaisiais pinigais, tačiau bendrovės balanse nurodytos mažos turimų lėšų sumos, o bendrovė ir teismui pareikalavus nepateikė paaiškinimų ir įrodymų dėl realaus bendrovės kasoje esančių lėšų dydžio ir jų panaudojimo. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių bendrovės realiai gautas pajamas. Deklaratyvūs bendrovės vadovo paaiškinimai nėra pakankami įrodymai (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

84.       Teismo proceso metu nustatyta, kad per pirmuosius bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymo metus su kreditoriais buvo atsiskaityta tik pardavus bendrovės turtą gautomis lėšomis, bet ne iš vykdomos veiklos gautų pajamų. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradę bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai iš veiklos pajamų nėra dengiami, vadinasi, bendrovės veikla negeneruoja pajamų, pakankamų įsipareigojimams įvykdyti net pačios bendrovės restruktūrizavimo plane pasiūlytomis dalimis padengti, taigi ir bendrovės gyvybingumui pagrįsti.

85.       Apeliacinės instancijos pažymi, kad gyvybingumas gali būti konstatuotas tada, kai pagrindžiama, jog bendrovė tiek vykdo įsipareigojimus kreditoriams, tiek ir ateityje galės tinkamai ir laiku juos vykdyti. Nagrinėjamu atveju bendrovė teismo proceso metu nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė turi galimybių ateityje tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nustatytos aplinkybės, kad bendrovė pirmaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams net tokiomis dalimis, kokiomis pati buvo nurodžiusi restruktūrizavimo plane, suponuoja priešingą išvadą, t. y. kad bendrovė nėra gyvybinga.

86.       Apibendrindamas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs RŽŪB „Karužiškiai“ pateiktus duomenis, pagrįstai nusprendė, jog bendrovė yra nemoki, nepagrindė gyvybingumo, todėl yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą.

87.       Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

88.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

89.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad bendrovės restruktūrizavimo procesas negali būti tęsiamas, nes bendrovė sistemingai nevykdo restruktūrizavimo plano, yra faktiškai nemoki, neįrodė gyvybingumo, todėl, nutraukus restruktūrizavimo bylą, yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį.

90.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

91.       Kreditorė UAB „Velseka“ pateikė prašymą priteisti 3 584,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir pridėjo įrodymus: 2025 m. spalio 10 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą COB NR. 38999, 2025 m. lapkričio 13 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą COB NR. 39205, atliktų darbų išklotines, 2025 m. lapkričio 11 d. „Swedbank“ AB mokėjimo nurodymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 2 387 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą rekomenduojama atlyginti maksimali suma – 954,80 Eur (0,4 x 2 387 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Taigi, kreditorės UAB „Valseka“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį. Nenustačius išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atlyginti didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali atlygintina už tokio pobūdžio procesinį dokumentą suma, kreditorei UAB „Velseka“ iš apeliantės priteisiama 954,80 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2, 7 punktai, 8.16 papunktis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Valseka“, juridinio asmens kodas 164817539, iš atsakovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“, juridinio asmens kodas 168559125, 954,80 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėja                     Laima Ribokaitė