Civilinė byla Nr. 2-1045-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Jadvygos Mardosevič ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finiens“ bankroto byla. 2021 m. vasario 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Pareiškėja bankrutavusi UAB (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“ (toliau – ir pareiškėja), 2022 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui BUAB „FINIENS“ (toliau – ir atsakovė) bankroto byloje pareikšti ir patvirtinti jos 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl praleisto termino finansiniam reikalavimui atsakovės bankroto byloje pareikšti atnaujinimo ir atsisakė tvirtinti pareiškėjos 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-613-450/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo patenkino – atnaujino praleistą terminą finansiniam reikalavimui atsakovės bankroto byloje pareikšti kaip praleistą dėl svarbios priežasties, o pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjos 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje; suinteresuotam asmeniui UAB „Nikosparta“ iš pareiškėjos administravimui skirtų lėšų priteisė 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.
7. Vertindamas 766 977,27 Eur dydžio pareiškėjos finansinio reikalavimo (susidedančio iš 434 460,02 Eur skolos ir 332 547,25 Eur palūkanų) pagrįstumą, teismas nustatė, kad UAB „FINIENS“ ir UAB „LNTV“ 2010 m. spalio 20 d. sudarė negyvenamųjų patalpų ir kiemo statinių dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5627-7, pagal kurią UAB „FINIENS“ įsigijo negyvenamąsias patalpas ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas), dalį už 1 500 000 Lt (apie 434 430,03 Eur); atsiskaitymo terminas – 2011 m. liepos 13 d. Atsakovė ir pareiškėja 2011 m. kovo 15 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė, kad atsakovė parduos, o pareiškėja nupirks nurodytą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja 2011 m. kovo 15 d. išdavė UAB „LNTV“ vekselį.
8. Analizuodamas originalaus 2011 m. kovo 15 d. vekselio turinį teismas nustatė, kad tai yra paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio suma – 39 800 000 Lt (apie 11 526 876,74 Eur). Vekselio originale yra ranka atlikti įrašai lietuvių bei rusų kalbomis: 2013 m. spalio 13 d. indosamentas, kuriuo UAB „LNTV“, kaip vekselio gavėja, visas iš vekselio kylančias teises bei pareigas perleido Rusijos Federacijos bendrovei OOO „PROENERGO“, taip pat 2015 m. gegužės 5 d. indosamentas, kuriuo Rusijos Federacijos bendrovė OOO „PROENERGO“ visas iš vekselio kylančias teises ir pareigas perleido Bulgarijos Respublikos bendrovei „BETELGEUSE“ EOOD. Antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notaro A. R. 2020 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 11 532 960,67 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos vekselio turėtojos Bulgarijos Respublikos bendrovės „BETELGEUSE“ EOOD naudai. Iškėlus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą, antstolis 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S-21-42-111 užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Perduodamas vykdomąjį dokumentą teismui, antstolis nurodė, kad neišieškotos skolos likutis su palūkanomis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos iškėlimo dieną (2021 m. gegužės 21 d.) yra 11 798 942,08 Eur.
9. Teismas nurodė, kad negali daryti vienareikšmiškos išvados apie faktinį pareiškėjos 766 977,27 Eur dydžio finansinio reikalavimo egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad vekselio išdavimo pagrindas turėtų būti identifikuojamas arba iš paties vekselio turinio, arba iš kitų atitinkamo sandorio, tapusio vekselio išdavimo pagrindu, sudarymą patvirtinančių duomenų. 2011 m. kovo 15 d. vekselio kilmė sietina su pareiškėjos įsipareigojimu sumokėti nekilnojamojo turto pardavėjai UAB „LNTV“ nekilnojamojo turto kainą, kitaip tariant, įvykdyti prievolę už atsakovę. Vekselio pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas ir jo pagrindu antstolio pradėtas išieškojimas, priešingai nei teigia pareiškėja, labiau patvirtina tą aplinkybę, kad pareiškėja neįvykdė dalies savo prievolės atsiskaityti su nekilnojamojo turto pardavėja už atsakovę. Priverstinis išieškojimas iš pareiškėjos taip pat didžiąja dalimi nebuvo rezultatyvus, nes antstolis patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo nurodė, kad neišieškotos skolos likutis BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos iškėlimo dieną yra 10 852 498,74 Eur. Teismo vertinimu, lingvistiškai aiškinant 2013 m. kovo 21 d. papildomo susitarimo sąlygą, kad pareiškėja įgis reikalavimo teisę į BUAB „FINIENS“ „<...> atsiradus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolei mokėti pagal vekselį arba įvykdžius išieškojimą pagal vekselį“, esant iš esmės nerezultatyviam išieškojimui pagal vekselį, reiškia, jog pareiškėjos reikalavimo teisė į atsakovę nėra atsiradusi. Be to, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) patvirtintas Bulgarijos Respublikos bendrovės „BETELGEUSE“ EOOD“ finansinis reikalavimas į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kilęs, be kita ko, iš 2011 m. kovo 15 d. vekselio, iš kurio kylančios teisės ir pareigos indosamentų pagrindu buvo perleistos Bulgarijos bendrovei. Taigi vekselio turinys, kaip išorinė pareiškėjos įsipareigojimo įvykdymo tretiesiems asmenims forma, pati savaime neleidžia nuspręsti apie pareiškėjos faktiškai atliktą atsiskaitymą su UAB „LNTV“, vekselyje taip pat nėra įrašų apie piniginių lėšų perdavimą.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad buvęs pareiškėjos vadovas (direktorius) R. B. pareiškėjos vardu teikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „FINIENS“ iškėlimo, taip pat 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bei 2019 m. kovo 12 d. pranešimą dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau jokių duomenų apie nagrinėjamam ginčui aktualius atsakovės įsipareigojimus pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pateikta, ypač atsižvelgiant į reikšmingą finansinių reikalavimų sumą ir į tai, kad buvęs pareiškėjos direktorius pasirašė finansiniam reikalavimui aktualius dokumentus (pavyzdžiui, vekselyje yra buvusio pareiškėjos vadovo R. B. parašas).
11. Teismas, susipažinęs tiek su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022, atmetė pareiškėjos argumentus dėl nurodytose civilinėse nutartyse nustatytų aplinkybių prejudicialumo, sprendžiant pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą. Pažymėjo, kad nurodytose civilinėse bylose konstatuota tik tai, jog 2011 m. kovo 15 d. išduotą vekselį UAB „LNTV“ priėmė kaip atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą priemonę, t. y. turto pardavėjas UAB „LNTV“ priėmė tokį prievolės įvykdymo būdą, kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo, tačiau nurodytose bylose nebuvo vertintos ir nustatinėtos nei atsakovės įsipareigojimo UAB „LNTV“, nei už atsakovę prievolę įvykdžiusios (turėjusios įvykdyti) pareiškėjos įsipareigojimų apimtys. Pareiškėjos argumentų, kad byloje pateiktame valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše yra žyma apie įsiskolinimo pagal šią sutartį panaikinimą, teismas nelaikė pakankamais duomenimis nuspręsti apie pareiškėjos, atsakovės ir UAB „LNTV“ tarpusavio įsipareigojimų faktinį (ne)įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad Juridinių asmenų registras atlieka ne teises nustatančią, o teises išviešinančią funkciją.
12. Teismas konstatavo, kad dėl pareiškėjos prašomo patvirtinti 221 628,33 Eur finansinio reikalavimo (susidedančio iš 139 017,60 Eur skolos ir 82 610,73 Eur palūkanų) yra išspręsta civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu (įsiteisėjusiu Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018) patenkino ieškovės BUAB „Construction ACE“ ieškinį ir iš atsakovės UAB „FINIENS“ priteisė 1 477 299,58 Eur skolą (įskaitant 221 628,33 Eur sumą, kurią pareiškėja šioje byloje įrodinėja sumokėjusi už atsakovę 2012 m.), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas, pabrėžęs, kad pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023), pareiškėjos prašymą patvirtinti 221 628,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą atmetė (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti pareiškėjos 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. 2011 m. kovo 15 d. vekselis atliko ne prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tačiau buvo išduotas kaip savarankiška atsiskaitymo priemonė už nekilnojamąjį turtą. 2011 m. kovo 15 d. vekselis buvo išduotas siekiant atsiskaityti su turto pardavėju UAB „LNTV“ pagal sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, į vekselio sumą įskaičiuojant ir palūkanas iki vekselio apmokėjimo pabaigos. UAB „LNTV“ priėmė 2011 m. kovo 15 d. vekselį kaip atsiskaitymo priemonę. Šios aplinkybės konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 (žr. nutarties 28 punktą). Pareiškėja, išdavusi UAB „LNTV“ 2011 m. kovo 15 d. vekselį, įvykdė atsakovės prievolę pagal 2010 m. spalio 20 d. Negyvenamųjų patalpų ir kiemo statinių dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5627-7 ir tokiu būdu tapo atsakovės kreditore (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 3 dalis).
14.2. Nėra svarbus 2011 m. kovo 15 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties teisinis kvalifikavimas ir vertinimas, nes, nepaisant joje įtvirtintų įsipareigojimų ar pasirinktų sutarties nuostatų formuluočių, faktas, kad pareiškėja įvykdė atsakovės finansinę prievolę, yra akivaizdus, jis nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos 221 628,33 Eur finansinis reikalavimas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Pareiškėja nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinius. Be to, šioje byloje pareiškėja pateikė finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir įvertinti civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Pareiškėja, iš dalies vykdydama atsakovės prievolę UAB „Construction Ace“, 2012 m. lapkričio 27 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d. atliko mokėjimus grynaisiais pinigais. Byloje nėra pagrindo abejoti, kad mokėjimai grynaisiais iš tikrųjų įvyko.
15. Atsakovė BUAB „FINIENS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pareiškėja ne tik įsipareigojo įvykdyti prievolę už atsakovę nekilnojamojo turto pardavėjos UAB „LNTV“ naudai, tačiau ją faktiškai ir įvykdė.
15.2. Pareiškėjos pareikšto reikalavimo patvirtinimo klausimui išspręsti yra reikšmingos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022 dėl EOOD „Betelgeuse“ finansinio reikalavimo patvirtinimo pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje nustatytos aplinkybės. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad sandoriai dėl nekilnojamojo turto perleidimo įvyko, vekselis išduotas ir atsiskaitymas atliktas. Nėra jokio pagrindo teigti kitaip. Nemokumo administratorė neturi duomenų, kad atsakovė savo lėšomis būtų atsiskaičiusi su UAB „LNTV“ pagal 2010 m. spalio 20 d. Negyvenamųjų patalpų ir kiemo statinių dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5627-7, jai nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, kiti duomenys, paneigiantys atsakovės skolos pareiškėjai faktą ir pagrindžiantys, jog, nutraukus preliminariąją sutartį, atsakovė pareiškėjai grąžino 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur). Taigi nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjos reiškiamo reikalavimo dalimi dėl 434 430,02 Eur skolos ir už šią sumą apskaičiuotų 332 547,28 Eur palūkanų.
15.3. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prievolės įvykdymui pagrįsti reikalingas ne tik 2011 m. kovo 15 d. vekselis, tačiau ir kiti papildomi duomenys apie piniginių lėšų perdavimą, yra pertekliniai.
15.4. Pareiškėja nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, nebuvo jos šalimi, be to, bylose skyrėsi ir vertinami įrodymai bei jų apimtis. Toje civilinėje byloje nebuvo vertinami tie įrodymai, kuriais šiame ginče savo finansinį reikalavimą grindžia pareiškėja.
16. Suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė nekilnojamąjį turtą 2011 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Emilė“. Taigi nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė negalėjo sudaryti susitarimų dėl preliminarios sutarties, kurie sudaryti 2012 m. lapkričio 23 d. ir 2013 m. kovo 21 d., o tretieji asmenys atlikti kokių nors atsiskaitymų. Aplinkybė, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą 2011 m. rugpjūčio 31 d. pardavė UAB „Emilė“, tik patvirtina tai, jog į bylą pateikti atsakovės ir pareiškėjos tariamai sudaryti sandoriai (pateiktos tik jų kopijos) yra fiktyvūs, nes realiai tokie susitarimai neegzistavo ir net negalėjo egzistuoti.
16.2. Atsakovės nemokumo administratorės UAB „Reniva“ veiksmai, kai ji prašo patvirtinti akivaizdžiai nepagrįstą ir fiktyviais dokumentais grindžiamą apeliantės finansinį reikalavimą, kelia pagrįstų abejonių dėl jos objektyvumo ir nešališkumo. Atsakovės nemokumo administratorės veiksmai prieštarauja atsakovės ir jos kreditorių interesams. Atsakovės nemokumo administratorė yra išskirtinai palanki tik tam tikrai kreditorių grupei ir kreditoriais nepagrįstai siekiantiems tapti asmenims, kurie yra susiję su finansiniais nusikaltimais pagarsėjusiu S. R. (S. R.).
17. Suinteresuotas asmuo UAB „Nikosparta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai (pagal pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijas) kvalifikavo ginčo santykius bei teisingai nusprendė, kad nė vienas iš įrodymų nepatvirtina pareiškėjos versijos dėl vekselio panaudojimo pareiškėjai atsiskaitant už atsakovę.
17.2. Tuo atveju, jeigu vekselis buvo išduotas jame nurodytą dieną ir buvo naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė, pareiškėja įstatymo pagrindu būtų iš karto (vekselio išdavimo momentu) įgijusi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę (CK 6.112 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju pareiškėjos pateikto 2013 m. kovo 21 d. papildomo susitarimo sąlyga, kurioje nurodyta, kad pareiškėja įgis reikalavimo teisę į atsakovę „atsiradus pareiškėjos prievolei mokėti pagal vekselį arba įvykdžius išieškojimą pagal vekselį“, įrodo, kad vekselis 2011 m. kovo 15 d. nebuvo išduotas kaip atsiskaitymo priemonė. Suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ atsiliepime teisingai nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė neturėjo pagrindo sudaryti (ir, labiau tikėtina, jog nesudarė) susitarimų nei dėl preliminarios sutarties, nei dėl nekilnojamojo turto.
17.3. Pareiškėja, atsakovė, UAB „Emilė“ ir UAB „LNTV“ buvo susiję ir tų pačių asmenų grupės valdomi juridiniai asmenys. UAB „LNTV“ akcininku nuo 2003 m. spalio 14 d. iki 2008 m. rugpjūčio 13 d. bei nuo 2011 m. vasario 23 d. buvo UAB „Serneta“. L. M. su sutuoktiniu A. M. (A. M.) buvo UAB „Serneta“ steigėjai, o 2000 m. birželio 26 d. L. M. savo akcijas perleido buvusiam sutuoktiniui F. R.. Atsakovės akcininke ginčo laikotarpiu buvo L. M.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018, pripažinta, kad UAB „Emilė“ faktinis vadovas nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. buvo S. R.. Be to, teismo pripažinta, kad S. R., būdamas faktinis UAB „Emilė“ vadovas, veikė, be kita ko, per R. B., kuris buvo ilgametis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ formalus direktorius. Atsižvelgiant į atsakovės ryšius su S. R., nesant įrodymų apie pinigų mokėjimą pagal turto perleidimo sandorius, labiau tikėtina, kad atsakovė buvo tarpininkė, per kurią nekilnojamasis turtas iš UAB „LNTV“ buvo perleistas kitai S. R. šeimos valdomai įmonei.
17.4. Pareiškėjos į bylą pateiktos dokumentų kopijos, nesant dokumentų originalų ir duomenų apie jų buvimo vietą, nėra įrodymai. Visų pareiškėjos su prašymu pateiktų dokumentų, kurie nebuvo perduoti nei atsakovės, nei pareiškėjos nemokumo administratorėms, autentiškumas bei jų sudarymo data nėra žinomi. Dėl to nėra pagrindo pasitikėti tokiuose dokumentuose nurodytais duomenimis ir juose įrašyta sudarymo data (nesant jokių kitų objektyvių duomenų), nes tokių dokumentų kopijos ir paaiškinimai atsirado tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį.
17.5. Pirmosios instancijos teismas teisėtai nusprendė, kad dėl pareiškėjos 221 628,33 Eur finansinio reikalavimo yra pasisakyta civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB „FINIENS“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų juridinių asmenų nemokumo procese tvirtinimas.
Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo pagrindų
15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tik tada, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
16. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
17. Pabrėžtina tai, kad būtent pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
18. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FINIENS“ iškelta bankroto byla. BUAB „FINIENS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas pirmą kartą patvirtintas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, vėlesnėmis nutartimis jis buvo tikslinamas. 2021 m. vasario 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
19. Pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2022 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris susideda iš: 766 977,27 Eur sumos (434 460,02 Eur skolos ir 332 547,25 Eur palūkanų), grindžiamos tuo, kad pareiškėja 2011 m. kovo 15 d. išduotu vekseliu atsiskaitė už UAB „FINIENS“ su nekilnojamojo turto pardavėja UAB „LNTV“ pagal 2010 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį; 2) 221 628,33 Eur sumos (139 017,60 Eur skolos ir 82 610,73 Eur palūkanų), grindžiamos tuo, kad pareiškėja grynaisiais pinigais (pagal 2012 m. lapkričio 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 47 ir 2012 m. lapkričio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 49) sumokėjo už UAB „FINIENS“ 480 000 Lt (139 017,60 Eur) skolą UAB „Construction ACE“.
Dėl pareiškėjos 766 977,27 Eur dydžio finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
20. Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 766 977,27 Eur dydžio finansinį reikalavimą (susidedantį iš 434 460,02 Eur skolos ir 332 547,25 Eur palūkanų), konstatavęs, kad pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2011 m. kovo 15 d. vekselį faktiškai nesumokėjo UAB „LNTV“ 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur) sumos, todėl neįgijo į BUAB „FINIENS“ reikalavimo teisės.
21. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada apeliantė (pareiškėja), be kita ko, grindžia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022 nustatytomis aplinkybėmis. Apeliantės teigimu, nurodytuose procesiniuose sprendimuose, kuriais buvo išspręstas Bulgarijos Respublikos bendrovės „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo, grįsto tuo pačiu kaip nagrinėjamoje byloje 2011 m. kovo 15 d. vekseliu, patvirtinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje klausimas, teismai konstatavo, kad 2010 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris įvyko, šio turto pardavėja UAB „LNTV“ priėmė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. kovo 15 d. išduotą vekselį kaip pirkėjos UAB „FINIENS“ atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą priemonę. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), apeliantė teigia, ji, įvykdžiusi UAB „FINIENS“ piniginę prievolę nekilnojamojo turto pardavėjai UAB „LNTV“, įgijo į BUAB „FINIENS“ reikalavimo teisę (CK 6.50 straipsnis). Apeliantės įsitikinimu, šios aplinkybės ir kartu su pareiškimu pateikti dokumentai patvirtina jos 766 977,27 Eur dydžio finansinio reikalavimo, susidedančio iš 434 460,02 Eur skolos ir 332 547,25 Eur palūkanų, pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo pritarti apeliantės išdėstytiems argumentams.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Taigi viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017 31 punktą).
24. Nagrinėjamu atveju pirmiau įvardytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta tik tai, kad UAB „LNTV“ ir UAB „FINIENS“ 2010 m. spalio 20 d. sudarytas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris įvyko, nekilnojamojo turto pardavėja UAB „LNTV“ priėmė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. kovo 15 d. išduotą vekselį kaip pirkėjos UAB „FINIENS“ atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą priemonę; turto pardavėja UAB „LNTV“ priėmė tokį prievolės įvykdymo būdą, t. y. kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo. Tačiau nei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022 nebuvo tirtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su vekselio davėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei skolininkės UAB „FINIENS“, kurios prievolei įvykdyti išduotas vekselis, tarpusavio santykiais ir susitarimais dėl skolos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės (pareiškėjos) įvardytoje kitoje civilinėje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės dėl vekselio, kaip nekilnojamojo turto pardavėjos priimto atsiskaitymo būdo, savaime nėra pakankamas pagrindas patvirtinti apeliantės prašomą 766 977,27 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje.
25. Teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
26. Nagrinėjamos bylos duomenimis, UAB „LNTV“ ir UAB „FINIENS“ 2010 m. spalio 20 d. sudarė negyvenamųjų patalpų ir kiemo statinių dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5627-7, pagal kurią UAB „FINIENS“ įsipareigojo nupirkti nekilnojamąjį turtą už 1 500 000 Lt (434 430,03 Eur). Šalys susitarė, kad atsiskaitymo terminas – 2011 m. liepos 13 d. UAB „FINIENS“ iki 2011 m. liepos 13 d. neįvykdė piniginės prievolės atsiskaityti su UAB „LNTV“ pagal 2010 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
27. Iš 2011 m. kovo 15 d. neprotestuotino paprastojo vekselio turinio matyti, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo iki 2020 m. spalio 13 d. sumokėti nekilnojamojo turto pardavėjai UAB „LNTV“ 39 800 000 Lt (11 526 876,74 Eur) už UAB „FINIENS“ pagal 2010 m. spalio 20 d. sudarytas keturias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (reg. Nr. 5635-7 – 18 500 000 Lt, reg. Nr. 5627-7 – 1 500 000 Lt, reg. Nr. 5642-7 – 100 000 Lt ir reg. Nr. 5631-7 – 100 000 Lt). Iš šio vekselio kylančias teises ir pareigas vekselio gavėja UAB „LNTV“ 2013 m. spalio 13 d. perleido Rusijos Federacijos bendrovei OOO „Proenergo“, o ši 2015 m. gegužės 5 d. – Bulgarijos Respublikos bendrovei „Betelgeuse“ EOOD. Vekselio davėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki vekselyje nurodytos datos (2020 m. spalio 13 d.) neįvykdė įsipareigojimo sumokėti vekselio turėtojui 39 800 000 Lt (11 526 876,74 Eur) sumą. Antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro 2020 m. gruodžio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą ir pradėjo vykdyti priverstinį išieškojimą pagal kreditorės Bulgarijos Respublikos bendrovės „Betelgeuse“ EOOD reikalavimą skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl 11 526 876,70 Eur skolos, 299 382,99 Eur palūkanų ir 6 083,97 Eur notaro išlaidų. Antstolis 2021 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-21-42-11180 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, kad iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neišieškotos skolos likutis su palūkanomis šios bendrovės bankroto bylos iškėlimo dieną (2021 m. gegužės 21 d.) – 11 798 942,08 Eur. Vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, antstolis nusprendė užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. AR-5867 persiuntė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
28. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas įvykdytų ją asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma, tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovą prievolę, turi įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, taip pat jog įvykdė prievolę už atsakovą (įvykdytos prievolės dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).
30. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad apeliantė (pareiškėja) atsakovės BUAB „FINIENS“ prievolę atsiskaityti pagal 2010 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su šio turto pardavėja UAB „LNTV“ teigia įvykdžiusi specifiniu būdu – išduodama pardavėjos naudai 2011 m. kovo 15 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio apmokėjimo terminas – 2020 m. spalio 13 d., t. y. daugiau nei po devynerių metų. Apeliantė bendrąja prasme teisingai nurodo, kad pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pačios apeliantės su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą, grindžiamą 2011 m. kovo 15 d. vekseliu, pateiktų susitarimų, sudarytų su atsakove BUAB „FINIENS“ po šio vekselio išdavimo, turinio analizė patvirtina, kad, išdavusi 2011 m. kovo 15 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „LNTV“ tam, jog tokiu būdu atsiskaitytų už UAB „FINIENS“ pagal 2010 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, apeliantė iš karto neįgijo reikalavimo teisės į BUAB „FINIENS“. Pateiktos UAB „FINIENS“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasirašytos 2011 m. kovo 15 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4.2.1 punkte nurodyta, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties kainos dalis – 1 500 000 Lt – sumokama įskaitant pirkėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ankstesnei nekilnojamojo turto savininkei UAB „LNTV“ išduotą vekselį dėl 1 500 000 Lt sumos; šios sutarties 5.4 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu pardavėja (UAB „FINIENS“) nepagrįstai atsisakys sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį arba tokia sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjos kaltės, tai pardavėja privalės sumokėti pirkėjai (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) sumą, kuri bus išieškota arba sumokėta pagal sutarties 4.2.1 punkte nurodytą vekselį.
31. Taigi pačios šalys apeliantės (pareiškėjos) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo teisę, kildinamą iš vykdant atsakovės prievolę išduoto 2011 m. kovo 15 d. vekselio, susiejo ne su šio vekselio išdavimo faktu ar jo apmokėjimo po daugiau nei devynerių metų data, tačiau su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ realiai pagal vekselį vekselio turėtojui sumokėta ar iš vekselio davėjos išieškota suma. Toks šalių susitarimas pakartotas ir 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo 3 punkte. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. kovo 21 d. susitarimo dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pabaigos 2 punkte susitarta ne dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisės reikalauti iš UAB „FINIENS“ sumos, kuriai išduotas vekselis, atsiradimo momento, bet dėl palūkanų už sumą, kuriai išduotas vekselis, skaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2013 m. kovo 21 d. susitarimu dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pabaigos nebuvo pakeistas ankstesnis šalių susitarimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisę reikalauti iš UAB „FINIENS“ sumos, kuriai išduotas vekselis, susieti su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vekselio turėtojui faktiškai sumokėta ar iš jos išieškota suma (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tokio susitarimo pagrindimą, be kita ko, galima paaiškinti ir tuo, kad UAB „FINIENS“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo per jas valdančius asmenis susijusios bendrovės.
32. Šios nutarties 27 punkte aptartos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad apeliantė (pareiškėja) realiai nesumokėjo vekselio turėtojui 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Įvertinus šiuo konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes, susijusias su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „FINIENS“ tarpusavio santykiais dėl 2011 m. kovo 15 d. vekselio, kaip atsiskaitymo už UAB „FINIENS“ įsigytą nekilnojamąjį turtą būdo, konstatuotina, kad vien vekselio išdavimas, kuriame nurodyta paskirtis – už UAB „FINIENS“, nėra savaime pakankamas pagrindas patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jos įvardytu pagrindu neįgijo reikalavimo teisės į 434 430,02 Eur (1 500 000 Lt) sumą, taip pat neturi pagrindo reikalauti 332 547,25 Eur palūkanų.
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 766 977,27 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kildinimo iš jos įsipareigojimo sumokėti nekilnojamojo turto pardavėjai pagal 2011 m. kovo 15 d. išduotą vekselį 434 430,02 Eur (1 500 000 Lt).
Dėl pareiškėjos 221 628,33 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo
34. Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 221 628,33 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 139 017,60 Eur skolos ir 82 610,73 Eur palūkanų, nes nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 patenkino UAB „Construction ACE“ ieškinį dėl 480 000 Lt (139 017,60 Eur) skolos priteisimo iš UAB „FINIENS“, konstatavęs, kad UAB „FINIENS“ negrąžino UAB „Construction ACE“ 480 000 Lt (139 017,60 Eur) skolos, t. y. pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Construction ACE“ sumokėto UAB „FINIENS“ avanso.
35. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas patvirtinti jos 221 628,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nepagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Apeliantė teigia, kad ji nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, todėl pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nepagrįstai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo padarinius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos aplinkybes, apeliantės argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.
36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2087-852/2017 pagal ieškovės BUAB „Construction Ace“ ieškinį atsakovei UAB „FINIENS“ dėl skolos priteisimo, 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1 477 299,58 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendime nustatyta, kad UAB „Construction Ace“ ir UAB „Finiens“ 2012 m. lapkričio 7 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Construction Ace“ įsipareigojo už bendrą 7 000 000 Lt kainą nupirkti iš UAB „Finiens“ du pastatus (duomenys neskelbtini), ir teisę į žemės sklypo nuomą. Vykdydama preliminariąją sutartį, ieškovė atsakovei pervedė 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) avansą. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą. Teismas buvo pasiūlęs UAB „FINIENS“ pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji grąžino BUAB „Construction Ace“ avansą, tačiau atsakovė tokių įrodymų (banko pavedimo ar kasos išlaidų orderio) nepateikė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
37. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja siekia įrodyti, kad ji 2012 m. lapkričio 27 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d. grynaisiais pinigais (pagal 2012 m. lapkričio 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 47 ir 2012 m. lapkričio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 49) sumokėjo UAB „Construction ACE“ už atsakovę UAB „FINIENS“ 480 000 Lt (139 017,60 Eur) grąžintino avanso.
38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja iš tiesų būtų grąžinusi UAB „Construction ACE“ už atsakovę avanso dalį (480 000 Lt), Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nebūtų priteisęs UAB „Construction ACE“ iš UAB „FINIENS“ visos grąžintino avanso sumos – 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur).
39. Nors apeliantė (pareiškėja) nedalyvavo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, tačiau CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas taikytinas ir nedalyvavusiems byloje asmenims, taigi ir apeliantei. Nagrinėjamu atveju apeliantė (pareiškėja) siekia, kad iš atsakovės UAB „FINIENS“ jai būtų priteista 480 000 Lt (139 017,60 Eur) skola, tačiau nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ta pati skola iš atsakovės priteista pradinei kreditorei UAB „Construction ACE“. Pirmosios instancijos teismas, apskųstoje nutartyje nustatęs, kad pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalaujama priteisti iš atsakovės skola įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 18 straipsnis) jau yra priteista pradinei kreditorei, pagrįstai nusprendė, jog ta pati skola iš atsakovės negali būti priteista antrą kartą. Pažymėtina tai, kad suinteresuoti asmenys, kurie nedalyvavo nagrinėjant bylą, tačiau kurių teises ar interesus veikia įsiteisėjęs teismo sprendimas, gali siekti proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra atsakinga pati apeliantė (pareiškėja), kuri, teigdama, jog dar 2012 m. lapkričio 27 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d. įvykdė atsakovės UAB „FINIENS“ 480 000 Lt (139 017,60 Eur) dydžio piniginę prievolę kreditorei UAB „Construction ACE“, beveik dešimt metų (iki 2022 m. lapkričio 4 d.) nereikalavo šios skolos iš atsakovės UAB „FINIENS“ (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 221 628,33 Eur finansinio reikalavimo, grindžiamo argumentais, jog pareiškėja 2012 m. lapkričio mėn., įvykdė atsakovės UAB „FINIENS“ 480 000 Lt (139 017,60 Eur) dydžio piniginę prievolę kreditorei UAB „Construction ACE“. Jau nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ši skola yra priteista iš atsakovės UAB „FINIENS“ pradinei kreditorei UAB „Construction ACE“ (CPK 18 straipsnis).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
42. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinio reikalavimo BUAB „FINIENS“ nemokumo (bankroto) byloje tvirtinimo klausimą, teisingai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama trečiojo asmens, įvykdžiusio prievolę už skolininką, reikalavimo teisė, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą nedalyvavusiems byloje asmenims, ir padarė pagrįstą išvadą, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįrodytas 988 605,60 Eur dydžio finansinis reikalavimas negali būti patvirtintas BUAB „FINIENS“ nemokumo (bankroto) byloje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį.
43. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
44. Suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ teismui pateikė duomenis, kad patyrė 1 089 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas; 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023).
47. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui UAB „8 stebuklas“ advokatas teisines paslaugas suteikė 2023 m. IV ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 000,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą nagrinėjamu atveju – 800,04 Eur (0,4 x 2 000,10 Eur) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).
48. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalis, viršijanti pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalią rekomenduojamą atlyginti išlaidų už tokio pobūdžio procesinį dokumentą sumą, įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti, pripažintina neatitinkančia pagrįstumo kriterijaus, todėl neatlygintina.
49. Dėl išdėstytų motyvų suinteresuotam asmeniui UAB „8 stebuklas“ iš apeliantės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ administravimui skirtų lėšų priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7 punktai, 8.16 papunktis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „8 stebuklas“ (juridinio asmens kodas 305648623) iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) administravimui skirtų lėšų 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Jadvyga Mardosevič
Laima Ribokaitė