Baudžiamoji byla Nr. 1-38-1127/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05529-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,

kaltinamajai D. T.,

nukentėjusiosioms R. L., J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kaune, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,  

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos),

n u s t a t ė:

Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

D. T. 2022 m. vasario 16 d. apie 20.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto su J. S. metu, mušdama, tai yra, tyčia kumščiu vieną kartą trenkdama J. S. į galvą, spirdama koja į dešinę šlaunį, spirdama koja į dešinį nugaros šoną, dėl šių veiksmų pastarajai nukrentant ant kėdžių ir jas sulaužant, savo tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai ekchimozę (poodinę kraujosruvą) dešinėje šlaunyje, dėl ko J. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, D. T. 2022 m. vasario 16 d. apie 22.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namo kieme adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), konflikto su R. L. metu, mušdama, tai yra, tyčia vieną kartą kumščiu trenkdama R. L. į dešinį skruostą, savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados 

Kaltinamoji D. T. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nežino, kas atsitiko, viskas buvo normaliai, kažkokių konfliktų nebuvo. Teta J., kurios pavardės nežino, dažnai kviečia policiją, jai, krikšto mamos vaikams, „prisikabina“ žmogus. Tą rytą, vasario 16 d., nepamena, prie jos „prisikabino“ dėl šuns, kodėl nesisveikina. Vakare atvažiavo buvęs vyras, ir prie vaikų tėčio „kabinosi“. Praėjo metai ir neprisimena, kaip viskas buvo, tačiau pamena, kad stūmė ją į jos verandą bei trenkė jos verandos durimis paleis nosį, kad nekalbėtų. Į namus pas ją nėjo, kėdžių nevartė ir tikrai jos nespardė. Gal kai pastūmė krisdama ji ir pasidarė mėlynes. Neigia, kad tyčia kumščiu trenkė į galvą ir spyrė koja į dešinę šlaunį, dešinį šoną. Įvykio metu buvo blaivi, aplinkybes pamena gerai. Įvykis vyko J. koridoriuje. Atsidarė duris ir ją įstūmė iš lauko į vidų, ji buvo tarpduryje. Kažką jai sakė, kažką pastaroji (kaltinamoji) jai sakė, atvažiavo vaikų tėtis, prie jo kažką sakė, jai atsibodo, pasakė eiti į kambarį, gana rėkti ir pastūmė. Vaikų tėtis šį konfliktą turėjo matyti, pieš tai jo nebuvo. Kai atvažiavo policija, buvo išgėrusi tris butelius alaus.

Dėl R. L. pamena, kad pastaroji trenkė jai (kaltinamajai) į galvą, o ji trenkė atgal. Kitą dieną, kur buvo trenkta, išpešė plaukų. Tai buvo tas pats konfliktas – sukonfliktavo su J. ir paskui dukra atvažiavo, nors jai atrodo, ji (dukra) ten ir buvo. Nežino, kaip dukra ten atsirado, galbūt atvažiavo ginti mamos. Kiek laiko praėjo nuo pirmojo konflikto iki antrojo, nepamena. Nežino, dėl ko kilo konfliktas su dukra, dėl vaikų jai kažką pasakė. Praėjo metai, neprisimena, kas buvo. Dėl ko nukentėjusioji jai trenkė per galvą, nežino. Nukentėjusiosios gyvena kaimynystėje. Apie įvykį nekalbėjo, bet apskritai bendrauja. Šiuo metu su kaimyne nepalaiko jokių santykių. Iki įvykio viskas buvo gerai, bet tai nesisveikina, tai supyksta. Pripažįsta, kad R. L. sudavė į galvą, tačiau ji (nukentėjusioji) sudavė pirma, dėl sužalojimo niekur nesikreipė.

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario 16 d. 20.00 val. vaikščiojo savo kieme, atėjo D. T. su sugyventiniu. Dėl vaikų nesakė nieko, bet per naktis nėra ramybės, vyksta gėrimai, privažiuoja mašinų, paprašė duoti jai ramybę. D. T. paklausė, kas jai nepatinka. Močiutė (D. T.) taip pat priveda girtuoklių, iki trijų valandų nakties vaikai nemiega, klykia. D. T. ją puolė, bijojo, kad nepasakytų sugyventiniui, kad buvo mašinų. D. T. puolė, įsiveržė į koridorių. Sugyventinis sulaikė D. T., nukentėjusioji spėjo uždaryti vienas duris, tačiau D. T. išplėšė kablį, įsiveržė. Ji (nukentėjusioji) pastatė koją tarp durų ir D. T. spyrė į koją, sudavė į galvą su kumščiu. Kai antrą kartą spyrė, į virtuvę ant stalo, sulūžo kėdė, nukrito karnizas. Išvadino visokiais žodžiais. D. T. lauke griebė plastikinę vonelę, išdaužė visus trečio aukšto langus. Iškvietė pareigūnus, atvažiavo pareigūnai, greitoji. Iškvietė dukrą su vyru. Dukra pridėjo ledų prie veido. Santykiai su kaimyne labai konfliktiški. Šiai dienai nebendrauja, D. T. net neatsiprašė. Anksčiau ateidavo pasiskolinti pinigų, kavos, po suspardymo atėjo pasiskolinti pinigų, tačiau neskolino. Patikslino, kad vaikščiojo kieme, kai kaltinamoji atėjo su sugyventiniu. Paprašiusi duoti ramybę, apsisuko eiti, nuėjo pas save į koridorių, ji atėjo iš paskos. Net sugyventinis negalėjo jos išlaikyti, ji puolė. Atidarė kitas duris, pastatė koją, pastūmė duris, ji įsiveržė ir sudavė vieną kartą į galvą kumščiu, dar esant koridoriuje tarp durų, paskui vėl spyrė, ir ji krito nuo smūgio, dvi kėdės lūžo. Civilinį ieškinį palaiko, vaistus dar ir dabar leidžiasi, šonkauliai yra trukę, kėdės sulūžo, duris išlaužė, nuplėšė karnizą. Dvi virtuvinės taburetės nebuvo naujos, užuolaida nesugadinta. Durų spyną pakeitė, žentas rankeną sutvarkė.

Nukentėjusioji R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario 16 d. apie 20.05 val. paskambino mama ir pasakė, kad ją sumušė. Sakė išsikvietė greitąją ir policiją. Atvažiavo su vyru, užtruko gal 15 minučių, kol atvažiavo. Vyras sėdėjo mašinoje, kuri buvo palikta gatvėje, vyras konflikto nematė, priekyje stovėjo greitosios pagalbos automobilis, nesimatė. Viduje buvo paramedikai. Įsitikino, kad jai nėra labai blogai, išėjo į kiemą laukti policijos pareigūnų. Kieme stovėjo vyriškis, jo nepažinojo. Išėjo pro duris D. T., kažką padavė tam vyriškiui ir puolė ją (R.), sakė tvarkyti savo mamą, kad mama yra neadekvati ir panašiai. Nukentėjusioji pasakė, kodėl turi tvarkyti mamą, jeigu senas žmogus nori ramybės, paėjo toliau. D. T. kažką sakė, gal ir nukentėjusioji kažką pasakė. Buvo užsisukusi ir D. T. trenkė į skruostą. Kad neįvyktų didesnis konfliktas, išėjo pro duris. D. T. sugyventinis ją šiek tiek prilaikė, ji įsiveržė į koridorių, bet pamačiusi paramedikus apsisuko ir išėjo. Paramedikai liepė užsidėti ant skruosto kažką šalto, kad neliktų mėlynė. Neturėjo už ką trenkti D. T., mato ją labai retai, jo sugyventinio nepažįsta, niekada nekonfliktavo. Mama pasakojo, jog D. T. įsiveržė, spardė, stūmė. Kai atvažiavo, virtuvėje buvo stalas apverstas, dvi taburetės apverstos, nutraukta užuolaida ir karnizas išplėštas iš sienos. Kitą dieną kartu važiavo „abdukcijos“, ten nedarė nuotraukos, užsiregistravo pas šeimos gydytoją. Mamai švietė šonkaulius, nes ilgai skaudėjo, po mėnesio padarė nuotrauką ir sakė trūkę šonkauliai.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo vakaras, grįžo po darbo ir atvažiavo paimti vaikų daiktų. Atėjus į kiemą pas D. T. prie gatvės stovėjo kaimynė – J., pavardės nežino, kuri galimai norėjo pasiskųsti jam, D. T. supyko, įvyko konfliktas. Konfliktas buvo tarp D. T. ir J., J. buvo nepatenkinta, kad kaimynystė negera, norėjo pasiskųsti. Jis norėjo pasikalbėti su D. T., o J. kišosi į jų pokalbį. Smūgių nematė, gal apsistumdymas ir buvo, rėkavo. Gal laikė D. T., kai ši bandė eiti. Stengiasi į tokius dalykus nesivelti. Tikslios datos pasakyti negali, buvo vakaras, jis buvo tris paras nemiegojęs, važinėja į Europą, buvo tik grįžęs. Jam tokie dalykai nepatinka, norėjo pasišalinti. Jis nebuvo visą laiką kartu. Prasidėjo konfliktas, buvo pavargęs ir pasišalino. Po to kalbėjo su D. T., J. kartais fantazuoja, pasakoja nebūtų dalykų. Lyg atvažiavo greitoji, gal dar buvo, kai atvažiavo greitoji, dar J. ar jos dukra sakė kviesti policiją, kas kvietė greitąją nežino, gal J., gal dukra. Atvažiavo greitoji, ji stovėjo ant gatvės, kaip įėjo į kiemą nematė, jo jau nebuvo. Iš kur J. žinojo, kad jis ateis, nežino, ji laukė ant gatvės. D. T. buvo pranešęs, kad atvažiuoja pasiimti vaikų daiktų. Kaimynė atėjo pasitikti liudytojo, sakė pavargo, su kaimyne atėjo į namą. D. supyko, ji tuo metu pareidinėjo iš parduotuvės, susitiko prie pat namų. Jis atėjo pirmas, kaimynė jau laukė, jie abu pasikalbėjo. D. T. supyko, kad kaimynė skundžiasi ir pati kaimynė kartais elgiasi neadekvačiai, sako, kad vaikai triukšmauja, o vaikai būna pas jį, tai yra, už 70 kilometrų. Įvyko žodinis konfliktas, apsistumdė. J. tikrai nepuolė D. T., jis ją laikė, kad nesiveltų į tokias situacijas, bet paskui paleido. Konfliktas aprimo, J. įėjo į namus, D. T. paskui ją, jis iš paskos nėjo. D. T. išėjo iš kaimynės buto, jis sakė jai apsiraminti, nekreipti dėmesio. Kad kaimynė šauktųsi pagalbos negirdėjo, ar konfliktas baigėsi nežino, išvažiavo. Gali būti, kad buvo atvažiavusi J. dukra, nežino, nes jos nepažįsta, su ja nekalbėjo. Kaip ji ten atsirado nežino. Matė už tvoros greitosios stogą. Jos trise apsirėkavo. Žodinis konfliktas vyko kieme, atrodo, J. jau nebuvo, buvo tik J. dukra. Šis įvykis buvo jau po konflikto su kaimyne. Patikslino, kad D. T. brovėsi į kaimynės butą, jis ją laikė, paskui D. T. išėjo iš kaimynės buto. Ji norėjo eiti iki kaimynės, laikė ją 10-15 sekundžių. Viskas truko gal 10–15 minučių. Nematė, kad trenktų. Galvoja, kad D. T. buvo išgėrusi, negalėtų pasakyti, kad ji dėl gėrimo turi problemų, kai gyveno kartu buvo visko.

Iš 2022 m. vasario 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. S. nurodė, jog 2021 m. vasario 16 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp jos ir kaimynės D. T. įvyko konfliktas, kurio metu jai priklausančiame bute D. T. tyčia jai sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė koja į dešinį nugaros šoną ir dešinę šlaunį, taip sukeldama jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 24-28).

Iš 2022 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur matyti vieno aukšto gyvenamos paskirties namas.  Minėto namo vieno lango stiklas išdaužtas. Durys, paženklintos Nr. (duomenys neskelbtini),  uždarytos (neužrakintos),  išoriškai neapgadintos. Pro jas patenkama į buto prieškambarį, kur tiesiai yra durys, ties durų rankena matoma nepritvirtinta apdailos detalė. Pro duris patenkama į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos kairėje pusėje yra langas, virš lango matomas vienu kampu pritvirtintas užuolaidų rėmas, kitas kampas kabo nepritvirtintas, ant minėto rėmo yra  užuolaidos. Šalia  lango stovi stalas ir trys kėdės. Iš jų dvi kėdės nuvirtusios, viena iš nuvirtusių kėdžių yra sulūžusi (1 t., b. l. 29–41).

Iš duomenų apie registruojamą įvykį matyti, kad 2022 m. vasario 16 d. 20 val. 24 min. gautas pranešimas, kad neblaivi kaimynė suspardė, sumušė ką tik rankomis, kojomis, kaimynė įsiveržė į butą, dabar daužo langus, nors tik paprašė ramybės, o tada buvo sumušta (1 t., b. l. 45-46).

Iš 2022 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. J. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 76–77).

Iš 2022 m. spalio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir elektroninėje laikmenoje su dešinės pusės šonkaulių rentgenogramos vaizdais, J. S. objektyvių mechaninės traumos požymių, be poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kuri užfiksuota ir apžiūros metu (2022 m. vasario 17 d. 14.25 val.), nekonstatuota. J. S. išlieka nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 96–98).

Iš 2022 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. objektyvių išorinių mechaninės traumos požymių neužfiksuota (1 t., b. l. 161–162).

Iš 2022 m. vasario 16 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad R. L., gimusi (duomenys neskelbtini), vilki juodos spalvos pusilgę žieminę striukę su gobtuvu, margas kelnes, juodos spalvos batus. Moteris yra šviesių plaukų, moters veido srityje, po dešine akimi matomas paraudimas. Daugiau išorinių sužalojimų nematyti (1 t. b. l. 163, 166–168).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. T. 2022 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 16 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynė puola muštis. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko R. L. ir mama J. S.. Pastaroji paaiškino, kad atėjusi kaimynė D. T. ją užpuolė, sukėlė fizinį skausmą, trenkė jai į veidą, pastūmė, plėšė duris. Įėjusi į vidų nuplėšė virtuvės lango karnizą su užuolaida. Dukra R. L. nuėjo į kiemą pasikalbėti su kaimyne, tačiau ir jai buvo suduota per skruostą. D. T. nustatytas 1,39 promilių girtumas. D. T. paaiškino, kad į patalpas patekusi nebuvo, fizinės jėgos prieš nieką nenaudojo (1 t., b. l. 192).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

D. T. neigė kaltinimo aplinkybes, kad tyčia sudavė J. S. į galvą, spyrė koja į dešinę šlaunį bei šoną, nurodydama, kad, sukonfliktavus su kaimyne, stūmė pastarąją į jos verandą ir trenkė verandos durimis palei nosį, kad nustotų kalbėti, tačiau į namus nėjo, kėdžių ten nevartė ir nukentėjusiosios nespardė.

D. T. kaltę aptariamos veikos padarymo patvirtina nukentėjusiosios J. S. parodymai, kad paprašiusi ramybės, D. T. puolė ją, įsiveržė į koridorių, ją laikė sugyventinis, nors spėjo uždaryti vienas duris, kaltinamoji išplėšė kablį, pastačius koją tarp durų, spyrė į koją, sudavė į galvą su kumščiu, o antrą kartą įspyrus krito virtuvėje ant stalo, sulūžo kėdė, nukrito karnizas, išsikvietė policijos pareigūnus, paskambino dukrai. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. L. parodymai, kad iš mamos J. S. sulaukė skambučio, kad ją sumušė, mama pasakojo, kad D. T. įsiveržė, ją spardė, stūmė. Atvažiavus matė virtuvėje nuverstą stalą, apverstas dvi taburetes, nutrauktą užuolaidą, išplėštą karnizą; taip pat iš dalies patvirtina liudytojo V. S. parodymai, kad įvyko žodinis konfliktas tarp D. T. ir J. S., kuriam aprimus J. S. įėjo į namus, o D. T. nuėjo jai iš paskos, ji brovėsi į kaimynės butą, laikė ją, liudytojas parodė, kad D. T. paskui iš kaimynės buto išėjo, kas visgi patvirtina, kad kaltinamoji buvo užėjusi į vidų. J. S., pranešdama apie įvykį nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jos ir kaimynės D. T. įvyko konfliktas, kurio metu jai priklausančiame bute D. T. tyčia jai sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė koja į dešinį nugaros šoną ir dešinę šlaunį, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Kad paprašiusi kaimynės ramybės buvo sumušta kaimynei įsiveržus į butą, nukentėjusioji nurodė ir pranešdama apie įvykį Bendruoju pagalbos telefonu. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams J. S. taip pat paaiškino, kad D. T. ją užpuolė, sukėlė fizinį skausmą, trenkė į veidą, pastūmė, plėšė duris. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad užuolaidų rėmo vienas kampas yra nepritvirtintas, dvi kėdės yra nuvirtusios, viena jų – sulūžusi. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs, juos patvirtina tiek pastarosios dukros, tiek liudytojo V. S. parodymai, rašytiniai byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Kad nukentėjusiajai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada.

Pačios kaltinamosios teisme duoti parodymai nebuvo nuoseklūs – viena vertus teigė, kad nuo įvykio praėjo nemažas laiko tarpas ir aplinkybių neprisimenanti, kita vertus, teigė įvykio metu buvusi blaivi ir aplinkybes pamenanti gerai. Tuo tarpu, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, D. T. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas.

Taigi, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – iš dalies pačios kaltinamosios D. T., nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, rašytiniais aptartais įrodymais nustatyta, kad D. T. 2022 m. vasario 16 d. apie 20.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto su J. S. metu, mušdama, tai yra, tyčia kumščiu vieną kartą trenkdama J. S. į galvą, spirdama koja į dešinę šlaunį, spirdama koja į dešinį nugaros šoną, dėl šių veiksmų pastarajai nukrentant ant kėdžių ir jas sulaužant, savo tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai ekchimozę (poodinę kraujosruvą) dešinėje šlaunyje, dėl ko J. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

D. T. iš esmės pripažino kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai R. L., t. y. pripažino, kad trenkė pastarajai į veidą, tačiau nurodė, kad nukentėjusioji jai trenkė pirma. Nukentėjusioji R. L., apklausta teisme, iš esmės neneigė, kad kaltinime nurodytu metu kieme konfliktavo su D. T., nurodė, kad pastaroji kažką pasakė, ir nukentėjusioji kažką pasakė, tuomet, jai būnant užsisukus, kaltinamoji trenkė jai per skruostą. Aplinkybes, kad būtų ir pati trenkusi kaltinamajai, neigė. Nors D. T. nurodė, kad jai buvo trenkta ir toje vietoje kitą dieną buvo išpešta plaukų, tokių aplinkybių kaltinamoji į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nenurodė, tokios aplinkybės tarnybiniame pranešime neužfiksuotos, trumpai paaiškindama tik dėl konflikto su J. S.. Be to, dėl sužalojimo į gydymo įstaigas nesikreipė. Taigi, kaltinamosios iškeltą versiją, esą ji sudavė nukentėjusiajai, kadangi pastaroji pirma jai trenkė, laiko gynybine, siekiu sušvelninti savo padėtį.

Kad įvykio metu R. L. buvo trenkta į veidą, taip sukeliant jai fizinį skausmą, be nukentėjusiosios, o taip pat ir pačios kaltinamosios parodymų, patvirtina apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad vizualiai buvo apžiūrėta nukentėjusioji R. L., nustatyta, kad moters veido srityje, po dešine akimi yra matomas paraudimas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. T. 2022 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 16 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynė puola muštis. Nuvykus minėtu adresu, R. L. paaiškino, kad nuėjus į kiemą pasiaiškinti dėl kaltinamosios veiksmų prieš jos motiną, jai buvo suduota per skruostą.

Taigi, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma –pačios kaltinamosios D. T., nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, rašytiniais aptartais įrodymais nustatyta, kad  D. T. 2022 m. vasario 16 d. apie 22.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namo kieme adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), konflikto su R. L. metu, mušdama, tai yra, tyčia vieną kartą kumščiu trenkdama R. L. į dešinį skruostą, savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

        D. T. buvo kaltinama tuo, kad tiek nežymiai sutrikdydama nukentėjusiosios J. S. sveikatą, tiek sukeldama fizinį skausmą R. L., buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamoji teigė buvusi blaivi, visgi nurodė, kad kai atvažiavo policija buvo išgėrusi tris butelius alaus, jai pareigūnai nustatė 1,39 promilių neblaivumą, liudytojo V. S. vertinimu, D. T. įvykių metu buvo išgėrusi. Taigi, aplinkybė, kad D. T. abiejų veikų padarymo metu buvo neblaivi, nustatyta byloje esančių duomenų pagrindu. Vis dėlto, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad kaltinamosios apsvaigimas turėjo įtakos veikų padarymui. Šių aplinkybių, iš dalies pripažindama kaltę, D. T. nenurodė, paaiškindama, kad iš esmės konfliktas su abiem nukentėjusiomis moteris vyko dėl jų priekaištų. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimų yra šalintina aplinkybė, kad kaltinamosios neblaivumas turėjo įtakos veikų padarymui.

Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji D. T. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji anksčiau buvo teista, tačiau veikų padarymo metu teistumas buvo išnykęs (2 t., b. l. 32-33, 36-43), administracine tvarka bausta, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 52-55), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 56, 57), kaltinamosios teigimu, ketina įsidarbinti. Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 46, 48)

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už abi nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį, įvertinus veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai). Bausmės bendrintinos tarpusavyje, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

 BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, jog, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš D. T. 21,32 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajai J. S. 2022 m. vasario 18 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje ir LSMU Kauno ligoninėje suteiktos bendrosios praktikos gydytojo ir gydytojo radiologo konsultacijos dėl krūtinės ląstos sumušimo. Už pacientės gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų sumokėjo 21,32 Eur. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsniu, 33 straipsnio 1 punktu, prašo priteisti iš D. T. Privalomojo sveikatos fondo biudžeto naudai 21,32 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (1 t., b. l. 54-57).

Nustatyta, kad po įvykio, kuomet buvo sužalota, nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo suteiktos atitinkamos paslaugos – bendrosios praktikos gydytojo bei gydytojo radiologo konsultacijos. Už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš D. T. priteistina 21,32 Eur Eur suma jos nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 500 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad 2022 m. vasario 16 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu su D. T. jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konflikto metu buvo išlaužta durų spyna, sulaužyta kėdė bei suplėšyta užuolaida. Dėl turto sugadinimo jai padaryta 100 Eur dydžio žala. Kadangi buvo padarytas sužalojimas, patyrė stresą, buvo sukeltas skausmas, reiškia ieškinį ir dėl 400 Eur neturtinės žalos. Viso jai padaryta 500 Eur dydžio žala, kuri nėra atlyginta (1 t., b. l. 143).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nukentėjusioji ieškiniu prašė priteisti 100 Eur dydžio turtinę žalą, nurodė, kad išlaužta durų spyna, sulaužyta kėdė ir suplėšyta užuolaida. Jokių duomenų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį kartu su ieškiniu pateikta nebuvo. Be to, nors ieškinyje nurodė, kad įvykio metu buvo suplėšyta užuolaida, apklausta teisme J. S. teigė, kad užuolaida sugadinta nebuvo, nuplėštas  karnizas. Taip pat paaiškino, kad durų spyna pakeista, rankeną sutvarkė žentas, tačiau nenurodė, kad dėl to patyrė konkretaus dydžio išlaidų (pvz.: naujos spynos pirkimas). Dėl sulaužytos taburetės nukentėjusioji patvirtino, kad pastaroji nebuvo nauja, tačiau kada ji įsigyta ir už kokia kainą nenurodė, kokia galėtų būti bent orientacinė baldo kaina duomenų taip pat nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamosios D. T. veiksmų nukentėjusiajai J. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko pastaroji jautė skausmą, be to, kaip matyti, kreipėsi į gydytojus. Neabejotina, kad tokie veiksmai sukėlė nukentėjusiajai išgąsti, kitokius nemalonius išgyvenimus. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios turtinę padėtį (bylos nagrinėjimo metu nedirbo, teigė planuojanti įsidarbinti), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir iš kaltinamosios priteistina 400 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai

D. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 28-30), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina. 

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – elektroninėje laikmenoje įrašytas rentgenogramos vaizdas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. T. pripažinti kalta padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus J. S. sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas R. L.) – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmė, ir galutinę subendrintą bausmę D. T. paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios D. T. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 21,32 Eur turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 1913511679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš kaltinamosios D. T. nukentėjusiosios J. S. naudai priteisti 400 (keturis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – elektroninėje laikmenoje įrašytą rentgenogramos vaizdą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Giedrė Maslauskaitė