Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-129-462/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00125-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos J. G. advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-02 nutarimo, kuriuo J. G. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 1 000 Eur dydžio bauda, administracinio nusižengimo byloje,

nustatė:

1. J. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad pagal      2017-09-08 pareiškėjų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim.   (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundus dėl galbūt nelegalaus darbo 2017-05-09 uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (APS-3-17586, APS-3-17588 ir APS-3-17589), įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis, konstatuotas 2017-05-09 jų nelegalaus darbo naudojimo faktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jog J. G., gim. (duomenys neskelbtini), būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) direktore – darbdaviui atstovaujantis asmuo, siųsdama darbuotojus D. J., D. B. ir A. B. pagal jos tvirtintus 2017-05-10 įsakymus dėl komandiruojamų į Suomiją nuo 2017-05-10 iki 2017-07-02, komandiruotės tikslas – darbų vykdymas pagal projektą, ir neužtikrindama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (patvirtinto 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-1926) (toliau – DK) 143 straipsnio 1 dalyje 2-ajame punkte įtvirtintos nuostatos, DK 220 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintos nuostatos laikymosi, t. y. nežymint darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose D. J., D. B. ir A. B. faktiškai dirbto laiko nuo 2017-05-09 ir neužtikrindama DK 99 straipsnio 6 dalies įtvirtintos nuostatos laikymosi, t. y. pranešdama „Sodrai“, jog minėti darbuotojai pradeda įmonėje dirbti nuo 2017-05-10, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokiu būdu J. G. savo veiksmais (neveikimu), neužtikrindama, kad darbuotojai D. J., D. B. ir A. B. pradėtų dirbti tik nuo VSDFV pranešime nurodyto laikotarpio 2017-05-10, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2018-03-02 nutarimu J. G. pripažino kalta padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskyrė 1 000 Eur baudą.
3. Apeliaciniu skundu J. G. advokatas Laimonas Strauka prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-02 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą prieš J. G. nutraukti. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to netinkamai J. G. veiką kvalifikavo kaip nelegalų darbą. Skunde nurodoma, jog darbo sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojų D. J., D. B. ir A. B. buvo sudarytos 2017-05-05, darbo sutartyse nurodyta, kad darbo sutartys įsigalioja nuo 2017-05-08, darbuotojai pradeda dirbti      2017-05-08. D. J. nurodžius, kad jis negali pradėti dirbti 2017-05-08, gali nuo          2017-05-10 ar 2017-05-11, buvo sutarta, kad minėti darbuotojai išvažiuos 2017-05-10, o dirbti pradės 2017-05-11. Apie darbuotojų išvykimą 2017-05-09 22 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. G. nebuvo informuota, išvykos laiką nustatė patys darbuotojai, dėl to J. G. neturėjo galimybių pranešti SODRAI apie darbo laiko pradžios pasikeitimą. Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai apklausti D. B. ir A. B. patvirtino, jog nei 2017-05-08, nei 2017-05-09 jokių darbų pagal darbo sutartį neatliko ir darbo nedirbo.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas įeina į darbo laiką, darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir su komandiruote susijusios išlaidos kompensuojamos. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad darbdavys, siųsdamas darbuotojus į Suomiją laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2017-07-02, nepranešė apie jų darbo pradžią VSDFV nuo 2017-05-09, nes neturėjo galimybės kontroliuoti darbuotojų išvykimo laiko anksčiau, VDI vertinama kritiškai, nes tai yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, t. y. byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl J. G. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokio procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta.
9. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nubausta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 95 straipsnio 1 dalis nustato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju J. G. inkriminuojamas pažeidimas padarytas 2017-05-09, taikytinos iki 2017-07-01 galiojusios DK redakcijos nuostatos.
10. DK 98 straipsnio 1 dalyje pateikiama nelegalaus darbo samprata. Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. DK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi iš DK 98 straipsnio 2 dalies konstrukcijos akivaizdu, jog administracine tvarka gali būti baudžiamas tik toks asmuo (darbdavys ar jo įgaliotas asmuo), kuris leido dirbti nelegalų darbą. Taigi nagrinėjamu atveju tikslinga analizuoti, ar darbdavio atstovė J. G. leido darbuotojams D. B., A. B. ir D. J. dirbti nelegalų darbą, t. y. išvažiuoti 2017-05-09 22.00 val.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B. 2017-05-05 sudaryta Darbo sutartis Nr. 16-33 (b. l. 12-13), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. 2017-05-05 sudaryta Darbo sutartis Nr. 16-32 (b. l. 25–26). Abiejose darbo sutartyse numatyta, jog darbo sutartys įsigalioja 2017-05-08 (Darbo sutarties 14 punktas), darbuotojas pradeda dirbti 2017-05-08 (Darbo sutarties 15 punktas). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“      2017-05-10 įsakymo dėl komandiruotės Nr. 17-6 (b. l. 31) nustatyta, kad D. B. komandiruojamas į Suomiją nuo 2017-05-10 iki 2017-07-02 darbų vykdymui pagal projektą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės pažymos dėl D. B. dienpinigių skaičiavimo (b. l. 32) nustatyta, jog dienpinigiai apskaičiuoti už 22 dienas, t. y. laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki           2017-05-31. Byloje pateiktas kelto bilietų rezervaciją patvirtinantis dokumentas (b. l. 9–10), iš jo nustatyta, kad 2017-05-10 10.30 val. yra rezervuoti 3 bilietai keleiviams, taip pat apmokėtas lengvojo automobilio perkėlimas; minėtame dokumente taip pat pateikiama informacija, jog keleiviai su transporto priemonėmis privalo atvykti likus 1 valandai iki išvykimo laiko. Iš byloje esančio 2018-01-02 Integruotų su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ SODRAI nurodė, jog darbuotojų D. B., A. B. ir D. J. darbo laikotarpio pradžia yra 2017-05-10. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) (visų trijų darbuotojų gyvenamosios vietos) iki Talino yra apie 600 km, dėl šios aplinkybės ginčų nekyla, taip pat ši aplinkybė nustatyta naudojantis interneto svetainėse pateikiamomis atstumų skaičiuoklėmis, pvz., https://www.della-lt.com/distance/?cities=5672,62, ir pan., kelionės laikas minėtam atstumui nuvažiuoti yra apie 8 val. Įvertinus tai, jog keleiviai, vykstantys su transporto priemonėmis, privalo atvykti likus 1 val. iki kelto išplaukimo laiko, darytina išvada, jog D. B., A. B. ir D. J. turėjo išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip 2017-05-10 1.30 val. Net ir skaičiuojant, kaip nurodo darbuotojai D. B., A. B. ir D. J., papildomą laiką sustojimui pavalgyti, įsipilti kuro ir pan., išvažiavę 2017-05-10 00.01 min., jie turėjo galimybę laiku atvykti į keltą. Iš liudytojo D. B. pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų nustatyta, jog Taline darbuotojai buvo apie 8 val. ryto. Be to, liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad išvykimo laiką nurodė ne J. G., o D. J.. Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad darbuotojai D. B., A. B. ir D. J. neturėjo išvykti 2017-05-09 22.00 val., o išvykę jie veikė savavališkai, darbdavio atstovė J. G. galėjo apie tokį išvykimo laiką nežinoti, dėl to konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog J. G. minėtiems asmenims leido išvažiuoti būtent 2017-05-09 22.00 val., o ne, kaip nurodo J. G., 2017-05-10 2.00 val., dėl to negalima padaryti išvados, jog J. G. leido šiems darbuotojams 2017-05-09 nuo 22.00 val. dirbti nelegalų darbą.
12. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis neįrodyta, kad J. G. yra atsakinga už tai, kad darbuotojai D. B., A. B. ir D. J. darbą pradėjo dviem valandomis anksčiau, t. y. 2017-05-09 22.00 val.
13. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog dėl galbūt nelegalaus darbo nuo 2017-05-09 22.00 val. yra atsakinga J. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, leidusi minėtiems darbuotojams išvykti būtent 2017-05-09 22.00 val., o ne 2017-05-10, t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. G. yra kalta dėl Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir atitinkamai ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, J. G. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. G. advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-02 nutarimą panaikinti ir J. G. administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                         Remigijus Preikšaitis