Civilinė byla Nr. 2S-250-590/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34475-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:
99.;106.6; 22.2.;122.4;
(S)
.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Kodus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kodus“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl nuosavybės teisės įsigijimo patvirtinimo, ir
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Kodus“ ieškiniu prašė patvirtinti ieškovo UAB „Kodus“ pagal 2012-08-29 lizingo sutartį Nr. K2012-080018-01 įgytą automobilį Hyundai i30, 2010 m. gamybos, ident. Nr. TMADB51SAAJ090266, nuosavybės teisę su tikslu įregistruoti šią teisę VĮ „Regitra“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-17 nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu (ieškovui atsisakius ieškinio). Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškininis reikalavimas buvo patenkintas, teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kurį teismas priėmė. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 proc. žyminio mokesčio ir 2000 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje. Atsakovas su šiuo ieškovo prašymu nesutiko, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės ir jų buvo galima išvengti. Teismas nustatė, kad ieškovo buhalterei (ne įmonės vadovui) D. Č. paprašius suteiki informaciją apie ginčo automobilio perdavimo aktą, atsakovo atstovas atsakė, kad šiuo metu negali išduoti automobilio pabaigos dokumentų, nes visas įmonės turtas yra areštuotas sprendžiamame ginče dėl nuostolių atlyginimo (b.l. 24-27). Daugiau jokių raštų, gavus atsakymą, iš ieškovo pusės atsakovui nebuvo siunčiama. Teismas konstatavo, kad abi šalys netinkamai vykdė arba nevykdė pareigos bendradarbiauti (LR CPK 8 str.), dėl ko nesiėmė tinkamų veiksmų ikiteisminio ginčo sprendimo stadijoje, tačiau atsakomybę už netinkamą proceso inicijavimą tenka jį inicijavusiai šaliai, šiuo atveju ieškovui. Todėl šiuo atveju ieškovui pasirinkus netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, atsakovas neturi atlyginti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Kodus“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-17 nutartį panaikinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteismo ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovui UAB „Kodus“ iš atsakovo AB SEB bankas priteisti 2000 Lt atstovavimo išlaidų ir 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio bei grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Nurodo, kad teismas atmetė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (atstovavimo išlaidas ir 25% žyminio mokesčio) ieškovui iš atsakovo, o prašymo dėl 75% žyminio mokesčio grąžinimo visai neišsprendė, todėl dėl šios dalies teikiamas atskirasis skundas. Ginčo šalių santykiai buvo pagrįsti 2012-08-29 lizingo sutarties Nr. K2012-080018-01 nuostatomis. Pagal lizingo sutarties 16 straipsnį nuosavybės teisę į turtą (automobilį) klientas (ieškovas) įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus <...> (16.1 p.). Turto perdavimas kliento nuosavybėn įforminamas turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn aktu (ar kitu dokumentu, kuris yra pakankamas pagrindas atlikti turto registraciją viešajame registre kliento vardu), kurį SEB lizingo ir kliento įgalioti atstovai pasirašo ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo sutarties 16.1 punkte minėtų įsipareigojimų įvykdymo dienos (16.2 p.). Ši sutarties nuostata įpareigojo lizingo davėją (atsakovą) per 3 darbo dienų terminą pateikti lizingo gavėjui (ieškovui) Turto perdavimo nuosavybėn aktą. Jokia sutarties nuostata nebuvo susitarta, kad ieškovas yra įpareigojamas pateikinėti pretenzijas, paklausimus ar kitus raštus, tuo atveju, jei lizingo davėjas per sutartyje nustatytą terminą neišduoda nuosavybės įgijimą patvirtinančių dokumentų. Vienok, ieškovas paprašė atsakovo elektroniniu laišku paaiškinti susidariusią situaciją, tačiau tokiu būdu realizavo ne pareigą, bet teisę. Ieškovo nuomone, neturi esminės reikšmės, kad šį laišką parašė ne įmonės vadovas, o įmonės buhalteris - laiške išdėstyta pozicija atitiko įmonės interesus. Tai, kad laiško forma buvo tinkama atskleidžia atsakovo atsakymas, kuriame jis nekvestionuoja laiško formos, o atsikerta į jo turinį. Kadangi atsakovo atsakymo turinys suponavo akivaizdų neteisėtumą, ką patvirtino ir skundžiama 2014-12-17 teismo nutartis, ieškovui gavusiam tokį atsakovo atsakymą nebeliko nieko kita kaip ginti teises teismo keliu. Papildomų pretenzijų rašymas galėjo tik užvilkinti laiką, nes garantijos, jog raštai bus veiksmingi, nėra. Tuo tarpu teismo sprendimas, yra garantuotas teisių užtikrinimo būdas, todėl ieškovas jį pasirinko. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo kaip konkrečiai pasireiškė ieškovo nebendradarbiavimas, todėl daugiau atsikirtimų į šias teismo nepagrįstas išvadas ieškovas neteikia.
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į atskirajį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-17 nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovui atsisakius ieškinio.
Atskiruoju skundu apeliantas prašo: 1) priteisti iš atsakovo 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų; 2) grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.) Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl turto perdavimo ieškovo nuosavybėn į atsakovą buvo kreiptasi tik vieną kartą (b.l. 24-27). Dėl turto perdavimo į atsakovą kreipėsi ieškovo buhalterė el. paštu. Atsakovo atstovas atsakydamas į ieškovo paklausimą nurodė, kad turtas negali būti šiuo metu perduotas, nes jis yra areštuotas. Antstolio I. G. 2014-03-12 sudarytas turto aprašas patvirtina, kad kreipimosi į atsakovą metu dėl turto perdavimo ieškovo nuosavybėn, buvo taikytas areštas viešuose registruose neregistruotam kilnojamajam turtui nuosavybės teise priklausančiam UAB „Kodus“, t.y. į arešto apimtį pateko ir automobilis Hyundai i30, todėl šiuo atveju atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti turto perdavimo dokumentus, nes jų išduoti išvis negalėjo (b.l. 41-42). Ieškovą procese atstovavo profesionalus teisininkas (advokato padėjėjas), todėl ieškovas turėjo pasirinkti paprasčiausią ir ekonomiškiausią galimą ginčo sprendimo variantą. Kreipiantis į antstolį dėl leidimo AB SEB bankui perduoti UAB „Kodus“ nuosavybės teisę į automobilį turėjo ir ieškovas ir tokiu būdu teisminio proceso išvis nebūtų reikėję. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui pasirinkus netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, atsakovas neturi atlyginti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas taip pat teismo prašo Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalies pagrindu atsisakius ieškinio, grąžinti 75 procentus pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Iš bylos duomenų matyti, kad pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 145,00 Lt (41,99 Eur) žyminį mokestį, todėl ieškovui UAB „Kodus“ grąžintina 31,50 Eur suma (CPK 87 str. 2 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį, pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovui UAB „Kodus“ (į.k. 302634134, buveinės adresas Lygybės g. 21-86, Kaunas) grąžinti 31,50 Eur (trisdešimt vieną eurą 50 centų) sumokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2014-10-17, operacijos eilės Nr. 662141, UAB Medicinos bankas.
Teisėjas Vidas Stankevičius