Civilinė byla Nr. e2-582-541/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03123-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.; 2.6.10.5.1; 3.2.6.4; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,
sekretoriaujant Astai Kielytei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VOLMIRA“ atstovui advokatui Aleksandrui Gogolev (Aleksandr Gogolev),
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forttech“ atstovams direktoriui Č. S. (Č. S.) ir advokatui Egidijus Balčiūnas,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant informacines technologijas (vaizdo konferenciją) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VOLMIRA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forttech“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VOLMIRA“ (toliau – ir ieškovė) dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Forttech“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 13 118,59 Eur skolą, 12,25 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (13 118,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 112 Eur žyminį mokestį ir 995 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad rašytinės paslaugų teikimo sutarties sudaryta nebuvo, tačiau atsakovė 2022 m. metais pirko iš ieškovės technikos nuomos paslaugas, grunto išvežimo, skaldos išvežimo paslaugas. Ieškovė 2022 m. gruodžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001 bendrai 16 625,40 Eur sumai, sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2023 m. sausio 31 d. Atsakovė 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001 priėmė, bei 2023-08-16, 2023-10-16, 2023-12-12, 2024-07-24, 2024-08-02, 2024-08-23 dienomis atliko dalinius mokėjimus. Iš 2024 m. liepos 18 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad atsakovės skola 2024-07-18 dienai buvo 14525,23 Eur. Ieškovė 2024-07-19 pranešimu dėl finansinių įsipareigojimų pareikalavo padengti 14525,23 Eur dydžio skolą ir 3447,15 Eur palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Po ieškovės raginimo atsakovė atliko mokėjimus: 2024-07-24 - 1000 Eur sumai, 2024-08-02 - 2000 Eur sumai. Atsakovės mokėjimai paskirstyti CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, t.y. 3000 Eur skirta palūkanoms dengti; apie ką atsakovė informuota 2024-08-05 ikiteisminiu raginimu. Atsakovė 2024-08-23 atliko dalinį mokėjimą 2000 Eur sumai. Atsakovės mokėjimai paskirstyti CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, t.y. 593,36 (518,16+75,20) Eur skirta palūkanoms dengti, likusio dalinio mokėjimo suma, 1406,64 Eur buvo užskaityta pagrindinės prievolės dalies dengimui, apie ką atsakovė informuota 2024-08-26 ikiteisminiu raginimu atsiskaityti. Atsakovės skola po dalinių atsikaitymų liko 13 118,59 Eur sumai.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. rugsėjo 20 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 13 118,59 Eur skolą, 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 13 118,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 995 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 148 Eur žyminis mokestis ir 847 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.
4. Teismas priimdamas preliminarų sprendimą iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pagal šalių susiklostė atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai. Atsakovei buvo suteiktos technikos nuomos paslaugos, grunto išvežimo, skaldos išvežimo paslaugos. Atsakovė šias paslaugas priėmė, taip pat priėmė 2022 m. gruodžio 28 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001, kurioje buvo nurodyta jos apmokėjimo terminas iki 2023 m. sausio 31 d. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiskaitė tik dalinai, dėl ko susidarė 13 118,59 Eur įsiskolinimas, ir tai neabejotinai laikytina atsakovei tenkančios prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas pažeidimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą dėl 13 118,59 Eur įsiskolinimo priteisimo pagrindė tinkamais įrodymais, byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra. Atsakovė skolos ieškovei fakto ir dydžio neginčija, dalinai mokėjo už paslaugas, pretenzijų dėl atliktų paslaugų kokybės ar ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros ieškovei neteikė:
5. Atsakovė 2024 m. spalio 10 d. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. preliminaraus sprendimo. Pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad su preliminariu teismo sprendimu sutinka iš dalies: Nurodė, jog atsakovė sutinka su ieškovės nurodytais faktai, kad atsakovė 2022 metais pirko iš ieškovės technikos nuomos paslaugas, grunto išvežimo, skaldos išvežimo paslaugas ir ieškovė 2022 m. gruodžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001 bendrai 16625,40 Eur sumai. Atsakovė 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001 priėmė, bei 2023-08-16, 2023-10-16, 2023-12-12, 2024-07-24, 2024-08-02, 2024-08-23 dienomis atliko dalinius mokėjimus. Ieškovė ieškinyje nurodė ir pripažįsta faktą, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo jokios rašytinės sutarties, dėl paslaugų teikimo sąlygų, bei sutartų atsiskaitymo terminų. Šalys atsiskaitymo terminus derindavo žodžiu, nes šalys bendradarbiavo nuo 2019 metų. Atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. VMK 1001, bendrai 16625,40 Eur sumai apmokėjimo terminas buvo iki 2023 m. sausio 31 d., nes kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008), tačiau sąskaitos apmokėjimo terminus šalys suderindavo atskirais žodiniais susitarimais, kuriuos vėliau tvirtindavo Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais. Nuo bendradarbiavimo pradžios ne kartą žodžiu su ieškove tarėsi dėl skolų pagal PVM sąskaitas faktūras apmokėjimo termino, nes iki 2027-07-19 (teismo pastaba: padaryta rašymo apsirikimo klaida, turėjo būti „iki 2024-07-19“) nebuvo reiškiama jokių pretenzijų dėl skolų apmokėjimo terminų pagal PVM sąskaitas faktūras. Taigi, akivaizdžiai darytina išvada, kad šalys buvo sutarusios tokias mokėjimo datas už technikos nuomos paslaugas. Aplinkybę, kad šalys buvo suderinusios mokėjimo datas bei neturėjo vienai kitai pretenzijų dėl to, ir tai patvirtina šalių pasirašytas 2022-12-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame šalys sutarė, kad atsakovės skola ieškovei yra 21 025,23 Eur. Šio dokumento forma ir turinys suponuoja aiškią išvadą, kad šalys susitarė dėl skolos dydžio 2022-12-31. Po 2022-12-31 atsakovė sutarusi su ieškove iki 2024-07-18 aštuoniais (8) mokėjimo pavedimais sumokėjo 6 500,00 Eur (21 025,23 Eur-6 500,00 Eur = 14 525,25 Eur) ir skolos buvo likę 14 525,25 Eur. Todėl atsakovė sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas 2024 m. liepos 18 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame aiškiai matyti, kad atsakovės skola 2024-07-18 dienai buvo 14 525,23 Eur. Ši aplinkybė svarbi dėl skolos dydžio nustatymo ir šalių valios išraiškos dėl šios skolos dydžio. Atsakovė sutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad, po 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto suderinimo, atsakovė atliko mokėjimus: 2024-07-24 - 1000 Eur sumai, 2024-08-02 – 2 000 Eur sumai ir 2024-08-23 – 2 000 Eur sumai. Vėliau, 2024-10-02 atsakovė dar sumokėjo ieškovei 1 000 Eur. Iš viso 6 000 Eur. Taigi, prieštaravimų pateikimo dienai (2024-10-10) atsakovės skola ieškovei yra 8 525,23 Eur (14 525,23 Eur – 1 000 Eur – 2 000 Eur – 2 000 Eur – 1000 = 8 525,23 Eur.).
6. Atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės papildomu - šalutiniu reikalavimu dėl 3 447,15 Eur palūkanų už neva pradelstą atsiskaityti laikotarpį, kurį vienašaliu UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ pareiškimu 2024-07-19 pranešime dėl finansinių įsipareigojimų (priedas prie ieškinio Nr. 09) pareikalavo po to, kai šalys jau buvo sudariusios 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame fiksavo 14 525,23 Eur skolą, be jokių papildomų įsipareigojimų. Dėl aukščiau nurodyto, ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškinio padavimo dienai atsakovės skola buvo 13 118,59 Eur, nes po 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, šalys aiškiai fiksavo savo įsipareigojimus viena kitai 2024-07-18 dieną – atsakovė yra skolinga ieškovei 14 525,23 Eur, o vėliau atlikti mokėjimai dengė atsakovės skolą nurodytą šiame Akte ir šiuo metu yra likusi 8 525,23 Eur skola.
7. Dėl 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto reikšmės šioje byloje ir kompensacinių palūkanų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad suderinimo aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011). Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“, bylos Nr. 3K-3-572/2008).
8. Nors šalys nebuvo sudariusios sutarties, kurioje būtų aptarusios esmines sutarties sąlygas, tačiau yra ieškovės ir atsakovės sudaryti du teisiškai įpareigojantys aktai, kuriuose šalys išreiškė valią, kad 2022-12-31 dienai - atsakovės skola ieškovei yra 21 025,23 Eur ir 2024-07-18 dienai – atsakovė yra skolinga ieškovei 14 525,23 Eur, be jokių kompensacinių palūkanų už praeitus laikotarpius. Tokia buvo aiški, raštu suderinta, laisva šalių valia. Šalių buvo fiksuota aiški atsakovės skola ieškovei pareiškiant - atsisakant reikalavimo, pagal CK 6.210 straipsnį, dėl kompensacinių palūkanų.
9. Šiame kontekste papildomai reiktu remtis tuo, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Šios bylos atveju nėra antros ir trečiosios sąlygos, kad būtų galima iš atsakovės reikalauti palūkanų, t.y. šalys Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais raštu sutarė dėl PVM sąskaitų mokėjimo tinkamumo, t.y. nėra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Antra, šalys, nuo 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto laisva valia sudarymo, nenustatė jokių palūkanų, todėl palūkanos šiuo atveju negali būti mokamos (LR civilinio kodekso 6.125 straipsnio 1 dalis). Palūkanos, kaip skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, gali būti priteisiamos tik konstatavus, kad atsakovė turėjo prievolę ieškovei. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovės buvo praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, todėl neatsiranda pagrindas ieškovei skaičiuoti palūkanas nuo 2020 metų ir jas padengti iš gaunamų mokėjimų, nors tie mokėjimai turi dengti atsakovės skolą pagal 2022-12-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001.
10. Dėl Ieškovės atsisakymo nuo palūkanų, jeigu tokios būtų, atsakovas teikia, kad vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.125 straipsnio 1 dalį, prievolė dėl palūkanų baigėsi šalių susitarimu. Atsakovės prievolės mokėti kompensacines palūkanas baigėsi (jeigu tokios būtų), šalims pasirašius 2022-12-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo šalys išreiškė savo valią dėl skolos dydžio be jokių palūkanų. Atsakovė ne kartą žodžiu derino su ieškove pagrindinės skolos, pagal PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo terminus, dėl pagrindinės skolos mokėjimo datų ir ieškovė niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl kompensacinių palūkanų atsakovei. Tik po to, kai šalys 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderino skolos dydį – 14 525,23 Eur, atsakovė, kitą dieną, gavo iš UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ 2024-07-19 pranešimą dėl finansinių įsipareigojimų. Šis asmuo papildomai reikalavo sumokėti 3 447,15 Eur palūkanų, iš viso 18 012.38 Eur, nors prieš vieną dieną su ieškove buvo sutarta dėl 14 525,23 Eur skolos. Su šio asmens, kuris nepateikė savo įgaliojimų, vienašaliu pareiškimu atsakovė niekada nesutiko, nes tai neatitiko 2024-07-18 raštu išreikštos šalių valios dėl skolos dydžio. Su ieškiniu ieškovė pateikė 2024-08-26 Palūkanų sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1121 ir du 2024 m. rugpjūčio 26 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (ieškinio priedai Nr. 16,18,19), tačiau atsakovė nėra šiuo dokumentų gavusi iš ieškovės, bei pareiškia, kad šie dokumentai nepagrįsti ir neteisingi, nes nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, todėl, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, šių vienašalių dokumentų nepripažįsta.
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad sutinka su skolos pagrindu, kad atsakovė 2022 metais pirko iš ieškovės technikos nuomos paslaugas, grunto išvežimo, skaldos išvežimo paslaugas ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001 bendrai 16 625,40 Eur sumai priėmė, atliko dalinius mokėjimus. Todėl konstatuotina, kad skolos pagrindas yra įrodytas rašytiniais įrodymais ir atsakovės pripažinimu. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad mokėjimo prievolės termino nepraleido, dėl jo nebuvo susitarta. 2022-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VMK 1001 yra nurodytas jos mokėjimo terminas - 2023-01-31. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė paslaugas suteikė, atsakovė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001 priėmė. Akivaizdu, kad atsakovė pati patvirtina, kad priėmė pačioje sąskaitoje faktūroje nurodytas jos apmokėjimo sąlygas (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais, ieškovė teikė atsakovei paslaugas. CK 6.720 straipsnio 3 dalis numato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. 2022-12-28 PVM sąskaitos faktūros Nr. VMK 1001 išrašymo metu paslaugos atsakovei jau buvo suteiktos, todėl jau vien pagal įstatymą atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove 2022-12-28 PVM sąskaitos faktūros Nr. VMK 1001 išrašymo dieną. Atsakovei buvo suteiktas net 34 dienų mokėjimo atidėjimo terminas, t.y. iki 2023-01-31. Atsakovės mokėjimo prievolės terminas yra aiškus, nurodytas pačioje 2022-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VMK 1001, atsakovės buvo priimtas, todėl atsakovė mokėjimo terminą praleido.
12. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Akivaizdu, kad atsakovė ir praleido mokėjimo prievolę, ir turi pareigą mokėti palūkanas.
13. Atsakovė cituoja Kasacinio teismo praktiką dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų teisinės reikšmės, tačiau cituojama praktika greičiau patvirtina ieškinio pagrįstumą, nei atsakovės atsikirtimų poziciją. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pats savaime nėra sandoris, nesukuria teisių ar pareigų, tai buhalterinių apskaitos dokumentų apibendrintas apskaičiavimo aktas. Nei atsakovės nurodomame 2022-12-31, nei 2024-07-18 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose nėra numatomos papildomos šalių teisės ar pareigos, aktai yra standartinės formos ir skirti tik buhalterinėms operacijos apibendrinti. 2022-12-31, 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose taip pat nėra pasisakoma dėl palūkanų, tame tarpe dėl atsisakymo nuo palūkanų. Prievolę mokėti palūkanas už pradelsimą atsiskaityti numato įstatymas, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė palūkanų atsisakė (CK 6.125 straipsnio 1 dalis) yra nepagrįsti.
14. Atsakovės skola 2024-07-18 dienai buvo 14 525,23 Eur. Šias aplinkybes patvirtina 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, taip pat pripažino pati atsakovė. Ieškovė 2024-07-19 pranešimu dėl finansinių įsipareigojimų pareikalavo padengti 14 525,23 Eur dydžio skolą ir 3 447,15 Eur palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Po ieškovės raginimo atsakovė atliko mokėjimus: 2024-07-24 – 1 000,00 Eur sumai, 2024-08-02 – 2 000,00 Eur sumai. Atsakovės mokėjimai paskirstyti CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, t.y. 3 000,00 Eur skirta palūkanoms dengti; apie ką atsakovė informuota 2024-08-05 ikiteisminiu raginimu. Atsakovė 2024-08-23 atliko dalinį mokėjimą 2 000,00 Eur sumai. Atsakovės mokėjimai paskirstyti CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, t.y. 593,36 (518,16+75,20) Eur skirta palūkanoms dengti; likusio dalinio mokėjimo suma, 1 406,64 Eur buvo užskaityta pagrindinės prievolės dalies dengimui. Apie ką atsakovė informuota 2024-08-26 ikiteisminiu raginimu atsiskaityti. Kadangi ieškovė apskaičiavo palūkanas bei atliko įmokų paskirstymą pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, ieškovės išrašė iš 2024-08-26 palūkanų sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1121. Ieškovės atliktas įmokų paskirstymas matosi 2024-08-26 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose, pagrindinei skolai, bei palūkanoms. Po atsakovės atliktų dalinių mokėjimų ir jų paskirstymo CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka atsakovės skola sumažėjo iki 13 118,59 Eur. Gavusi dalinius mokėjimus, ieškovė iškart ėmėsi veiksmų paskirstyti įmokas CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka. Ieškinio pareiškimo dieną atsakovės skolą ieškovei buvo 13 118,59 Eur.
15. Ieškovė 2025-03-18 pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovė po ieškinio pareiškimo teisme atliko dalinius mokėjimus: 2024-10-02 sumokėjo 1 000,00 Eur; 2024-10-31 sumokėjo 1 000,00 Eur; 2024-11-20 sumokėjo 1 000,00 Eur; 2024-12-30 sumokėjo 600,00 Eur; 2025-01-10 sumokėjo 500,00 Eur. Atsakovės skola sumažėjo iki 9 018,59 Eur (13 118,59-4 100,00), todėl ieškovė prašo galutiniu teismo sprendimu pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-20 preliminarų sprendimą, sumažinti iš atsakovės ieškovės naudai priteistą skolos sumą iki 9 018,59 Eur ir nuo šios sumos skaičiuoti procesines palūkanas. Kitoje dalyje preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
16. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Aleksandras Gogolev prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-09-20 preliminarų sprendimą, sumažinti iš atsakovės ieškovės naudai priteistą skolos sumą iki 9 018,59 Eur ir nuo šios sumos skaičiuoti procesines palūkanas. Kitoje dalyje preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su ieškovo apskaičiuotomis palūkanomis, teigia, kad apskritai ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti palūkanų. Tačiau sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas yra suėjęs yra praleistas. Sąskaitos faktūros terminas turėjo būti suderintas tarp vadovų. Atsakovo parašo nėra, nes tai nėra privalomas sąskaitos rekvizitas. Sąskaita įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte, mokėjimo terminas nėra nurodytas. Jei atsakovas nesivadovauja sąskaitoje nurodytu terminu, tai tuo atveju įstatymas taip pat numato sąskaitų apmokėjimo terminus. Sąskaitoje faktūroje nurodytas apmokėjimo terminas yra palankesnis atsakovui. Todėl prašė juo ir vadovautis. Per sąskaitoje nurodytą terminą tarp atsakovų galėjo vykti įskaitymai, užskaitymai, ar kiti įstatymo nedraudžiami atsiskaitymo būdai. Atsakovui palūkanos paskaičiuotos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ). Atsakovas palūkanų skaičiavimo neginčijo. Jos apskaičiuotos tvarkingai. Ieškovas vadovavosi CK 6.54 straipsniu ir atliko mokėjimų paskirstymą. Pirmiausia buvo dengiamos palūkanos, o vėliau pagrindinė skola. Ieškovas nepripažįsta atsakovo argumentų, kad ieškovas atsisakė palūkanų. Palūkanos skaičiuojamos kiekvieną dieną, palūkanų norma kinta kiekvieną dieną, todėl tarpusavio suderinimo aktais palūkanų fiksuoti nėra galimybės, jais fiksuojama pagrindinė skola. Palūkanoms nėra privaloma rašyti sąskaitų. Iš esmės palaikė ieškinį ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus pateiktais argumentais ir teisiniu argumentavimu, prašė ieškinį tenkinti.
17. Atsakovės atstovas vadovas Č. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovės vadovu M. M. net ir esant teisminiam procesui palaiko gerus santykius. Tarp jų buvo susitartas atsiskaitymo būdas įskaitymais. Vienas iš kito pirko paslaugas. Kai turėdavo pinigų, tada ir pervesdavo. Skolą pripažįsta, ji yra, tačiau nepripažįsta palūkanų. Dėl atsiskaitymų buvo tartasi arba medžiagomis, arba transporto, tam, kad būtų tarpusavio įskaitymai. Kada buvo pinigų, vykdavo ir piniginiai atsiskaitymai. Vienuolika metų tokiu principu ir dirbo. Nebuvo, taip, kad kai išrašo sąskaitą reikia tą pačią dieną atsiskaityti. Atsiskaitymai užtrukdavo ir iki trijų keturių mėnesių. Tokia buvo atsiskaitymų praktika.
18. Atsakovės atstovas advokatas Egidijus Balčiūnas teismo posėdyje nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu, nesutinka su ieškovo skaičiuojamomis palūkanomis. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovei nepadengta skola yra 5 425,23 Eur. Ieškovas nurodęs, kad 2022-12-28 PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas yra iki 2023-01-31. Nors realiai tokio susitarimo nėra. Jų atsiskaitymas vyko įskaitant priešpriešines sąskaitas. 2021-012-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas tai patvirtina. Vienašalis sąskaitos pateikimas negali būti laikomas, kaip sutartis ar susitarimas. Tarpusavio suderinimo aktai yra pasirašyti direktorių, ir tai nėra tik buhalterinės apskaitos aktai. Tai yra dokumentai, kuriuose nėra nurodyta atsiskaitymo terminai. Iki 2024-07-19 jokių palūkanų tarpusavio suderinimo aktuose nebuvo fiksuojama. Kaip matyti, palūkanos atsirado tik po 2024-07-18 Tarpusavio suderinimo akto, ko iki tol nebuvo. Nebuvo skaičiuojamos palūkanos, nes šalys buvo taip sutarusios. Atsakovas nepripažįsta ir paties palūkanų apskaičiavimo. Šias palūkanas apskaičiavo ne pats ieškovas, skolų išieškojimo agentūra, ir šie skaičiavimai nėra tikslūs. Palūkanų skaičiavimas yra kritikuotinas, akivaizdžiai trūksta duomenų. Atsakovas šių palūkanų nepripažįsta apskritai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
19. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 metais pirko iš ieškovės technikos nuomos paslaugas, grunto išvežimo, skaldos išvežimo paslaugas. Ieškovė 2022-12-28 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001 bendrai 16 625,40 Eur sumai, sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2023-01-31. Atsakovė 2022-12-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001 priėmė, bei 2023-08-16, 20213-10-16, 2023-12-12, 2024-07-24, 2024-08-02, 2024-08-23 dienomis atliko dalinius mokėjimus. Iš 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad atsakovės skola 2024-07-18 dienai buvo 14 525,23 Eur. Šią skolą pripažįsta ir pati atsakovė. Ieškovė 2024-07-19 pranešimu dėl finansinių įsipareigojimų pareikalavo atsakovės padengti 14 525,23 Eur dydžio skolą ir 3 447,15 Eur palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Po ieškovės raginimo atsakovė atliko mokėjimus: 2024-07-24 – 1 000,00 Eur sumai, 2024-08-02 – 2000,00 Eur sumai. Atsakovės mokėjimus ieškovė paskirstė CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. 3000,00 Eur skirta palūkanoms už padelstą atsiskaityti laikotarpį padengti, apie ką atsakovė informuota 2024-08-05 ikiteisminiu raginimu. Atsakovė 2024-08-23 atliko dalinį mokėjimą 2 000 Eur sumai. Atsakovės mokėjimai paskirstyti CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, t.y. 593,36 (518,16+75,20) Eur skirta palūkanoms dengti, likusio dalinio mokėjimo suma, 1406,64 Eur buvo užskaityta pagrindinės prievolės dalies dengimui, apie ką atsakovė informuota 2024-08-26 ikiteisminiu raginimu atsiskaityti. Ieškovės atliktas įmokų paskirstymas matosi 2024-08-26 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktuose ir atsakovei siųstuose pranešimuose, raginimuose dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovės skola po dalinių atsikaitymų preliminaraus teismo sprendimo priėmimo dienai buvo 13 118,59 Eur.
20. Atsakovė, po ieškinio pateikimo teisme ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, atliko dalinius mokėjimus: 2024-10-02 sumokėjo 1 000,00 Eur; 2024-10-31 sumokėjo 1 000,00 Eur; 2024-11-20 sumokėjo 1 000,00 Eur; 2024-12-30 sumokėjo 600,00 Eur; 2025-01-10 sumokėjo 500,00 Eur. Atsakovės skola sumažėjo iki 9 018,59 Eur (13 118,59 Eur - 4 100,00 Eur).
21. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Atlygintinų paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
22. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
23. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei suteikė technikos nuomos, grunto išvežimo, skaldos išvežimo paslaugas, atsakovė šias paslaugas priėmė, ieškovė už suteiktas paslaugas išrašė atsakovei 2022-12-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMK 1001 16 625,40 Eur apmokėjimui už suteiktas paslaugas, kurioje buvo nurodytas apmokėjimo terminas iki 2023-01-31. Šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovė priėmė ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitą.
24. Atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VMK 1001, išrašytoje apmokėti už suteiktas paslaugas 16 625,40 Eur sumą, nustatytas prievolės įvykdymo terminas - iki 2023-01-31. Atsakovės vertinimu, PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytu prievolės atsiskaityti terminu nėra pagrindo vadovautis. Atsakovė taip pat nepripažįsta, kad ieškovė turėjo teisę paskaičiuoti 3 447,15 Eur palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį, nes, atsakovės vertinimu, prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas terminas nebuvo suėjęs. 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame šalys fiksavo 14 525,23 Eur skolą, be jokių papildomų įsipareigojimų, atsakovės teigimu, yra įrodymas patvirtinantis, kad šalys buvo sutarusios dėl šiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Todėl atsakovė 2024-07-18 dienai buvo skolinga 14 525,23 Eur be jokių kompensacinių palūkanų už praeitus laikotarpius ir ieškovė neturėjo teisės daryti įskaitymų pagal CK 6.54 straipsnį.
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
26. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).
27. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
28. CK 6.270 straipsnio 3 dalis numato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jei sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
29. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė įvykdė savo sutartinę prievolę - suteikė atsakovei technikos nuomos, grunto išvežimo, skaldos išvežimo paslaugas. Taigi, akivaizdu, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už jau suteiktas paslaugas 2022-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VMK 1001, kurią atsakovė priėmė, nurodytu terminu - iki 2023-01-31 (CK 6270 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovės mokėjimo terminas yra aiškus, byloje nustatyta, kad iki šio termino atsakovė nesumokėjo už suteiktas paslaugas, todėl atsakovės prievolė atsiskaityti terminas yra praleistas.
30. Atsakovės teiginiai, kad tarp šalių tarpusavio susitarimu buvo susitartas kitoks prievolės atsiskaityti už suteiktas pasaugas terminas, nėra įrodytas. Atsakovės direktoriaus teiginių, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo nusistovėjusi praktika kitokiu būdu atsiskaityti (prekėmis, paslaugomis) ieškovė nepripažįsta ir su jais nesutinka. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų - atsakovės atliktų ieškovei dalinių mokėjimų bei ieškovės reiškiamų rašytinių pretenzijų atsakovei, akivaizdžiai matyti, kad dėl kitokio prievolės vykdymo termino ar būdo susitarimo tarp šalių nebuvo.
31. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad 2024-07-18 šalių Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu, kuriuo fiksuota 14525,23 Eur skola be papildomų įsipareigojimų (kompensacijų palūkanų už praeitus laikotarpius), ieškovė atsisakė kompensacinių palūkanų skaičiavimo ieškovei.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija pažymėjo, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai nelaikomi sandoriais: bylą nagrinėję teismai šių aktų nelaikė sandoriais ir teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismų vertinimu. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“, bylos Nr. 3K-3-572/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad šalių pasirašytas tarpusavio užskaitos aktas turi būti vertinamas kaip pradinis dokumentas, kaip sandoris (sutartis), sukuriantis šalims prievolinius teisinius santykius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011).
33. Taigi, Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pats savaime nėra sandoris, nesukuria teisių ar pareigų, tai buhalterinių apskaitos dokumentų apibendrintas apskaičiavimo aktas. Nei atsakovės nurodomame 2022-12-31 nei 2024-07-18 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose nėra numatomos papildomos šalių teisės ar pareigos. 2022-12-31, 2024-07-18 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose taip pat nėra pasisakoma nei dėl atsakovės prievolės sumokėti skolą termino pratęsimo, nei dėl palūkanų, tame tarpe dėl atsisakymo nuo palūkanų. Prievolę mokėti palūkanas už pradelsimą atsiskaityti numato įstatymas, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė palūkanų atsisakė (CK 6.125 straipsnio 1 dalis) yra nepagrįsti.
34. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Akivaizdu, kad atsakovė ir praleido mokėjimo prievolę, ir turi pareigą mokėti palūkanas.
35. Atsakovės atstovo nurodyti teiginiai, kad ieškovės palūkanų paskaičiavimas yra neaiškus, netikslus, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir paskaičiavimais. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pateiktu atsakovei paskaičiuotų palūkanų pagrindimu (CPK 178 straipsnis).
36. Atsakovei po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo atlikus dalinius mokėjimus (4 100,00 Eur), atsakovė atsisako ieškinio reikalavimo šioje dalyje. Nurodo, kad atsakovės skola sumažėjo iki 9 018,59 Eur (13 118,59 Eur – 4 100,00 Eur), todėl galutiniu sprendimo prašo priteisti 9 018,59 Eur skolą.
37. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, civilinė bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo dalies - 4 100, 00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės - nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 3 str. 2 dalis numato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą <...>“. MAPKSVPĮ 2 str. 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
39. Ieškovė ieškinį teikė 2024 m. antrąjį pusmetį, o 2024 m. liepos 1 d. pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, galiojusi 2024 m. liepos 1 d. (paskelbta 2024 m. birželio 12 d.) buvo lygi 4,25 proc., todėl teismas sprendžia, kad patenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 12,25 proc. (4,25 proc. + 8,00 proc.) dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą
9 018,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. preliminarų sprendimą dėl atsakovės prieštaravimuose nurodytų argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo sprendimo iš esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patyrė 995 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 148,00 Eur žyminis mokestis ir 847,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė po preliminaraus teismo sprendimo turėjo papildomų išlaidų advokato teisinei pagalbai, atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimui, papildomų prašymų parengimui, pasirengimui ir atstovavimui 2025-03-18 teismo posėdyje, viso 1 052,70 Eur.
42. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs tai, kad ieškovė atsisakė dalies reikalavimo dėl skolos priteisimo dėl to, kad atsakovė įvykdė dalį prievolės, jau pareiškus ieškinį teisme, o atsakovės prieštaravimai dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. preliminaraus teismo sprendimo pripažinti nepagrįstais, priteisia ieškovei iš atsakovės visas 2 047,70 Eur ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
43. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės ieškinį tenkinus, nėra priteisiamos iš ieškovės.
44. Teismas šioje byloje nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, 260 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, 293-294 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. preliminarų sprendimą.
Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VOLMIRA“ reikalavimo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forttech“ 4 100,00 Eur skolą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VOLMIRA“, juridinio asmens kodas 302569195, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forttech“, juridinio asmens kodas 302940024, 9 018,59 Eur (devynis tūkstančius aštuoniolika eurų 59 euro centų) skolą, 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9 018,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 047,70 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Jolanta Vėgelienė