Civilinė byla Nr. 2A-470-368/2017              

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08425-2016-0

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.3.; 3.3.1.18.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-296-772/2017 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei UAB „Diversas“ dėl be teisėto pagrindo įgytų pinigų priteisimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – VTAT).

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Diversas“ 150,00 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad naudojosi atsakovės teikiama automobilių nuomos paslauga 10 dienų laikotarpyje kelionei į Bulgariją. Už paslaugą atsakovei sumokėjo 230,00 Eur ir papildomai paliko 300,00 Eur depozitą, kurį atsakovė pažadėjo grąžinti, jeigu automobilis bus grąžintas be jokių defektų. Automobilį grąžino atsakovei be jokių defektų. Atsakovė grąžino ieškovui tik 150,00 Eur, teigdama, kad ieškovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas, grįždamas iš Bulgarijos atgal į Lietuvą per Serbiją, kuri nėra ES narė, todėl 150,00 Eur pasiliko kaip baudą (įvardijama „administraciniu mokesčiu“), nors tokia sąlyga nuomos sutartyje nebuvo numatyta.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas, žinodamas nuomos sutarties punkte 2.1.4. nurodytą sąlygą, kad automobilis perduodamas su teise išvykti į ES valstybes, kelionės metu buvo išvykęs už ES ribų, tyčia išjungė telefoną ir neatsakė į atsakovės atstovo skambučius, dėl ko atsakovė patyrė 150,00 Eur nuostolių (nuostoliai susideda iš atsakovės atstovo darbo valandinio užmokesčio po darbo valandų, kuro išlaidų bei visų kitų administracinių (patalpų nuomos, elektros, kitos įrangos nuomos, automobilių stebėjimo paslaugos) išlaidų.

3. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė 2017-01-23 nutarimą (išvadą) Nr. 10-100, kuria nustatė, kad ieškovas pažeidė sutarties 2.1.4. p., nes važiavo per Serbiją, o ši valstybė nėra ES šalis. Pripažino, kad nuomos sutarties sąlyga (2.3.11 p.) iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Pažymėjo, kad vartotojui nėra suteikiama informacija būtina tinkamam sutarties vykdymui apie nuomotojo teikiamas transporto nuomos paslaugas, o iš vartotojo reikalaujama, jog jis tinkamai vykdytų sutarties nuostatas. Taip pat pripažino, kad nuomos sutarties dveji punktai (2.3.12 ir 9.8) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl jų 2016-08-31 sudarytos Transporto priemonės nuomos sutarties sąlygų aiškinimo. Teismas laikė, kad šalys sutartimi susitarė ne tik dėl nuomos mokesčio, užstato (depozito), išskaitos (franšizės), bet ir dėl galimų atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo.

5. Teismas sprendė, jog ginčo sutarties 2.3.8 p. aiškintinas kartu su 2.3 p., kuris nurodo, kad nuomininkas įsipareigoja atlyginti nuomotojui visus su šia nuoma susijusius nuostolius; 9.8 punktas įtvirtina nuostatą, kad nuomininkui pažeidus punkte 2.3.8 nurodytas sąlygas, skiriama 300,00 Eur bauda. Todėl ieškovui netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę (pažeidus sutarties 2.1.4 p.), atsakovė įgijo reikalavimo teisę į skolininką, o esant priešpriešiniam reikalavimui teisėtai atliko patirtų nuostolių įskaitymą, iš nuomininkui grąžinamo piniginio užstato. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai užfiksavo faktines aplinkybes, kurios susijusios su jos patirtais nuostoliais ir pagrįstai juos apskaičiavo, o tai, kad atsakovė 2016-08-31 išrašydama ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą serija TEL Nr. 12584 nurodė ekonominį terminą ,,administravimo mokestis“, nepaneigia jos nuostolių, kurie siejasi su kreditoriaus veiklos sąnaudomis. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) D. B. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendime nurodyti motyvai, kad: ieškovas į tokias keliones išsinuomotais lengvaisiais automobiliais vyksta ne pirmą kartą, todėl turėjo žinoti, kad negalima išvažiuoti už Europos Sąjungos ribų, kad atsakovė buvo priversta stebėti ieškovo judėjimą, jam kirtus ES sieną, yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Be to, nuomos sutartyje nėra numatyta, kad išnuomotas automobilis bus stebimas nuomos laikotarpiu.

2. Teismas visiškai atvirkščiai aiškino ir vertino sutarties 2.3.8 ir 2.3 punktus, nes 2.3 punkto kituose (2.3.7., 2.3.9, 2.3.10, 2.3.11, 2.3.12) papunkčiuose nuostolių, nesusijusių su automobilio grąžinimo laiku ar būkle, atlyginimo pareiga nėra numatyta.

3. Teismo sprendime yra daug pasisakyta dėl atsakovės patirtų nuostolių, kurie nėra ieškinio dalyku, o priešieškinio atsakovė nepareiškė, dėl ieškinio dalyko esmės – dėl atsakovės ieškovui paskirto administracinio mokesčio teismo sprendime visiškai nepasisakyta.

4. Teismo sprendime yra pasisakyta, kad iš sutarties sąlygų formuluotės visiškai aišku, kad atsakovė įgyja teisę į nuostolių atlyginimą, tačiau nepasisakyta konkrečiai, pagal kurį sutarties sąlygų punktus, pagal kokius įrodymus, patvirtinančius nuostolių atsiradimo pagrindą (ar reikėjo važiuoti, ar reikėjo spausdinti, ar reikėjo papildomai dirbti) ir kokiu teisiniu pagrindu atsakovė įgyja teisę į nuostolių atlyginimą iš ieškovo.

5. Atsakovės paslaugų nuostolių apskaičiavimas, pavadintas „administraciniu mokesčiu“ nepagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais realius atsakovės nuostolius neva patirtus už kurą, elektrą, spausdintuvo naudojimą, popierių, telefoninius skambučius, interneto tiekėjui, papildomam direktoriaus atlyginimui (nepateikta jokių įrodymų nei apie direktoriaus faktinį darbą, nei jam mokamą uždarbį).

7. Atsiliepimu atsakovė UAB „Diversas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos tesimo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. sausio 23 d. nutarime Nr. 10-100 nustatė, kad ieškovas 2016-08-29 pažeidė sutarties 2.1.4. punktą, nes važiavo per Serbiją, o ši valstybė nėra Europos Sąjungos šalis.

2. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su nuomos sutarties sąlygomis, jam visi nuomos sutarties punktai buvo žinomi, yra įgudęs tokio pobūdžio paslaugų vartotojas ir nėra silpnesnioji šalis, o sutarties 2.3.8 punktas aiškiai apibrėžia, kad nuomininkas privalo atlyginti visus su šia nuoma susijusius nuostolius.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) D. B. apeliacinis skundas tenkintinas

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

9. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2016-08-31 buvo sudaryta Transporto priemonės nuomos sutartis (toliau - Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas iš atsakovės už užmokestį išsinuomojo automobilį Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tos pačios dienos aktu buvo perduotas ieškovui (7 b. l.). Nuomos sutarties 2.1.4. punkte nurodyta formuluotė, kad „automobilis perduodamas su teise išvykti į ES šalis“ (7 b. l.). Pagal 2016-08-31 Nuomos sutarties 2.3.8 p. nuomininkas įsipareigoja „ne vėliau kaip iki šioje sutartyje nustatomos nuomos pasibaigimo dienos ir valandos grąžinti automobilį nuomotojui tokios būklės kokios ir priėmė, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą bei atlyginti jam visus su šia nuoma susijusius nuostolius“ (7 b. l.). Ieškovas grįždamas į Lietuvos Respubliką, pasirinko kitą maršrutą dėl ko paliko ES sausumos sieną ir įvažiavo į Serbijos Respubliką. Šios šalies kuri nėra ES valstybė keliais ieškovas su išsinuomotu automobiliu važiavo 533,53 km (24, 25 b.l.). Dėl to, kad ieškovas pažeidė sutartinį įsipareigojimą atsakovė jį įspėjo žodžiu telefoniniu skambučiu (57 b. l.). Atsakovė patirtais nuostoliais laiko vadovo darbo laiko ir automobilio vykusio iš Palangos į Šiaulius kuro sąnaudas, bei kitas papildomas išlaidas, kartu su PVM (56 b.l.). Iš ieškovo pateikto 300 Eur užstato, atsakovė išskaičiavo 150 Eur išlaidas, kaip nuostolių atlyginimą ir pateikė ieškovui 2016-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą (9 b. l.).

10. Ieškovui reikalaujant iš atsakovės priteisti išskaičiuotą kaip nuostolių atlyginimą 150,00 Eur sumą už galimai netinkamai įvykdytą (pažeistą) Nuomos sutartį dėl išvykimo už ES ribų ir važiavimo per Serbiją, byloje turėjo būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios visas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti – asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.250 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Taigi apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos Nuomos sutarties sąlygos, atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, ieškovo veiksmai Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, žala (atsakovės pateikti įrodymai dėl patirtos žalos (nuostolių) pagrįstumo), priežastinis ryšis ir kaltė.

11. Esminis ginčas tarp šalių iškilo dėl Nuomos sutarties 2.1.4., 2.3.8 ir 2.3 punktų aiškinimo. Atsakovė teigia, kad pažeidus Nuomos sutarties 2.1.4 punktą, ką nustatė ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ieškovas, remiantis 2.3 punktu su 2.3.8 papunkčiu, privalo atlyginti atsakovei padarytus nuostolius (žalą). Atsakovė savo poziciją grindžia nuomos sutarties 9.8 punktu, kuriame nurodyta, kad nuomininkui pažeidus 2.3.8. punkte nurodomas sąlygas, skiriama 300 Eur bauda. Anot atsakovės, dėl to, kad ieškovas išvažiavo už ES ribų (vyko per Serbiją), ji buvo priversta grįžti iš kito miesto į UAB „Diversas“ patalpas, stebėti išnuomoto automobilio judėjimą, dirbti po darbo valandų ir patyrė kitų papildomų išlaidų. Tuo tarpu ieškovas laikosi pozicijos, kad jis neprivalo atlyginti jokių nuostolių, kadangi 2.3 punkto kituose (2.3.7., 2.3.9, 2.3.10, 2.3.11) papunkčiuose jokių nuostolių, nesusijusių su automobilio grąžinimo laiku ar būkle, atlyginimo pareiga nėra numatyta. Šiems ieškovo argumentams apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ir pasisako dėl pagrindinių sutarčių aiškinimo taisyklių.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos aukščiausio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-548-248/2016).

13. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties šalių valia ir tikrieji ketinimai buvo: ieškovo - išnuomotu automobiliu nuvykti atostogauti į Bulgariją ir iš jos grįžti, atsakovo – gauti už išnuomoto automobilio naudojimo paslaugą atlygį. Sąlyga dėl atsiradusių sutarties galiojimo laikotarpiu nuostolių atlyginimo, įtvirtinta Nuomos sutarties 9.8 punkte. Jame nurodyta, kad nuomininkui pažeidus 2.3.8. punkte nurodomas sąlygas, skiriama 300 Eur bauda. 2.3.8 punkte, nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja „ne vėliau kaip iki šioje sutartyje nustatomos nuomos pasibaigimo dienos ir valandos grąžinti automobilį nuomotojui tokios būklės kokios ir priėmė, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą bei atlyginti jam visus su šia nuoma susijusius nuostolius“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia 2.3.8 papunkčio formuluotė remiantis pažodiniu sutarties aiškinimu, leidžia pagrįstai manyti ir tuo pačiu pritarti apelianto nuomonei, jog minėtas papunktis numato nuostolių atlyginimą, tiesiogiai susijusį tik su grąžinamo išnuomoto automobilio grąžinimo laiku ir būkle. Kitoks sutarties 2.3.8 papunkčio aiškinimas, ką šiuo atveju teigia atsakovė, (jog jis apima ir nuostolių atlyginimą, atsiradusį iš 2.4.1 papunkčio), išplėstų 2.3.8 papunkčio formuluotės aiškinimą, nepagrįstai jį interpretuojant atsakovės naudai ir paneigtų sutarties šalių tikrąją valią ir ketinimus.

14. Kiti Nuomos sutarties 2.3 punkto papunkčiai, nustatantys nuomininkui tam tikrus ribojimus ir atsakomybę už jų pažeidimą: 2.3.7, 2.3.9 , 2.3.11, 2.3.12. Nuomos sutarties 2.3 punkto 2.3.7 papunktis numato apmokėti baudas, teismo išlaidas ir kitas rinkliavas, kurios atsirado dėl nuomininko kaltės, pažeidus kelių eismo taisykles ar kitus teisės aktus. 2.3.9 papunktis nustato, kad automobilio naudojimui  reikalingus degalus, pradurtas padangas remontuoja ir būtinas išlaidas apmoka nuomininkas; nuomininkas grąžina automobilį  su pilnu degalų baku arba apmoka už trūkstamą kurą po 2 Eur už litrą. 2.3.11 papunktis įpareigoja grąžinti automobilį tvarkingą, švarų ir neprirūkytu salonu; salono valymo išlaidas 15 Eur su PVM padengia nuomininkas. 2.3.12 papunktis riboja maksimalų važiavimo automobiliu greitį - 130 km/h (kur leidžia kelių eismo taisyklės), nuomininkui pažeidus nurodytas sąlygas, skiriama 150,00 Eur bauda.

15. Analizuojant nuomos sutarties sąlygas, matyti, kad Nuomos sutarties 2.3 punkto 2.3.7, 2.3.8, 2.3.9, 2.3.11, 2.3.12 ar kitose papunkčiuose, nėra įtvirtintos konkrečios nuostatos, jog nuomininkas atsako už Nuomos sutarties 2.1.4 papunkčio (formuluotė „automobilis perduodamas su teise išvykti juo į ES šalis“), pažeidimą. Taip pat matyti, jog Nuomos sutarties 2.1.4 ar kitose papildomuose papunkčiuose nėra nurodytos, griežtai įtvirtintos sąlygos, jog nuomojamam automobiliui draudžiama išvykti už ES. Taigi atsižvelgiant į paminėtuose Nuomos sutarties punktuose esančias Nuomos sutarties sąlygų pažodines formuluotes, apeliacinis teismas daro išvadą, kad sutarties sąlyga, dėl 2.1.4 papunkčio (kurio formuluotė nedetalizuota) pažeidimo, šalių iš anksto nebuvo aptarta ir ieškovui ji nebuvo žinoma. Nors VTAT ir nustačius, kad Nuomos sutarties 2.1.4 papunkčio sąlygą ieškovas pažeidė, konkrečiai numatytos atsakomybės už šio papunkčio pažeidimą, Nuomos sutartyje numatyta nėra. Kaip jau minėta šio sprendimo 12 punkte, pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies, šiuo atveju, atsakovės nenaudai ir silpnesnės šalies vartotojo, ieškovo naudai.

16. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip ir buvo aptarta Nuomos sutartyje, automobilį nuomotojui grąžino tokios būklės, kaip ir jam atiduotas. Atsakovė jokių pretenzijų dėl automobilio būklės ir grąžinimo laiko, ieškovui nepareiškė. Todėl apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad Nuomos sutarties 2.3.8 papunkčio sąlyga galioja tik dėl automobilio grąžinimo laiko ir būklės, laikytina, jog ji ieškovo nebuvo pažeista.

17. Vertinant visas byloje esančias aplinkybes, patvirtinančias būtinas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors ieškovas ir pažeidė pareigą naudotis automobiliu tik ES šalyse (išvykdamas už jos ribų ir 533,53 km važiuodamas per Serbiją), tačiau atsakomybės už ją Nuomos sutartyje nebuvo numatyta, ieškovui tokia sąlyga nebuvo žinoma. Tai, kad atsakovė teigia patyrusi dėl ieškovo tokių neteisėtų veiksmų nuostolius (įvardinti administraciniu mokesčiu), kurie anot atsakovės yra susiję su ieškovo veiksmais priežastiniu ryšiu ir pateikia paslaugų-nuostolių apskaičiavimą (56 b. l.), apeliacinės instancijos teismo nuomone, neįrodo, kad atsakovė tuos nuostolius aplamai realiai patyrė. Atsakovės paties surašytas ir pateiktas į bylą apskaičiavimas nepagrįstas jokiais patvirtinančiais įrodymais. Juo labiau, šie atsakovės neva patirti nuostoliai yra per daug nutolę nuo tiesioginio priežastinio ryšio, su ieškovo veiksmais. Šiuo atveju, ieškovo veiksmai, susiję su konkretaus automobilio Honda-FR-V nuoma pagal Nuomos sutarties 2.3 punktą ir 2.3.8 papunktį gali būti vertinami tik jeigu tiesiogiai būtų buvusi padaryta žala išnuomotam automobiliui. Kadangi jokia žala išnuomotam automobiliui nebuvo padaryta, o atsakovės atstovas neva vykdamas iš kito miesto į darbo vietą stebėti išnuomoto automobilio judėjimo, patyrė nuostolius, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais ir aplamai būtinybe išnuomoto automobilio judėjimą stebėti (realiai automobilis buvo už ES ribų tik apie 6 val.- 6 val. 20 min.) laikytina, kad visų pirma galimi atsakovės nuostoliai pagal šalių Nuomos sutarties sąlygas yra netiesioginiai, nesusiję su grąžinamo išnuomoto automobilio būkle ir laiku ir kitais nuostoliais tiesiogiai numatytais Nuomos sutartyje. O antra, atsakovė, kaip verslininkė, užsiimanti automobilių nuoma, siekė pelno ir veikė savo rizika, todėl turi pati prisiimti iš to galimai kilusias finansines pasekmes.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į VTAT 2017-01-23 nutarime Nr. 10-100 nustatytus 2016-08-21 sudarytoje Nuomos sutartyje vartotojo (ieškovo) atžvilgiu pažeidimus (šio Sprendimo 3 p.): reikalingos informacijos vartotojui nesuteikimą, neproporcingai didelės vartotojo civilinės atsakomybės nustatymą. Iš esmės, tokiems VTAT 2017-01-23 nutarime Nr. 10-100 nurodytoms išvadoms pritartina ir papildomai apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog atsakovės Nuomos sutartis yra neišsami, jos punktų bei papunkčių formuluotės abstrakčios ir dviprasmiškos.

19. Taigi atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, bei į tai, kad nesant šiuo atveju civilinės atsakomybės sąlygų viseto: ieškovo tiesioginės kaltės, tiesioginių neteisėtų veiksmų ir tiesioginio priežastinio ryšio dėl atsakovės galimai patirtų netiesioginių nuostolių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai įgijo iš ieškovo 150,00 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas - sutarčių aiškinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkinamas.

20. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 250,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 20,00 Eur už ieškinio padavimą. Ieškovas taip pat turėjo 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 400,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 20,00 žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršijo rekomendacijų (8.2, 8.9, 8.19 punktai), todėl šios išlaidos nemažintinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. B. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Diversas“, juridinio asmens kodas 145849913, buveinės adresas Eglyno g. 26, Šiauliai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) ieškovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti ieškovui D. B. iš atsakovės UAB „Diversas“  270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                      Egidijus Mockevičius