Civilinė byla Nr. e2A-58-661/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11837-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A., G. P., J. G., D. B., D. N., I. V. ir A. G. ieškinį atsakovui V. N. dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ieškovų pusėje - VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovų teisę į privataus gyvenimo gerbimą; įpareigoti atsakovą pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo lauko sienų (penkios kameros) ir laiptinėje (trys kameros) ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo sienų ar namo viduje; įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovų patirtą moralinę žalą dėl atsakovo vykdytų neteisėtų veiksmų – skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo priėmimo po 1 eurą už kiekvieną dieną, kuomet buvo vykdomas neteisėtas vaizdo stebėjimas, kiekvienam ieškovui atskirai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje ieškovai yra šešių gyvenamųjų patalpų savininkai ir gyventojai (butų Nr. 1, 2, 2A, 3, 3A ir 6). 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovas be ieškovų sutikimo namo išorėje ir viduje įrengė aštuonias vaizdo stebėjimo kameras: penkias ant trijų namo lauko sienų ir tris namo viduje – pagrindinėje laiptinėje. Kameros įrengtos taip, jog ieškovai negali patekti į savo gyvenamuosius butus, nenufilmuoti vaizdo stebėjimo kamerų. Neteisėtą stebėjimą vykdo atsakovas, o su juo ieškovai yra atviruose konfliktiniuose ir ginčo santykiuose, šalys nesisveikina, tarp jų vyksta teisminiai ginčai. Atsakovas asmeniniams poreikiams tenkinti neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie ieškovų asmeninį gyvenimą, todėl tokiu vaizdo stebėjimu ieškovams daroma moralinė žala dėl jausmo, jog jie yra nuolat sekami konfliktiško, priešiško ir kaimynus įžeidinėjančio asmens.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje fasado ir jo viduje bendrojo naudojimo patalpose buvo sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau, jo teigimu,  šiomis vaizdo kameromis nėra vykdomas stebėjimas ir vaizdinės medžiagos įrašymas. Kadangi kameros yra aiškiai matomos, jos atlieka prevencinę (atbaidomąją) funkciją ir padeda išvengti žalos asmenų turtui bei pasikėsinimų į asmenų sveikatą ar net gyvybę.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies.
5. Pripažinti, kad atsakovas V. N. pažeidė ieškovų teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Įpareigojo atsakovą pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, Vilniuje lauko sienų (penkios kameros) ir namo laiptinėje (trys kameros) ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo sienų ar namo viduje. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmais pažeidžiama ne tik siauresnė ieškovų teisė į atvaizdą, bet ir platesnė, bendro pobūdžio teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, įtvirtintą EŽTK 8 str. Atsakovas, vykdydamas vaizdo stebėjimą nukreiptą į laiptinių ir buto įėjimus, kuriais naudojasi ieškovai, neišvengiamai renka ir papildomą, platesnę nei tik asmens atvaizdas informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai ieškovai išeina iš namų ir grįžta į savo namus, kiek laiko praleidžia namuose, kokie žmonės ir kaip dažnai pas juos lankosi ir pan. Atsakovas byloje neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
8. Apelianto manymu teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
9. Teismas priimdamas skundžiamą Sprendimą padarė tikrovės neatitinkančią prielaidą, jog ant Pastato sienų bei dalyje Pastato bendrojo naudojimo patalpų sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis yra vykdomas vaizdo stebėjimas ir/ar įrašymas. Atsakovas nuosekliai akcentavo jog vaizdo kameromis nėra nei vykdomas vaizdo stebėjimas, nei vaizdo įrašymas.
10. Ieškovų procesiniuose dokumentuose buvo išdėstyti visiškai tikrovės neatitinkantys teiginiai, t.y., kad sumontuotos kameros neva sukinėjasi į skirtingas puses, taip keisdamos filmavimo lauką, o raudoni kamerų diodai neva reiškia, jog yra vykdomas vaizdo įrašymas. Siekdamas panaikinti bet kokia abejones dėl tokiu Ieškovų įtarimų, Atsakovas kreipėsi į vaizdo stebėjimo kameras montavusią įmonės (UAB „Levoriškis“), kuri pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriuo paaiškinama, kokie darbai buvo atlikti Pastate. UAB „Levoriškis“ paaiškinime nurodyta, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini) „buvo sumontuotos 8 stacionarios (nereguliuojamos) kameros: 5 vnt. lauke ir 3 vnt. viduje. Kameros turi infroraudonųjų diodų pašvietimų, pritemus diodai pradeda automatiškai šviesti, tačiau tai nereiškia, kad vykdomas įrašymas. Užsakovo pageidavimas buvo pastatyti kameras kaip muliažus, duomenų, kad kameros būtų aktyvuotos (įrašinėtų vaizdą) neturi. VDAI patikrinimo akte yra nurodžiusi, kad sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros yra stacionarios bei nebuvo nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros transliuoja vaizdą realiu laiku ir (-ar) yra daromas vaizdo įrašas.
11. Nei viena vaizdo stebėjimo kamera nėra sumontuota tuose Pastato aukštuose, kuriuose yra Ieškovų naudojamos gyvenamosios patalpos bei įėjimo į Šias patalpas durys. Pastato bendrojo naudojimo patalpose kameros yra sumontuotos tik tuose aukštuose, kuriuose yra Pastato bendraturčių, išreiškusių valią vaizdo stebėjimo kameras sumontuoti, valdomos patalpos.
12. Atsakovui taip pat nėra žinoma, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių jau pasibaigus bylos nagrinėjimą iš esmės į bylą buvo įtraukti papildomi dokumentai, nors įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas.
13. Ieškovai pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
14. Ieškovai nurodo, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija (toliau - VDAI) atliko aktyvų patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini)name vykdomo vaizdo stebėjimo (institucijos atstovai buvo atėję apžiūrėti kamerų), kurio metu nustatyta, kad kameros yra tikros ir funkcionuojančios.
15. UAB „Levoriškis“ - įmonės, sumontavusios vaizdo stebėjimo kameras namo išorėje ir viduje, - raštas patvirtina (el. bylos priedo l. 19), kad atsakovas pageidavo pastatyti kameras kaip „muliažus“, kad nieko nesiskirtų nuo tikrųjų (realiai veikiančių) kamerų“, tačiau toliau rašte nurodoma, kad buvo sumontuotos tikros kameros: 8 stacionarios (nereguliuojamos) kameros: 5 vnt. lauke ir 3 vnt. viduje. Objekte buvo atlikti kamerų montavimo darbai, duomenų, kad kameros būtų aktyvuotos (įrašinėtų vaizdą) neturi. Ieškovai pažymi, jog pats faktas, kad asmuo įrengia tikras vaizdo stebėjimo kameras, leidžia daryti pagrįstą ir protingą išvadą, jog jomis siekiama vykdyti vaizdo stebėjimą.
16. Teismo posėdžio metu ieškovai patvirtino faktą, kad yra matę, kaip kameros, įrengtos ant namo lauko sienų, yra sukinėjamos į skirtingas puses, taip keičiant filmavimo lauką.
17. Ieškovai pažymi, jog jie jokiu būdu neginčija atsakovo teisės į nuosavybę. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat įtvirtina ir žmogaus teisę į privataus gyvenimo gerbimą. atsakovo teisė į nuosavybės neliečiamumą negali būti įgyvendinama taip, kad būtų pažeidžiama fundamentali ieškovų teisė į privataus gyvenimo gerbimą.
18. Trečiasis asmuo ieškovų pusėje - VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo asmens argumentai panašūs, kaip ir ieškovų. Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. nustato, kad asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas, o informacija apie jį gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir pagal įstatymą. Šią nuostatą detalizuojanti CK 2.23 str. 2 d. nustato, kad netiesėtas asmens stebėjimas laikomas privataus gyvenimo pažeidimu, o CK 2.23 str. 3 d. – kad draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šiais Atsakovo veiksmais pažeidžiama Ieškovų teisė į privataus gyvenimo gerbimą.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą.
20. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
21. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė tikrovės neatitinkančią prielaidą, jog įrengtomis vaizdo kameromis yra vykdomas vaizdo stebėjimas, ir nurodo, kad šie veiksmai neatliekami. Savo poziciją Atsakovas grindžia nurodydamas, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI) savo patikrinimų metu nenustatė, kad kameromis būtų vykdomas vaizdo stebėjimas.
23. Tačiau VDAI 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 3R-30 (el. bylos l. 13-17)  2-3 psl., VDAI nurodė, kad  negalima teigti, kad šiomis ant Pastato fasado sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis vaizdo stebėjimas vykdomas vien tik asmeniniais, su V. N. verslu (profesine veikla) nesusijusiais interesais, todėl vaizdo stebėjimui, kurį V. N. vykdo ant Pastato fasado sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis, taikomas ADTAĮ“ (paryškinimas pridėtas). To paties sprendimo 4 psl. VDAI nurodo, kad „V. N., neinformuodamas asmenų, apie teritorijoje, esančioje šalia Pastato, vykdomą vaizdo stebėjimą, pažeidžia ADTAĮ 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus.“ Taigi priešingai nei nurodo Atsakovas, VDAI aiškiai konstatavo, kad Atsakovo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis yra vykdomas vaizdo stebėjimas.
24. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas įrengtomis kameromis vaizdo stebėjimas vykdomas teritorijose, į kurias patenka įėjimai į ieškovės A. G. butą bei Gyvenamojo namo pagrindinę ir galutinę laiptines, kuriomis naudojasi dauguma ieškovų. Taigi Ieškovai iš esmės neturi galimybės patekti į savo namus nepapuldami į vaizdo kameromis stebimą teritoriją. Kita vertus, iš Ieškovų veiksmų, skundo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikimo, ieškinio pareiškimo, akivaizdu, kad jie nesutinka su nuolatiniu jų atvaizdo fiksavimu.
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas gina interesą apsaugoti savo turtą, tačiau byloje nustatyta, jog į atsakovo kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik atsakovui priklausanti nuosavybės dalis, bet ir ginčo šalių bendrai naudojama laiptinė, šaligatvis, įvažiavimas į namo galinį kiemą bei įėjimas į ieškovės A. G. butą.
26. Teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Galimybė riboti asmens teisę į privatų gyvenimą nurodyta Konstitucijos 22 str. 3 d., 24 str. 2 d. Pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 8 str. 2 d. teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme, antra, tokiu ribojimu yra siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, viešosios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves), trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje (pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 25651/94 byloje L. prieš Suomiją, EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 7508/02 byloje L.L. prieš Prancūziją).
27. Šiuo atveju, ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl atsakovo vykdomo filmavimo – jie pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir pateikė ieškinį teismui. Taigi, akivaizdu, jog jie nesutinka būti filmuojami. Tuo tarpu atsakovas vykdo vaizdo stebėjimą tokiu būdu, kad ieškovai neturi galimybės pasirinkti – patekti ar nepatekti į stebimą teritoriją – vaizdo stebėjimo kameros yra nukreiptos į laiptinių bei vienos iš ieškovių buto įėjimus, taigi, ieškovai neišvengiamai filmuojami prieš savo valią, taip pat pažeidžiant jų teisę į atvaizdą. Ieškovų teisę į atvaizdą pažeidžia ir vaizdo stebėjimo nukreipimas į laiptinių ir buto įėjimus bei vaizdo stebėjimas trimis kameromis gyvenamojo namo pagrindinės laiptinės viduje. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. ir 15 d. 3 p. nustato, kad pastato bendrojo naudojimo patalpos, tarp jų ir laiptinės, yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-06-26 nutartyje civilinėje  byloje Nr. 3K-3-430-415/2015 yra išaiškinęs, jog vykdomo vaizdo stebėjimo kontekste ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausant namų valda negali būti laikoma vieša vieta. Nagrinėjamu atveju, ieškovai savo nesutikimą būti filmuojamiems išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl atsakovo veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys ieškovų teisę į atvaizdą (CK 2.22 str. 1 d.).
28. Atsakovo veiksmais pažeidžiama ne tik siauresnė ieškovų teisė į atvaizdą, bet ir platesnė, bendro pobūdžio teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, įtvirtintą EŽTK 8 str. Atsakovas, vykdydamas vaizdo stebėjimą nukreiptą į laiptinių ir buto įėjimus, kuriais naudojasi ieškovai, neišvengiamai renka ir papildomą, platesnę nei tik asmens atvaizdas informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai ieškovai išeina iš namų ir grįžta į savo namus, kiek laiko praleidžia namuose, kokie žmonės ir kaip dažnai pas juos lankosi ir pan.
29. Atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Kadangi atsakovas neįrodė visų teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo neteisėtai vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidžia ieškovų bendrąją teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, sąžiningą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, todėl padarė pagrįstą pagrystą išvadą, jog ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovų teisę į privataus gyvenimo gerbimą, įpareigoti atsakovą pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo lauko sienų (penkios kameros) ir laiptinėje (trys kameros) ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo sienų ar namo viduje yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Ieškovai nepateikė duomenų pagrindžiančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Alvydas Barkauskas

                                                                      Jadvyga Mardosevič

                                                                      Asta Pikelienė