Baudžiamoji byla Nr. 1-493-939/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06954-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.6.3.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 3 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,

nukentėjusiajai T. P.,

kaltinamajam A. P., jo gynėjui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (toliau – BK).

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis A. P. 2020 m. vasario 15 d. apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia stovinčiai šeimos narei-sutuoktinei T. P. sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, po to ją parvertė ant lovos ir jai gulinčiai ant nugaros ir užsidengusiai veidą rankomis bei sulenkusiai abi kojas prie savęs, sudavė rankomis ne mažiau aštuonis smūgius į veidą, į abi rankas, į dešinę blauzdą, taip mušdamas nukentėjusiajai T. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairėje plaštakoje bei dešinėje blauzdoje, kraujosruva ir nubrozdinimu apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje ir sukėlė nukentėjusiajai T. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad vasario 14 d., jis su žmona (nukentėjusiąja) buvo savo namuose, laiką leido pirtyje. Kai nukentėjusioji išėjo jis vienas liko pirtyje, kvietė ją taip pat ateiti į pirtį, su ja susirašinėjo SMS žinutėmis, nusiuntė jai nuotrauką, kad vienas su šuniu sėdi prie televizoriaus ir klausosi muzikos. Apie vidurnaktį jis grįžo į namus, pamatė, kad nukentėjusioji miega, o dukra dešimties metų dar nemiega. Jis iš vonios patalpos į miegamąjį atsinešė vonelę su vandeniu. Vonele su vandeniu paėmė, kad atgaivinti žmoną, kad ji atsikeltų iš miego, nes pagalvojo, kad ji blogai jaučiasi, o gal ir todėl, kad nemiegojo dešimties metų dukra. Tuomet nukentėjusioji pamatė jį su vonele, atsikėlė ir jį pastūmė, ko pasekoje įvyko konfliktas. Konflikto metu įvyko susistumdymas, abu nukentėjo, kas daugiau, kas mažiau, piktybinių veiksmų nei iš vienos pusės nebuvo. Jis ištiesė dešinę ranką, gindamasis nuo nukentėjusios stūmimo, o su kairiąją atsistūmė nuo nukentėjusiosios, taip gindamasis į nukentėjusiosios dantį susižalojo ranką, prieš tai apipylė nukentėjusiąją vandeniu. Anksčiau prieš sutuoktinę nėra smurtavęs. Kraujosruvos nukentėjusios veide gali būti nuo jo veiksmų, sužalojimai dilbiuose gali būti jo padaryti, o rankų plaštakose gali būti pačios nukentėjusiosios veiksmai, ginantis, sužalojimai kojose gali būti nuo jos darbo pobūdžio. Ne visus sužalojimus padarė jis. Konfliktas kilo dėl šeimos viduje buvusių problemų. Nenorėjo spręsti problemų nakties metu. Negali pasakyti kiek smūgių sudavė nukentėjusiajai gal tris, keturis, penkis į veidą, rankas. Pats taip pat sušlapo nuo išpilto vandens. Buvo išgėręs alkoholio, tačiau apsvaigęs nesijautė.

Nukentėjusioji T. P. parodė, kad nakties metu, kaltinamasis, jos sutuoktinis, grįžęs iš pirties reikalavo seksualinių santykių, ji atsisakė, tuomet jis atsinešė vonelę su vandeniu ir norėjo ją apipilti. Ji atsikėlė iš lovos, su juo susitiko tarpduryje, ji bandė jį su vonele stumti, jie abu apsipylė vandeniu. Ji pajuto smūgį į kairę veido pusę, nuo smūgio nukrito ant lovos, dengėsi rankomis veidą, tuomet jautė smūgius į rankas, pajuto, kad labai skauda apatinę lūpą, ant kaltinamojo rankos pamatė kraują, tuomet vienas nuo kito atšoko. Ji matė jo sužalotą ranką kai jai pataikė į dantį. Jai buvo prakirsta lūpa, po kaire akim kraujosruva, sužalotos abi rankos ir kojos. Visus sužalojimus padarė kaltinamasis. Ji galėjo kaltinamąjį sužaloti, kai bandė atimti vonele su vandeniu t.y. užkabinti nagu. Šis smurto atvejis šeimoje buvo ne pirmas. Į policijos komisariatą kreipėsi pirmadienį, nes šeštadienį labai bijojo, sekmadienį laukė, kaltinamojo atsiprašymo, tačiau jis neatsiprašė. Pirmadienį vyko pas gydytoją, nes negalėjo sužalota eiti į darbą, gydytojai pasakė, kad ją sužalojo sutuoktinis. Įvykio metu ji nerėkė, tame pačiame name gyvenantys tėvai negirdėjo, kas vyksta. Ji nenorėjo nervinti tėvų dėl savo problemų. Tėvai sužinojo tuomet kai ji pirmadienį į namus grįžo su policijos pareigūnais. Ji sutiko taikytis su kaltinamuoju, jei kaltinamasis pripažįsta kaltę, bet iš jo duotų parodymų teisme, mato, kad jis kaltės nepripažįsta, o ji papasakojo taip kaip buvo. Ji su kaltinamuoju susitaikė, nes gelbėja santuoką dėl dukros.

Liudytoja V. V. parodė, kad ji iš nukentėjusiosios priėmė pareiškimą. Jai nukentėjusioji paaiškino, kad namuose iš penktadienio į šeštadienio naktį prieš ją smurtavo jos sutuoktinis, kad kreipėsi tik pirmadienį, nes bijojo, tačiau pirmadienį vyko pas medikus dėl nedarbingumo, nes dėl sužalojimų negalėjo vykti į darbą. Matėsi sužalojimai veide kraujosruva, patinimas. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji atsisakė su kaltinamuoju lytiškai santykiauti, tuomet sutuoktinis ją norėjo apipilti vandeniu, ji sugriebė ir patraukė indą su vandeniu, tuomet jis ją pargriovė ir sudavė smūgius rankomis. Atvykus į namus, ji bendravo su kaltinamuoju, kuris iš karto kaltę neigė, po to aiškino, kad jis norėjo žmoną išblaivinti, todėl vandeniu norėjo apipilti, tuomet nukentėjusioji jį puolė, o jis tik gynėsi. Pas kaltinamąjį ant krumplių matėsi patinimas ir nedidelė žaizdelė, dėl to kaltinamasis pasakė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiosios. Kaltinamasis apie nukentėjusiąją kalbėjo žeminančiomis frazėmis, kad ji rusė, muchtarė, girtuoklė, stambi, sunki, kad bet kokį vyrą sumuštų, kad geria viena.

Liudytoja O. F., nukentėjusiosios motina, parodė, kad ji su dukros šeima gyvena vienuose namuose, skirtinguose aukštuose tą naktį jokio triukšmo negirdėjo, apie įvykį sužinojo tik pirmadienį, kuomet į namus atvyko policijos pareigūnai. Matėsi, kad nukentėjusiajai sužalota akis, lūpa, rankos. Nukentėjusioji papasakojo, kad ji miegojo, atėjo kaltinamasis, ją kėlė, paskui atsineštu vandeniu ją apipylė, mušė. Kaltinamasis norėjo, kad nukentėjusioji atsibustų, o gal ir sekso norėjo. Įvykio metu nukentėjusioji pagalbos nesikreipė, ji manė, kad kaltinamasis išsimiegos, jos atsiprašys. Kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją ne pirmą kartą. Nukentėjusioji nepiktnaudžiauja alkoholiu.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b.l. 5-7) patvirtina, kad 2020 m. vasario 17 d. T. P. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Prienų policijos komisariatą pranešdama, jog 2020 m. vasario 15 d. apie 03 val. namuose, konflikto metu ją sumušė sutuoktinis, sudavė smūgius į veidą, galvą, rankas.

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis (b.l.13-22) fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini).

            Teismo medicinos specialisto išvada (b.l.37) patvirtina, kad T. P. padaryta odos nubrozdinimas apatinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairėje plaštakoje bei dešinėje blauzdoje, kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai devynerių trauminių poveikių pasekoje. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

           Specialisto paaiškinimų protokolu (b.l.42) specialistas S. J. paaiškino, kad nukentėjusiajai T. P. sužalojimų visumos padarymo galimybė nukentėjusiajai kūno dalimis atsitrenkiant į delnu ištiestą ranką, mažai tikėtina. Nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius, mažai tikėtina, kadangi sužalojimai išsidėstę įvairiose kūno anatominėse plokštumose. Sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje. Esant sužalojimams kraujosruvų odoje ir poodyje pavidalu abiejuose dilbiuose ir kairėje plaštakoje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė.

Akistatos protokolas tarp A. P. ir T. P. (b.l.46-50) patvirtina, kad esminiai prieštaravimai tarp minėtų asmenų nepašalinti.

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį.

Nors kaltinamasis kaltę pripažįsta iš dalies, neigia tyčia smurtavęs prieš nukentėjusiąją T. P. tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinimas A. P. pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiąja T. P. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir konflikto metu kaltinamasis tyčia sudavė ranka T. P. į veidą, rankas, koją, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Nors kaltinamasis aiškina, kad tyčia smūgių nesudavė, tik, gindamasis nuo nukentėjusiosios atsistūmė, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, aiškino, kad gulinčią lovoje ir miegančią nukentėjusiąją apipylė vandeniu, o ši šoko iš lovos ir jam sudavė tris smūgius, jis rankomis dengėsi veidą, jam sekančia dieną skaudėjo dešinės rankos dilbį, jis gynėsi nuo nukentėjusiosios, bandė nuo jos atsistumti, mosikavo rankomis, jai smūgių tyčia nesudavė, nežino iš kur ant nukentėjusiosios kūno atsirado sužalojimai (b.l. 116-117, 120).

Teisme kaltinamasis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta kaltinimo ribose, tačiau parodė, kad nevisus sužalojimus padarė jis, kad jo veiksmais galėjo būti padaryti sužalojimai veide, rankų dilbiuose, o kiti sužalojimai rankų plaštakose, kojose galėjo atsirasti nuo jos darbo pobūdžio. Iš kaltinamojo parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis neigia tyčia sudavęs smūgius nukentėjusiajai, o nurodo sudavęs nukentėjusiajai 3-5 smūgius, gindamasis nuo nukentėjusiosios jam suduotų smūgių. Tačiau byloje surinkti įrodymai, kurie buvo patikrinti teismo posėdyje, sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo paaiškinimų patikimumu.

Nukentėjusioji T. P. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad smūgius jai sudavė kaltinamasis, kad smūgiai buvo suduoti tyčia, dėl to, kad ji atsisakė su juo lytinių santykių, po ko, kaltinamasis ketino ją apipilti vandeniu, ranka sudavė jai smūgį į kairę veido pusę, ko pasėkoje ji nukrito ant lovos, o toliau jai smūgiai buvo suduoti gulinčiai, lovoje, ji, siekdama išvengti smūgių į veidą, dengėsi rankomis, be to, patvirtino, kad tai buvo ne pirmas kartas kai kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir akistatoje su kaltinamuoju, kurios metu kaltinamasis neigė savo kaltę.

Be nukentėjusiosios, jos parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojų V. V., O. F. parodymai, specialisto išvada, specialisto paaiškinimų protokolas. Liudytoja, policijos pareigūnė V. V., patvirtino, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją nurodydama, kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis bei nurodė, kad smūgiai buvo suduoti po to, kai ji atsisakė su kaltinamuoju lytiškai santykiauti, kad kaltinamasis smurtavo ne pirmą kartą; liudytoja O. F. patvirtino, kad apie nukentėjusiosios sužalojimą sužinojo tik po to, kai į namus atvyko policijos pareigūnai, matė, kad ji sužalota bei, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją ne pirmą kartą.

Nukentėjusiosios T. P. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas – odos nubrozdinimas apatinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairėje plaštakoje bei dešinėje blauzdoje, kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai devynerių trauminių poveikių pasekoje. Specialistas paaiškinimų protokolu patvirtino, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai būtų padaryti jai atsitrenkiant į delnu ištiestą ranką, mažai tikėtini.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajai ranka į veido sritį, rankas, kojas, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo šeimos narys (jo sutuoktinė), pripažintina, jog kaltinamojo A. P. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinimas teigė, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau šią aplinkybę kaltinamasis neigė, kitais objektyviais duomenimis tai nepatvirtinta, todėl ši aplinkybė pašalintina iš kaltinimo. 

Dėl baudžiamojo kodekso 38 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 38 straipsniu nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalino; susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, šio straipsnio pagrindu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms išvardytoms būtinoms sąlygoms.   

Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai, tačiau parodė,  kad jis vienas nesijaučia kaltas, kad nebuvo tyčinių veiksmų, kad buvo abipusiai smurtiniai veiksmai, kad jis gindamasis nuo nukentėjusiosios, ranka atsistūmė nuo jos. Teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, nustatė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, kad nepripažino savo veiksmais padaręs visus sužalojimus.

           Formuojama teismų praktika patvirtina, kad pripažinimas padarius nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai pripažįsta, jog yra padaręs nusikalstamą veiką, tai yra pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltė neigė, teigė, kad nežino iš kur ant nukentėjusiosios kūno sužalojimai, teismo posėdžio metu, kaltinamasis nurodęs, kad kaltu prisipažįsta pilnai, parodė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusios. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis deklaratyviai pripažino savo kaltę, tik siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

          Kartu pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

          Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, savo elgesio kritiškai nevertino, prieš sutuoktinę smurtavo ne pirmą kartą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis, nors padaryti pažeidimai nesusiję su smurtiniais pažeidimais, tačiau tai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip nesilaikantį teisės aktų reikalavimų, todėl kaltinamasis A. P. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, kadangi nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo ir sąlygų.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas, dirba, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, tačiau nekritiškai vertina savo veiksmus. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes padaryta nusikalstama veika šeimos nariui.

2020 m. vasario 17 d. 11.10 val. A. P. buvo laikinai sulaikytas, iš sulaikymo paleistas 2020 m. vasario 19 d. 9.50 val. (b. l. 101-103), laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 9 punktu skirti baudžiamojo poveikio priemonę:

- įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 17 d.  iki 2020 m. vasario 19 d.(dvi dienas), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti A. P., kad, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė