Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-16][nuasmeninta nutartis byloje][T-2324-946-2018].docx
Bylos nr.: T-2324-946/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Procesiniai dokumentai
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

?

             Byla Nr. T-2324-946/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53591-2017-6

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                          2.5.14; 2.1.10.1.

 

 

  img1  

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2018 m. lapkričio 15 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo Ž. K. patvirtinimo klausimą.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. priimtu nutarimu Nr. 95-364 nutarta taikyti nuteistajam Ž. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 53 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo nuo 92 iki 53 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, po galimo lygtinio paleidimo bus įdarbintas, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

 

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

 

Ž. K. nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 bei 5 dalimis, paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 2 m. laisvės atėmimo.

Teistas:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis Ž. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Ž. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 92 iki 53 balų, tačiau vis tik išliko vidutinė, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas neabejotinai rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo ne kartą teistas, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, jis buvo du kartus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau tai, kad Ž. K. ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų, padarymą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistasis linkęs pirma veikti, po to galvoti apie pasekmes, kartoja tas pačias klaidas, neatsižvelgdamas į ankstesnį patyrimą, konfliktinių situacijų metu veikia priklausomai nuo aplinkybių ir kitų asmenų elgesio, savitvarda menka, linkęs pateisinti save, kaltinti nukentėjusiąją, problemų sprendimo įgūdžiai menki, naudoja destruktyvius problemų sprendimo būdus, apie pasekmes negalvoja ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas pagrindžia teismo išvadą, jog kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 53 balai pagal „OASys“ (buvo 92), tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 53 balų sudaro 28 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat nustatomi kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; mąstymas ir elgesys (kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo); nuostatos (pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas) suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajai jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

 Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. 

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog Ž. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 95-364 taikyti nuteistajam Ž. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

 

n u t a r i a :

 

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 95-364 taikyti nuteistajam Ž. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                              Arūnas Purvainis


Paminėta tekste:
  • BVK
  • BK
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos