Civilinė byla Nr. e2S-322-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00090-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.10; 3.3.2.7
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lukšių pieninė“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1063420/2024 pagal kreditorės UAB „Pakražantė“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Lukšių pieninė“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024-01-17 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Lukšių pieninė“, kreditorės UAB „Pakražantė“ naudai: 300 000,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-01-17 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 806 Eur žyminio mokesčio ir 453,75 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų.
2. Pirmosios instancijos teisme 2024-02-14 buvo gauta tarp kreditorės ir skolininkės 2024-02-13 sudaryta taikos sutartis. Šalys prašė rašytinio proceso tvarka patvirtinti pateiktą taikos sutartį ir panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-01-17 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1063-420/2024 ir civiline bylą Nr. eL2-1063-420/2024 nutraukti. Taip pat prašė grąžinti kreditorei UAB „Pakražantė“ 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog atsakovė (skolininkė) sutinka ir pripažįsta, kad jos skola ieškovei (kreditorei) yra 302 938,96 Eur, kurią įsipareigoja kas mėnesį dalimis grąžinti iki 2025-10-22.
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1063-420/2024 buvo patvirtinta kreditorės UAB „Pakražantė“ ir skolininkės UAB „Lukšių pieninė“ 2024-02-13 sudaryta taikos sutartis.
4. 2024-03-26 kreditorė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-1063-420/2024 ir nurodė, kad skolininkė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taikos sutartimi skolininkė įsipareigojo pervesti 30 000,00 Eur dydžio skolos sumą ne vėliau kaip iki 2024-03-12, tačiau to nepadarė. 2024-03-18 kreditorė elektroniniu laišku kreipėsi į skolininkę ir pareikalavo, kad skolininkė UAB „Lukšių pieninė“ sumokėtų pagal taikos sutartį likusią sumokėti skolos sumą per 7 dienas nuo elektroniniu laišku pateikto reikalavimo pateikimo dienos, tačiau iki šio prašymo surašymo dienos skolininkė neatliko jokių mokėjimų kreditorei.
5. Skolininkė UAB „Lukšių pieninė“ 2024-04-09 pateikė prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo pakeitimo. Prašyme nurodė, kad skolininkė neturi galimybės atsiskaityti su kreditore taikos sutartyje numatytomis sąlygomis, todėl prašo netenkinti kreditorės UAB „Pakražantė“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pakeisti 2024-02-14 Utenos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1063-420/2024/2024 patvirtintos tarp UAB „Pakražantė“ ir UAB „Lukšių pieninė“ sudarytos 2024-02-13 taikos sutarties sąlygas, nustatant, jog likusią neapmokėtą 270 000,00 Eur įsiskolinimo dalį UAB „Lukšių pieninė“ įsipareigoja atlyginti UAB „Pakražantė“ lygiomis dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiu (po 11 250,00 Eur per mėnesį) iki kiekvieno mėnesio 30 dienos, pirmąją įmoką sumokant iki sekančio mėnesio 30 dienos po teismo nutarties, kuria pakeistas taikos sutarties sąlygų vykdymas, įsiteisėjimo dienos. Prašyme nurodė, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl itin didelės sumos apmokėjimo, tačiau šiuo metu skolininkės finansinė situacija yra sudėtinga, šiuo metu ruošiami dokumentai dėl restruktūrizavimo bylos skolininkei iškėlimo, tačiau skolininkė turi numačiusi ir paruošusi planą, kuris sudarytų galimybes pagerinti skolininkės finansinę padėtį ateityje. Skolininkė neturi jokių duomenų apie tai, kad kreditorės finansinė padėtis būtų itin sudėtinga ir nurodyto įsiskolinimo negavimas taikos sutartyje įtvirtintais terminais kaip nors stabdo kreditorės veiklą. Be to, skolininkė nurodo, kad pasirašant taikos sutartį skolininkė kreditorei sumokėjo 32 938,96 Eur sumą, tačiau pateiktu prašymu kreditorė prašo išduoti vykdomąjį raštą visoms sumoms, mokėtinoms pagal taikos sutartį ir 2024-02-14 nutartį, įskaitant 270 000,00 Eur dydžio skolos sumą. Tai reiškia, kad priešingai taikos sutarties sąlygai, kreditorė prašo išduoti vykdomąjį raštą visai pradinei skolos sumai, neatsižvelgiant į tai, jog dalis skolos yra apmokėta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi kreditorės UAB „Pakražantė“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė pareiškėjai UAB „Pakražantė“ vykdomąjį raštą dėl išieškojimo 270 000,00 Eur skolos, ir 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos, iš skolininkės UAB „Lukšių pieninė“ pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, o skolininkės UAB „Lukšių pieninė“ prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo pakeitimo atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-02-14 nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma, o kreditorės teisė turėti vykdomąjį raštą, kad esant objektyviam poreikiui būtų galima jį operatyviai pateikti priverstiniam vykdymui, negali būti kvestionuojama. Kreditorei reikalaujant išduoti vykdomąjį dokumentą dėl netinkamai vykdomų taikos sutarties sąlygų, o skolininkei rašytiniais įrodymais nepaneigus tokio kreditorės reikalavimo pagrįstumo, kreditorės prašymas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį raštą) pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-02-14 nutartimi civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties 1.1.1. punkte neįvykdytai ir kreditorės nurodytai skolos 270 000 Eur sumai, nes skolininkė taikos sutartimi buvo įsipareigojusi iki 2024-03-12 – 30 000,00 Eur įmoką, iki 2024-04-12 – 30 000,00 Eur įmoką, o vėliau kas mėnesį iki 2025-09-22, mokėti po 12 000,00 Eur įmokas, ir galutinį skolos mokėjimą užbaigti 2025-10-22 – 6 000,00 Eur įmoka, tačiau skolininkė iki 2024-03-12 jokių įmokų neatliko.
8. Kartu teismas pažymėjo, jog patvirtintos taikos sutarties 1.1.3. punkte yra numatyta, kad skolininkei neatsiskaičius su kreditore taikos sutartyje nustatytu terminu (terminais), skolininkė turi pareigą mokėti kreditorei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi skolininkė tinkamai nevykdė taikos sutarties sąlygų, todėl ji turi mokėti kreditorei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl išduodamas vykdomasis raštas ir dėl delspinigių išieškojimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 1 ir 3 dalys).
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo tenkinti skolininkės prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką (t. y. išdėstyti mokėjimus 24 mėnesių laikotarpiui), kadangi skolininkė pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie sunkią finansinę padėtį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti objektyvios priežastys, dėl kurių skolininkė negali įvykdyti taikos sutarties pagal šalių nustatytą grafiką. Taigi šiuo atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bendros taisyklės, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant.
10. Papildomai teismas pažymėjo ir tai, kad skolininkė, kreditorei inicijavus priverstinio vykdymo veiksmus, turi teisę pateikti duomenis antstoliui dėl vykdomojo dokumento (dalies) įvykdymo, o šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo stadijoje (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas), išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas). Dėl to ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Skolininkė UAB „Lukšių pieninė“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
11.1. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad kreditorės teisė gauti vykdomąjį raštą yra neginčijama ir neatsižvelgė į tai, kad teismas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies gali, o ne privalo išduoti vykdomąjį raštą.
11.2. Dėl prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygas apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės kartu su prašymu pateiktų duomenų, įrodančių jos sudėtingą finansinę padėtį, kuri apsunkina sudarytos taikos sutarties sąlygų vykdymą, juo labiau kad taikos sutartimi sutarta atlyginti suma yra itin didelė, o skolininkė susiduria su finansiniais sunkumais bei rengia dokumentus dėl restruktūrizavimo. Taigi šiuo atveju dėl skolininkės pateikto prašymo dėl taikos sutarties nuostatų pakeitimo nebuvo atskleista bylos esmė ir faktiškai nebuvo išnagrinėtas pateiktas prašymas.
11.3. Papildomai apeliantė nurodo, jog skolininkė neturi jokių duomenų apie tai, kad kreditorės finansinė padėtis būtų itin sudėtinga ir nurodyto įsiskolinimo negavimas taikos sutartyje įtvirtintais terminais kaip nors stabdo jos veiklą. Priešingai, vadovaujantis viešai skelbiamais duomenimis, kreditorės pajamos 2022 m. buvo išaugusios, veikla yra pelninga, šiuo metu įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Tuo vadovaujantis, darytina išvada, jog tenkinus skolininkės prašymą, kreditorės interesai nebus pažeisti, o priešingai – bus sudarytos galimybės atgauti savo įsiskolinimą pilna apimtimi. Tačiau dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė.
12. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą kreditorė UAB „Pakražantė“ prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti.
12.1. Nurodo, kad taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta gera valia būtent skolininkės pasiūlytomis jos finansines galimybes atitinkančiomis skolos mokėjimo sąlygomis, tačiau nepaisant to po taikos sutarties sudarymo skolininkė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad skolininkė jau sudarydama taikos sutartį žinojo ir buvo įvertinusi savo finansinę padėtį.
12.2. Šioje byloje skolininkės pateiktas 2024-04-09 prašymas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo pakeitimo yra nesąžiningas elgesys, siekiant išvengti taikos sutarties vykdymo iki tol, kol skolininkei bus iškelta restruktūrizavimo byla ir vėl kuriam laikui bus sustabdytas skolininkės įsipareigojimų kreditorei vykdymas, o ne skolininkės ir jos kreditorių neva tai pažeistų / pažeidžiamų teisių gynyba.
12.3. Atsiliepime pažymima ir tai, kad skolininkė, prašydama sumažinti įmokas, mokamas kreditorei, iki 11 250,00 Eur per mėnesį, iš esmės teigia, kad jos turtinė padėtis leidžia atlikti tokio dydžio skolos dengimo mokėjimus kreditoriui, bylos nagrinėjimo metu teisme neatliko tokio dydžio mokėjimų, kas leistų vertinti skolininkės ketinimus kaip realius bei vykdytinus gera valia.
12.4. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog skolininkė siekia sąžiningai vykdyti pateikto prašymo reikalavimus. Kita vertus, skolininkės veiksmai, kai ji iš pradžių siekia neteisminės bankroto procedūros, kuri teismo įsiteisėjusius procesiniu sprendimu buvo pripažinta neteisėta ir nutraukta, o vėliau siekia restruktūrizavimo proceso, pažeisdama kreditorių informavimo tvarką, neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl skolininkės sąžiningumo bei realių ketinimų vykdyti pakeistas taikos sutarties sąlygas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Šioje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išduoti kreditorei vykdomąjį raštą bei netenkinti skolininkės prašymo dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo bei tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės skolininkės prašymo nagrinėjimo apimtyje, kadangi nevertino ir nepasisakė dėl pateiktą prašymą pagrindžiančių įrodymų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skolininkės pateikto atskirojo skundo turinį, sprendžia, jog šiuo atveju esminis apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino sudėtingos skolininkės finansinės padėties ir netenkindamas jos pareikšto prašymo iš esmės neargumentavo, kodėl skolininkės pateikti duomenys nesudaro pagrindo tenkinti jos pateiktą prašymą. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263straipsnis).
16. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atsiliepimu kreditorė pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriais yra grindžiami dalis atsiliepimo argumentų. Nors kreditorė nėra aiškiai suformulavusi prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodžiusi tokio prašymo pagrįstumą, atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina kreditorės nurodomas aplinkybes, o taip pat, yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus, juo labiau kad šie duomenys yra abiejų ginčo šalių tarpusavio susirašinėjimas, dėl ko priėmus tokius naujus įrodymus nebus pažeistos ir skolininkės procesinės teisės.
17. Nagrinėdamas susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).
18. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
19. Šioje byloje kreditorė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad skolininkė nevykdo sudarytos taikos sutarties sąlygų ir neatlieka numatytų įmokų. Tokių duomenų apeliantė nepaneigė ir iš esmės pripažįsta, kad ji nevykdė sudarytos taikos sutarties sąlygų. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad vykdomojo rašto išdavimas nėra galimas ar toks prašymas yra nepagrįstas.
20. Vertinant apeliantės nurodomas aplinkybes, jog vykdomasis raštas neturėjo būti išduodamas, o taip pat kad buvo pagrindas tenkinti skolininkės pareikštą prašymą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, pažymėtina tai, kad vien sunki skolininkės finansinė padėtis nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl sudarytos taikos sutarties sąlygų keitimo ar vykdomojo rašto neišdavimo.
21. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo kreditorė bei ką patvirtina tarp šalių vykusi komunikacija dėl taikos sutarties sąlygų sudarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skolininkė pati savo noru įsipareigojo būtent tokiu būdu bei sąlygomis atsiskaityti su kreditore. Taigi pati skolininkė vertino, kad ji yra pajėgi atlikti būtent tokius piniginių sumų mokėjimus.
22. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pablogėjusi skolininkės finansinė padėtis gali būti viena iš sąlygų spręsti dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad skolininkės finansinė būklė pablogėjo itin greitai ir jau po sudarytos taikos sutarties patvirtino. Iš byloje bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad taikos sutartis tarp šalių buvo patvirtinta 2024 m. vasario 14 d., o 2023 m. kovo mėnesį, po bandyto inicijuoti bankroto ne teismo tvarka, kreditorę informavo apie ketinimą restruktūrizuoti įmonę. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog skolininkės finansinė padėtis pablogėjo netikėtai ar itin greitai, dėl ko ji, sudarydama taikos sutartį, negalėjo turėti pagrįstų abejonių, kad ji negalės vykdyti taikos sutarties sąlygų.
23. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkė nuo prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygas pateikimo dienos (2024 m. balandžio mėn.) iki atskirojo skundo pateikimo būtų atlikusi kokius nors piniginių sumų mokėjimus kreditorei pagal prašomas pakeisti taikos sutarties sąlygas. Tokių duomenų nebuvimas taip pat neleidžia vertinti, kad pateiktas prašymas yra ketinamas realiai vykdyti, o skolininkė iš tiesų siekia pakeisti nevykdomos taikos sutarties sąlygas tam, kad jas galėtų realiai įgyvendinti.
24. Atsižvelgdamas į pirmiau įdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo skolininkės pateiktą prašymą ar kad nevertino jo turinio bei neatskleidė bylos esmės šioje dalyje. Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir tai, kad skolininkė kartu su prašymu dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo pateikė tik duomenis apie pranešimą dėl galimo restruktūrizavimo, ataskaitą apie kreditorės finansinę būklę bei teismo nutartį atsisakyti priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. skolininkė kartu su prašymu neteikė jokių konkrečių duomenų dėl prašymo įgyvendinimo realumo ar konkrečių mokėjimų atlikimo. Taigi pirmosios instancijos teismui iš esmės net nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų svarstyti dėl skolininkės ketinimų atlikti konkrečiais įmokamas, siekiančias daugiau nei 11 tūkstančių eurų kas mėnesį, pagrįstumo bei realumo, juo labiau kad sunki finansinė padėtis savaime taip pat nepatvirtina, kad įmonė yra pajėgi kas mėnesį atlikti tokio dydžio mokėjimus.
25. Papildomai pastebėtina ir tai, kad aplinkybė, jog kreditorės finansinė būklė yra gera, kad ji galimai nepatiria finansinių sunkumų, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, taip pat neleidžia daryti išvados, kad tokia aplinkybė savaime yra pakankamas pagrindas bloginti kreditorės padėtį dėl skolos išieškojimo.
26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus skolininkės UAB „Lukšių pieninė“ atskirąjį skundą kreditorei UAB „Pakražantė“ priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 889,69 Eur (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, kreditorei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad kreditorės UAB „Pakražantė“ pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“, j. a. k. 300106070, kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Pakražantė“, j. a. k. 302340766, 889,69 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Laimantas Misiūnas